Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-11-02 · Byla Nr. Ik-3414-171/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-11-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-02
Bylos Nr.
Ik-3414-171/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01595-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Irena Paulauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
R. K.
Trečiasis asmuo
I. P., sodininkų bendrijos „Žalesa-2“
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono
Advokatai
Tatjana Kočegarova, Rokas Stabingis
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3414-171/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01595-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. K., jo atstovui advokatui Rokui Stabingiui, atsakovo atstovei Daliai Maleckaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. P., jos atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai, trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ atstovei V.Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl patikrinimo akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys I. P., sodininkų bendrija „Žalesa-2“).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 23–25), prašydamas panaikinti 2011-05-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-56.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2011-05-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – Skyrius) vyriausioji specialistė surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-56 (toliau – Aktas) pagal akto formą, kuri taikoma norint patikrinti, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Tačiau Akte nebuvo nustatyta, ar yra teisėtų žemės naudotojų pagal Žemės įstatymo 2 str. 11 d., nenustatyta, kokie žemės sklypo naudojimo pažeidimai yra padaryti, nors tai turėjo būti padaryta pagal jo prašymą ir pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavedimą. Mano, kad Skyriaus darbuotojai turėjo nustatyti, ar yra asmenų, kurie žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“, naudoja neteisėtai, tačiau Akte surašyta ne tai, kas nustatyta pagal Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus, o užfiksuoti faktai, kuriems konstatuoti nėra teisėto pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad Skyrius neturi kompetencijos nustatyti juridinių faktų dėl žemės sklypo naudojimo, remdamasis vien pašalinių asmenų parodymais, o ne juridiniais dokumentais.

Teigia, kad, jo žiniomis, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“, priklauso valstybei ir neturi jokio teisėto naudotojo, o tretieji asmenys, kurie tą žemės sklypą pastaruoju metu aria ar kitaip naudoja, tą daro neteisėtai, todėl Akte nepagrįstai padaryta išvada, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) skyrimo ir naudojimo faktas neva yra patvirtintas.

Pareiškėjas nurodo, kad Aktas pažeidžia jo, kaip gretimo žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko teises, nes pagal 2004-11-15 Vyriausybės nutarimą Nr. 1443 jis turi teisę įsigyti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) .

Pareiškėjas pateikė teismui papildomus paaiškinimus (b. l. 16–17), kuriuose nurodė, kad Akto teiginys, jog I. P. sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi nuo 1991 m, neatitinka tikrovės, nes sodininkų bendrija susikūrė 1989 m., 1991 m. minėtas sklypas turėjo naudotoją. Teiginys, kad sklypo skyrimo ir naudojimo faktą patvirtino ūkininkas H. L., A. K. ir R. Š., nepagrįstas dokumentais. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės I. P. 1998-07-24 prašė sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos leisti naudotis ir privatizuoti šalia esantį sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Ant šio prašymo yra buvusio sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos pirmininko rezoliucija „leisti laikinai naudotis“, tačiau jis bendrijos valdyboje nesvarstytas, protokolo nėra. Teigia, kad pirmas I. P. prašymas leisti naudotis sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). buvo 1998 m., taigi Akte nepagrįstai nurodoma, kad I. P. yra sklypo naudotoja jau nuo 1991 m.

Pareiškėjas paaiškino, kad Akto teiginys, jog sklypu I. P. naudojasi nuo 1991 m., yra nepagrįstas taip pat ir dėl to, kad dar 1999-03-06 Ž. P. savo prašyme sodininkų bendrijos valdybai nurodė, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nenaudojamas.

Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus (b. l. 100–105). Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad Aktas pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius įsigyti žemės sklypą. Mano, kad ginčijamame akte nustatyti faktai neatitinka 1994-12-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 1244 keliamų tikslų. Pareiškėjas paaiškino, kad apie patikrinimą žinojo, tačiau neatvyko. Nurodė, kad žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pretenduoja įsigyti bendra tvarka kartu su kitais pretendentais lygiomis teisėmis.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 26–28) nurodė, kad Skyriaus komisija, sudaryta Skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2448, atsižvelgdama į pareiškėjo R. K. pranešimus, patikrino vietoje pranešimuose nurodytus faktus dėl valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“, (duomenys neskelbtini) k., Riešės sen., Vilniaus r., naudojimo.

Atkreipė dėmesį, kad ginčo akte nėra konstatuotas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) skyrimo I.P. faktas, kaip savo skunde teigia pareiškėjas. Pareiškėjas apie vyksiantį patikrinimą buvo informuotas tinkamai ir laiku, todėl galėjo asmeniškai dalyvauti ir išsakyti visus pastebėjimus, teikti pastabas dėl Akto. Pažymėjo, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

Teigia, kad I. P. atžvilgiu buvo priimtas sprendimas ir išsiųstas Skyriaus 2011 m. liepos 20 d. raštas Nr. 48SS-(14.48.45)-1765 „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 416 atlaisvinimo“, kadangi patikrinimo metu nustatyta, kad ji neteisėtai naudojasi valstybinės žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad žemės sklypo naudojimo patikrinimas yra administracinės procedūros dalis, t. y. faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Žemės naudojimo patikrinimo aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, kurį būtų galima skųsti administraciniam teismui. Teisines pasekmes sukelia Skyriaus 2011 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 48SS-(14.48.45)-1765 „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atlaisvinimo“, tačiau ne pareiškėjui R. K., o pilietei I. P.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 100–105), akcentavo, kad nėra pagrindo panaikinti Aktą, kadangi jis yra tik administracinės procedūros sudėtinė dalis ir juo remiantis surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas I. P. Pareiškėjui ginčijamas aktas nesukelia teisinių pasekmių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime į skundą (b. l. 49–52) nurodė, kad pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę apskųsti Aktą, kadangi jis nedaro įtakos ir niekaip nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų, nes šiuo aktu yra nustatomas žemės sklypo naudojimas, o žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ teritorijoje, nepriklauso pareiškėjui. Minėtas žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir yra patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, tačiau Akte nėra svarstomas klausimas dėl ribos tarp minėtų žemės sklypų nustatymo. Skundžiamas Aktas neturi įtakos galimoms pareiškėjo, kaip gretimo sklypo savininko, teisėms įsigyti jį iš valstybės.

Mano, kad pareiškėjo teiginys, jog Skyrius nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nepagrįstas ir atmestinas, kadangi jis nenurodo, kokių konkrečiai nuostatų atsakovas nesilaikė ir kokie tariami pažeidimai buvo. Pareiškėjas klaidingai tapatina juridinių faktų nustatymą su žemės naudojimo aplinkybių nustatymu. Atsakovas skundžiamame akte nenustatė juridinę reikšmę turinčių faktų, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas, o teisėtai ir pagrįstai nustatė užfiksuotas žemės sklypo naudojimo aplinkybes, nenukrypdamas nuo teisės normų ir atitinkamų nuostatų reikalavimų.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo I. P. ir jos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 100–105). Pažymėjo, kad ginčijamas Aktas neigiamų pasekmių sukelia tik I. P., o ne pareiškėjui. I. P. paaiškino, kad ginčo žemės sklypas jai paskirtas naudotis nuo 1991 m. Prašymus rašė todėl, kad buvęs sodininkų bendrijos pirmininkas siūlė parašyti prašymą dėl dokumentų atkūrimo, kadangi jų nebuvo išlikę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Žalesa-2“ atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ atstovė prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra (b. l. 100–105). Paaiškino, kad sodininkų bendrijos narių pirminėje knygelėje prie žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) parašyta tik J. G. pavardė, tai reiškia, kad sklypas suteiktas jam. Nurodė, kad yra išlikę tik pirminiai sąrašai iki 1995 m.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010-10-29 pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 42), kuriame išdėstė argumentus dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“, ir prašė jį informuoti, kuri valstybės institucija prižiūri sodininkų bendrijų veiklą ir kontroliuoja, kaip jos laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų. Jei tai Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, prašė imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas neteisėtas naudojimasis sklypu Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėtas pareiškėjo prašymas persiųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (b. l. 41).

Pareiškėjas Skyriui 2011-05-05 pateikė pakartotinį pranešimą apie siekimą neteisėtai užvaldyti valstybės žemę (b. l. 39–40), kuriame nurodė, kad I. P. nesilaiko galiojančių įstatymų ir kompetentingų institucijų išaiškinimų ir siekia užvaldyti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2011-05-17 Skyriaus rašte Nr. 48SD-2979 (b. l. 36) buvo informuotas, kad 2011-05-27 11.15 val. Skyriaus specialistai atvyks patikrinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“, naudojimo.

Skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244, ir atsižvelgdamas į pareiškėjo R. K. 2011-05-05 pakartotinį pranešimą, 2011-05-24 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2448 sudarė komisiją vietoje patikrinti pranešime nurodytus faktus dėl valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo ir surašyti patikrinimo aktą (b. l. 37).

Skyriaus vyriausioji specialistė, patikrinusi valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“, Pranciškonių vs., Riešės sen., Vilniaus r., naudojimą, 2011-05-27 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-56 (b. l. 3–4, 30) ir nustatė, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinėje pusėje yra suformuotas pagal generalinį planą laisvas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) . Nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas: suartas plotas, pasodinti vaismedžiai, tujos. I. P. paaiškino, kad sklypu naudojasi nuo 1991 m., žemės sklypo skyrimo ir naudojimosi faktą patvirtino patikrinime dalyvavę asmenys: sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ narys, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. K., ūkininkas H. L., nuo 1991 m. padedantis I. P. suarti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ narė, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R. Š.

Ginčo dalykas – 2011-05-27 Akto Nr. 48ŽN-(14.48.73)-56 teisėtumas ir pagrįstumas.

Administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, darytina išvada, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad ginčo administracinėje byloje dalykas gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisinių pasekmių. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, nes, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas iš esmės būtų betikslis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-06 nutartis adm. byloje Nr. AS 438-135/2009; 2009-04-24 nutartis adm. byloje Nr. AS146-201/2009; 2009-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009; 2009-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-736/2009; 2010-03-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-424/2010; 2010-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1458/2010).

Pareiškėjas skunde administraciniam teismui prašo panaikinti Skyriaus 2011-05-27 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-56. Šiame Akte, kaip jau buvo minėta, konstatuota, kad patikrinus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“, Pranciškonių vs., Riešės sen., Vilniaus r., naudojimą, nustatyta, kad jis yra naudojamas (suartas plotas, pasodinti vaismedžiai, tujos), naudojimosi faktą patvirtino patikrinime dalyvavę asmenys: sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ narys, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A..K., ūkininkas H. L., nuo 1991 m. padedantis I. P. suarti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ narė, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R. Š.

Pažymėtina, kad vertinant, ar pareiškėjo ginčijamas žemės naudojimo patikrinimo aktas gali būti ginčo objektu administraciniame teisme (pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį), būtina nustatyti ir tai, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius.

Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas.

Bendruosius individualaus administracinio akto turinio reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis); turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, darantis įtaką šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Skyriaus 2011-05-27 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-(14.48.73)-56 negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu pareiškėjo R. K. atžvilgiu, kadangi jis tiesiogiai nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių (nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms). Nurodytame žemės naudojimo patikrinimo akte tik buvo konstatuotos per Skyriaus specialistų 2011-05-27 atliktą patikrinimą nustatytos faktinės aplinkybės, o pareiškėjo atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų priimtų sprendimų, galinčių daryti įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2011-06-07 raštu Nr. 1SS-(3.5)-1326 (b. l. 24–25) informavo pareiškėją apie 2011-05-27 atlikto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, jam paaiškino, kad Skyriaus darbuotojai, nustatę administracinį teisės pažeidimą, artimiausiu metu išsiųs I. P. reikalavimą atlaisvinti savavališkai užimtą žemės sklypą. I. P. iki nustatyto termino reikalavimo neįvykdžius, dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo bus surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir su kita privaloma medžiaga perduotas nagrinėti teismui.

Iš šio dokumento matyti, kad Skyriaus pareigūnų atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir patikrinimo akto surašymas yra tik administracinės procedūros, susijusios su neteisėto valstybinės žemės sklypo naudojimo nustatymu ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimu, dalis (elementas), o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas).

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ginčas dėl 2011-05-27 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-(14.48.73)-56 panaikinimo yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi minėtas žemės naudojimo patikrinimo aktas nėra savarankiškas administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad analogiškai yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-03-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-438-135/2009.

Atsižvelgus į tai, kad ginčas nenagrinėtinas teisme ir pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti sprendžiant skundo priėmimo klausimą, įvertinus suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr.: 2011-03-03 nutartis adm. byloje Nr. A-442-348-11, 2011-06-30 nutartis adm. byloje Nr. AS143-413/2011, 2010-03-19 nutartis adm. byloje Nr. AS-143-114/2010, 2009-12-04 nutartis adm. byloje Nr. AS-143-750-09 ir kt.), darytina išvada, kad administracinė byla pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl patikrinimo akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys I. P., sodininkų bendrija „Žalesa-2“) nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl patikrinimo akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys I. P., sodininkų bendrija „Žalesa-2“).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Irena PaulauskienėGintaras DzedulionisLiudmila Zaborovska