Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pensininkas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. 2023 m. balandžio 22 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) savadarbėje (duomenys neskelbtini), gindamasis nuo kitų asmenų, du kartus kirviu sudavė nukentėjusiajam M. M. į galvą, padarydamas jam dvi kirstines žaizdas galvoje su atvirais kaukolės kaulų lūžiais, taip pat vieną kartą dūrė aštriabriauniu daiktu, galimai peiliu nukentėjusiajam į dešinės mentės sritį, padarydamas jam durtinę žaizdą dešinės mentės srityje su mentės kūno įprastiniu bei IV dešinio šonkaulio galvos skeveldriniu lūžiu, tokiais savo veiksmais dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą, kadangi kirstinės žaizdos galvoje su atvirais kaukolės kaulų lūžiais vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis L. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną gavo pensiją, pašventė grįžęs iš miesto. Jis nuėjo pas P., kuris žvejojo, ir tuo metu, kažkoks pilietis priėjo prie jo kuprinės, kadangi kuprinėje turėjo įsidėjęs savo pensija, jų kuprinės susimaišė, todėl jie pasikovė. Grįžo į savo namus, vadinamą (duomenys neskelbtini), kai iš krūmų išlindo du piliečiai ir jam grasino, kad sudegins jo buvimo vietą, tada jie susikovė, o tie du jaunuoliai jį už parankių nusitempė. Tada atėjo nukentėjusysis. Atsinešė degtinės, bet jie beveik negėrė, (duomenys neskelbtini) gyvena 5 metus. Vienu momentu buvo smūgiai į (duomenys neskelbtini). M. sėdėjo priekyje, jis išgirdo M. rėkiant, „ką jūs čia darot?“, pasuko galvą ir jam atėjo smūgis į galvą, neteko sąmonės, jam skaudėjo, nes jį daužė. Kas papuolė po ranka su tuo gynėsi. Po to smūgio nebuvo atsistojęs, nukrito, nes jį spardė ir daužė. Jis, kažką griebė ir užsimojo, atsibudo kruvinas viršuje ant asfalto. Jį nuvežė į klinikas, kažką aiškino, kad iš klinikų pasišalino, bet jis nepasišalino. Jį pastatė į eilę, jam buvo šokas. Vaikščiojo valandą po klinikų teritoriją, jo niekas neieškojo. Atsimena, kad guli ant asfalto ir, kad jį kažkas paėmė. Neatsimena nieko dėl sužalojimo. Jis lipo ant kalno, bet nieko neatsimena. Jį nuvežė į ekspertizę, padarė tyrimą, parašyta, kad sužalojimas tikrai ne pagaliu. Medikai rado smegenų auglį, jis paprastas žmogus, jis pats nesimuša. Kai jį užpuolė, jis turėjo teisę gintis. Jį puolė ne M. M., o kiti asmenys. Su M. bendrauja 6 metus, pas jį dirba. Jie vienas kito net nepasiunčia ant trijų raidžių, todėl neturi motyvo jį sumušti. Jis (duomenys neskelbtini) gyvena 5 metus, koks tikslas jaunuoliams leistis nuo skardžio ir senį subaladoti. Negalėjo tokioje būsenoje mojuoti kirviu, iš jų būtų nieko nelikę. Tokioje šoko būsenoje, ką jis žino ko griebėsi, jis griebė gintis kas po ranka papuolė. Tuo metu promilių neblaivumo nežinojo, nebuvo visai girtas. Buvo neblaivus tada, kai jį areštavo, o ne tada, kai buvo įvykis. Jis yra (duomenys neskelbtini) gyvena prie (duomenys neskelbtini). M. M. liudijo, patvirtino, kad ne jis jį sukapojo. Pirmu smūgiu jam pataikė, nuo smūgio jį išjungė ir jis atsidūrė ant asfalto. Jis nematė, kaip buvo sužalotas M. M.. Kai pas jį atėjo M. M., jis atsinešė alkoholio, jie tik pasivaišino. Iki smūgių sudavimo gėrė su M. M. degtinę. Kai jį sulaikė, jis buvo pavartojęs alkoholio ir vaistų, galėjo bet ką prišnekėti, todėl pasakė, kad kažką sudaužė. Nematė kas jį puolė, nes jis tik pasuko galvą ir iš karto pajuto smūgį. Savo palapinėje turėjo pjūklą ,,drūžbą“. Jis perkirstas per pusę, kad vienam pjauti, o ne dviese. Įvykio metu sakė, kad davė bet kuo, kas papuolė po ranka. Grįžo namo, viskas buvo išdaužyta, vidus sumaltas, nors jis gyveno tvarkingai. Daužomas negalėjo matyti, kas sužalojo M. M.. Iki tų vaikinų atėjimų jie sėdėjo (duomenys neskelbtini). M. M. sėdėjo už pusantro metro lauke. Nei M. M., nei jis lauke nebuvo. Išgirdo, kaip M. M. nusikeikė, jis atsisuko ir gavo smūgį, tada jis nukrito, susmuko, net likęs randas. Jis buvo sužalotas, vaikinų buvo pirmas smūgis. Policija nusileido taku, o jie atėjo tiesiai. Po tokio smūgio griebė bet ką, gynėsi. Nuo tada, kai gavo jis smūgį iki tada, kai atsirado ant asfalto, nieko neatsimena. Buvo tik gynyba. Jei jis gyvas ir iš ten išlindo, reiškiasi jis gynėsi, nes jį būtų užmušę. Eilė buvo smūgių, kažkas po ranka papuolė, kas papuolė pasakyti negali. Po smūgio į galvą neatsimena, bet skausmą atsimena. Po smūgio ir skausmo jis atsidūrė ant asfalto. Jei būtų nesigynęs, jį būtų užmušę. Kadangi išliko gyvas, reiškiasi jis gynėsi. Jis su juo tris metus kapoja malkas, tai kieno DNR ten turi būti. Jį akmenimis apmėto, renkasi (duomenys neskelbtini). Jei užpuls – jis vėl ginsis. Jei būtų padaręs nusikaltimą, tai nebūtų grįžęs į tą vietą, bet jis grįžo. Būtų bėgęs, bet jis grįžo į vietą. Nėra toks kvailas, kad daužytų savo draugą. Ne kartą buvo girtas, bet nieko nelietė ir nedaužė. Jeigu jį vėl užpuls, vėl bus byla.

Nukentėjusysis M. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kai išėjo iš namų. Dieną prieš buvo pagėręs, nuėjo į parduotuvę ir nusipirko dvi skardines alaus, ten sėdėjo P., žvejojo. Persimetė keliais žodžiais, užlipo į viršų ir nuo to laiko nelabai ką prisimena. Užlipo į viršų prie bėgių ir jam viskas atsijungė. Vėliau išaiškėjo. Paties įvykio neprisimena. Atsimena nuo tos vietos, kaip užlipo ant gatvės. Atsimena, kažkokius vaikinus, vienas buvo su juodu džemperiu, atsimena šunį. Du vaikinai ir mergina. Su kaltinamuoju bendravo tiek, kad ateidavo ten pažvejoti. Žinojo jo vardą ir pavardę, su juo gan gerai sutardavo, šnekėdavo. Paaiškėjo, kad buvo pas jį (duomenys neskelbtini), jam buvo dingus atmintis. Durtinė žaizda kairiam pety, sulaužyta mentė, kirstinė žaizda smilkinyje ir pakaušyje. Paties įvykio neatsimena. Paskutinis įvykis, kurį atsimena, tai šakos. Atsimena, kad kažkas rideno padangas ir žodžius „ką jūs darot“, tai nuotrupos. Tos dienos ginčo neatsimena. Ar įvykio dieną matė L. A. neprisimena. Rideno padangas, buvo jaunuolis, šuo ir mergina. Atsimena, kad rėkė „ką jūs darot“, rėkė dėl padangų. A. pažįsta iš seniai, prieš įvykį pažinojo kokius 4 metus. Su juo bendravo, išgerdavo. A. įdomus žmogus, apie daug ką galima pasišnekėti, iš jo agresijos niekada nematydavo, kad būtų kažkas panašaus, nei kada pykosi, nieko panašaus nebūdavo. Jei A. pavartodavo alkoholio, jo elgesys nepasikeisdavo. Tarp jų nieko panašaus nebuvo. Po to, kai išėjo iš ligoninės su juo nekalbėjo, po įvykio iki dabar su juo nebendravo. Jam užstrigus atmintyje padanga ir tie jaunuoliai. Nėra tikras, kas jį sužalojo, abejoja, kad sužalojo L. A.. Jam neramu, nenori žmogaus apkaltinti, jis įsitikinęs, kad L. A. to nepadarė. Tų vaikinų nepažįsta, matė tik juodą (duomenys neskelbtini). Dabar dar lankosi pas daktarus. Mano, kad jį sužalojo ne L. A.. Jis jį seniai pažįsta, jis nekonfliktinis. Jis iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, su draugais prieš tai buvo išgėręs. Ten visokių praeina ir narkomanų, galėjo bet kas. Jei sėdi, šnekiesi, atvažiuoja ir padanga vos ne galvon. Su tais jaunuoliais jis nekalbėjo. Tik tiek ir atsimena. Atsimena savo apklausą policijoje. Girdėjo, kad L. A. buvo sukonfliktavęs su vienais žmonėmis, bet to nesieja su savo sužalojimu. Gal tie vaikinai įniršo ir buvo to įvykio pasekmė. Tai tik jo spėjimai. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, tačiau jo atsisako ir nori, kad būtų prieš kaltinamąjį nutrauktas tyrimas.

Liudytojas K. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena L. A. išvaizdą, vardą pavardę. Lyg tada su kirviu sužalojo kitą žmogų. Dirbo su M. K., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) asmuo puola kirviu. Sutiko jaunuolius, jie nurodė savadarbį namuką, kuriame gyveno L. A.. Tada tie vaikinukai, lyg girdėjo ar matė konfliktą tarp suaugusiųjų vyrų. Paskui miglotai atsimena. Atsimena, kad vaikinai pasakojo, kad bandė eiti į tą savadarbį namuką, kad L. A. ir juos puolė. Tada sužinojo, kad kažkoks vyras yra sužalotas. Prie (duomenys neskelbtini) krašto, rado vyrą gulinti, jis buvo su kirstine žaizda, iškvietė greitąją, tas žmogus M. lyg. Pas L. A. irgi buvo kirstinė žaizda, jam irgi buvo iškviesta greitoji pagalba. Radus tą kitą žmogų M., susidėliojo visą eigą. L. A. įtariamas visos šios nusikalstamos veikos padarymu. Tada žino, kad L. A. pasišalino iš gydymo įstaigos, jam buvo paskelbta paieška, dirbo naktinę pamainą ir rado L. A. poros valandų bėgyje, jo savadarbiame namuke. Iš pradžių galvojo, kad L. yra nukentėjusysis, nieko aiškaus nenurodė, nenorėjo pasakoti. Buvo klausimai iš L. pusės, kad „ar jis išliko gyvas, (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad A. sakė, kad žinojo dėl ko jis sulaikomas. Tiksliai visų smulkiai detalių neatsimena, gali būti nuklydimų. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus tvirtina, tais parodymais gali remtis teismas. Mano, kad tvirtina, kad L. A. nurodė, kad jį sužalojo. Neatsimena ar L. A. buvo blaivas ar neblaivus. Pranešėjų duomenis visada nusistato. Jaunuoliai buvo blaivūs, įtarimo nesukėlė. Jaunuoliai neatsimena ar detalizavo ką jie matė. Kaip buvo sužalotas L. neatsimena. Neatsimena ar nurodė, kad galvos srityje L. sužalotas, bet taip gali būti. Klausė kas sužalojo. Aiškinosi toliau įvykio aplinkybes. Tarnybiniame pranešime gali būti daugiau detalių. Nepastebėjo padangos šalia, nepamena. Kirvis, pjūklas, kastuvas buvo paimti. L. A. pats atvažiavo su taksi. Ar buvo dokumentai L. A. kišenėje nežino. Ar buvo tikrinamas blaivumas L. A. neatsimena. L. A. sulaikymas vyko, kai su taksi atvažiavo.

Liudytojas E. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praėjo pusantrų metų. Pernai pavasarį ėjo pasivaikščioti (duomenys neskelbtini) kalnu. Nuėjęs į apačią palei (duomenys neskelbtini) Matė, kad už jo ėjo keli asmenys su šuniu. Pagalvojo, kad nieko tokio. Apsisuko atgal, pažiūrėjo, kad viena stovi su šunimi, prie (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo tokia (duomenys neskelbtini) Žmogaus su šuniu paklausė, kas vyksta. Pasakė, kad ten gyvena benamiai, o vienas iš benamių pradėjo įžeidinėti, siuntinėti. Girdėjo garsus, balsus, kad, kažkuris balsas rėkia, jog užmuš. Pastovėjo, paklausė ar nereikia pagalbos, pasakė, kad nereikia, kad susitvarkys. Ten yra tokia aikštelė ties sankryža ir pervaža, jis ten rūkė. Atėjo tie trys žmonės su šuniu ir papasakojo, kas ten įvyko. Kad vienas benamis užpuolė kitą su kirviu. Paskambino kažkas iš jų 112, papasakojo, kad atvažiavo policija ir greitoji. Matė benamį tempiamą su praskelta galva, jį tempė į šlaitą. Patį sužalotą asmenį matė, bet įvykio nematė tik girdėjo garsus. Įvykis buvo aplink tą buveinę. Jis buvo maždaug 10 metrų atstumu. Ten tokia vieta, eina nuo šlaito, medžiai, per daug gerai nematė. Su sužalotu asmeniu nebendravo, jis buvo prabudęs, bet su paramedikais labai silpnai kalbėjo. Sužalotas asmuo buvo jam būnant šalia. Nepamena ar tas sužalotas žmogus sakė, kas jį sužalojo, negali patvirtinti. Jį pamatė, kai jį kėlė į neštuvus, jis buvo su striuke apsirengęs. Veido bruožų gerai neprisimena. Matėsi kraujas ant galvos. Aplinkybes geriau atsiminė iš karto po įvykio, tuo metu atsiminė geriau. Jaunuoliai jam pasakojo, kad grasino juos užmušti, o vienas benamis užkapojo kitą ir reikia pagalbos. Neprisimena ar ant jaunuolių matė sužalojimo žymes. Jei nurodė, kad nematė, tai tiesa. Tas sužalotas asmuo atrodė labai sušalęs, kaip ištrauktas iš vandens, bet tiksliai nematė ar buvo ištrauktas. Atrodė visas sušalęs. Būnant įvykio vietoje, kito benamio nematė, matė tik tą sužalotą. Be tų trijų žmonių įvykio vietoje nebuvo, tik tada, kai nešė ant to šlaito. Tų pačių vaikinų mašinas toje aikštelėje matė, jie jam papasakojo apie įvykį. Toje aikštelėje buvo mašina. Jie pasakojo, kad iš anksčiau žinojo, kad vienas iš benamių yra konfliktinis, jie ne pirmą kartą toje vietoje. Ar pats fizinis konfliktas įvyko daugiau nei vieną kartą pasakyti negali. Jaunuoliai pro tą vietą ėjo pavedžioti šunį. Kai tuos jaunuolius sutiko, rankose jie nieko neturėjo. Matė jų automobilio bagažinėje meškerės ir žvejybos turinį.

Liudytojas E. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo įvykis, kad leidosi rinktis žvejybos vietos ir du žmonės juos puolė. Nusileido ir juos užpuolė, žmogus žmogui prakirto galvą ir iškvietė pagalbą. Jie išeidinėjo, išgirdo tokį garsą, lyg kas malką praskeltų, pradarė brezentą ir pamatė užsimojusį kirviu. Tik jie nusileido ir juos užsipuolė su kastuvais, praėjo daug laiko, nelabai atsimena detalių.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo E. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 157 – 158, 162 – 163).

Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 22 d., šeštadienį apie pietus su pažįstamais M. B., E. Z. susitarė ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) pažvejoti. Važiavo keliuku, kuris yra link (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiavo lėtai, ieškodami vietos, kur sustoti, pažvejoti, pabūti gamtoje. Buvo sustoję keliose vietose, matė žvejus. Stabtelėjus vienoje vietoje išgirdo kažkokius garsus, kažkas rėkavo, tačiau tuo metu į tai nekreipė dėmesio, nuvažiavo toliau, pastatė mašiną aikštelėje ir maždaug už 200 metrų įsikūrė, leido laiką. Kažkiek išgėrė, tačiau nebuvo girti. Toje vietoje, kur buvo apsistoję nekibo žuvis, todėl po kurio laiko nutarė pakeisti vietą, ėjo į ten, kur anksčiau žvejojo, tačiau jų vieta buvo užimta, todėl ėjo dar kitur, kur buvo girdėję sklindančius garsus važiuodami automobiliu. Žvejojo ne pirmą kartą ir buvo matę paliktų žvejų pavėsinių, kurios buvo statomos apsisaugoti nuo vėjo ir lietaus. Eidami ir ieškodami naujos vietos pamatė, kažkokią pavėsinę, kad ji uždara nežinojo ir tikėjosi, kad asmenys, kurių balsus girdėjo, pasišalino, todėl nusprendė prie jos nusileisti. Prie palapinės nusileido tik jis ir M., E. liko viršuje. Vos tik nusileido, iš palapinės išlindo du vyrai, vienas buvo senesnis, jis rankoje turėjo kastuvą, o kitas buvo jaunesnis, jis lyg pasigriebė pagalį. Tiksliai pasakyti, kuris pirmas išlindo – jaunesnis ar senesnis, negali. Vos tik nusileidę priartėjo prie pavėsinės, senesnis vyras pradėjo šaukti "kas yra, ar ieškot problemų", kažką dar sakė, tačiau neprisimena ką. Vyras buvo nusiteikęs agresyviai, mano, kad buvo išgėręs, nes iš karto puolė su kastuvu, užsimojo, tačiau jie spėjo kastuvą iš jo atimti ir numetė toliau, o tuo metu jaunesnis stovėjo su pagaliu, jis lyg norėjo suduoti, tačiau jokių smūgių nesudavė, užsimojęs nebuvo. Atrodo, kad pagalį iš jo atėmė, tačiau tiksliai neprisimena. Kada iš jaunesnio vyro atėmė pagalį ir atsisuko į vyresnį, pas jį rankose pamatė didelį rankinį pjūklą, iš kur jis jį paėmė nematė. Senesnis vyras lyg dar bandė kažką daryti su pjūklu, bet galimai išsigando ar suprato, kad nieko prieš juos nepadarys ir su tuo pjūklu įėjo į palapinę, o jaunesnis dar liko stovėti. Jaunesnio vyro klausė, ką jis čia daro, atrodo normalus, jaunesnis, tačiau šis nieko neatsakė ir netrukus įėjo atgal paskui senį į (duomenys neskelbtini) Pagalvoję, kad viskas ramu, jau ruošėsi nueiti ir vos tik padėjo žingsnį, išgirdo palapinėje garsą kaip kas skeltų į malką. Išgirdę šį keistą garsą kartu su M. atitraukė palapinės brezentą ir tuo metu pamatė ant žemės gulintį jaunesnį vyrą, kuris gulėjo kojom į išėjimą, jo galva buvo prie senesnio vyro kojų, tarp jų buvo gal koks 50 cm. Jaunesnio vyro galva buvo kruvina, o senesnis vyras tuo metu buvo šalia jaunesnio, jis kaip ir sėdėjo ar tupėjo, atrodė kaip parkritęs, ar bandė stotis, tačiau tikrai nestovėjo. Jaunesnio vyro galva buvo prie senesnio kojų. Senesnis vyras su abiem rankom laikė pakėlęs kirvį, lyg ruoštųsi kirsti arba mesti į juos, tai pamatę išsigando ir iš karto pabėgo, pakilo į šlaito viršų prie likusio draugo ir iš karto puolė skambinti pagalbos "112", paaiškindami kas ir kur įvyko. Pasakė, kad lauks prie savo automobilio aikštelėje. Po kažkiek laiko atvažiavo pareigūnai, pastaruosius pamatę ėjo link jų, kad greičiau suteiktų informaciją, kur yra nukentėjusysis, kuriam reikalinga pagalba. Pareigūnai iš pradžių liepė palaukti viršuje, o patys nusileido prie palapinės, kurią jiems parodė, tačiau kaip suprato pareigūnai palapinėje nerado nei nukentėjusiojo jaunesnio vyro, nei senesnio ir tik po paieškų dar kartą pareigūnams nusileidus prie palapinės, apieškojus aplinkui, kokių 30 metrų atstumu nuo palapinės buvo rastas nukentėjusysis jaunesnis vyras. Pastarasis buvo išsigandęs, sušalęs, drebėjo, jam ant veido buvo sužalojimų, tačiau tiksliai kur ir kokie pasakyti negali, nes ir pats buvo strese. Kokiu būdu ir kaip buvo sulaikytas senesnis vyras negali pasakyti. Taip pat nurodė, kad kai nusileido į apačią prie (duomenys neskelbtini), kur buvo ta savadarbė (duomenys neskelbtini), ten pamatė du vyrus, vienas buvo labai agresyvus ir pradėjo ant jų su M. šaukti "kas yra, ar ieškot problemų", jis buvo neblaivus, turėjo rankose kastuvą, su kuriuo buvo užsimojęs į jį ir M., kažkuris iš jų kastuvą iš to vyro atėmė, tačiau nepamena kuris ir numetė toliau. Taip pat nepamena kuris iš jaunesnio vyro atėmė ir numetė toliau pagalį. Tas agresyvesnis vyras jau turėjo pjūklą, kurį pasiėmė iš palapinės, prie kurios buvo, atrodė, kad tik įlindęs pasilenkė ir išsitraukė. Su pjūklu ėjo link jo ir M., tačiau ar jie pjūklą vyrui išmušė iš rankų, ar jis jį atgal nusinešė į palapinę, pasakyti negali. Kad M. gavo su kirvio kita puse per ranką, sužinojo tik jau užbėgęs į viršų. Jokių daugiau daiktų tenai nelietė ir nečiupinėjo, išsigandę laukė policijos pareigūnų, vėliau padėjo užnešti nukentėjusįjį į viršų medikams.

Po perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų liudytojas E. A. papildomai parodė, kad savo parodymus tvirtina. Dabar įvykį atsiminė, tačiau daugiau nieko neprisimena. Iki smūgių sudavimo konflikto tarp jų ir tų dviejų asmenų palapinėje konflikto nebuvo. Tik nusileido ir jis pradėjo juos pulti. Įvykio vietoje jokios padangos nematė, jos neturėjo ir nenaudojo. Buvo sutikę kitų žvejų. Buvo dar du žvejai, pasakė, kad čia rėkauja kažkoks senis su kirviu, bet to jie policijai nepasakojo. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo tada, kai matė du žvejus, iki tada, kai įvyko įvykis. Du žmonės puolė užsimoję. Jie buvo užsimoję su tuo, ką įvardino. Buvo su pagaliais ar kastuvu. Susigrūmė, atėmė iš jų tuos įrankius. Neatsimena ar atimdami juos sužalojo, viskas vyko labai greitai. Jokios padangos jie nerideno. Kas atėmė tą pjūklą neprisimena. Su kirviu kaltinamasis turbūt trenkė savo draugui. Tiksliai žino, nes atsidarė palapinę ir pamatė. Kaip galima tokio kraupaus fakto neatsiminti. Atsidarė ir pamatė kraujuotą žmogų. Kaip viskas buvo pasakyta tuo metu, viskas taip ir dabar. Jų tikslas buvo susirasti žvejybos vietą, prie (duomenys neskelbtini) pilna tokių žvejybos pavėsinių, tikrai nežinojo, kad ten gyvena žmonės. Ten status šlaitas, visa (duomenys neskelbtini) pakrantė stati. Neatsimena, ar trenkė kaltinamajam su kažkuo. Jis tikrai netrenkė, atėmė tik daiktus. Tik atėmė pagalius, jo ranka buvo visa ištinus, jis sužalojo draugui ranką.

Liudytojas P. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kad yra davęs parodymus. Atsimena, kad atėjo žvejoti, rado kuprinę, gėrimus, vieną užmestą meškerę. Po to jis grįžo, o jis nuėjo į tarpą. Po to jis atėjo ir užsimetė meškeres, priėjo A., ir jie su tuo žvejuku susiginčijo. Prasidėjo, bet iki muštynių tai ne, tik apsižodžiavo. Po pietų jis pasiėmė kuprinę to žvejo, jis paprašė palikti. A. sako, kur mano kurpinė, apsisuko ir nuėjo. Tada atėjo M., paklausė kas vyksta, pasakė, kad apsižodžiavo dėl žvejybos vietos A. ir tas žvejys, jo pavardės nežino. Po to M. nuėjo link A. palapinės. Po keturių skambino M., pasakė, kad važiuoja į kalną, bes jis neatsiliepė, telefonas šaukė, bet neatsiliepė, tada jis išvažiavo. Penktą buvo krepšinis, važiavo namo. A. nėra piktybinis, ateidavo vandens pasisemti iš šaltinio. Ten buvo vaikai, pasakė, kad kažkas su kirviu apie palapinę. Konflikto su A. nematė, iki 15 val. buvo tylu ramu, jis nuo 14 val. žvejojo ir nieko nebuvo. Kai išėjo nežino ar M. buvo pas A.. Tikėjosi, kad jis bus pas jį, kai jis neatsiliepė, jis išvažiavo. Matė, kaip M. nuėjo į A. palapinės pusę, ar buvo užėjęs nežino. Apie šią bylą sužinojo arba iš A., arba iš M.. Tą dieną pakrantėje, kai užsikėlė prie mašinos, buvo mergaitė ir du paaugliukai, ėjo lengvu žingsniu, kaip pasivaikščioti, ėjo link tunelio. Jie galėjo būti nuo 13 iki 17 metų amžiaus, bet matė per atstumą. Kai A. nuėjo į palapinę, tai už 10 min. išėjo tas žvejys, nuo 14 val. buvo vienas.

Liudytojas E. Z. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su draugais gėrė, žvejojo. Ieškojo naujos žvejybos vietos prie geležinkelio, stovėjo su šuniu, jų laukė. Kai išgirdo, kaip apačioje rėkauja, tada draugai bėgo į kalną. Po to sužinojo, kad draugas draugeliui su kirviu kirto į galvą. Jam M. pasakė, jie buvo apačioje su E. A. pasižiūrėti. Jis į apačią nuėjęs nebuvo. Kažkas rėkė, kad sukapos. Per ranką gavo M.. M. viską papasakojo su A.. Kažkas paskambino 112 ir policijos sulaukė. Jie tik gėrė ir žvejojo kalbėjosi ir tiek. Iki to konflikto, iki įvykio bendravo tik su jais. Po to jau buvo tas G., jis šaukė iš kalno papėdės. Su juo susitiko ant kalno, prie bėgių. Neatsimena ar tą dieną įvykio vietoje padangas matė. Jis su padangomis nieko nedarė, jų nerideno į vandenį. Policijai kalbėjo tiesą. Jo nurodytos aplinkybės teisingos, jas tvirtina. Kai atvyko policija, jis dar buvo ant kalno viršaus. Matė, kaip nukentėjusįjį nešė į viršų, arčiau nebuvo atėjęs. Jis ir jo draugai buvo išgėrę po vieną ar du butelius, bet įvykį kažkiek atsimena, vadinasi, kažkiek orientavosi. Su kaltinamuoju susitikti neteko, matė, kaip jis rėkavo iš kalno apačios, jis jį matė dar prieš tą įvykį. Du nepažįstami vyrukai dar sakė, kad girdėjo jį rėkaujant dar iki visko. Prie to benamio palapinės ėjo pirmą kartą, ėjo ieškoti naujos žvejybos vietos. Jis ant kalno laikė šunį, todėl nėjo kartu su draugais. Kai tie draugai nusileido, tuomet girdėjo šūkavimus. Ar jo draugai galėjo suduoti smūgius nežino, nes ten apačioje nebuvo. Jam jie sakė, kad gavo iš rankenos į ranką. Dėl ko gavo nesakė. Jis nieko daugiau neklausė. Tų draugų meškerės buvo pas jį arba pas juos, įrankiai buvo mašinoje. Buvo prie namelio su trosu iš pradžių. Neatsimena, kur tuo metu buvo meškerės, bet jas nešėsi. Buvo pas jį arba pas draugus.

Liudytoja I. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykį atsimena, bet daugiau detalių neatsimena. Ką pasakė ikiteisminio tyrimo metu, taip yra.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojos I. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 194 – 195).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) 2023 m balandžio 22 d. 19.04 val. buvo gautas pranešimas, kad reikia vykti pas sužalotą žmogų į (duomenys neskelbtini) g.. Atvykus pasitiko policijos pareigūnai, palydėjo iki (duomenys neskelbtini), pakrantėje buvo sužalotas žmogaus. Kadangi praėjo daug laiko, nelabai viską gerai atsimena, tik gali pasakyti, kad sužalotas buvo vyras, policijos pareigūnai buvo nustatę tapatybę – tai M. M.. Apžiūrint matėsi, kad yra 2 kirstinės žaizdos galvoje, vyras buvo sąmoningas, kvėpavo, teigė, kad jį sužalojo kirviu, kurį laiką jis gulėjo vandenyje, buvo labai sušalęs. Daugiau atrodo vyriškis nekalbėjo, jį visą laiką kalbino, kad neprarastų sąmonės. Ar minėjo kas jį sužalojo nepamena. Įvykio vietoje dar buvo ir kitų asmenų, jaunuolių, kurie padėjo sužalotą vyrą kartu su policijos pareigūnais atnešti iki greitosios pagalbos automobilio.

Liudytoja I. K. po perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų papildomai parodė, kad parodymus tvirtina, daugiau neprisimena. Kaltinamojo neprisimena. Daugiau sužalotų asmenų ten nebuvo, bet bijo pasakyti, kažką ne taip, praėjo daug laiko, bet nėra tikra. Negali pasakyti ar kas nors kalbėjo kas ten įvyko.

Liudytojas M. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo žvejoti su jo mašina. Buvo ten, nekibo, nusprendė ieškoti kitos vietos. Iš apačios kažkas pradėjo šūkauti, nusileido į apačią ir iš palapinės juos pradėjo pulti. Įlindo į tą (duomenys neskelbtini), pradėjo muštis, tas žmogus pasiėmė kirvį norėjo trenkti man, bet pataikė savo draugui. Nežino kas jį puolė. Puolė kažkuris iš tų žmonių, buvo du žmonės. Iššoko iš palapinės ir turėjo kažką rankoje. Jis šūkavo, jam buvo šokas, nelabai ką pamena. Smūgis kirviu buvo viduje, po smūgio iš karto bėgo į kalną ir skambino 112. Tas vyras grasino jiems, suprato, kad norėjo trenkti jam, bet pataikė savo draugui. Lindo į palapinę, jis pradėjo muštis. Įlindęs į palapinę pamatė kaip jis pasiėmė kirvį, suprato, kad nieko gero ir išgirdo „bum“, tada abu bėgo į kalną. Kai išgirdo smūgio garsą, jis jau buvo lauke, pravėrė palapinę viską pamatė, jiems buvo šokas, pabėgo. Pirmas smurtinis veiksmas buvo iš jų, jie būtų jiems trenkę, jie išvengė smūgio ir juos vijosi. Norėjo pažiūrėti kas buvo palapinėje, nes girdėjo veiksmus. Jei žmonių vieta, tai norėjo atsiklausti. Jie gėrė degtinę, trise išgėrė 1-2 butelius degtinės. Savijauta buvo gera. tikrai buvo sąmoningas. Niekas iš jų to žmogaus tikrai nesužalojo. Jie buvo prie palapinės, nėjo į vidų, konflikto metu atsirado palapinėje. Jis juos puolė, jie jam davė atgal.

Iš atpažinimo protokolo matyti, kad pagal nuotraukas, liudytojas M. B. atpažino L. A., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, apibūdindamas apklausoje kaip, senesnis vyras ir nurodė, kad tai jis 2023 m. balandžio 22 d. kirviu sužalojo jaunesnį vyrą, atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, amžių (2 t., b. l. 173 –181).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra įrengta (duomenys neskelbtini), panaši į didelę palapinę (Koordinatės: (duomenys neskelbtini)). Įvykio vietoje vandenyje rastas kirvis, prie savadarbės palapinės įėjimo, ant žemės, kastuvas; tarp įėjimo į palapinę rastas į žemę įsmeigtas metalinis rankinis pjūkliukas; palapinės viduje rastos į kraują panašios dėmės; palapinėje, didelis pjūklas(duomenys neskelbtini) šalia nuvirtusio medžio yra raudonos spalvos galimai kraujo dėmės (1 t. b. l. 29 – 55).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC pateiktas pagalbos kvietimo įrašas. Kviečiantysis prisistato M. B. ir nurodo, kad (duomenys neskelbtini) rajone netoli (duomenys neskelbtini) ieškojo vietos žvejybai, prisikabino benamis, bandė pulti, nurodo, kad matė, kaip trenkė savo draugui kirviu į galvą (1 t., b. l. 77 – 80).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietoje dirbusių ir L. A. sulaikyme dalyvavusių policijos pareigūnų BODY kamerų įrašai. Juose užfiksuotas L. A. sulaikymas (asmens galva subintuota, aiškina, jog buvo puolamas dėl to, kad benamis, kad užmuš visus, kas jį puola, teigia, prisipažįstu aš jį užmušiau na..., tegul plaukia (duomenys neskelbtini)... į (duomenys neskelbtini)... tai dar gyvas išliko, nuuu…); pareigūnų pokalbiai su jaunuoliais, kurie nurodo, kad ieškojo vietos žvejybai, kad prie jų prikibo (duomenys neskelbtini), pradėjo daužyti kirviu, vienam kirto į galvą, kad garsas buvo kaip į malką trenktų, nurodo matę kaip užpuolikas buvo užsimojęs kirviu, kad tai jie iškvietė pagalbą; (duomenys neskelbtini) randamas susirietęs kruvinas vyras, matomos kirstinės žaizdos, rūbai šlapi, prisistato M. M., atvykę medikai teikia pagalbą; taip pat užfiksuota savadarbė, juodu polietilenu apkalta palapinė, prie jos ir viduje – įvairūs seni daiktai (1 t., b. l. 61 – 64, 81 – 92, 93 – 101).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1130/2023 (02) matyti, kad M. M. konstatuotos dvi kirstinės žaizdos galvoje su atvirais kaukolės kaulų lūžiais; sužalojimai galvoje padaryti dviem smūgiais kirviu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dar viena žaizda medikų aprašyta kaip durtinė, yra dešinės mentės srityje su mentės kūno įspaustiniu bei IV dešinio šonkaulio galvos skeveldriniu lūžiu; šis sužalojimas padarytas vienu smūgiu aštriabriauniu daiktu ir vertinant atskirai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kelių-keliolikos valandų bėgyje iki M. M. radimo (duomenys neskelbtini) pakrantėje 2023-04-22 18 val. Tiksliau spręsti apie traumos padarymo laiką, sužalojimų eiliškumą negalima. Sužalojimų, kurie būtų padaryti kietais bukais daiktais nustatyta (2 t., b. l. 25 – 28).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto dėl savo duotos išvados teismo medicinos specialistas Ą. S. paaiškinimo matyti, kad M. M. sužalojimas dešinės nugaros pusėje galėjo būti padarytas vienu smūgiu aštriabriauniu, peilio tipo įrankiu. Šiuo atveju peilio geležtė pervėrusi nugaros minkštuosius audinius kiaurai pažeidė mentį ir smaigaliu pasiekusi dešinės pusės IV-o šonkaulio galvutę, kuri yra sujungta sąnariais su atitinkamai viršuje ir apačioje esančiais stuburo krūtininės dalies slanksteliais (2 t., b. l. 30 – 31).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1894/2023 (02) matyti, kad L. A. konstatuota kirstinė žaizda kaktoje, odos nubrozdinimas nugaros dešinėje; kirstinė žaizda kaktoje padaryta kertančio pobūdžio daiktu/įrankiu, kuo galėjo būti kirvio ašmenys, kardas ar kitas panašių savybių turintis daiktas/įrankis; odos nubrozdinimas nugaros dešinėje padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. balandžio 22 d. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Nesant duomenų apie žaizdos gijimą, užtrukusį daugiau nei 10 dienų, sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 48 – 50 ).

Iš Teismo medicinos specialistė S. B. paaiškinimo matyti, kad dėl savo duotos išvados paaiškino, jog L. A. kirstinė žaizda kaktoje padaryta kertančio pobūdžio daiktu/įrankiu, kuo galėjo būti kirvio ašmenys, kardas ar kitas panašių savybių turintis daiktas/įrankis. Odos nubrozdinimas nugaros dešinėje padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Kirstinė žaizda kaktoje negalėjo būti padaryta pagaliu, tai ne kertančio pobūdžio daiktas (2 t., b. l. 52 – 53).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-2018/2024 matyti, kad galimos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023-04-22) tiriamajam L. A. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas-psichiškai sveikas (000), šiuo metu tiriamajam L. A. konstatuojamas psichikos sutrikimas - Organinis asmenybės sutrikimas (F07.0). Įtariamasis L. A. galimos nusikalstamos veikos darymo metu ir šiuo metu galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese ir duoti parodymus. Dėl savo psichinės, psichologinės būsenos L. A. nėra pavojingas aplinkiniams (visuomenei); L. A. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (2 t., b. l. 83 – 85).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-3195251-23 matyti, kad ant pateikto tirti kirvio, paimto 2023 m. balandžio 22 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) žmogaus kraujo buvimo faktas nenustatytas; ant kirvio rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR rastų žmogaus biologinių pėdsakų mišrus DNR profilis sutampa su sudėtiniu M. M. ir L. A. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu; taip pat rasta ne mažiau dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR yra tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su L. A. genotipu; taip pat rasta ne mažiau dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR yra tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su M. M. genotipu. Ant pateikto tirti pjūklo, paimto 2023 m. balandžio 22 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) pakrantėje, žmogaus kraujo buvimo faktas nenustatytas, rasta vyro pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su L. A. genotipu. Ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta 2023 m. balandžio 22 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. M. genotipu. Ant pateikto tirti peilio, paimto 2023 m. balandžio 22 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. M. genotipu. Ant pateikto tirti pjūklo, paimto 2023 m. balandžio 22 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui jis priklauso, nes rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR; rastų žmogaus biologinių pėdsakų mišrus DNR profilis sutampa su sudėtiniu M. M. ir L. A. genotipus sudarančių alelių rinkiniu (1 t., b. l. 109 – 116).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas.

Byloje esančioje specialisto išvadoje (2 t., b. l. 25 – 28) konstatuota, jog nukentėjusiajam M. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent tai byloje patvirtina specialisto išvada. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų daryti išvadą, jog kaltinamasis L. A. nukentėjusiajam M. M. sveikatos sutrikdymą padarė tyčia. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nurodė, kad jie tarpusavyje nekonfliktavo, ir nukentėjusysis nors ir neatsimena įvykio aplinkybių, tačiau teigia, kad L. A. jo sužaloti negalėjo, nes tam nebuvo jokio pagrindo.

Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu teigė, jog savo veiksmais gynėsi nuo asmenų, kurie jį puolė, brovėsi į jo gyvenamąją vietą. Kilus žodiniam konfliktui tarp L. A. ir atėjusių prie jo buvimo vietos žvejų, žodiniam konfliktui peraugus į grumtynes ir, L. A. buvo suduoti smūgiai, ką patvirtina tiek kaltinamojo parodymai, tiek byloje esanti filmuota medžiaga, iš kurios akivaizdžiai matyti, jog L. A. yra sužalotas. Kaltinamasis teigia, kad pasiėmė daiktą, kuris papuolė po ranka, su tikslu apsiginti, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis siekė gintis ne nuo M. M., kuris jo nepuolė, o nuo kitų asmenų. Tai, kad į įvykio vietą buvo atėję kiti asmenys ir su jais įvyko konfliktas, patvirtino ir nukentėjusysis M. M., o apie tai, kad tuo metu įvyko ir grumtynės, patvirtino ir liudytojai E. A. ir M. B.. Pastarasis teismo posėdžio metu patvirtino, jog tas vyras grasino jiems, suprato, kad norėjo trenkti jam (M. B.), bet pataikė savo draugui. Teismo vertinimu, kaltinamasis L. A. nematydamas kas jam sudavė, gynėsi pagriebdamas tai, kas buvo tuo metu po ranka, ir suduodamas, kaip jis galvoja, užpuolikui, tačiau vėliau paaiškėjo, kad sudavė M. M.. Šie duomenys patvirtina, kad L. A. neturėjo tikslo sutrikdyti M. M. sveikatą, todėl teismo vertinimu, jo veiksmuose nebuvo tyčios elemento.

Atsižvelgiant į tai, jog L. A. neturėjo tyčios sužaloti M. M., bet M. M. buvo sužalotas, kai L. A. nematydamas nuo ko ginasi jį sužalojo, L. A. veiksmai dėl nukentėjusiojo sužalojimo kvalifikuotini kaip neatsargūs. Kaltinamasis L. A. nusikaltimą šiuo atveju padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kuomet jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (mojavo kirviu aplink, neįvertindamas, kad dėl to gali nukentėti kiti asmenys) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nors L. A. ir nenorėjo sužaloti M. M., tačiau turėjo numatyti, kad jo sveikata galėjo būti sutrikdyta, nes jis kartu su juo buvo vienoje patalpoje. Atsižvelgiant į tai, L. A. veiksmai (duomenys neskelbtini) kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182-1, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249-1, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 256-1, 257, 257-1, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276-2, 276-3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302-1, 303, 304, 306, 306-1, 306-2, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (TAR, 2024-11-12, Nr. 2024-19686), kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d., pasikeitė BK 137 straipsnio 1 dalis.

BK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. t. y., atsirado papildoma bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 137 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje numatyta papildoma alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis, L. A. veika kvalifikuotina pagal BK 137 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060, įsigaliojusio 2025 m. vasario 1 d. (TAR, 2024-11-12, Nr. 2024-19686) redakcija).

Dėl būtinosios ginties pagal BK 28 straipsnį

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė baudžiamąją bylą nutraukti esant būtinosios ginties sąlygoms.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.

Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Taigi, įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi išimtys, kai, net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos: a) kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą. Teismų praktikoje išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą paprastai daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Sprendžiant šį klausimą būtina įvertinti kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.

Byloje nustatyta, kad nors tarp kaltinamojo L. A. ir kitų asmenų įvyko konfliktas, tačiau tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis nurodė, jog tarp jų konflikto nebuvo, M. M. kaltinamojo L. A. nepuolė, todėl, L. A. nekilo būtinybė nuo jo gintis. Nukentėjusysis nesudarė L. A. nei realios, nei akivaizdžios grėsmės. Kaltinamasis šiuo atveju turėjo įsitikinti ar jis panaudoja gynybą prieš užpuoliką, tačiau to nepadarė, ir sunkų sveikatos sutrikdymą padarė ne jį puolusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu būtinosios ginties institutas šioje byloje negali būti taikomas.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje.

Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta (BK 59, 60 straipsnis). Kaltinime nurodoma, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamasis būtent įvykio metu buvo neblaivus, taip pat nenustatyta, koks buvo jo neblaivumo laipsnis ir ar tai galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė jo atsakomybę sunkinančia nepripažįstama.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. A. teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jo stadiją, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o taip pat į jo asmenybę, kad jis nedirbantis, anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka baustas, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, išsiskyręs, psichinės sveikatos centre nesilankė, kaltinamasis kaltės nepripažino ir jautėsi visiškai nekaltas, o tai suponuoja išvadą, jog kaltinamasis nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad L. A. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, paskiriant ne švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas svarstė klausimą dėl L. A. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti. Antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Aptartos teismų praktikos kontekste, įvertinus L. A. nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį, teismas priėjo prie išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų tikslų yra apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Ankščiau išvardintų duomenų visuma patvirtina, kad L. A. atžvilgiu dar visgi gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą L. A. skirtinas įpareigojimas, kurio taikymas sudarys palankias sąlygas jam keisti savo elgesį teigiama linkme, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į nustatytų duomenų visumą, L. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. balandžio 22 d. 22.30 val. iki 2023 m. balandžio 23 d., val. (tai yra viena para), kai viena arešto para prilyginama vienai sulaikymo parai.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-494/2005).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė ligonių kasa pareiškė 1191,63 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiojo M. M. gydymą (1 t., b. l. 110 – 111). Šis ieškinys yra pagrįstas bylos duomenimis, iki bylos išnagrinėjimo nebuvo atlygintas, todėl priteistinas iš L. A..

Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį ir nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė 100 000 Eur turinę ir neturtinę žalą (2 t., b. l 143 – 144), tačiau teisiamojo posėdžio metu pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, todėl laikytina, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis, rankinis pjūkliukas, vatos tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais, peilis, rankinis pjūklas, vatos tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais, kastuvas, nukentėjusiojo M. M. seilių lyginamieji pavyzdžiai, liudytojo M. B., E. A., E. Z., L. A. seilių lyginamieji pavyzdžiai, kurie perduoti saugoti Policijos departamento prie LT VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (3 t., b. l. 86 – 88), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; 4 vnt. kompaktinės plokštelės, esančios baudžiamojoje byloje, paliktinos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060, įsigaliojusio 2025 m. vasario 1 d. (TAR, 2024-11-12, Nr. 2024-19686) redakcija) ir (duomenys neskelbtini) jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 10 punktu L. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant L. A. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti L. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 22 d. 22.30 val. iki 2023 m. balandžio 23 d. (viena para).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo L. A. priteisti civilinio ieškovo naudai 1191,63 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 63 ct) turtinė žalos atlyginimo, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kirvį, rankinį pjūkliuką, vatos tamponą su galimai biologinės kilmės pėdsakais, peilį, rankinį pjūklą, vatos tamponą su galimai biologinės kilmės pėdsakais, kastuvą, nukentėjusiojo M. M. seilių lyginamuosius pavyzdžius, liudytojo M. B., E. A., E. Z., L. A. seilių lyginamuosius pavyzdžius, kurie perduoti saugoti Policijos departamento prie LT VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

– 4 vnt. kompaktines plokšteles, esančias baudžiamojoje byloje, palikti, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.