- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-525-902-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01595-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono
- Trečiasis asmuo
- I. P.
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui I. P., dėl patikrinimo akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2011 m. gegužės 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-56 (toliau – ir Aktas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą nutraukė.
Teismas nurodė, kad ginčijamas Institucijos Aktas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu pareiškėjo R. K. atžvilgiu, kadangi jis tiesiogiai nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad Akte buvo konstatuotos per Inspekcijos specialistų 2011 m. gegužės 27 d. atliktą patikrinimą nustatytos faktinės aplinkybės, o pareiškėjo atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų priimtų sprendimų, galinčių daryti įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Konstatavo, kad ginčas dėl Institucijos 2011 m. gegužės 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-(14.48.73)-56 panaikinimo yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi minėtas žemės naudojimo patikrinimo aktas nėra savarankiškas administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Pabrėžė, kad analogiškai yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009.
II.
Pareiškėjas R. K. atskiruoju skundu (b. l. 118–120), prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamas Institucijos Aktas tiesiogiai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Teigia, kad Aktas pažeidžia pareiškėjo teisę į Akte minimo žemės sklypo Nr. 416 įsigijimą pagal 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje”. Pažymi, kad nors ginčijamas Aktas nėra skirtas tiesiogiai pareiškėjui, tačiau jis pasunkina nurodytos pareiškėjo teisės įgyvendinimą, kadangi jame yra neteisėtai padaryta išvada apie tai, kad žemės sklypo Nr. 416 skyrimo ir naudojimo faktas yra patvirtintas. Paaiškina, kad Akte yra konstatuota, jog ūkininkas H. L. nuo 1991 m. padeda pilietei I. P. suarti žemės sklypą Nr. 416. Šios Akte esančios išvados yra naudingos I. P., siekiančiai įsigyti žemės sklypą ne aukciono tvarka ir nenaudingos pareiškėjui, kuris nebeteks teisės įsigyti tokį sklypą aukciono tvarka, nes I. P. pasinaudos minėtame Vyriausybės nutarime nustatyta lengvata. Mano, kad Aktas turi įtakos pareiškėjo teisiniams interesams. Pažymi, kad Akte nustatyti duomenys neatitinka tikrovės, Aktas surašytas neteisėtai, pažeidžiant Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus, kurie nesuteikia teisės nustatyti faktus, kurie nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad žemės sklypo naudojimo patikrinimas yra tik administracinės procedūros dalis, t. y. faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Žemės naudojimo patikrinimo aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, kurį būtų galima skųsti administraciniam teismui. Teigia, kad teisines pasekmes sukelia Institucijos 2011 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 48SS-(14.48.45)-1765 „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 416 atlaisvinimo“, tačiau ne pareiškėjui R. K., o pilietei I. P.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, pagrįstai nustatė, kad Aktas nėra savarankiškas administracinis aktas (nes yra tik administracinės procedūros, susijusios su neteisėto valstybinės žemės naudojimo nustatymu ir administracinio teisės pažeidimo bylos trečiajam suinteresuotam asmeniui I. P. teisenos pradėjimu, dalis), darantis įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d.), todėl pagrįstai konstatavo, kad ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme ir pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti sprendžiant skundo priėmimo klausimą, įvertinus suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos pirmininkė V. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad 2011 m. gegužės 27 d. žemes naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73)-56 yra faktais ir dokumentais nepagrįstas teiginys, jog I. P. sklypą naudoja nuo 1991 m., Akte nenurodyta, kad I. P. sklypą Nr. 416 naudoja neteisėtai, todėl Aktas turėtų būti panaikintas arba turi būti atitinkamai ištaisytas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administraciniai teismai spendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgus į nurodytas teisės normas, darytina išvada, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas nurodytas nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., administracinės bylos Nr. AS146-201/2009; AS438-135/2009; AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas skunde administraciniam teismui prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-56 (b. l. 30). Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant, ar šis žemės naudojimo patikrinimo aktas, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, būtina atkreipti dėmesį į tai, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius.
Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).
Tuo tarpu pareiškėjo ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-(14.48.73)-56 negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu pareiškėjo R. K. atžvilgiu, kadangi jis tiesiogiai nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių (neįtakojo pareiškėjo teisių ir pareigų). Ginčijamame žemės naudojimo patikrinimo akte tik buvo konstatuotos Institucijos specialistės 2011 m. gegužės 27 d. atlikto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Tačiau patikrinimo akte pareiškėjo atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų Institucijos vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas. Konstatuotina, kad Institucijos specialistės atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir patikrinimo akto surašymas yra tik administracinės procedūros dalis (elementas), o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-(14.48.73)-56 panaikinimo yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi minėtas žemės naudojimo patikrinimo aktas nėra savarankiškas administracinis aktas, įtakojantis pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinę bylą nutraukė.
Dėl šios priežasties, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo R. K. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.