Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Z. Š. dėl darbo sutarties ir įsakymo pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo bei atsakovės Z. Š. priešieškinį ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl kompensacijos už faktiškai dirbtą laikotarpį priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Z. Š. dėl darbo sutarties ir įsakymo pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo. Ieškovė nurodė, kad bendrijos narių susirinkimas nuo 2014-12-12 laikinai eiti bendrijos pirmininkės pareigas išrinko atsakovę, nustatė jai 0,3 Vyriausybės nustatytos minimalios algos dydžio darbo užmokestį bei įgaliojo bendrijos narį G. Š. bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su atsakove. 2015-10-29 pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta bendrijos pirmininkui nustatyti 1/4 minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį, dirbant 2 val. per dieną. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2016-01-14 visuotinis bendrijos narių susirinkimas atšaukė atsakovę iš bendrijos pirmininkės pareigų ir šias pareigas nuo 2016-01-15 paskyrė A. A. T. Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2014-12-12 iki 2016-01-14 su bendrijos įgaliotu nariu atsakovė darbo sutarties nepasirašė, tačiau atsakovė šios aplinkybės neįvertino ir 2015-12-07 atsakovė vienašališkai pasirašė darbo sutartį. Pagal šią darbo sutartį atsakovė įdarbino save bendrijos pirmininke nuo 2015-12-08 iki 2017-12-12, mokant 1/4 minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio atlyginimą, nustatant 2 val. trukmės darbo dieną ir penkių darbo dienų savaitę. 2016-01-15 atsakovė vienašališkai priėmė įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo ir išsimokėjo sau 1 448,32 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-12. Ieškovės teigimu, atsakovė nesilaikydama įstatyme nustatytos tvarkos pati su savimi sudarė darbo sutartį ir vėliau ją nutraukė bei nepagrįstai išsimokėjo sau 1 485,64 Eur atlyginimą, tuo bendrijai padarydama žalą. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiais 2015-12-07 sudarytą darbo sutartį Nr. 5, 2016-01-15 įsakymą Nr. 21 „Dėl Z. Š. atleidimo iš darbo“, priteisti ieškovei iš atsakovės 1 485,64 Eur neteisėtai išmokėto darbo užmokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Z. Š. pareiškė priešieškinį ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kompensacijos už faktiškai dirbtą laikotarpį priteisimo. Atsakovė nurodė, kad nuo 2014-12-16 ji pradėjo eiti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės pareigas, tačiau ilgai nepavyko susitarti dėl darbo sutarties pasirašymo ir jos sąlygų nustatymo. Atsakovė paaiškino, kad 2015-12-08 sudariusi darbo sutartį ji dirbo pagal jai nustatytą atlyginimą, kuris neatitiko nei anksčiau buvusio pirmininko, nei šiuo metu dirbančio pirmininko atlyginimų vidurkio. Dėl to atsakovė priešieškiniu teismo prašė priteisti iš ieškovės kompensaciją už faktiškai atsakovės bendrijoje dirbtą laikotarpį nuo 2014-12-16 iki 2015-12-08, darbo užmokestį skaičiuojant po 297,86 Eur už dvylika mėnesių, iš viso 3 574,32 Eur.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1 448,32 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 448,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, pripažino negaliojančiu 2016-01-15 įsakymą Nr. 21 „Dėl Z. Š. atleidimo iš darbo“, taip pat priteisė atsakovei iš ieškovės 1 378,98 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1 095,42 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė, kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.Teismas nustatė, kad 2014-11-26 vykusiame ieškovės pakartotiniame bendrijos narių visuotiniame susirinkime atsakovė išrinkta laikinai eiti pirmininkės pareigas nuo 2014-12-12, jai nustatytas 0,3 minimalaus mėnesinio atlyginimo darbo užmokestis, G. Š. įgaliotas bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su atsakove. 2015-10-29 vykusiame pakartotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta bendrijos pirmininkei nustatyti 1/4 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio atlyginimą, dirbant 2 val. per dieną. 2015-12-07 atsakovė vienašališkai pasirašė darbo sutartį, pagal kurią paskyrė save vykdyti pirmininkės pareigas ir nustatė sau 1/4 dydžio minimalaus mėnesinio atlyginimą, penkių darbo dienų savaitę po 2 val. per dieną. 2016-01-15 įsakymu Nr. 21 atsakovė atleido save iš užimamų pareigų nuo 2016-01-15 ir nustatė, kad jai bus išmokėtas atlyginimas už likusį darbo sutarties galiojimo laiką. 2016-01-07 atsakovė iš ieškovės banko sąskaitos išsimokėjo 47,04 Eur atlyginimą už 2015 m. gruodžio mėnesį, o 2016-01-15 atsakovė išsimokėjo 1 448,32 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos.Teismas konstatavo, kad 2014-11-26 visuotiniame bendrijos narių susirinkime šalys buvo susitarusios dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, todėl vien darbo sutarties nepasirašymas nepatvirtina, jog tarp šalių nebuvo susiklostę faktiniai darbo santykiai. Teismas sprendė, kad nuo 2014-12-12 iki 2016-01-14 tarp šalių susiklostę faktiniai santykiai atitiko darbo teisinius santykius, nors laikotarpiu nuo 2014-12-12 iki 2015-12-07 darbo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, o laikotarpiu nuo 2015-12-08 iki 2016-01-14 atsakovė darbo sutartį buvo sudariusi pati su savimi.Teismas atsižvelgė į tai, kad 2016-01-14 vykusiame bendrijos narių susirinkime atsakovė buvo atšaukta iš pirmininkės pareigų, todėl nebebūdama bendrijos pirmininke ji negalėjo 2016-01-15 bendrijos vardu priimti įsakymą Nr. 21 „Dėl Z. Š. atleidimo iš darbo“ ir pagal jį išsimokėti 1 448,32 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-12. Teismas pažymėjo, kad neteisėtai atsakovei išmokėta 1 448,32 Eur suma turi būti priteista ieškovei iš atsakovės.Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei liko skolinga 1 378,98 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už laikotarpius nuo 2014-12-12 iki 2015-12-07 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-01-14, todėl šią sumą priteisė atsakovei iš ieškovės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Z. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimo dalį dėl 5 procentų metinių palūkanų, 1 448,32 Eur nuostolių priteisimo bei 2016-01-15 įsakymo Nr. 21 „Dėl Z. Š. atleidimo iš darbo“ panaikinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo sprendimas nėra aiškus, nes jame nėra nurodyta konkreti atsakovei iš ieškovės priteisto darbo užmokesčio suma atskaičius mokesčius, todėl tai gali lemti naujus atsakovės ir bendrijos ginčus dėl sprendimo vykdymo. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 5 procentų metines palūkanas, nors teismų praktikoje delspinigiai iš darbuotojo nėra priteisiami. Be to, palūkanos yra neteisėtai priteistos ir nuo atsakovei neišmokėtos 1 378,98 Eur darbo užmokesčio dalies. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 1 448,32 Eur nuostoliams atlyginti, nes ieškovės nuostoliais galėtų būti laikomas tik skirtumas tarp atsakovės išsimokėto ir teismo priteisto atlyginimo sumos.Teismas netinkamai nustatė atsakovei iš ieškovės priteisto darbo užmokesčio dydį. Apeliantės teigimu, 2014-11-26 bendrijos narių susirinkime atsakovei nebuvo nustatytas ne visas darbo laikas, todėl jai negalėjo būti mokamas mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus atlyginimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad teismo sprendimas yra aiškus ir jo vykdymo tvarka yra suprantama, o atsakovei mokėtiną sumą atskaičius mokesčius nustatys ieškovė. Ieškovė nurodė ir tai, kad teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos nuostolių sumos. Ieškovės teigimu, 2014-11-26 bendrijos narių susirinkime atsakovei buvo nustatyta nepilna darbo diena ir tai patvirtina vėlesni bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinio skundo motyvais keisti teismo sprendimo nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliantė skunde nurodė, kad teismo sprendimas nėra aiškus, nes jame nėra nurodyta konkreti atsakovei iš ieškovės priteisto darbo užmokesčio suma atskaičius mokesčius, todėl tai gali nulemti naujus atsakovės ir bendrijos ginčus dėl sprendimo įvykdymo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tenkinant darbuotojo reikalavimus dėl darbo užmokesčio bei kitų su darbu susijusių išmokų (išeitinės pašalpos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir kt.) paprastai priteisiama nominali reikalaujama suma (neatskaičius mokesčių), šią aplinkybę nurodant teismo sprendime; jeigu priteisiama darbuotojui išmokėtina suma, atskaičius privalomuosius mokesčius, tai irgi turėtų būti aiškiai nurodyta, idant nekiltų neaiškumų dėl mokestinių prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010). Šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad 1 378,98 Eur neišmokėto darbo užmokesčio atsakovei yra priteisiama neatskaičius mokesčių. Tai reiškia, kad mokėdama teismo priteistą darbo užmokesčio sumą ieškovė turi teisę iš jos išskaityti atsakovės mokėtinas mokesčių sumas. Pažymėtina ir tai, kad darbuotojo mokėtinų mokesčių sumos yra imperatyviai nustatytos atitinkamus mokesčius reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl ieškovė neturi teisės savo iniciatyva spręsti dėl išskaičiuotinų mokesčių dydžio. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimu atsakovei iš ieškovės priteisto neišmokėto darbo užmokesčio suma yra aiški, todėl tikslinti sprendimo rezoliucinės dalies nėra pagrindo.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 5 procentų metines palūkanas, nors teismų praktikoje delspinigiai iš darbuotojo nėra priteisiami. Be to, palūkanos yra neteisėtai priteistos ir nuo atsakovei neišmokėtos 1 378,98 Eur darbo užmokesčio dalies. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat negalima sutikti. Skundžiamu teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės buvo priteistos 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos 1 448,32 Eur nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad 5 procentų dydžio procesinės palūkanos yra priteistos nuo 1 448,32 Eur nuostolių sumos ir tai aiškiai nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl atsakovės skundo argumentai apie jai nustatytą pareigą mokėti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo atsakovei neišmokėtos 1 378,98 Eur darbo užmokesčio dalies yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės nuostata, kad teismas nepagrįstai priteisė 5 procentų procesines palūkanas nuo 1 448,32 Eur nuostolių sumos. LR CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką vykdyti prievolę ir užtikrinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-283/2012). Kaip teisingai nurodė apeliantė, tam tikrais atvejais darbo ginčuose LR CK 6.37 str. 2 d. numatytos palūkanos gali būti nepriteisiamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių padarinių, yra išaiškinęs, kad LR CK 6.37 str. netaikomas darbo bylose, nes yra taikomas specialaus pobūdžio LR DK 300 str. Šis straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės buvo priteistos ne LR DK 300 str. nurodytos su darbo santykiais susijusios sumos, o nuostoliai, todėl procesinių palūkanų priteisimas nėra susijęs su dvigubų turtinių sankcijų taikymu atsakovei. Esant nurodytoms aplinkybės kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos nuostolių sumos.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 448,32 Eur nuostoliams atlyginti, nes šiuo atveju ieškovės nuostoliais galėtų būti laikomas tik skirtumas tarp atsakovės išsimokėto ir teismo priteisto atlyginimo sumos. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovės reikalaujami 1 448,32 Eur nuostoliai atsirado 2016-01-15 atsakovei priėmus įsakymą Nr. 21 „Dėl Z. Š. atleidimo iš darbo“ ir pagal jį išsimokėjus 1 448,32 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šis įsakymas buvo priimtas atsakovei jau esant atšauktai iš bendrijos pirmininkės pareigų, todėl neteisėto įsakymo pagrindu atsakovei pervesta 1 448,32 Eur suma pagrįstai buvo įvertinta kaip ieškovės patirti nuostoliai. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė argumentų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės patirtų nuostolių bei jų dydžio. Apeliantė skunde nurodo, kad ieškovės nuostoliais galėtų būti laikomas skirtumas tarp atsakovės išsimokėto atlyginimo ir teismo priteistų nuostolių, tačiau priteistų sumų įskaitymas teismo sprendimu nėra privalomas. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymas yra galimas ir vykdymo procese. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovei iš atsakovės priteistinų nuostolių dydį.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai nustatė atsakovei iš ieškovės priteisto darbo užmokesčio dydį. Apeliantės teigimu, 2014-11-26 bendrijos narių susirinkime atsakovei nebuvo nustatytas ne visas darbo laikas, todėl jai negalėjo būti mokamas mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus atlyginimas. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Skundžiamu teismo sprendimu atsakovei iš ieškovės buvo priteista 1 378,98 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Apeliantė savo nesutikimą su teismo priteista darbo užmokesčio suma grindžia tuo, kad pagal LR DK 187 str. 3 d. nuostatas darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus minimaliuosius dydžius. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014-11-26 vykusiame DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotiniame bendrijos narių visuotiniame susirinkime laikinai eiti pirmininkės pareigas nuo 2014-12-12 išrinkta atsakovė. Susirinkimo metu taip pat nuspręsta mokėti atsakovei darbo užmokestį, kuris sudarys 0,3 minimalaus mėnesinio atlyginimo. Nors šio susirinkimo protokole nėra aiškiai nurodytas atsakovės darbo laikas, tačiau įvertinus ieškovės veiklos pobūdį bei atsakovei nustatytą atlyginimo dydį, vien ši aplinkybė savaime nėra pakankama pripažinti, jog atsakovei buvo nustatyta pareiga dirbti visą darbo dieną. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad 2015-10-29 vykusiame pakartotiniame bendrijos narių visuotiniame susirinkime nutarta bendrijos pirmininkei nustatyti 1/4 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio darbo užmokestį, dirbant 2 valandas per dieną. Analogiškos nuostatos buvo nurodytos ir atsakovės darbo sutartyje. Byloje nėra duomenų apie esminį atsakovės darbo krūvio pasikeitimą, kuris būtų lėmęs žymų atsakovės darbo laiko sumažinimą. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovė nuo 2014-12-12 faktiškai būtų dirbusi visą darbo dieną ir dėl to jos darbo užmokestis turėtų būti ne mažesnis nei LR DK 187 str. numatytas minimalus darbo užmokestis (LR CPK 178 str.). Įvertinusi aptartas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas tinkamai nustatė atsakovei neišmokėto darbo užmokesčio dydį.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Z. Š. 150 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.