Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-4981-1025/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-08
Bylos Nr.: e2-4981-1025/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00615-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Matulevičienė
Ieškovas: E. S.
Advokatai: Ramunė Kičiatovienė

Kategorijos

1.3.5.1Darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka
1.3.5.5Darbo užmokesčio mokėjimas darbuotoją atleidžiant iš darbo
1.3.9.2.3Kiti klausimai, susiję su individualius darbo ginčus nagrinėjančiomis institucijomis ir jų kompetencija
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-4981-1025/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00615-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.5; 1.3.9.2.3; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,sekretoriaujant Vilmai Dirgėlaitei,dalyvaujant ieškovui E. S., jo atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) "Mijorus" dėl darbo užmokesčio, dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1. Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2020-03-16 sprendimą Nr. DGKS-1930 darbo byloje Nr. APS-109-3502/2020; 2. Priteisti ieškovui iš atsakovės 5640,50 Eur neišmokėtų dienpinigių skolą; 3. Priteisti ieškovui iš atsakovės 1104,34 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir 455,20 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 4. Priteisti ieškovui iš atsakovės netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką; 5. Priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2019-06-01 pasirašė neterminuotą darbo sutartį su darbdaviu UAB „Mijorus“, pagal kurią buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju - ekspeditoriumi. Atsakovė UAB „Mijorus“, nutraukusi darbo sutartį, pilnai neatsiskaitė, todėl kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas iš atsakovės išieškoti neišmokėjo darbo užmokesčio už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius bei dienpinigių už komandiruotėse nuo 2019-10-26 iki 2019-12-23 išbūtą laikotarpį Skandinavijos šalyse (Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje). Klaipėdos darbo ginčų komisija 2020-03-16 sprendimu Nr.DGKS-1930 nusprendė išieškoti iš atsakovės 238,60 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių dalį už darbo laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2019-12-31. Su tokiu sprendimu nesutinka. Teigia, jog atsakovė buvo įsipareigojusi pasiųstam į komandiruotę darbuotojui mokėti iki 100 procentų dienpinigių dydžio. Darbo sutartis nenumatė galimybės mažinti dienpinigius, dėl dienpinigių mažinimo nebuvo susitarta, su atsakovės pateiktais įsakymais nebuvo supažindintas, atsakovė nėra sudariusi kolektyvinės sutarties, kurioje būtų aptartas dienpinigių mažinimas, o pasirašant darbo sutartį, žodžiu buvo teigiama, jog dienpinigiai bus mokami 100 proc. dydžio. Jei būtų žinojęs, jog bus mokama tik 50 proc. dienpinigių normos, nebūtų sutikęs pasirašyti darbo sutarties. Darbo sutarties 5.1 punkte nurodyta sąlyga yra dviprasmiška, dienpinigių norma darbo sutartyje nebuvo aptarta, todėl turi būti mokama remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, t. y. 100 proc. dydžio dienpinigiai ir atsakovė liko skolinga 5640,50 Eur dienpinigių. Atsakovė įsipareigojo mokėti 722 Eur darbo užmokestį, buvo nustatyta 8 valandų darbo dienos trukmė, o per savaitę - 40 val. Tačiau atsakovė, skaičiuodama darbo užmokestį, taikė suminę darbo laiko apskaitą ir priskaičiavo mažesnį darbo užmokestį. Laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-12-31 atsakovė priskaičiavo 4440,58 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (3053,10 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius), o išmokėjo 2814,50 Eur atskaičius mokesčius. Laikotarpiais tarp komandiruočių buvo fiksuojamas nedraudiminis laikotarpis, nedraudiminiu laikotarpiu darbo užmokestis nebuvo skaičiuojamas ir mokamas. Užpildęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius remiantis darbo sutartimi bei vairuotojo kortelės duomenimis, apskaičiavo, jog laikotarpiu nuo 2019-06-02 iki 2019-12-31 buvo išdirbta 114 dienų, todėl turėjo būti išmoktą 3526,15 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokesčio, liko nesumokėta 711,65 Eur suma atskaičius mokesčius (1104,34 Eur neatskaičius mokesčių). Nutraukiant darbo santykius atsakovė turėjo išmokėti piniginę kompensaciją už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbo santykių nutraukimo dieną priklausė 10 darbo dienų kasmetinių nepanaudotų atostogų kompensacija. Vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 45,52 Eur, todėl atsakovė turėjo sumokėti 455,20 Eur piniginę kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų, tačiau jos nėra sumokėjusi.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, patikslintą ieškinį, kuriuo su pareikštais patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti. Atsikirsdama į ieškovo pareikštus reikalavimus nurodė, jog sutinka su darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu Nr. DGKS-1930, kuriuo nuspręsta ieškovui išmokėti 238,60 Eur. Nurodo, jog darbo sutarties 5.1 punkte šalys susitarė ir darbuotojas (ieškovas) sutiko, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365, dienpinigiai komandiruotėms gali būti mokami iki 50 procentų mažesni, nei nustatyta Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje ir gali būti išmokami dalimis per buvimo komandiruotėje laikotarpį. Susitarimas dėl mažesnių nei nustatyta teisės aktuose dienpinigių buvo įtrauktas į šalių darbo sutartį kaip papildoma sutarties sąlyga, šalys valią dėl dienpinigių dydžio sumažinimo atskirai raštu išreiškė ir įsakymuose dėl komandiruočių.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl teismas protokoline nutartimi nutarė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai patikslintame ieškinyje išdėstytais argumentais. Ieškovas papildomai paaiškino, kad su atsakovės direktoriumi L. sutarė dėl darbo užmokesčio po 70 Eur į rankas už kiekvieną dieną praleistą komandiruotėje, į šią sumą įėjo ir dienpinigiai. Su darbdaviu dėl dienpinigių nebuvo kalbėta. Krovinius vežiojo į užsienį, į Skandinaviją. Darbo trukmė per dieną buvo sutarta po 8 val. į dieną, bet tekdavo dirbti ir ilgiau. Darbo laikas buvo apskaitomas pagal vairuotojo kortelę, kur nurodytas darbo ir poilsio režimas. Grįžęs iš reiso, dokumentus perduodavo direktoriui, tokius kaip CMR, vairuotojo kortelę, perduodant dokumentus, niekur nepasirašydavo. Pirmas išvykimas buvo nuo birželio 2 d. iki rugsėjo 17 d. Skandinavijoje vežiodavo krovinius, kai būdavo Lietuvoje, krovinių nevežiodavo, darbo santykiai nenutrūkdavo. Kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos, atostoginiai už nepanaudotas atostogas nebuvo išmokėti. Iki įsidarbinant pas atsakovę, dirbo kitoje įmonėje vairuotoju. Gruodžio 23 d., grįžęs iš reiso prašė atlygio už darbą, atsakovė žadėjo pervesti po Kalėdų, po naujųjų metų, dalį pinigų pervedė sausio pabaigoje – vasario pradžioje. Kai kreipėsi į darbo ginčų komisiją, atsakovė dar pervedė 400 Eur. Kai darbinosi, įsakymų nematė, pasirašė darbo sutartį, ją perskaitė. Skaitė darbo sutartį, tačiau žodžiu tarėsi dėl kitokių apmokėjimo sąlygų, pasitikėjo darbdaviu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nutrauktina bylos dalis dėl patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2020-03-16 sprendimą Nr. DGKS-1930, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių rašytinių paaiškinimų, ieškovo teismo posėdžio metu teiktų papildomų paaiškinimų, nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ieškovą ir atsakovę nuo 2019-06-01 iki 2020-03-16 siejo darbo teisiniai santykiai, pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 45. Pagal darbo sutartį ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovę vairuotoju ekspeditoriumi, atsakovė ieškovui įsipareigojo mokėti 722,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį, ieškovas įsipareigojo dirbti aštuonias darbo valandas per dieną, 40 valandų per savaitę; taip pat šalys sutarė, jog ieškovui pasiųstam į komandiruotę į užsienio valstybę bus mokama iki 100 procentų dienpinigių dydžio. Atsakovė priėmė įsakymus, kuriais nusprendė ieškovą išleisti į komandiruotę į Švedijos Karalystę, Danijos Karalystę, Norvegijos karalystę, komandiruočių trukmė nuo 2019-06-02 iki 2019-09-17, komandiruotės trukmė 108 dienos, 2019-10-23 iki 2019-12-23, komandiruotės trukmė 61 diena, nuspręsta apmokėti šias su komandiruote susijusias išlaidas: 50 proc. dienpinigių išlaidas, mokėti pilną nustatytą darbo užmokestį komandiruotės metu bei atlyginimą kelionės į komandiruotę ir grįžimo metu. Iš komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščių nustatyta, jog lapkričio mėnesį ieškovas buvo Norvegijoje - 8 dienas, Danijoje - 6 dienas, Švedijoje - 16 dienų, iš viso 30 dienų, gruodžio mėnesį ieškovas buvo Norvegijoje - 6 dienas, Danijoje - 8 dienas, Švedijoje - 7 dienas, iš viso 21 dieną. Pateikti žiniaraščiai patvirtina, jog ieškovui buvo mokama 50 procentų dienpinigių normos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 "Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo" patvirtintame Maksimalių dienpinigių sąraše. Pagal atsakovės pateiktus duomenis nustatyta, jog per darbo laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2019-12-23 buvo paskaičiuota 8693,63 Eur, t. y. 3053,10 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius ir 5640,50 Eur dienpinigių. Ieškovui pavedimais buvo pervesta 2019-07-03 - 300,00 Eur avansas, 2019-07-23 - 400,00 Eur atlyginimas, 2019-08-14 - 400,00 Eur atlyginimas, 2019-09-03 - 285,00 Eur atlyginimas, 2019-09-04 - 1000,00 Eur atlyginimas, 2019-09-11 - 1000,00 Eur atlyginimas, 2019-09-27 - 600,00 Eur atlyginimas, 2019-10-09 - 1000,00 Eur atlyginimas, 2019-10-23 - 500,00 Eur avansas, 2019-11-06 - 500,00 Eur atlyginimas, 2020-01-17 - 470,00 Eur atlyginimas, 2020-01-23 - 1870,00 atlyginimas/komandiruotes, 2020-02-21 - 2270,00 Eur atlyginimas/komandiruotes, kasos išlaidų orderiu 2019-12-23 sumokėta 200,00 Eur atlyginimas. Viso ieškovui buvo sumokėta 8455,00 Eur. Darbo santykiai su ieškovu nutraukti 2020-03-16 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 58 straipsnio 1 dalį.

Ieškovas, negavęs iš darbdavio darbo užmokesčio už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, taip pat dienpinigių, už laikotarpį nuo 2019-10-26 iki 2019-12-23, 2020-02-18 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl darbo užmokesčio išieškojimo, kuriame nurodė, jog atsakovė nėra su juo atsiskaičiusi už lapkričio ir gruodžio mėnesius, tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę Skandinavijos šalyse, t. y. Danija-Švedija-Norvegija, išvyko 2019-10-26, grįžo 2019-12-23, atsakovė nėra sumokėjusi 3370,00 Eur, t.y. 1444,00 Eur atlyginimo (neatskaičius mokesčių) ir dienpinigių už komandiruotėje išbūtą laiką nuo 2019-10-26 iki 2019-12-23, nurodė, jog atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti 100 procentų dienpinigių.

Darbo ginčų komisija 2020-03-16 sprendimu Nr. DGKS-1930 ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovės nusprendė išieškoti ieškovui 238,60 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir dienpinigių dalį už darbo laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2019-12-31.

Dėl Darbo ginčų komisijos 2020-03-16 sprendimo Nr. DGKS-1930 panaikinimo

Pažymėtina, jog pagal DK 231 straipsnio 4 ir 5 dalis darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros objektas, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal DK 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės.

Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad, ieškovui pareiškus ieškinį teisme, individualaus darbo ginčo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo ieškovui nagrinėjimas yra perkeltas į teismą. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties šalių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismą paties ginčo pobūdžio nekeičia, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl ieškovo pareikštas reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą yra perteklinis, nesukelsiantis jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti vertinamas kaip savarankiškas materialusis reikalavimas, o bylos dalis pagal tokį ieškinio reikalavimą turi būti nutraukiama.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nutraukia šios civilinės bylos dalį dėl patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir nagrinėja darbo ginčą iš esmės, t. y. išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, netesybų mokėjimo, nutraukus darbo santykius.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5640,50 Eur neišmokėtų dienpinigių, 1104,34 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 455,20 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsakovė atsiliepime pripažįsta, jog nėra atsiskaičiusi su ieškovu, tačiau teigia, jog ieškovui liko neišmokėta 238,60 Eur darbo užmokesčio, kurį sumokės.

DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Bylos duomenimis nustatyta, jog darbo sutartis su atsakovu nutraukta nuo 2020-03-16. Tarp šalių susitarimo, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitys vėliau, nebuvo, todėl atsakovė su ieškovu turėjo atsiskaityti jo atleidimo dieną, t. y. 2020-03-16.

Dėl dienpinigių priteisimo

Nagrinėjant kilusį buvusio darbuotojo ir darbdavio ginčą bei sprendžiant klausimą dėl darbuotojo teisės į dienpinigius tarnybinės komandiruotės metu, taip pat dėl darbdavio teisės mažinti mokamų dienpinigių normas, svarbu išsiaiškinti dienpinigių prasmę ir paskirtį. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK 107 straipsnyje, detalizuota Vyriausybės 2004-04-26 nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintame Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše. Šio aprašo nagrinėjamos bylos santykiams aktualios redakcijos 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Taigi nagrinėjamos bylos atveju nesant sudarytos kolektyvinės sutarties, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, susitarimas dėl mažesnių, nei nustatyta teisės aktuose, dienpinigių turėtų būti įtrauktas į darbo sutartį kaip papildoma sutarties sąlyga (DK 34 straipsnio 3 dalis).

Teismas nurodo, jog darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013).

Byloje nustatyta, jog šalys sudarydamos darbo sutartį 5.1 punkte sutarė, jog ieškovui pasiųstam į komandiruotę į užsienio valstybę bus mokama iki 100 procentų dienpinigių dydžio. Ieškovas teigia, jog tokia sutarties sąlyga yra dviprasmiška, darbdavys turėjo jam mokėti 100 procentų dienpinigių normos, jis nebūtų sutikęs dirbti, jei būtų žinojęs, jog bus mokami tik 50 procentų dienpinigių normos. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovės vadovu buvo sutaręs, jog už darbo dieną bus mokama 70,00 Eur (atskaičius mokesčius) į šią sumą įėjo ir dienpinigiai, konkrečiai dėl dienpinigių dydžio nesitarė, tačiau manė, jog bus mokama 100 procentų dienpinigių norma. Atsakovė teigia, jog susitarimas dėl mažesnių nei nustatyta teisės aktuose dienpinigių buvo įtrauktas į šalių darbo sutartį kaip papildoma sutarties sąlyga, be to šalys valią dėl dienpinigių dydžio sumažinimo atskirai raštu išreiškė ir įsakymuose dėl komandiruočių.

Pagal atsakovės komandiruočių žiniaraščius už lapkričio ir gruodžio mėnesius bei atlyginimo paskaičiavimo žiniaraščius nustatyta, jog ieškovui už lapkričio ir gruodžio mėnesius buvo paskaičiuota išmokėti 1678,50 Eur dienpinigių, pagal atlyginimo paskaičiavimo žiniaraščius matyti, jog atsakovė ieškovui per darbo laikotarpį buvo paskaičiavusi 5640,50 Eur dienpinigių. Ieškovas teigia, jog atsakovė nesumokėjo visų jam priklausančių dienpinigių, t. y. turėjo sumokėti 11281,00 Eur dienpinigių, o sumokėjo 5640,50 Eur, argumentuojant tuo, jog atsakovė ieškovui buvo įsipareigojusi mokėti 100 procentų dienpinigių normos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 "Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo" patvirtintame Maksimalių dienpinigių sąraše, o atsakovė teigia, jog su ieškovu buvo sutarta mokėti 50 procentų dienpinigių normos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 "Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo" patvirtintame Maksimalių dienpinigių sąraše. Atsakovės pateikti įsakymai bei komandiruočių dienpinigių skaičiavimo žiniaraščiai patvirtina atsakovės nurodomą aplinkybę, jog ieškovui buvo nuspręsta mokėti ir išmokėta 50 procentų dienpinigių normos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 "Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo" patvirtintame Maksimalių dienpinigių sąraše.

Šalys, sudarydamos darbo sutartį, 5.1 punkte sutarė, jog ieškovui pasiųstam į komandiruotę į užsienio valstybę mokama iki 100 procentų dienpinigių dydžio. Sutiktina su ieškovu, jog darbo sutartyje nurodyta sąlyga dėl dienpinigių dydžio nėra tiksliai apibrėžta, nurodoma, jog šalys susitarė mokėti iki 100 procentų dienpinigių dydžio. Tačiau tokia formuluotė ir šalių elgesys leidžia daryti išvadą, jog šalys tarėsi, jog darbuotojui nebus mokami 100 procentų dienpinigių dydžio. Tai, jog darbuotojui nebuvo mokami 100 procentų dydžio dienpinigiai patvirtina ir atsakovės pateikti duomenys, bei ieškovo elgesys, grįžęs iš komandiruotės, ieškovas jokių pretenzijų atsakovei nereiškė dėl dienpinigių mokėjimo, o išvyko į kitą komandiruotę, ir tik ieškovui grįžus iš komandiruotės gruodžio mėnesį ir atsakovei su juo neatsiskaitant, kreipėsi į darbo ginčų komisiją su reikalavimų sumokėti dienpinigius už lapkričio ir gruodžio mėnesiais komandiruotėse būtą laiką. Kita vertus ieškovas teismo posėdžio metu teigė, jog dėl dienpinigių nesitarė, o atsakovė jam žadėjo mokėti 70 Eur į darbo dieną ir į šią sumą įėjo ir dienpinigiai. Palyginus ieškovo vidutinį darbo dienos užmokestį, ieškovui mokėtus dienpinigius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarime Nr. 526 "Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo" nurodytus Maksimalių dienpinigių sąraše nurodytus dažius, įvertinus ieškovo nurodomą aplinkybę, jog tarėsi, jog į dieną ieškovas gaus 70,00 Eur į kurią įėjo darbo užmokestis ir dienpinigiai, rodo, jog tarp šalių buvo tartasi dėl mažesnių dienpinigių ir atsakovė skaičiuodama dienpinigius laikėsi šio susitarimo. Pažymėtina, jog visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė mokėjo ieškovui mažesnius dienpinigius ir tai ieškovą tenkino. Į bylą pateikti duomenys apie ieškovui paskaičiuotus ir išmokėtus dienpinigius patvirtina, jog ieškovas dirbo pagal šalių sudarytą susitarimą dėl mažesnių dienpinigių. Teismo vertinimu ieškovas, susipažinęs su darbo sutarties sąlyga, jog dienpinigiai bus mokami iki 100 procento, negalėjo nesuprasti esančio sakinio, jog dienpinigiai bus mokami mažesni.

Teismo vertinimu ieškovas, pasirašydamas darbo sutartį, sutiko dėl dienpinigių mažinimo, t. y. sutiko, jog jam bus mokami mažesni dienpinigiai. Pažymėtina, jog ieškovas patvirtino, jog sutartį perskaitė ir ją pasirašė, taigi suprato papildomą sutarties sąlygą dėl dienpinigių mažinimo, kitas svarbus aspektas, jog ieškovas įmonėje dirbo nuo 2019-06-01, pagal pateiktus žiniaraščius ieškovui buvo skaičiuojami dienpinigiai, kurie jam buvo išmokėti, ieškovas jokių pretenzijų dėl dienpinigių dydžio visą darbo laikotarpį nereiškė, toliau vyko į komandiruotes, ir tik gruodžio mėnesį grįžęs iš komandiruotės, ir atsakovei su juo neatsiskaičius, kreipėsi į darbo ginčo komisiją bei reikalavo dienpinigių tik už lapkričio ir gruodžio mėnesius, reikalavimo priteisti dienpinigius už kitus laikotarpius neprašė.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, susijusias su darbo sutarties sudarymu ir šalių elgesį, daro išvadą, jog ieškovas darbo išvykdamas į komandiruotes, jų metu bei po jų gaudamas apmokėjimus turėjo suprasti, jog jam mokami mažesni dienpinigiai. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę ir reiškė nesutikimą dėl dienpinigių dydžio. Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas vykdavo į komandiruotes. Tokie veiksmai liudija faktą, kad ieškovui buvo aiški darbo sutarties sąlyga dėl mažesnių dienpinigių ir tai išreiškė ne tik pasirašydamas darbo sutartį, bet ir konkliudentiniais veiksmais – vykdamas į komandiruotes.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamos bylos atveju darbo sutartyje abi šalys sutartyje išreiškė valią dėl teisės aktuose nustatyto darbuotojų mokėtinų dienpinigių dydžio sumažinimo. Atsakovė nustatytas sąlygas vykdė, o priimtais įsakymais nustatė, jog mokami 50 proc. dydžio dienpinigiai, darbuotojas nuolat vyko į komandiruotes pagal nustatytą apmokėjimo tvarką. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog faktiniai bylos duomenys apie šalių elgesį, atliktų veiksmų pobūdį ir kt. neteikia pagrindo spręsti, kad darbo teisinių santykių metu nebuvo aiškaus ir tinkamai įforminto šalių susitarimo dėl papildomos darbo sutarties sąlygos – darbuotojui mokėtinų dienpinigių mažinimo.

Pagal atsakovės pateiktus atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščius nustatyta, jog 2019 m. birželio mėnesį ieškovui paskaičiuota 1018,00 Eur dienpinigių, 2019 m. liepos mėnesį - 1126,00 Eur dienpinigių, 2019 m. rugpjūčio mėnesį - 1064,50 Eur dienpinigių, 2019 m. rugsėjo mėnesį - 569,00 Eur dienpinigių, 2019 m. spalio mėnesį - 184,50 Eur dienpinigių, 2019 m. lapkričio mėnesį - 972,00 Eur dienpinigių, 2019 m. gruodžio mėnesį - 706,50 Eur dienpinigių. Atsakovė ieškovui apskaičiavo 5640,50 Eur dienpinigių ir juos sumokėjo. Ieškovas prašo priteisti 5640,00 Eur dienpinigių, nes pasak jo jam turėjo būti sumokėta 11281,00 Eur dienpinigių. Įvertinus tai, jog šalys nesusitarė, jog ieškovui bus mokami 100 procentų dienpinigių norma, o sutarė, jog bus mokami mažesni dienpinigiai, o tai sukonkretino įsakymuose, t. y. 50 procentų dienpinigių normos, ieškovui atsakovė sumokėjo visą ieškovui priklausančią mokėti dienpinigių sumą – 5640,50 Eur, todėl priteisti iš atsakovės dar 5640,50 Eur dienpinigių nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl ieškovo reikalavimas dėl dienpinigių priteisimo atmestinas.

Dėl darbo užmokesčio

Darbo sutartimi šalys sutarė, jog atsakovė mokės ieškovui 722,00 Eur darbo užmokestį. Darbo sutarties 4 punktu šalys sutarė dėl darbo dienos trukmės (darbo normos), buvo nustatyta 8 valandų darbo dienos trukmė, 40 valandų per savaitę. Taigi atsakovė nustatė nekintančią darbo dienos trukmę (DK 113 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas), t. y. aštuonias darbo valandas per dieną, penkių darbo dienų per savaitę laiką - 40 valandų. Tačiau atsakovės pateikti į bylą atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščiai, mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog atsakovė, skaičiuodama darbo užmokestį, taikė suminę darbo laiko apskaitą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovė nesilaikė darbo sutarties sąlygų.

Pagal atsakovės pateiktus duomenis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-12-31 atsakovė ieškovui priskaičiavo 4440,58 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, išmokėjo 2814,50 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovas pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurie užpildyti remiantis Darbo sutartimi bei vairuotojo kortelės duomenimis, bei darbo užmokesčio paskaičiavimus.

Teismas nurodo, jog civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymai – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, arba kad jų nėra. Juos pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas savo iniciatyva įrodymus renka tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014). Šaliai nepateikus įrodymų gali būti pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, pagal kurią, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikšmingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

Atsakovė, teikdama atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nepateikė kitų objektyvių duomenų ir įrodymų, paneigiančių ieškovo atliktus skaičiavimus, taip pat nepaaiškino, kodėl nesilaikė darbo sutartimi nustatyto darbo laiko režimo bei taikė suminę darbo laiko paskaitą, atsakovė į teismo posėdį neatvyko, teismo reikalautų pateikti duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas apskaičiuodamas ieškovo dirbą laiką bei darbo užmokestį, remiasi ieškovo pateiktais skaičiavimais, kurių atsakovė nepaneigė buhalteriniais dokumentais. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovui turėjo būti priskaičiuota 5325,85 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, o išmokėta 3526,15 Eur. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė ieškovui paskaičiavo 4440,58 Eur, o išmokėjo 2814,50 Eur darbo užmokesčio, taigi atsakovė nutraukus darbo sutartį ieškovui liko nesumokėjus 1104,34 Eur darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog atsakovė, atleidusi darbuotoją, pilnai su juo neatsiskaitė, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1104,34 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių (DK 146 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas

Pagal DK 126 straipsnio 2 dalį darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Ieškovas nurodė, jog atsakovė jam nebuvo suteikusi kasmetinių atostogų, o nutraukus darbo santykius atsakovė neišmokėjo jam piniginės kompensacijos už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovė nepateikė duomenų, jog ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos, išmokėti atostoginiai, jog atleidus ieškovą iš darbo atsakovui sumokėjo kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus darbo santykių nutraukimo dieną ieškovui priklausė 10 darbo dienų kasmetinių atostogų, atsakovė nepateikė jokių skaičiavimų apie ieškovui priklausančius kasmetines atostogas, taip pat duomenų, jog ieškovui už nepanaudotas atostogas buvo sumokėjusi kompensaciją. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų apie ieškovo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį, pagal ieškovo pateiktus duomenis nustatyta, jog ieškovo vienos darbo dienos, vidutinis darbo užmokestis yra 45,52 Eur, todėl nustatytina, jog piniginės kompensacijos už 10 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų suma yra 455,20 Eur neatskaičius mokesčių, kuri priteistina iš atsakovės (DK 127 straipsnio 2 dalis, 146 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl netesybų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės netesybas už uždelstą su juo atsiskaityti laiką.

Byloje nustatyta, jog darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2020-03-16, tačiau su ieškovu laiku nebuvo atsiskaityta, t. y. atsakovė nėra sumokėjusi ieškovui darbo užmokesčio dalies bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Duomenų, jog šalys būtų sutarusios dėl kitokio darbo užmokesčio bei kitų išmokų apmokėjimo termino nei atleidimo dieną, nėra.

DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. DK 147 straipsnio 2 dalyje numato taisykles, kurios taikomos, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Šios taisyklės taikomos visų darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų atžvilgiu (darbo užmokesčiui, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt. mokėjimams). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pasibaigus šalių darbo santykiams atsakovė su ieškovu nebuvo visiškai atsiskaičiusi ir buvo skolinga darbo užmokesčio dalį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, duomenų, kad uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl ieškovo kaltės nėra, todėl yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovui netesybas.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbdaviui taikomų teisinių padarinių, jam vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi darbo kodekse nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Darbo kodekse nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną.

DK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise. Pažymėtina, jog darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę (DK 148 straipsnio 1 dalis). Atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas atsiskaityti su ieškovu, nepateikė darbuotojo prašomų dokumentų, nesiekė bendradarbiauti su atsakovu, taip pat atsakovė nebendradarbiavo ir su teismu, neteikė visų duomenų, į teismo posėdį neatvyko.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Aprašo 5 punkte nustatyta, kokių nuostatų yra laikomasi apskaičiuojant darbo užmokestį. Aprašo 7 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-18 įsakymu „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2018 metais patvirtinimo“ patvirtintas 2018 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių dienų darbo dienų savaitei - 20,9 darbo dienos.

Pagal ieškovo pateiktą pažymą apie jo vidutinį darbo dienos užmokestį nustatyta, kad ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 45,52 Eur (neatskaičius mokesčių), atsakovė nepateikė pažymos apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, todėl teismas remiasi ieškovo pateikta pažyma ir laiko, jog vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 951,37 Eur (45,52 Eur x 20,9 darbo dienos) (neatskaičius mokesčių).

Kadangi ieškovė su atsakovu neatsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dieną 2020-03-16, todėl už šį laikotarpį skaičiuotinos netesybos. Atsakovės uždelsta sumokėti suma 1559,54 Eur yra didesnė negu ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis (951,37 Eur), todėl netesybos skaičiuotinos darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, šiuo atveju iš šešių. Teismo skaičiavimu, netesybos sudaro 5708,22 Eur (951,37 Eur x 6 mėn.) (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina ieškovui 5708,22 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, t. y. pavėluotai sumokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 147 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu tokia sankcija yra adekvati ieškovės padaryto pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumas išmokėtos ekspertams, liudytojams, su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei kitos pagrįstos ir būtinos išlaidos (CPK 88 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato padėjėjo teisinę pagalbą).

Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies (22 proc.), ieškovui iš atsakovės priteistina 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbuotojas bylose dėl visų reikalavimų, atsiradusių iš darbo teisnių santykių, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 35,00 Eur žyminio mokesčio.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu

Ieškovas prašo atsakovei skirti 2000,00 Eur baudą, pusę paskirtos baudos, priteisiant ieškovui. Prašymas grindžiamas tuo, jog teismas 2020-04-17 nutartimi atsakovę buvo įpareigojęs pateikti ieškovo prašomos dokumentus, tačiau atsakovė šių dokumentų nepateikė, 2020-05-28 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas dar kartą įpareigojo atsakovę pateikti duomenis, tačiau atsakovė dokumentų nepateikė. Mano, jog atsakovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 str. normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovė nepateikė teismo 2020-04-17 nutartimi ir 2020-05-28 nutartimi reikalaujamų dokumentų, todėl teismo 2020-05-29 ir 2020-06-01 nutartimis įmonės vadovui buvo paskirtos baudos. Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė, jog visus dokumentus pateikė. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės vadovui už dokumentų nepateikimą buvo skirtos baudos, atsakovė nurodė, jog visus dokumentus pateikė, todėl teismas neturi teisinio pagrindo atsakovei dar kartą skirti baudą, todėl ieškovo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

nutraukti bylos dalį dėl patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2020-03-16 sprendimą Nr. DGKS-1930.

Kitą ieškinio dalį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mijorus“ ieškovui E. S. 1104,34 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, 455,20 Eur piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, neatskaičius mokesčių ir 5708,22 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mijorus“ 35,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ieškovo E. S. prašymą dėl baudos atsakovei UAB „Mijorus“ skyrimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

TeisėjaAsta Matulevičienė