- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-509-658/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1217-359/2013 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo V. K. 3000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ieškovė paskolino savo buvusiam sutuoktiniui atsakovui V. K. 1500 Lt, atsakovas pinigus gavo, įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2012 m. rugsėjo 3 d., o jei iki 2012 m. rugsėjo 15 d. termino negrąžins paskolos, įsipareigojo grąžinti 3000 Lt. Atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė, skolos negražino (b.l. 3-4).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 1800 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendė, jog atsakovo argumentas, kad skolą atsakovas ieškovei grąžino atlikdamas statybos darbus nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė priėmė atsakovo prievolės įvykdymą. Kadangi atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų – iš atsakovo ieškovei priteisė 1500 Lt skolos. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės patirtus nuostolius dėl netinkamo atsakovo prievolių vykdymo, prašoma netesybų suma tokia pati kaip ir skolos suma, sprendė, kad ieškovės prašomos netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą bei sudaro galimybę ieškovei nepelnytai praturtėti atsakovo sąskaita, netesybas sumažino iki 300 Lt (b.l. 32-35).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 38-39) atsakovas V. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, vertino tik byloje esančius rašytinius įrodymus – skolos raštelį, tačiau nevertino svarbių bylai įrodymų, kad atsakovas skolą yra grąžinęs kitos rūšies paskolos sutarties įvykdymu – remonto darbais ieškovės name su dalinai atsakovo pirktomis medžiagomis.
Ieškovė nusipirko namą, reikalaujantį didelio kapitalinio remonto ir prašė atsakovo jame atlikinėti įvairius remonto darbus. Atsakovas savo lėšomis pirko žvyrą, putų polistirolą ir kitas medžiagas, atkasė ir apšildė ieškovės namo pamatus, savo lėšomis ir medžiagomis įvedė kanalizaciją, suko gipsą ant sienų, išbetonavo ½ namo grindų. Atsakovui perkant medžiagas ieškovė sakė atsakovui, jog nurašinėja skolą.
Po santuokos nutraukimo visas turtas buvo padalintas po ½ dalį ieškovei ir atsakovui, tačiau ieškovė pasiėmė visus vertingus daiktus, o atsakovui nieko neliko.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutartinius santykius, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas tinkamo įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl skolos grąžinimo, klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
CPK 185 straipsnis numato, kad teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas iš ieškovės pasiskolino 1500 Lt ir įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2012.09.03. Atsakovui iki 2012-09-15 neįvykdžius prievolės grąžinti skolą, šalys susitarė dėl 1500 Lt dydžio netesybų. Byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarties įvykdymo.
Byloje nustatyta, kad pinigai grąžinti nebuvo, tačiau atsakovas teigia, jog prievolę įvykdė kitu būdu, t. y. savo lėšomis pirkdamas medžiagas ir atlikdamas remonto darbus ieškovei priklausančiame name.
Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
Atsakovo teigimu, prievolė grąžinti skolą buvo įvykdyta kitu būdu, t.y. atsakovui, ieškovės prašymu perkant remonto darbams reikalingas medžiagas bei atliekant remonto darbus ieškovei priklausančiame name. Vadovaujantis CK 6.39 straipsnio 1 dalimi skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris aptartas sutartyje ar įstatymo. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamai įvykdžius iš paskolos sutarties kilusią piniginę prievolę – grąžinus kreditoriui paskolos sumą bei sumokėjus palūkanas, jeigu ko kita nenustato sutartis, prievolė pasibaigia įvykdymu, o netinkamai įvykdyta ar ne visiškai įvykdyta prievolė įvykdymu nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju paskolos rašte šalys numatė, kad prievolė pagal šalių sutartį turi būti įvykdyta paskolos gavėjui grąžinant paskolos davėjui paskolos sumą, t.y. atsakovui grąžinant ieškovei 1500 Lt. Ši sutarties nuostata atitinka CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą. Taigi, tiek pagal teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, tiek pagal šalių sudarytą susitarimą tinkamu prievolės vykdymu pripažintinas 1500 Lt sumos grąžinimas ieškovei. Šalių sudarytame susitarime prievolės įvykdymo būdo keitimas neaptartas, todėl įvykdymo būdas galėjo būti keičiamas tik kreditorės (ieškovės) sutikimu. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia tinkamu įvykdymu, taip pat tuo atveju, kai kreditorius vietoje numatyto įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Ši nuostata reiškia, kad įvykdymo priėmimu kreditorius užbaigia teisinį santykį, nes toks veiksmas priklauso nuo kreditoriaus valios. Nors CK 6.39 ir 6.123 straipsniuose nenumatyta, kokia forma kreditorius išreiškia sutikimą keisti prievolės įvykdymo būdą, tačiau visais atvejais prievolės įvykdymas turi būti priimtas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neigė sutikusi priimti kitokį prievolės įvykdymo būdą ir teigė, kad atsakovas darbus atliko savo valia, ne už skolą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių faktą, jog ieškovė priėmė atsakovo nurodomą prievolės įvykdymo būdą. Taigi, esant rašytiniam šalių susitarimui dėl prievolės įvykdymo būdo, kuris atitinka įstatyme numatytą paskolos sutarties įvykdymo būdą, atsakovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė priėmė atsakovo atliktus remonto darbus ir medžiagų pirkimą kaip paskolos sutarties įvykdymą, nėra pagrindo konstatuoti paskolos sutarties įvykdymo fakto.
Apelianto dėstomi argumentai dėl to, kad po santuokos nutraukimo atsakovui tenkančią turto dalį pasiėmė ieškovė, yra niekaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl tinkamo prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė teisingas išvadas dėl prievolės pagal šalių sudarytos paskolos sutartį neįvykdymo, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.