- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-16
- Bylos Nr.
- 2-60-834/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01134-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- S. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, T. K.
- Advokatai
- Vida Leonovienė
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gerdai Vaicekauskienei, suinteresuotam asmeniui T. K., jos atstovei advokatei Vidai Leonovienei,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. Ž. pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas P. G. po 1940 metų vasario 28 iki 1947 metų rugsėjo 20 nuosavybės teise valdė 9,93 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) ir nurodė, jog jos tėvas P. G. gavęs Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos leidimą 1940 m. vasario 28 d. iš K. M. ir E. V. nusipirko 9,93 ha žemės buvusios (duomenys neskelbtini) ten pasistatė namus su ūkiniais pastatais ir jie su visa šeima gyveno maždaug nuo 1940 metų iki maždaug 1947 metų, kol ištrėmus mamos tėvų šeimą persikraustė į mamos tėvų namus, buvusius (duomenys neskelbtini) kaime. 1996 m. rugsėjo 23 d. Anykščių raj. Viešintų apylinkės darbinė grupė ir rajono ekspertų komisija konstatavo, kad nėra pakankamai įrodymų, jog žemė priklausė tėvui P. G.. Nesutinka su teiginiu, jog žemė priklausė E. V., nes tai paneigia išrašas iš Utenos apskrities archyvo, P. G. prašymas ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos leidimas. Todėl pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad vėliau jo pagrindu galėtų kreiptis į NŽT dėl kompensacijos už neteisėtai prarastą žemę. Posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė ir paaiškino, jog jos mama gavo žemės iš savo tėvo. Jos mamai senelio padovanota žemė, buvo įskolinta, todėl jos tėvas P. G. nusprendė parduoti padovanotą žemę, atidavė skolą ir už likusius pinigus nupirko žemę (duomenys neskelbtini). Tėvas valdė, dirbo tą žemę. Ji nemano, jog ant svetimos žemės tėvas būtų statęs statinius, kadangi ant nupirktos žemės buvo pastatyti statiniai. Ištrėmus mamos šeimą, mama išėjo į savo tėvų namus, vėliau atsikėlė ir tėvas. Ji prisimena, jog tėvas vežės rastus, gali būti , kad iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Mano, jog jos tėvas pastatus nusigriovė ir statybines medžiagas pervežė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Šiuo metu žemėje nėra jokių statinių. Prasidėjus žemės atkūrimo procesui, ji žemės atsisakė savo sesers naudai. Sesuo sirgo, mama buvo solidaus amžiaus ir dėl sveikatos gal nesikreipė į teismą. Seseriai buvo pavesta žemė ir tvarkytis dėl žemės, todėl jie patys toliau nebesidomėjo. Teigia, jog ji žemės atsisakė ne (duomenys neskelbtini) naudai, o sesers S. R. naudai. Visi savo dalį perleido seseriai. Jos manymu, žemė (duomenys neskelbtini) buvo atkurta neteisingai. Apie tai kad žemė grąžinta Valikoniams, sužinojo, praėjus nedaug laiko po gražinimo, gal mėnesiui, dabar tiksliai nepamena. Ji padėjo seseriai važiuoti į žemėtvarką. Buvo pasakyta , kad teismo keliu, o kodėl sesuo nesikreipė, nežino. Dabar pati pagalvojo, kodėl jų tėvo žemė atiduota tiems žmonėms iš kurių nupirko, todėl ir kreipėsi dabar į teismą, ne dėl savęs, o dėl (duomenys neskelbtini) vaikų. Pareiškėja nurodo, jog nori pačios žemės. Nurodė, jog kai atsisakė sesers naudai, daugiau žemėtvarkoje ir nebesidomėjo. Pareiškėjos atstovas nurodė, jog kreipiasi būtent dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes teismų doktrina nedraudžia kreiptis į teismą dėl tokio juridinio fakto, dėl to, jog jeigu žemė buvo grąžinta kitiems asmenims. Būtent jie šiuo pareiškimu kreipiasi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o ne dėl žemės gražinimo. Pareiškėjos atstovas nurodo, jog pareiškėjos atsisakymas savo sesers naudai, turėtų būti laikomas niekiniu. Mano, jog kreiptasi buvo laiku ir dokumentai buvo pateikti laiku. S. Ž. dėl valstybės institucijų veiksmų buvo padaryta žala, todėl prašo juridinį faktą nustatyti. Prašo atmesti suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jie nepritaria T. K. įtraukimui suinteresuotu. Supranta, kad T. K. yra teisėta dabartinė žemės savininkė ir nenori tos žemės atimti, o prašo kompensacijos. Žala S. Ž. buvo padaryta valstybės institucijos veiksmais. Pareiškėjos atstovas nurodė, jog prašo nustatyti faktą tik dėl kompensacijos ir mano, jog žemė teisėtai priklauso T. K., todėl jų interesai nėra priešingi, todėl prašo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti, nes nesukurs pareiškėjai teisinių pasekmių ir nurodė, jog P. G. 1991 m. spalio 3 d. Anykščių rajono Viešintų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti buvusio savininko P. G. iki nacionalizacijos turėtos 10 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime arba (duomenys neskelbtini) kaime ir 2 ha miško (duomenys neskelbtini) kaime, prašyme nurodė kitus pretendentus, V. G., A. G., V. G., S. G., S. G.. Prašyme nurodė, kad žemė buvo įsigyta iš T. S.. S. Ž. nėra pateikusi giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. 1993 m. lapkričio 23d. S. Ž. atsisakė nuo jai priklausančio žemės dalies, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, savo sesers S. R. naudai. Todėl prašo pareiškimo netenkinti, nes nesukurs pareiškėjai teisinių pasekmių. Posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, jog ekspertų komisija 1996 08 01 nagrinėjo P. G. nuosavybės dokumentus, buvo pripažinta, jog nepakanka dokumentų. Žemės sklypas buvo atkurtas E. V.. Pareiškėja yra praleidusi terminą giminytės ryšiams pateikti patvirtinančius dokumentus ir neprašo termino atnaujinti. Be to pareiškėja buvo atsisakiusi žemės savo sesers naudai. Mano, jog pareiškėjos pareiškimas nesukurs teisinių pasekmių. Be to į šį žemės sklypą jau yra atkurtos nuosavybės teisės kitam asmeniui. Todėl prašo pareiškimo netenkinti.
Suinteresuotas asmuo T. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. K. ir jos atstovė advokatė Vida Leonovienė prašė pareiškimo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ir paaiškino, jog žemę nusipirko ir (duomenys neskelbtini). Niekada nebuvo girdėjosi, jog žemė nepriklausė (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų jos vyras žinojęs, kad žemė gali priklausyti ne (duomenys neskelbtini), tai jos vyras nebūtų pirkęs žemės iš (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens atstovė nurodo, jog nebuvo pateikta naujų įrodymų dėl žemės. Atsisakymas teisme nebuvo nuginčytas ir nebuvo pripažintas niekiniu. Todėl pareiškėja S. Ž. negali būti tinkama pretendentė. Teisėta pretendentė gali būti laikoma tik S. R. ir jos įpėdiniai. Nurodo, jog P. G. dėl miško kreipėsi į teismą, todėl mano, jog patirties kokiu būdu ginti teises žinojo.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
Bylos medžiaga, pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuoto asmens atstovės, suinteresuoto asmens ir jos atstovės paaiškinimais nustatyta, jog P. G. pateikė prašymą išduoti leidimą įsigyti nuosavybės iš K. M. ir E. V. 9,93 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.6). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija išdavė leidimą Nr. 1609 įsigyti P. G. iš K. M. ir E. V. žemės sklypą ( b.l7). Utenos apskrities archyvo pažymėjime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) kaimo žemės apskaitos žiniaraštyje, surašytu 1947 m. rugsėjo 20 d.žemės naudotoju įrašytas G. P., turėjęs 9,93 ha žemės( b.l. 8). 1991 m. spalio 3 d. P. G. buvo parašiusi prašymą atkurti nuosavybes teises į G. P. 2 ha miško ir 9,95 ha žemės (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo įpėdinius G. V., G. A., G. V., G. S., G. S. ( b.l.10). (duomenys neskelbtini) darbinės grupės ir rajono ekspertų komisijos dokumentams , įrodantiems žemės nuosavybės teises nagrinėti pasiūlymo išvadoje nurodo, jog nepakanka dokumentų, kad būtų patvirtintas žemės valdymo nuosavybės faktas ( b.l.13). Utenos apskrities sprendimu nuosavybės teisės į 10,58 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaime atkurtos E. V. ( b.l. 43). S. Ž. pareiškimu Viešintų apylinkės agrararinei tarnybai, patvirtintu 1993 m. lapkričio 23 d. Anykščių rajono Viešintų apylinkės viršaičio pavaduojos, atsisakė jai priklausančios žemės dalies, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, savo sesers S. R. naudai (b.l.52). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas P. G. valdė žemę, (duomenys neskelbtini) kaime. Posėdžio metu nurodė, jog žemę buvo įsigiję iš E. V.. Ji pati prisimena, kad dirbo žemę. Atkūrus nepriklausomybę, nuosavybės teisių į žemę atsisakė savo sesers S. R. naudai. Taip nutarė kartu su kitais broliais. Posėdžio metu nurodė, jog ir šiuo metu prašo nustatyti tokį faktą dėl (duomenys neskelbtini) vaikų ir nori atiduoti (duomenys neskelbtini) vaikams. Mano, jog neteisingai žemė buvo grąžinta E. V.. Apie tai, jog žemė yra gražinta E. V. jie sužinojo, po jos grąžinimo. Anksčiau nesikreipė, nes žemė buvo palikta seseriai. Jos sesuo, kurios naudai buvo atsisakyta žemės, sunkiai sirgo ir nežino, kodėl sesuo nesikreipė.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsniu nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Minoto straipsnio 4 dalis nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus institucijoms turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens nacionalinės žemės tarnybos pateiktos, teismui P. G. nuosavybės teisių atkūrimo bylos, giminystės ryšį su savininkų patvirtinantį dokumentą yra pateikusi tik P. G. dukra S. G. ( R) ( b.l.60), tai yra P. G. įpėdinė, kurios naudai kiti įpėdiniai -P. G. vaikai, tame tarpe ir pati pareiškėja atsisakė jiems priklausančios žemės dalies. Pareiškėja S. Ž. giminystės ryšį su savininkų patvirtinantį dokumentą institucijai įstatymo nustatyta tvarka iki 2003 m. gruodžio 31 d. nebuvo pateikusi. Ir posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog viskas buvo palikta seseriai ir pati anksčiau nesikreipė. Pati pareiškėja posėdžio metu patvirtino, jog prašo nustatyti tokį faktą dėl (duomenys neskelbtini) vaikų ir nori atiduoti (duomenys neskelbtini) vaikams. Taigi, pareiškėja S. Ž. yra praleidusi terminą giminystės ryšį su savininkų patvirtinantį dokumentą ir dėl termino atnaujinimo nesikreipė. Taip pat pažymėtina, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą Utenos apskrities sprendimu buvo atkurtos E. V.. Posėdžio metu pareiškėja nurodo, jog žemė (duomenys neskelbtini) buvo atkurta neteisėtai, nes ne (duomenys neskelbtini) žemė priklauso, o jos tėvas buvo nusipirkęs iš E. V.. Apie tai, jog žemė atkurta (duomenys neskelbtini), pareiškėja S. Ž. posėdžio metu nurodė, jog sužinojo praėjus gal mėnesiui po jos atkūrimo. Tačiau šis sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas ir panaikintas. LR CPK 444 str. 1 d. nurodo, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tai reiškia, kad juridinių faktų nustatymas asmeniui turi sukelti tam tikras teisines pasekmes - suteikti tam tikras teises, jas pakeisti ar panaikinti. Kaip matyti nagrinėjamu atveju pareiškėjos S. Ž. prašomas nustatyti juridinis faktas jai nesukurs teisinių padarinių. Tais atvejais, kad teismas nustato, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas asmeniui nesukels teisinių pasekmių, civilinę bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Suinteresuotas asmuo T. K., prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą 800 Lt. LR CPK 443 straispnio 6 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginimos. Yra šios taisyklės išimtis, jog tais atvejai, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotu asmenu šioje byloje buvo įtraukta T. K., tai yra žemės sklypo, kurį (duomenys neskelbtini) perleido jos sutuoktiniui, savininkė ir dėl kurio pareiškėja S. Ž. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nors pareiškėjos atstovas, posėdžio metu nurodė, jog suinteresuotas asmuo buvo įtraukta be jų sutikimo, ir jie juridinį faktą prašo nustatyti tuo pagrindu, kad galėtų kreiptis dėl kompensacijos, todėl prašo atmesti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidasi. Tačiau pati pareiškėja posėdžio metu, nurodo, jog nori pačios žemės ir žemė neteisėtai buvo atiduota (duomenys neskelbtini). Suinteresuotu asmeniu byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Šioje byloje pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą į žemės sklypą, kurio savininkė yra suinteresuotas asmuo T. K. ir ji patyrė bylinėjimosi išlaidas sumokėtas advokatei už atstovavimą.
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos.
Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos ar visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (LAT 2008-10-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008), teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Kasacinis tesimas pažymėjo, kad tuo atveju, jei realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.
Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismas spręsdamas šių išlaidų dydį atsižvelgia į advokatės V.Leonovienės dalyvavimo teismo posėdžiuose trukmę, tai yra 2014-05-08 teismo posėdžio trukmė- 43 minutės. , 2014-05-23 teismo posėdžio trukmė - 31 minutė,2014-05-27 teismo posėdžio trukmė - 2 valandos 10 minučių. LRTeisingumo ministro įsakymų patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Pagal minėtas rekomendacijas už vieną atstovavimo valandą teisme nustatotomas koeficienas yra 0.15. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nagrinėjamoje byloje pagal posėdžių trukmę vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis atstovavimo laikas yra 4 valandos. Kaip matyti iš pinigų priėmimo kvito sumokėta už atstovavimą. Nurodyta suma mažintina, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sanaudas ir priteistina 600 litų.
Iš pareiškėjos, kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens, kuris inicijavo procesą, į valstybės biudžetą priteisiama 22,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.2d. 1p., ir 5 p., 259str.,268str.,270 str.-
nusprendžia:
Civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukti.
Priteisti iš pareiškėjos S. Ž. 600 litų ( šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų T. K..
Priteisti valstybei iš pareiškėjos S. Ž. 22, 95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).
Nutartis per 7 d.gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.