Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-03 · Civilinė byla Nr. e2-628-236/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
e2-628-236/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Atsakovas
T. M., E. A., uždarajai akcinei bendrovei „Pamario dvaras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-628-236/2016Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autodoja“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d., kuria pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-1647-538/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autodoja“ ieškinį atsakovams T. M., E. A., uždarajai akcinei bendrovei „Pamario dvaras“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Autodoja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. M., E. A., UAB „Pamario dvaras“, prašydama priteisti iš atsakovo T. M. 64 128,79 Eur žalos atlyginimą, priteisti solidariai iš E. A. ir UAB „Pamario dvaras“ 167 945,73 Eur žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovų T. M. ir E. A. 5 proc. dydžio procesines palūkanas, priteisti iš atsakovės UAB „Pamario dvaras“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo T. M. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 64 128,79 Eur sumai; areštuoti atsakovų E. A. ir UAB „Pamario dvaras“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, 167 945,73 Eur sumai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarė ieškovės BUAB „Autodoja“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; areštuoti atsakovui T. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 64 128,79 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Areštuoti atsakovui E. A. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 167 945,73 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; areštuoti atsakovei UAB „Pamario dvaras“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 167 945,73Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; areštuoto turto savininką paskirti areštuoto turto saugotoju ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turtą valdyti ir naudotis juo, leidžiant atlikti atsiskaitymus su ieškove; pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Antstolė 2015 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui prašymą išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kurioje nurodyta „pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti“, sukonkretinant, kokios piniginės operacijos gali būti atliktos per vieną kalendorinį mėnesį iš areštuotų sąskaitų. Nurodo, kad nėra aišku, kokias pinigines operacijas iš areštuotų sąskaitų gali atlikti skolininkai.

Atsakovė UAB „Pamario dvaras“ 2015 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – UAB „Pamario dvaras“ piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose ir kasoje, areštą, nesant tokios galimybės – pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį ir leisti atsakovei UAB „Pamario dvaras“ kas mėnesį disponuoti iš viso 21 680,94 Eur suma, nutartį leisti vykdyti skubiai, nepanaikinus ar nepakeitus nutarties, įpareigoti ieškovę BUAB „Autodoja“ ir jos administratorių UAB „Angorela“ solidariai užtikrinti UAB „Pamario dvaras“ galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 260171,28 eurų sumai ir įpareigoti įmokėti šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atsakovės UAB „Pamario dvaras“ prašymą prašo jį atmesti.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į prašymus nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė antstolės prašymą tenkinti, išaiškinti antstolei, kad pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį atsakovai ieškovei BUAB „Autodoja“ gali sumokėti visą ieškinyje nurodytą skolos sumą, nesvarbu per kokį laikotarpį, tai yra, bet kada; atsakovės UAB „Pamario dvaras“ prašymą tenkinti iš dalies ir pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti atsakovės UAB „Pamario dvaras“ prašymo dalį panaikinti areštą piniginėms lėšoms bendrovės sąskaitoje ir kasoje, nustatyti, kad atsakovė UAB „Pamario dvaras“ turi teisę atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, darbo užmokesčio mokėjimu, atsiskaitymu su ieškove, atlikti einamuosius mokėjimus tiekėjams, mokėtinos sumos dydį pavedant nustatyti antstoliui; atsakovės UAB „Pamario dvaras“ prašymo dalį dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti; nutarties dalį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties pakeitimo vykdyti skubiai.

Teismas konstatavo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsakovams leista atsiskaityti su ieškove, atsakovai galėjo sumokėti bet kokia sumas ieškovei, todėl teismas išaiškino antstolei, kad ieškovei gali būti sumokama visa ieškinyje nurodyta skolos suma, nesvarbu per kokį laikotarpį, tai yra, bet kada (CPK 278 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas nurodė, jog atsakovės UAB „Pamario dvaras“ teigimu, areštas dvigubai užtikrinantis reikalavimą yra neproporcingas ir neteisingas atsakovų atžvilgiu, todėl būtina panaikinti areštą piniginėms lėšoms bendrovės sąskaitoje ir kasoje, apribojimas lėšoms taikomas nuo 2015 m. lapkričio 4 d., bendrovė jau mėnesį negali mokėti atlyginimų, privalomų įmokų į valstybės ir savivaldybės biudžetus ir negali atsiskaityti su tiekėjais.

Teismas sprendė, jog panaikinti areštą piniginėms lėšoms bendrovės sąskaitoje ir kasoje nėra pagrindo, nes pagal bylos duomenis teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad kito atsakovės turto pakanka ieškinio užtikrinimui (CPK178, 185 straipsniai), tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nebūtų sutrikdyta įmonės veikla, leido panaudoti pinigines lėšas atsiskaityti su valstybės institucijomis, mokėti darbo užmokestį bei atlikti einamuosius mokėjimus tiekėjams, sumos dydį pavedė nustatyti antstoliui (CPK 145 straipsnio 6 dalis, 147 straipsnio 6 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė BUAB „Autodoja“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį dalyje, kuria nustatyta, kad atsakovė UAB Pamario dvaras turi teisę atlikti einamuosius mokėjimus tiekėjams, mokėtinos sumos dydį pavedant nustatyti antstoliui, ir atitinkamoje dalyje atsakovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti UAB „Pamario dvaras“ prašymų, įskaitant prašymo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties modifikavimo, kadangi atsakovė dėl minėtos nutarties yra pateikusi atskirąjį skundą;

2) Leidimas atlikti einamuosius mokėjimus tiekėjams yra nepagrįstas, nekonkretūs ir pažeidžiantis ieškovės teises bei teisėtus interesus. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokių mokėjimų būtinybę;

3) Skundžiamos nutarties dalis dėl pavedimo antstoliui nustatyti mokėtinos sumos dydį yra neteisėta ir nepagrįsta, reiškianti teisminės funkcijos antstoliui perkėlimą (pažeidžiamas CPK 6 str.) ir programuojanti ginčą ateityje. Antstolis veikia vadovaudamasis išimtinai įstatymu ir teismo sprendimais, tačiau tai nereiškia, kad antstoliui gali būti teismo sprendimu perduodama teisminė funkcija spręsti klausimus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis (CPK 144 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės BUAB „Autodoja“ atskirąjį skundą atsakovė UAB „Pamario dvaras“ prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pusiausvyros bei racionalumo principais pagrįstą nutartį. Ieškovės atskirasis skundas yra nepagrįstas, neteisėtas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalis, kuria nutarta, jog atsakovė UAB „Pamario dvaras“ turi teisę atlikti einamuosius mokėjimus tiekėjams, mokėtinos sumos dydį pavedant nustatyti antstoliui, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė atsakovų prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo ar galimų nuostolių užtikrinimo, kadangi atsakovai dėl minėtos nutarties yra patiekusi atskirąjį skundą. Apeliacinis teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

CPK 147 straipsnis reglamentuoja prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimas, CPK 148 straipsnis numato vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita, CPK 149 straipsnis - laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, todėl pirmosios instancijos teismui priėmus skubiai vykdytiną 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo turėjo ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymais dėl šia nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo ir/ar atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, CPK nenumato, kad prašymų dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, panaikinimo ir kt. nagrinėjimas sustabdomas iki kol bus išspręstas atskirasis skundas dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal CPK normas, kol galioja teismo priimta nutartis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę reikšti prašymus, susijusius su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Apeliacinis teismas taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog leidimas atlikti einamuosius mokėjimus tiekėjams yra nepagrįstas, nekonkretus ir pažeidžiantis ieškovės teises bei teisėtus interesus.

CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą, be to, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis (tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio) laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejamas su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-345-943/2016). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog prašymas dėl leidimo atlikti einamuosius mokėjimus tiekėjams pagrįstas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog skundžiamos nutarties dalis dėl pavedimo antstoliui nustatyti mokėtinos sumos dydį yra neteisėta ir nepagrįsta, reiškianti teisminės funkcijos antstoliui perkėlimą (pažeidžiamas CPK 6 str.) ir programuojanti ginčą ateityje. Šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais.

CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Priešingai nei teigia apeliantė, įstatymas įpareigoja antstolį, o ne teismą nustatyti konkrečią sumą, kuria galima atlikti mokėjimus tiekėjams.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės BUAB „Autodoja“ atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas