Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-493/2015

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00051-2014-4

2015 m. gegužės 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorams Dariui Dziegoraičiui, Kęstučiui Jasaičiui, nuteistajam G. G., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Kalinauskui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui G. K., jo įstatyminiam atstovui L. K., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui L. S., jo įstatyminei atstovei T. S., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, civilinio ieškovo atstovui J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė iš dalies sudėta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime (sulaikyme) išbūtas laikas nuo 2014-02-25 iki 2014-02-27.

Nepilnamečiai G. K. ir L. S., padarę nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jų atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su nepilnamečiais L. S. ir G. K., pasikėsino įvykdyti svetimo turto vagystę, įsibrovus į patalpą. Nustatyta, jog 2014 m. vasario 24 ir 25 dienomis, veikdami bendrininkų grupėje, G. G., L. S. ir G. K. pasikėsino pagrobti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios pirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 5 vnt. (60 sekcijų) ketaus radiatorių, kainuojančių bendrai 900 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes įvykio vietoje G. G. tuo metu, kai norėjo išvežti radiatorius, buvo pastebėtas kitų asmenų, dėl ko nepavyko nusikaltimo pabaigti. Nustatyta, jog G. K. ir L. S. 2014 m. vasario 24 d. vakare, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pro duris įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios pirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir nuėmė 5 vnt. (60 sekcijų) ketaus radiatorių, kurių bendra vertė 900 litai, iš jų vietos. Jie 4 vnt. (39 sekcijas) ketaus radiatorių išnešė į lauką ir paslėpė greta nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini), o 1 vnt. (21 sekcija) ketaus radiatorių paliko pastato viduje. Po to, 2014 m. vasario 25 d., ryte, tęsiant nusikalstamą veiką, G. K. ir L. S. G. G. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sutarė su G. G. dėl pagrobtų ketaus radiatorių išvežimo į metalo supirktuvę Marijampolės mieste. Į nusikalstamą veiką ir bendrininkų grupę įsitraukus G. G., vykdant susitarimą, G. G. 2014 m. vasario 25 d., apie 15 val. atvyko iki G. K. ir L. S. paslėptų radiatorių, esančių (duomenys neskelbtini), kad juos automobiliu išvežti iš nusikaltimo vietos ir, G. G. vieną iš radiatorių įkėlus į automobilio vidų, buvo pastebėtas R. D., dėl ko radiatorių iškėlė iš automobilio ir iš įvykio vietos pasišalino. Dėl šių priežasčių G. G. bei nepilnamečiai L. S. ir G. K., veikdami bendrai, nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

G. G., L. S. ir G. K. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, kaltinamųjų veiką perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.

G. G. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo G. G. išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, požymių. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, jame išdėstyti motyvai vienpusiški, bylos duomenys, kuriais grindžiamas jo kaltumas, iš esmės neįvertinti jų patikimumo aspektu, išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, kurios galėjo turėti reikšmės teisingo sprendimo priėmimui (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Be to, teismas neteisingai taikė įstatymą, kuriame nurodoma, kada asmuo vertinamas kaip recidyvistas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras ir civilinio ieškovo atsovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai ištyrė įrodymus ir išsamiai juos išanalizavo, tačiau neteisingai kvalifikavo G. G. padarytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. G. veika kvalifikuotina ne kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, bet kaip pasikėsinimas realizuoti turtą, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Turtas laikytinas nedidelės vertės, kadangi keturi radiatoriai, kuriuos G. G. ketino nuvežti į metalo laužą, civilinio ieškovo atstovo įvertinti kaip turintys 169,43 Eur vertę (39 sekcijos po 15 Lt, kas sudaro 585 Lt arba 169,43 Eur).

Nors G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio proceso metu, laikėsi parodymų, jog nežinojo, kad radiatoriai, kuriuos G. K. ir L. S. paprašė nuvežti į metalo supirktuvę, yra jų pavogti, tačiau byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad G. G. pagal radiatorių paslėpimo aplinkybes, vadovaudamasis savo žmogiška patirtimi, suvokė, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad G. G. radiatorius išvežti prašė nepilnamečiai G. K. ir L. S. ir G. G. žinojo, kad šie asmenys yra nepilnamečiai, taip pat į tai, kad G. G. ne iš karto sutiko radiatorius pervežti ir kiti nuteistieji jo prašė keletą kartų, G. K. ir L. S. radiatorius buvo paslėpę po šakomis, netoli nenaudojamos pirties teritorijos. Vertindamas šias aplinkybes, G. G. suvokė, jog radiatorius G. K. ir L. S. užvaldė neteisėtu būdu, o tokį G. G. suvokimą patvirtina tai, kad, kaip teigė kiti nuteistieji, G. G., sutikęs išvežti radiatorius, nurodė, kad negerai juos vežti dieną, kai aplink daug žmonių. Tai, kad G. G. suprato, jog veikia neteisėtai, patvirtina ir kitų nuteistųjų bei liudytojų R. D. bei R. G. parodymai, kad prieš sustodamas prie paslėptų radiatorių, G. G. sugyventinės N. G. vairuojamas automobilis apsuko kelis ratus aplink teritoriją. Ši aplinkybė rodo, kad prieš kraudamas radiatorius į automobilį, G. G. norėjo įsitikinti, kad netoliese nėra žmonių, kurie galėtų jį pastebėti. Kaip patvirtino liudytojai R. D. ir R. G., jie G. G. veiksmus stebėjo pasislėpę.

Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog G. G. pasikėsino realizuoti turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, 2014 m. vasario 24 d. vakare, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, G. K. ir L. S. paslėpus (duomenys neskelbtini), svetimą turtą – 4 vnt. (39 sekcijas) ketaus radiatorių, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 2014 m. vasario 25 d., ryte susitarus su G. G. dėl jų išvežimo į metalo supirktuvę, G. G. 2014 m. vasario 25 d., apie 15 val. atvyko iki G. K. ir L. S. paslėptų radiatorių, esančių (duomenys neskelbtini), kad juos automobiliu išvežtų iš nusikaltimo vietos ir, G. G. vieną iš radiatorių įkėlus į automobilio vidų, buvo pastebėtas R. D., dėl ko radiatorių iškėlė iš automobilio ir iš įvykio vietos pasišalino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas įvertino radiatorius 169,43 Eur, ši suma yra didesnė nei 3 MGL ir mažesnė nei 5 MGL, todėl tokiais veiksmais G. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 189 straipsnio 3 dalyje.

G. G. veika kaip pasikėsinimas bendrais veiksmais su G. K. ir L. S. padaryti vagystę, pirmosios instancijos teismo kvalifikuota neteisingai, kadangi, viena vertus, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad G. G. kartu su kitais nuteistaisiais buvo susitaręs pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius radiatorius (priešingai, visi trys kaltinamieji tai neigė), antra vertus, G. G. į nusikalstamą veiką įsijungė tada, kai svetimas turtas G. K. ir L. S. jau buvo užvaldytas ir šie pagrobtu turtu jau disponavo savo nuožiūra, tai yra ne tik patraukė radiatorius atokiau nuo pirties pastato, juos paslėpė, bet ir susitarė su G. G. dėl jų išvežimo bei pridavimo į metalo supirktuvę. Dėl šių priežasčių kyla abejonių ir dėl G. K. bei L. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesant apeliacinio skundo dėl to, apeliacinės instancijos teismas šios klaidos ištaisyti negali.

Pakeitus G. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją, jam iš naujo skirtina bausmė. Teisėjų kolegija, skiriant bausmę G. G. už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. G. G. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, teistas, padaryti nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, administracine tvarka nebaustas. G. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, G. G. baustinas arešto bausme, griežtesne negu sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Dar kartą G. G. taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti subendrintos bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ir Bk 62 str. nuostatas.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. G., išlaidas iki 2015 m. kovo 18 d. sudaro 44,35 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį.

Perkvalifikuoti G. G. nusikalstamą veiką ir pripažinti jį kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-02-25 iki 2014-02-27 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-12-11 iki 2015-05-11.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.