Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė A. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pinigų skolinimas atsakovui nebuvo susijęs nei su jų buvusia santuoka, nei su atliekamais remonto darbais. Atsakovas pripažino, kad yra gavęs iš jos pinigus, todėl privalo skolą grąžinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. nurodė, kad ieškinio dėl 1500 Lt nepripažįsta, nes šiuos pinigus yra grąžinęs. Paaiškino, kad iš ieškovės skolinosi pinigus, tačiau jo turtinė padėtis buvo sunki, todėl jis susitarė su ieškove, kad jis atidirbs. Po santuokos nutraukimo jis keturis mėnesius dirbo pas ieškovę ir ši pasakė, kad nubrauks skolą. Skolos raštelio jis iš ieškovės neapėmė. Ieškovė norėjo, kad jis toliau liktų gyventi kartu, tačiau jis nesutiko, ieškovė dėl to labai supyko ir ėmė reikalauti grąžinti pinigus. Ieškovė pati jam yra skolinga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t.y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t.y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).

Ieškovė byloje pateikė paskolos sudarymą patvirtinantį įrodymą - paskolos raštą (b.l. 6), kuriuo atsakovas V. K. pasiskolino iš ieškovės A. K. 1500 Lt ir įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2012-09-03, o negrąžinęs paskolos iki 2012-09-15, įsipareigojo grąžinti A. K. 3000 Lt. Ginčo tarp šalių dėl paskolos sutarties sudarymo ir jos sąlygų nekyla - pinigų gavimo iš ieškovės faktą atsakovas patvirtino ir atsiliepime į ieškinį (b.l. 13-14) ir teismo posėdžio metu. Todėl teismas laiko įrodytu, kad paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta, t.y. pinigai atsakovui buvo perduoti, atsakovas įsipareigojo gautus pinigus grąžinti sutartu laiku.

Ginčas byloje tarp šalių kyla dėl to, ar atsakovas yra atidavęs ieškovei skolą. Pinigų grąžinimo ieškovei faktą privalo įrodyti atsakovas (CPK 178 str.). Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad jis skolą ieškovei grąžino atlikdamas šiai remonto darbus namuose, ir kad toks buvo šalių susitarimas. Ieškovė teismo posėdžio metui nepripažino priėmusi iš atsakovo kitos rūšies paskolos sutarties įvykdymą. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia tinkamu įvykdymu, taip pat tuo atveju, kai kreditorius vietoje numatyto įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Ši nuostata reiškia, kad įvykdymo priėmimu kreditorius užbaigia teisinį santykį, nes toks veiksmas priklauso nuo kreditoriaus valios. Nors CK 6.39 ir 6.123 straipsniuose nenumatyta, kokia forma kreditorius išreiškia sutikimą keisti prievolės įvykdymo būdą, tačiau visais atvejais prievolės įvykdymas turi būti priimtas ir, priklausomai nuo prievolės įvykdymo būdo, atitinkamai įformintas. Paprastai prievolės įvykdymo priėmimas patvirtinamas grąžinant skolininkui šio išduotą skolos dokumentą, pakvitavimu arba aktu (CK 6.65 str. 2 d.). Šiuo atveju jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovė priėmė jo prievolės įvykdymą, nėra. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Ieškovė pasirinko vieną įstatyme nustatytų teisių gynimo būdų – pareikalavo, kad atsakovas įvykdytų piniginę prievolę natūra – grąžintų pinigų sumą, kurią pasiskolino (CK 6.870 str. 1 d.). Tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) yra teisiniai prievoliniai paskolos sutartiniai santykiai. Pagal CK 6.38 str. 1 ir 3 d., 6.200 str. 1 ir 2 d., 6.256 str. 1 d. prievolės (sutartys) turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.873 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes – tai, kad paskolos sutarties originalą į bylą pateikė ieškovė, kad jokių įrodymų apie prievolės įvykdymo priėmimą byloje nėra, sprendžia, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei neįvykdė, todėl iš jo ieškovės naudai priteistina 1500 Lt skolos.

Taip pat ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 1500 Lt, remdamasi paskolos raštelyje nurodyta sąlyga, kad atsakovas, nesumokėjęs ieškovei 1500 Lt iki 2012-09-15, įsipareigojo šiai grąžinti 3000 Lt. Šią paskolos raštelio sąlygą teismas vertina kaip sankciją atsakovui už sutarties netinkamą vykdymą, t.y. baudą. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Šiuo atveju paskolos raštelio turinio aišku, kad atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti 1500 Lt dydžio baudą, jei nustatytu terminu negrąžins ieškovei 1500 Lt paskolos.

Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 str., turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kuri teismas turi įgyvendinti ex officio. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra konkretizuotos (CK 6.258 str. 3 d.). Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas būtent teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Teismo teisės vertinti netesybų dydį nesaisto ir įpareigoto juos mokėti asmens atitinkamo prašymo buvimas ar nebuvimas. Pagal CPK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Taigi, netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus, siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teismas, atsižvelgdamas į prievolės sumą, į prievolės pobūdį, į tai, kad jokių įrodymų dėl ieškovės patirtų nuostolių dėl netinkamo atsakovo prievolės vykdymo byloje nėra, sprendžia, kad ieškovės reikalaujamos netesybos, kurios sudaro tokią pat sumą kaip ir paskolos suma, yra per didelės ir neprotingos, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą bei sudaro galimybę ieškovei nepelnytai praturtėti atsakovo sąskaita, todėl turi būti mažintinos. Įstatymas numato, kad jeigu reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės ar neprotingos, jų dydis turi būti sumažintas iki tokios sumos, kuri padengtų nukentėjusios šalies nuostolius. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė dėl netinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo būtų patyrusi nuostolių ar kitų nepatogumų, todėl netesybos mažintinos iki 300 Lt, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-08-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos žyminio mokesčio išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (patenkintų reikalavimų dalis 60 proc.) – 54 Lt (b.l. 5) (CPK 93 str. 2 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 11,52 Lt (b.l. 2). Iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes šių išlaidų dalys, priteistinos iš šalių, atsižvelgiant į ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, yra mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 265-270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės A. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litus) skolos 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2013-08-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.