- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-35-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07339-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- A. B., IĮ“Vigirė“
- Ieškovas
- Startų sodininkų bendrijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-35-227/2014
Teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07339-2013-1
2014 m. sausio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8598-589/2013, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal ieškovo Startų sodininkų bendrijos ieškinį atsakovams A. B. ir IĮ“Vigirė“ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Startų sodininkų bendrija pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir IĮ „Vigirė“ 23 700 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovų A. B. ir IĮ „Vigirė“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo neužtenkant ir pinigines lėšas bankų sąskaitose, uždraudžiant atsakovams disponuoti areštuotu turtu, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tuo pagrindu, jog mano, kad ieškinio suma yra nemaža, ieškovui yra padaryta didelė žala neteisėtais atsakovų veiksmais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė areštuoti atsakovų – A. B. ir IĮ“Vigirė“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 23700 Lt sumai, o atsakovams neturint areštuotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ar jo turint mažiau nei 23 700 Lt sumai, areštuoti jų pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose bendrai 23 700 Lt sumai (įskaitant ir areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę), uždraudžiant disponuoti turtu ar piniginėmis lėšomis, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, ir išskyrus atsiskaitymą su ieškovais. Nustatė, kad bendrai atsakovams taikomų laikinųjų apsaugos priemonių suma negali viršyti 23700 Lt sumos.
Teismas nustatė, kad kaip matyti iš prie ieškinio pateikiamų rašytinių įrodymų, ieškovas už Startų sodininkų bendrijos kelių remontą sumokėjo 23700 Lt. Ieškovo pareikštas reikalavimas, kaip nurodyta ieškinyje, susijęs su atsakovų neteisėtais veiksmais ir tuo pagrindu yra pareikštas ieškinys. Atsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimo suma yra didelė, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienai yra neaiški atsakovų turtinė padėtis, todėl, siekiant apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo įsakymo vykdymą, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkintino. Pripažino, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgdamas į tai, kad CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. numatyta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti skolininko nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, areštas, tačiau panaudojamų kelių laikinųjų apsaugos priemonių bendra suma neturi būti iš esmės didesnė už reikalavimo sumą, laikydamasis šalių interesų pusiausvyros bei siekdamas, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių asmenys išvengtų didelių nuostolių, areštavo skolininkų nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo ribose – tai yra 23700 Lt sumai, ir tik tokio turto nesant – areštavo skolininkų kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas. Apie prašymo sprendimą nepranešė, siekiant užtikrinti nutarties vykdymą.
Šalies argumentai
Atsakovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį, kuria atsakovų atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, išspręsti klausimą iš esmės ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, kad teismas pritaikęs laikinąsias priemones, nepagrįstai nustatė 30 dienų terminą atsiliepimui pateikti į pareikštą ieškinį, šis terminas pritaikius laikinąsias apsaugos privalėjo būti trumpesnis, atsakovo teisės ir teisėti interesai teismo yra suvaržyti net nepabandžius išsiaiškinti jos turtinę padėtį, nutartis priimta nesivadovaujant proporcingumo principu, nesilaikius interesų pusiausvyros principo, atsakovas negali laisvai disponuoti savo turtu, apsunkinama teisminė gynyba. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės dėl to, kad nesiėmus jų teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, tai manyti pagrindą duoda ieškovui žymi ieškinio suma ir neteisėti atsakovų veiksmai, kitų argumentų nepateikė. Ieškovas ieškinio pagrinde nurodė, kad atsakovui A. B. atlikus neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėto žvyro vežimo pasėkoje buvo sulaužyta 0.94 km. ieškovui priklausančio asfaltbetonio kelio dangos, esančios Startų sodininkų bendrijos teritorijoje, jog už sulaužytos asfaltbetonio kelio dangos remontą Vį „Panevėžio regiono keliai“ sumokėjo 23000 Lt. Reikalavimą grindžia kartu su ieškiniu pridėtais rašytiniais įrodymais, bei Startų sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklių 24 p., kuriame nurodyta, kad be leidimo draudžiama važiuoti bendrijos keliais sunkiasvorėmis (virš 7,5 tonų) transporto priemonėmis, o už kelių sugadinimą atsako sklypo, į kurį važiavo transporto priemonė, savininkas. Iš ieškovo teismui pateiktos 2013-08-14 PVM sąskaitos faktūros Nr. PRK21256 matyti, kad Vį „Panevėžio regiono keliai“ ieškovas sumokėjo 23 000 Lt už Startų sodininkų bendrijos remontą, t. y. už kelių remontą, bet ne už sulaužytos asfaltbetonio kelio dangos remontą. Teismui nėra pateikta sutarties, tarp ieškovo ir VĮ „Panevėžio regiono keliai“ dėl atliktų kelių remonto Startų sodininkų bendrijoje. Ieškovo teismui pateiktame Startų sodininkų bendrijos situacijos plane matyti atžyma, kad tariamai sugadinto kelio 0,94 km pažymėta plane juoda linija Startų gatvė. Ieškovas galimai nepateikė visų rašytinių įrodymų, kurie gali būti naudingi ir atsakovui. Įvykis dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, ar kitų aplinkybių ištyrimo galimai buvo tiriamas policijos pareigūnų. Šios medžiagos, kaip ir kitų rašytinių įrodymų: sutarties, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir kitų dokumentų apie atliktus darbus, teismui nepateikta. Atsakovas nėra atsakingas už ieškinio pagrinde sulaužytą asfaltbetonio kelio dangą. Danga galėjo būti sugadinta žiemos įšalo, gal ir kitų transporto priemonių, ar kitomis aplinkybėmis. Startų sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklių 24 p., taip pat nurodyta, kad leidimus išduoda bendrijos valdybos pirmininkas, už 1,0 toną viršsvorio imamas 100 Lt papildomas mokestis. Mano, kad dėl ieškovo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Šiuo atveju teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais, padarė nepagrįstas išvadas, kad gali pasunkėti arba tapti neįmanomas sprendimo įvykdymas. Bylos nagrinėjimo metu, ar pateikus atsiliepimus į pareikštą ieškinį, surinkus papildomą medžiagą. įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas galėtų būti sprendžiamas pakartotinai.
Atsiliepimas
Ieškovas Startų sodininkų bendrija atsiliepimu prašo A. B. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje pareikštas didelės vertės turtinio pobūdžio ieškinys, todėl teismas visiškai pagristai atsakovų turtui ieškinio reikalavimų ribose taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo interesai galėtų būti pažeisti. Tuo tarpu, skundžiama laikinąja apsaugos priemone yra areštuotas tik apelianto turtas, uždraudžiant juo disponuoti, tačiau kol byla bus išspęsta, apeliantas turi teisę areštuotu turtu naudotis ir jį valdyti, todėl skundžiama teismo nutartimi nėra pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Pasirengimas bylos nagrinėjimui ir teismo nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, neturi nieko bendro su taikyta laikinąją apsaugos priemone. Teismas nustato terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, tačiau atsakovui nėra draudžiama atsiliepimą į ieškinį pateikti labai greitai, todėl atskirojo skundo argumentas dėl per didelio nustatyto termino atsiliepimui į ieškinį pateikti yra visiškai nepagrįstas. Teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo, todėl atskirojo skundo motyvai, jog apeliantas nėra atsakingas už ieškiniu padarytą žalą, jog ieškovas su ieškiniu nepateikė visų reikalingų bylai išnagrinėti dokumentų, neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str.1 p).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.
Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Kartu pažymėtina, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.
Atskirojo skundo motyvai, kad teismui ieškovas nepateikė visų dokumentų, pagrindžiančių jo reikalavimą, sutarties, tarp ieškovo ir VĮ „Panevėžio regiono keliai“ dėl atliktų kelių remonto Startų sodininkų bendrijoje, policijos pareigūnų tyrimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo medžiagos, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir kitų dokumentų apie atliktus darbus, kad atsakovas nėra atsakingas už sulaužytą asfaltbetonio kelio dangą, kad ji galėjo būti sugadinta žiemos įšalo, gal ir kitų transporto priemonių, ar kitomis aplinkybėmis, šiuo atveju reikšmės neturi, nes skundo ribos - patikrinimas nutarties, kuria ieškiniui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas ir teisėtumas. Aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus ieškinio pagrįstumo, įrodymų vertinimo klausimus, atsakovo atsikirtimus įvertins teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos atlyginimo iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog palankus ieškovui sprendimas gali būti priimtas.
Sutiktina su apeliantu, kad vien ieškinio suma nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja objektyvi grėsmė sprendimui įvykdyti. Ieškinys pareikštas 23000 Lt sumai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Ar suma yra didelė, būtina vertinti atsižvelgiant į ginčo subjektus ir kitas aplinkybes, susijusias (lemiančias) su konkretaus subjekto turtine padėtimi, nes objektyvus didelės sumos slenksčio nustatymas negalimas. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, ieškinio sumą vertino kaip didelę ir atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas A. B. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokia yra jo turtinė padėtis, gaunamos pajamos. Todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Kadangi, kaip jau buvo minėta, didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tuo atveju, jei sprendimas būtų palankus ieškovui, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio užtikrinimui, galėtų kilti reali grėsmė jo įvykdymui, o atsakovas nepaneigė šios prezumpcijos ir egzistuojančios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pastebėtina, kad apeliantas gali pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje suteikta teise: įnešti į teismo specialią sąskaitą ginčo sumą arba pateikti banko garantą, arba įkeisti turimą turtą ieškovo naudai ir prašyti teismo panaikinti ar pakeisti taikytas laikinasias apsaugos priemones (CPK 148 str. 3 d).
Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas tinkamai pritaikė, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.