Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Rimantas Vižainiškis, UAB „Prie malūno“, S. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas P. M. (P. M.) 2012-07-18 padavė antstoliui Rimantui Vižainiškiui skundą, kuriuo prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/01705 2012-06-20 turto aprašą dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2012-06-20 turto aprašo dalį: dėl garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buto (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini)bei 1/36 dalies aikštelės (duomenys neskelbtini).

Antstolis Rimantas Vižainiškis 2012-07-25 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Antstolio nurodyta, kad CPK 677 straipsnio 2 dalies nuostata nepažeista, nes, sprendžiant dėl turto aprašymo masto, būtina atsižvelgti ne tik į nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, tačiau ir į aprašyto turto specifiką bei dalį, iš kurios realiai gali būti išieškoma. Iš 2012-06-20 antstolio sudarytų turto aprašų matyti, kad vienintelis skolininkui P. M. (P. M.) asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra 1770 Lt vertės žemės sklypas. Visas kitas aprašytas turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl to galėtų būti išieškoma tik iš skolininkui priklausančios šio turto dalies, taigi nurodyta rinkos vertė, sprendžiant apie realias išieškotojo galimybes gauti išieškotiną sumą, turi būti dalinama mažiausiai per pusę; akivaizdu, kad, išieškant tik iš pusės aprašyto turto, jo pardavimo kaina nesiektų pusės vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre. Be to, aprašytas butas su rūsiu ir parduotuvė su rūsiu yra įkeisti, užtikrinant 611 770,74 Lt prievolės, kuri viršija bendrą šių objektų rinkos vertę, įvykdymą, todėl išieškojimas iš šių objektų mažai tikėtinas. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas įsiskolinimas už įsigytą turtą, todėl iš skolininkui priklausančios šio turto dalies realus išieškojimas išieškotojo naudai taip pat būtų apsunkintas. Antstolio teigimu, buto, turinčio šeimos turto teisinį statusą, aprašymas nepažeidžia įstatymo nuostatų, nes šeimos turto statusas nepanaikina išieškojimo iš šio turto galimybės, pareiškėjas nepagrįstai remiasi CK 3.85 straipsnio 3 dalimi, kadangi nagrinėjamu atveju išieškotojo reikalavimai kyla ne iš sandorio, bet iš skolininko bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Antstolio teigimu, neapsunkinta aprašyto turto dalis, iš kurios išieškotojas realiausiai gali tikėtis patenkinti savo reikalavimą, sudaro 173 318 Lt, todėl pasirinktas turto aprašų mastas nepažeidžia CPK 677 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Suinteresuotam asmeniui S. M. teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai 2012-08-07, tačiau atsiliepimas į skundą dėl antstolio veiksmų nepateiktas.

Suinteresuotam asmeniui UAB „Prie malūno“ statybos aikštelė teismo siųsti procesiniai dokumentai grąžinti kaip neįteikti, nurodant, jog adresatas persikraustė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis 2012-06-18 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – Panevėžio apygardos teismo 2012-06-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-640-280/2012, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas skolininkui P. M. priklausantis turtas, neviršijant 302 000 Lt sumos. 2012-06-20 antstolis aprašė skolininkui priklausantį turtą: butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) (297 000 Lt vertės); garažą (duomenys neskelbtini) (2880 Lt vertės); butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) (52 800 Lt vertės); (duomenys neskelbtini) (106 000 Lt vertės); butą (duomenys neskelbtini) (264 000 Lt vertės); 1/36 dalis aikštelės (duomenys neskelbtini) (23 556 Lt vertės); bendra šio turto vertė – 746 236 Lt. Tos pačios dienos papildomu turto aprašu antstolis areštavo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1700 Lt.

Dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą – vykdymo ypatumų

Teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį, jeigu nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį.

CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Šią tvarką reglamentuoja CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos ir Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 675 straipsnio 3 dalį, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą; šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo.

Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama preliminariai, iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad galimai palankus tai šaliai, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimas būtų įvykdytas. Šios priemonės turi būti efektyvios, jomis taikomi apribojimai turėtų sukurti realų pagrindą reikalavimui patenkinti. Dėl to teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdančiam antstoliui svarbu surasti asmens, kurio atžvilgiu taikomos šios priemonės, turto ir laikinai apriboti teises į jį tiek, kad pakaktų ieškinio reikalavimams patenkinti tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kartu pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi teisėtomis priemonėmis siekti tinkamai apginti asmens, kurio prašymu jos taikomos, interesus, nepažeisdamas asmens, kurio atžvilgiu taikomos šios priemonės, teisių ir teisėtų interesų.

Dėl turto aprašo masto, aprašant atsakovo turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe

CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Nagrinėjamu atveju skundas paduotas dėl antstolio veiksmų, vykdant Panevėžio apygardos teismo 2012-06-12 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Prie malūno“ statybos aikštelė ieškinį atsakovui P. M. dėl 301 686,89 Lt žalos atlyginimo.

Vykdydamas nurodytą nutartį, antstolis sudarė du 2012-06-20 turto aprašus: vienu areštavo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įvertintą 1700 Lt; kitu – šešis nekilnojamojo turto objektus, priklausančius atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurių bendra vertė – 746 236 Lt.

Pareiškėjas (atsakovas) skundą dėl antstolio veiksmų grindžia tuo, kad antstolis viršijo turto arešto mastą, t. y. aprašė du kartus didesnės vertės turtą, negu reikia ieškinio reikalavimams užtikrinti (CPK 677 straipsnio 2 dalis), be to, aprašė butą (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas kaip šeimos turtas, nors pagal CK 3.85 straipsnio 3 dalį iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams.

Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad teismo nutartimi yra areštuota jo kaip atsakovo turto už 302 000 Lt sumą, todėl arešto mastas neturi iš esmės viršyti nurodytos sumos. Tačiau nagrinėjamu atveju antstolis, sudarydamas turto aprašus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklauso tik vienas žemės sklypas, įvertintas 1700 Lt, tuo tarpu kiti šeši nekilnojamojo turto objektai yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, išieškojimas pagal asmeninę atsakovo prievolę galėtų būti nukreiptas tik į jo dalį bendrame turte. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas nėra padalintas, nėra nustatyta pareiškėjo dalis bendrame turte, todėl antstolis, aprašydamas turtą galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, pagrįstai rėmėsi sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje prezumpcija (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), laikydamas kad pareiškėjui priklausytų 1/2 nurodytų objektų dalis. Be to, antstolis pagrįstai atsižvelgė į tai, kad du iš aprašytų nekilnojamojo turto objektų yra suvaržyti hipoteka, užtikrinant prievolės, kurios suma viršija įkeisto turto vertę, įvykdymą, vienam iš objektų viešajame registre atliktas įrašas dėl skolos už įsigytą turtą (vykd. b. l. 49-52; 63-64). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo turto areštuota iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (žr., inter alia, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2SA-139-560/2011).

CK 3.85 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šeimos turto apsaugos garantija skirta tiems atvejams, kai išieškoma pagal kreditorių, susijusių su skolininku sutartiniais santykiais, reikalavimus. Šiuo atveju ieškinys pareiškėjui, t. y. vienam iš sutuoktinių, pareikštas dėl deliktinės atsakomybės, t. y. žalos atlyginimo. Tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, vykdymo procese išieškojimas jokiu atveju negalėtų būti nukreiptas į šeimos turtu esantį būstą. Kai kreditoriaus reikalavimas skolininkui kildinamas ne sandorio, bet delikto pagrindu, CK 3.85 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija netaikytina, o išieškojimo procese būtų vadovaujamasi bendrosiomis išieškojimo iš skolininko turto taisyklėmis (CPK 662-664 straipsniai, 666 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnis, 668 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad turtas, iš kurio negalima išieškoti, išvardytas CPK 668 straipsnyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, o pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų. Nagrinėjamu atveju, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis, nepažeisdamas turto arešto masto, galėjo aprašyti ir šeimos turtu esantį butą.

Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad antstolio veiksmai, sudarant 2012-06-20 turto aprašus, buvo teisėti, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo P. M. (P. M.) skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų sudarant 2012-06-20 turto aprašus vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/01705.

Ši nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė