- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-711-198/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01134-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- S. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, T. K.
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. Ž. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-60- 834/2014 pagal pareiškėjos S. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, T. K. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. Ž. pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas P. G. po 1940 metų vasario 28 iki 1947 metų rugsėjo 20 nuosavybės teise valdė 9,93 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) ir nurodė, jog jos tėvas P. G. gavęs Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos leidimą 1940 m. vasario 28 d. iš K. M. ir E. V. nusipirko 9,93 ha žemės buvusios (duomenys neskelbtini) ten pasistatė namus su ūkiniais pastatais ir jie su visa šeima gyveno maždaug nuo 1940 metų iki maždaug 1947 metų, kol ištrėmus mamos tėvų šeimą persikraustė į mamos tėvų namus, buvusius Kariūnų kaime. 1996 m. rugsėjo 23 d. Anykščių raj. Viešintų apylinkės darbinė grupė ir rajono ekspertų komisija konstatavo, kad nėra pakankamai įrodymų, jog žemė priklausė pareiškėjos tėvui P. G.. Nesutiko su teiginiu, jog žemė priklausė E. V., nes tai paneigia išrašas iš Utenos apskrities archyvo, P. G. prašymas ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos leidimas. Todėl pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad vėliau jo pagrindu galėtų kreiptis į NŽT dėl kompensacijos už neteisėtai prarastą žemę. Posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė ir paaiškino, jog jos mama gavo žemės iš savo tėvo. Jos mamai senelio padovanota žemė, buvo įskolinta, todėl jos tėvas P. G. nusprendė parduoti padovanotą žemę, atidavė skolą ir už likusius pinigus nupirko žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Tėvas valdė, dirbo tą žemę. Ji nemano, jog ant svetimos žemės tėvas būtų statęs statinius, kadangi ant nupirktos žemės buvo pastatyti statiniai. Ištrėmus mamos šeimą, mama išėjo į savo tėvų namus, vėliau atsikėlė ir tėvas. Ji prisimena, jog tėvas vežės rastus, gali būti , kad iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Mano, jog jos tėvas pastatus nusigriovė ir statybines medžiagas pervežė į Kariūnų kaimą. Šiuo metu žemėje nėra jokių statinių. Prasidėjus žemės atkūrimo procesui, ji žemės atsisakė savo sesers naudai. Sesuo sirgo, mama buvo solidaus amžiaus ir dėl sveikatos gal nesikreipė į teismą. Seseriai buvo pavesta tvarkytis dėl žemės, todėl jie patys toliau nebesidomėjo. Teigia, jog ji žemės atsisakė ne Valikonių naudai, o sesers S. R. naudai. Visi savo dalį perleido seseriai. Jos manymu, žemė Valikoniams buvo atkurta neteisingai. Apie tai kad žemė grąžinta Valikoniams, sužinojo, praėjus nedaug laiko po gražinimo, gal mėnesiui, dabar tiksliai nepamena. Ji padėjo seseriai važiuoti į žemėtvarkos skyrių. Buvo pasakyta , kad teismo keliu, o kodėl sesuo nesikreipė, nežino. Dabar pati pagalvojo, kodėl jų tėvo žemė atiduota tiems žmonėms iš kurių nupirko, todėl ir kreipėsi į teismą, ne dėl savęs, o dėl Stefanijos vaikų. Pareiškėja nurodo, jog nori pačios žemės. Nurodė, jog kai atsisakė sesers naudai, daugiau žemėtvarkoje ir nebesidomėjo. Pareiškėjos atstovas nurodė, jog kreipiasi būtent dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes teismų doktrina nedraudžia kreiptis į teismą dėl tokio juridinio fakto, dėl to, jog jeigu žemė buvo grąžinta kitiems asmenims. Būtent jie šiuo pareiškimu kreipiasi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o ne dėl žemės gražinimo. Pareiškėjos atstovas nurodo, jog pareiškėjos atsisakymas savo sesers naudai, turėtų būti laikomas niekiniu. Mano, jog kreiptasi buvo laiku ir dokumentai buvo pateikti laiku. S. Ž. dėl valstybės institucijų veiksmų buvo padaryta žala, todėl prašo juridinį faktą nustatyti. Prašo atmesti suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jie nepritaria T. K. įtraukimui suinteresuotu asmeniu. Supranta, kad T. K. yra teisėta dabartinė žemės savininkė ir nenori tos žemės atimti, o prašo kompensacijos. Žala S. Ž. buvo padaryta valstybės institucijos veiksmais. Pareiškėjos atstovas nurodė, jog prašo nustatyti faktą tik dėl kompensacijos ir mano, jog žemė teisėtai priklauso T. K., todėl jų interesai nėra priešingi, todėl prašo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukė. Priteisė iš pareiškėjos S. Ž. 600 litų atstovavimo išlaidų T. K., valstybei 22, 95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos S. Ž. prašomas nustatyti juridinis faktas jai nesukurs teisinių padarinių, todėl bylą nutraukė. Teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai, kadangi pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą į žemės sklypą, kurio savininkė dabar yra suinteresuotas asmuo T. K. ir ji patyrė bylinėjimosi išlaidas už jos atstovavimą teisme. Bylinėjimosi išlaidas teismas sumažino, atsižvelgdamas į advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-07-16 nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nustačius, kad nėra pagrindo panaikinti teismo nutartį ir perduoti ją nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme- panaikinti skundžiamą teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos už T. K. patirtas atstovavimo išlaidas advokato pagalbai. Pareiškėjai neaišku, kodėl teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės ją nutraukė, vadovaudamasis LR CPK 293 str. 1d. 1 p., dėl nutraukimo pagrindo nenurodydamas jokių motyvų. Teismas motyvuodamas, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels pareiškėjai jokių teisinių padarinių apsiribojo nurodydamas aplinkybę, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinantį dokumentą ir dėl to termino atnaujinimo nesikreipė. Tačiau pareiškėja gali prašyti terminą atnaujinti, todėl tokios išvados negalima daryti. Teismas pažeisdamas LR CPK 266 str. nuostatas išsprendė klausimą dėl neįtrauktų į procesą asmenų t.y. S. R. vaikų – V. K., J. J., A. R., S. N., L. O. D., kuriuos pareiškėja prašė įtraukti į bylą, tačiau teismas pirmo posėdžio metu tą žodžiu buvo pažadėjęs padaryti, tačiau vėliau pakeitė savo nuomonę. Pareiškėja jau buvo suformulavusi savo reikalavimą, jos interesai nebuvo priešingi su T. K., kai teismas 2014-03-25 vykusio teismo posėdžio metu jai nedalyvaujant sprendė klausimą suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti T. K.. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas vadovavosi vienu iš konteksto ištrauktu pareiškėjos teiginiu, jog prašė grąžinti jai žemę natūra. Pareiškėja yra pensininkė, viena gyvena trijų aukštų name, kurį reikia išlaikyti, vyras miręs, todėl ji negali sumokėti priteistų iš jos 600 Lt atstovavimo išlaidų suinteresuoto asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja atsisakė nuo jai priklausančios žemės dalies, esančios (duomenys neskelbtini), savo sesers S. R. naudai, ji yra netinkamas pareiškėjas šioje byloje. Pareiškimas negalėjo būti tenkinamas, juridinę reikšmę turintis faktas negalėjo būti nustatytas, nes pareiškėjai neatsiras turtinių teisių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal LR CPK 444, 445 str. nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Tais atvejais, kai teismas nustato, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas asmeniui nesukels teisinių pasekmių, civilinė byla yra nutraukiama (LR CPK 293 str. 1 p.). Įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos S. Ž. prašomas nustatyti juridinis faktas jai nesukurs teisinių padarinių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas P. G. po 1940 metų vasario 28 iki 1947 metų rugsėjo 20 nuosavybės teise valdė 9,93 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) 1991 m. spalio 3 d. P. G. buvo parašiusi prašymą atkurti nuosavybes teises į G. P. 2 ha miško ir 9,93 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime arba (duomenys neskelbtini) kaime bei įpėdinius nurodė G. V., G. A., G. V., G. S., G. S. ( b.l.10). Anykščių rajono, Viešintų apylinkės darbinės grupės ir rajono ekspertų komisijos dokumentams, įrodantiems žemės nuosavybės teises nagrinėti pasiūlymo išvadoje nurodyta, jog nepakanka dokumentų, kad būtų patvirtintas žemės valdymo nuosavybės faktas ( b.l.13), nurodyta dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų. Nenustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą buvo pateiktas naujas dokumentas, nenagrinėtas priimant Pasiūlymą – išvadą Nr. 1. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatytas terminas iki 2003-12-31 nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja giminystės ryšį su savininkų patvirtinančio dokumento institucijai įstatymo nustatyta tvarka nepateikė, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą reikiamiems dokumentams pateikti. Giminystės ryšį su savininku patvirtinantį dokumentą yra pateikusi tik P. G. dukra S. G. ( R.) ( b.l.60). Praleidus įstatyme nustatytą terminą iki 2003-12-31 dokumentams paduoti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas galėjo būti atnaujinamas, tačiau dėl termino atnaujinimo pareiškėja taip pat nesikreipė. Pažymėtina, kad S. Ž. pareiškimu Viešintų apylinkės agrarinei tarnybai, patvirtintu 1993 m. lapkričio 23 d. Anykščių rajono Viešintų apylinkės viršaičio pavaduotojos, atsisakė jai priklausančios žemės dalies, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, savo sesers S. R. naudai (b.l.52), atsisakymas teisme nebuvo nuginčytas ir nebuvo pripažintas niekiniu. Utenos apskrities 1998 m. spalio 12 sprendimu nuosavybės teisės į 10,58 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaime atkurtos E. V. ( b.l. 43). Į E. V. atkurtą 10,58 ha žemės sklypą įeina 9,93 ha žemės sklypas, į kurį dabar norėtų pretenduoti pareiškėja S. Ž.. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo sklypo savininkė nuo 1988-10-12 iki 2001-04-24 buvo E. V., 2001-04-24 nuosavybės teisės į tą patį sklypą įregistruotos A. V., nuo 2001- iki 2013-10-08 ginčo sklypo savininku buvo V. K., o nuo 2013-10-08 ginčo žemės sklypą nuosavybės teise valdo T. K. (b.l.101-102), kuri kaip suinteresuotas asmuo teismo 2014-04-09 nutartimi pagrįstai įtraukta į bylos nagrinėjimą, nes teismas pagrįstai sprendė, kad T. K., kaip ginčo žemės savininkės teisėms gali turėti reikšmės priimamas teismo sprendimas. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą S. R. vaikų – V. K., J. J., A. R., S. N., L. O. D. Visų pirma, pareiškėja dar 1993-11-22 pareiškimu, adresuotu Viešintų apylinkės agrarinei tarnybai, aiškiai nurodė, kad atsisako jai priklausančios žemės dalies , esančios (duomenys neskelbtini) k., sesers S. R. naudai. Antra, Utenos apskrities viršininko 1998-10-12 sprendimas, kuriuo E. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini) skundžiamas nebuvo. Taip pat nebuvo ginčyti ir nenuginčyti ir vėlesni šios žemės perleidimo sandoriai. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad suprantanti, kad T. K. yra teisėta žemės įgijėja ir iš jos žemės nesirengia atimti. Tiek pareiškime pirmos instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu kad galėtų kreiptis kompensacijos už neteisėtai dėl valstybės institucijų veiksmų prarastą žemę. Duomenų byloje, kad valstybės institucijų veiksmai, atkuriant nuosavybės teises E. V. į ginčo žemę būtų pripažinti neteisėtais nėra. A. V., V. K., T. K. laikytini sąžiningais ginčo žemės aukščiau nurodytu laikotarpiu įgijėjais, nes neįrodyta priešingai (LITEKO informacinės sistemos duomenimis bylų dėl sandorių nuginčijimo iškelta nebuvo).
Nagrinėjamu atveju civilinė byla pagal pareiškėjos S. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstai buvo nutraukta 293 str. 1 p. pagrindu, kaip nenagrinėtina teisme. Pirmos instancijos teismo sprendimas motyvuotas, jo išvados pagrįstos bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išvadomis sutinka ir visų jų nekartoja. Pareiškėjos S. Ž. reikalavimai nebuvo patenkinti. Atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotas asmuo T. K. nepateikė, tačiau posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. K. ir jos atstovė advokatė V. L. prašė pareiškimo netenkinti. Todėl konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjos ir suinteresuoto asmens interesai yra priešingi. Nutraukus bylą iš esmės buvo patenkintas suinteresuoto asmens T. K. interesas byloje, todėl iš pareiškėjos priteistinos suinteresuoto asmens T. K. patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 443 str. 6 d.). Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vadovavosi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstai sumažino nuo 800 Lt iki 600 Lt. Naikinti teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrindo nėra. Iš teismo informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos analogiškas pareiškimas Anykščių rajono apylinkės teismo dar 2013-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1064-913/2013 iš esmės analogiškais motyvais buvo atsisakytas priimti ir pareiškėjai grąžintas 144 Lt jos sumokėtas žyminis mokestis. Nutartis įsiteisėjusi. Todėl iš esmės analogiško pareiškimo pareiškimas nagrinėjamoje byloje vertintinas kaip kreipimasis į teismą su nepagrįstu pareiškimu.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi nepažeidė procesinių teisės normų ir iš esmės priėmė motyvuotą, teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.