- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- AN2-238-530/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00190-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. M.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 28 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. M. 2022 m. lapkričio 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. spalio 11 d., apie 14.36 val., (duomenys neskelbtini) kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patikrinta krovininė transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykusi maršrutu (duomenys neskelbtini), kurią vairavo vairuotojas R. L.. Patikrinimo metu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vežė krovinį už atlygį (siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)) ir nepateikė galiojančios licencijos kopijos, suteikiančios teisę šiai transporto priemonei vežti krovinį už atlygį. MB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas R. M., netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą, neužtikrino, kad vairuotojai turėtų ir kontrolės metu galėtų pateikti teisės aktuose, reglamentuojančiuose kelių transporto veiklą, nurodytus reikalavimus atitinkančius dokumentus.
2. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. nubaustas 2000 Eur dydžio bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra, už tai, kad jis netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą vykdė krovinių vežimą kelių transporto priemone, neturint galiojančios licencijos (licencijos kopijos).
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas Institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi R. M. skundą atmetė ir patikslino nusižengimo esmę nurodydamas, kad R. M., būdamas atsakingu asmeniu – transporto vadybininku, neužtikrino, kad transporto priemonė turėtų galiojančią licencijos, suteikiančios teisę šiai transporto priemonei vežti krovinį už atlygį, kopiją ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalies ir 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 14 punkto (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) reikalavimus.
Šalies argumentai
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį ir pradėtą administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
5.1. Skunde teigiama, kad nors apylinkės teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartyje nurodė, jog apelianto skundo netenkina ir skundžiamą Institucijos nutarimą palieka galioti, tačiau nusprendė skundžiamame nutarime patikslinti nusižengimo esmę ir apeliantui inkriminavo visai naujas faktines aplinkybes. Taip pat patikslino teisės aktą, kurį jis pažeidė, todėl akivaizdu, jog apylinkės teismas ne tik sutiko su dalimi jo skundo argumentų, tačiau jų pagrindu ir patikslino skundžiamame nutarime nurodytą nusižengimo esmę bei teisės aktus, kuriuose įžvelgė jo padarytą pažeidimą, o tai reiškia, jog jo skundas nebuvo visiškai atmestas, o jis buvo iš dalies patenkintas, kas yra svarbu apeliantui naudojantis ateityje teise pareikšti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5.2. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje patikslinęs apeliantui inkriminuoto nusižengimo esmę priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, todėl jis turi būti panaikintas, kadangi atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti už Institucijos nutarime apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų pagal teisme nustatytas bylos nagrinėjimo metu faktines aplinkybes, kuriomis apeliantas nebuvo kaltinamas ir dėl kurių nebuvo nubaustas Institucijos nutarimu.
5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi, ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, tik pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą ir tik tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, bet ne priešingai. ANK įvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole (nutarime) suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą) ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.
5.4. Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame, be kita ko, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, tarp jų įvardijamas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ANK 609 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad nors tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime yra neteisingai nurodyta nusižengimo esmė, tačiau toks nusižengimo esmės patikslinimas apelianto teisės į gynybą nepažeis. Nesutikdamas su tokiu argumentu R. M. nurodo, jog jis skundė pirmosios instancijos teismui nutarimą, kuriuo buvau pripažintas kaltu dėl to, kad „nepateikė galiojančios licencijos kopijos suteikiančios teisę šiai transporto priemonei vežti krovinį už atlygį. MB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas R. M., netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą neužtikrino, kad vairuotojai turėtų ir kontrolės metu gulėtų pateikti teisės aktuose, reglamentuojančiuose kelių transporto veiklą, nurodytus reikalavimus atitinkančius dokumentus“. Išnagrinėjęs bylą teismas nusprendė, kad apeliantas teisingai savo skunde nurodė, jog nebuvo pareigos pateikti galiojančią licencijos kopiją. Kas reiškia, jog savo skundu jis gynėsi nuo šių jam inkriminuotų kaltinimų ir savo argumentus motyvavo teisės aktais, nurodė, jog pagal teisės aktų turinį jis neatliko jam inkriminuotų veiksmų, su kuo teismas sutiko. Tačiau jam nebuvo nei surašytas protokolas, nei priimtas nutarimas dėl to, kad jis neužtikrino, kad transporto priemonė turėtų galiojančią licencijos kopiją, už ką pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas skundžiama nutartimi kaltu, o tai reiškia, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes pirmosios instancijos teisme jam buvo iš esmes pakeistas kaltinimas ir pažeista teisė į gynybą. Taigi, tokiais neteisėtais veiksmais pirmosios instancijos teismas padarė ANK 635 straipsnio 3 dalies pažeidimą ir neteisėtai papildė administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis.
5.5. Skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs skundą nusprendė, jog Institucija išsamiai išnagrinėjo bylą ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Tačiau dar skunde apeliantas teismui nurodė, kad po jo pateiktų paaiškinimų 2023 m. sausio 10 d. bylos žodinio nagrinėjimo metu, bylą nagrinėjantis specialistas E. V. nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą ne teisme ir papildomai kreiptis į Instituciją dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir nedavęs laiko administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip proceso šaliai susipažinti su gautais papildomais įrodymais arba po 2023 m. sausio 10 d. gautais duomenimis nurodė, jog nutarimas byloje bus skelbiamas 2023 m. sausio 13 d. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, jog 2023 m. sausio 10 d. atidėjus bylos nagrinėjimą, tą pačią dieną negalėjo būti priimtas nutarimas, nes apelianto atžvilgiu nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje būtent tą dieną buvo atidėtas posėdis iki naujų įrodymų byloje gavimo, tai patvirtinti ir 2023 m. sausio 10 d. bylos nagrinėjimo metu darytas garso įrašas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucija skundžiamą nutarimą priėmė neva 2023 m. sausio 10 d 11:00 val. ir jį apeliantui įteikė 2023 m. sausio 13 d. 10:55 val. elektroniniu paštu. Tačiau kaip įrodo bylos medžiagoje esantys įrodymai, jau po nutarimo neva priėmimo, t. y. 2023 m. sausio 10 d. bylą ne teisme nagrinėjantis specialistas E. V. ėmėsi veiksmų rinkti byloje naujus įrodymus – elektroniniu paštu kreipėsi į Institucijos darbuotoją R. K. su užklausimu ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) skyrių. 2023 m. sausio 10 d. 12:25 val. gavo iš šio darbuotojo atsakymą, kurį vertino kaip matyti apelianto atžvilgiu priimtame nutarime, dėl ko akivaizdu, jog byla ne teisme nebuvo išnagrinėta išsamiai, o skundžiamas nutarimas negalėjo būti priimtas, kadangi 2023 m. sausio 10 d. 11:00 val., po bylos išnagrinėjimo Institucijos specialistas rinko byloje įrodymus ir juos vertino 2023 m. sausio 10 d. nutarime. Tačiau šio skundo argumento pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, kas rodo, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikinimas.
Žemesnės instancijos teismas
5.6. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs apelianto atžvilgiu užvestą bylą pripažino, kad pažeidimo padarymo metu tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo licenciją, tiek visi įmonės automobiliai, įskaitant ir 2022 m. spalio 11 d. apie 14.36 val. patikrinta krovininė transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo licencijos kopijas. Todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kategoriškai nesutinka, jog 2022 m. vasario 23 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijus licencijos kopiją, tačiau prie jos dėl apelianto nurodytų priežasčių nepriskyrus krovininio automobilio „Mercedes-Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) jis padarė jam inkriminuotą ANK 450 straipsnio 6 dalies pažeidimą. Kadangi ANK 450 straipsnio 6 dalis numato, jog administracinėn atsakomybėn yra traukiama už krovinių vežimą kelių transporto priemonei neturint galiojančios licencijos (licencijos kopijos). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2022 m. vasario 23 d. licencijos kopija automobilio patikrinimo metu buvo išpirkta ir ji yra galiojanti (įrašas sistemoje) nuo 2022 m. vasario 23 d., todėl licencijos kopijos įsigijimas (turėjimas), tačiau nepriskyrimas prie konkretaus automobilio neįeina į apeliantui inkriminuoto ANK 450 straipsnio 6 dalies dispoziciją, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad R. M. nepriskirdamas licencijos kopijos konkrečiam automobiliui tokiais savo veiksmais padarė ANK 450 straipsnio 6 dalies pažeidimą.
5.7. Skunde taip pat nurodoma, kad ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatytam pažeidimui padaryti yra reikalinga tyčia - krovinio vežimas neturint galiojančios licencijos (licencijos kopijos). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą sprendė, kad apelianto veiksmuose yra tyčia. Teismas pripažino jo nurodytą aplinkybę, jog jis negalėjo dėl techninių nuo jo nepriklausančių priežasčių įsigijęs licencijos kopiją ją susieti su reikiamu automobiliu, dėl ko konsultavosi su Institucijos specialistais, vyko į Institucijos (duomenys neskelbtini) padalinį kur pateikė prašymą rastu dėl licencijos kopijos susisiejimo su konkrečiu automobiliu, tačiau teismas sprendė, kad R. M. nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus ir nuo 2022 m. vasario mėn., pateikęs Institucijai prašymą atlikti techninį veiksmą sistemoje, kurio dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalėjo laiku atlikti, iki kol buvo sustabdytas automobilis kelyje nesirūpino ar licencijos kopija susieta su automobiliu. Apeliantas iš dalies sutinka su teismo argumentu, jog nuo nuvykimo į Institucijos padalinį ir raštiško prašymo padavimo iki automobilio sustabdymo kelyje jis nesidomėjo licencijos kopijos susiejimu, tačiau nori paaiškinti, jog jis neturėjo pagrindo netikėti Institucijos darbuotoja, kuri jam nurodė, kad Institucija priskirs licencijos kopiją jo prašyme nurodytam automobiliui, dėl ko jis ir rašė prašymą. Kita vertus, Institucija gavusi jo raštišką prašymą ir jo netenkinusi privalėjo atsakyti raštu, jog jo prašymo netenkina ir nurodyti priežastis, tačiau tokio atsakymo apeliantas negavo. Paminint ir tai, jog byloje jis yra pateikęs įrodymus, jog jo paskyra Institucijos kontroliuojamoje sistemoje nepilnai veikia, dėl ko jis negalėjo laiku pats priskirti licencijos kopijos konkrečiam automobiliui ir konsultavosi su Institucijos darbuotojais, vėliau vyko fiziškai į jų skyrių ieškoti pagalbos ir teikė raštišką prašymą. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog 2022 m. vasario mėn. Institucijos buvo dėl Covid-19 pandemijos užsidariusios nuo lankytojų ir buvo komplikuotas bendradarbiavimas su Institucijos darbuotojais, ką patvirtino ir liudytoja apklausta R. S.. Taigi, šiuo atveju jo nesirūpinimą minėtu laikotarpiu įtakojo ir Institucijos nepakankamas atidumas ir rūpestingumas ir tinkamas pareigų vykdymas, nes į gautą raštu prašymą Institucija privalėjo atsakyti raštu, o jis kaip vežėjo atstovas pakankamai rūpinosi ir buvo atidus, sprendė iškilusią problemą. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, net jau esant ginčui teisme Institucija į įmonės kitą prašymą raštu nereaguoja ir jo nenagrinėja, nors ši Institucija yra vienintelė įgaliota Įstatymu spręsti klausimus su vežėju. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas pateikė naujus įrodymus, jog ir vėl jam atsirado būtinybė kreiptis į Instituciją, tačiau iki šiol jokio atsakymo į savo prašymą raštu iš jų jis nėra gavęs, nors prašymas susijęs su MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis ir įmonei yra svarbus. Be to tik sužinojęs, jog licencijos kopija nepriskirta apeliantas nedelsiant ją priskyrė konkrečiam automobiliui, tačiau sistemoje dabar negali pats atlikti kitų veiksmų, nes kaip jau buvo nurodęs, sistema jam kaip įmonės atstovui nerodo visų įmonės turimų automobilių, o Institucija iki šiol techninių kliūčių nepašalino, nors apie jas ir žino.
5.8. Skunde pabrėžiama, kad ANK 450 straipsnio 6 dalies subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 6 dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai vežė krovinį kelių transporto priemone neturint galiojančios licencijos (licencijos kopijos). Taigi, sprendžiant dėl apelianto patraukimo administracinėn atsakomybėn teismui buvo būtina nustatyti, kad jis neabejotinai suvokė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis veža krovinį be licencijos kopijos ir norėjo tokio rezultato. Šiuo atveju teismas neteisingai nusprendė, jog apelianto tyčia pasireiškė nepakankamu rūpestingumu ir neatidumu, juolab, kad 2022 m. vasario 23 d. įsigyta licencijos kopija negalėjo būti panaudota kitam automobiliui, nes daugiau automobilių įmonėje nebuvo kurie neturėtų licencijos kopijos, kas reiškia, jog jo veiksmuose nėra tyčios ir jis nepagrįstai yra pripažintas pažeidęs jam inkriminuotą ANK straipsnį. Kadangi administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tuo tarpu ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atskleidžiant tyčios turinį būtina nustatyti, kad vežant įmonei krovinį be licencijos kopijos apeliantas suvokė pavojingą veikos pobūdį, t. y. kad automobilis neturi licencijos kopijos ir norėjo taip veikti. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog jis daugiau kaip 6 mėnesius nesidomėjo ar licencijos kopija susieta su automobiliu, suvokė kad dėl jo neveikimo gali būti padarytas pažeidimas. Tačiau valstybė įpareigojo tik Lietuvos transporto saugos administraciją bendradarbiauti su vežėjais licencijų ir licencijų kopijų išdavimo klausimais, kas reiškia, jog Institucijos darbuotojui gavus jo prašymą raštu priskirti licencijos kopiją konkrečiam automobiliui ir nepateikus jam atsakymo raštu, kad jo prašymas nebus patenkintas, jis neturėjo pareigos dar kažkaip domėtis, nes jis jau yra įrodę byloje, jog jam sukurta paskyra dėl techninių priežasčių nėra tinkamai veikianti, todėl jis neturėjo teisėto pagrindo netikėti Institucijos atstovu nurodžiusiu, jog atliks prašomą veiksnią, kas įrodo, jog jis neturėjo jokios galimybės suvokti, jog dėl jo neveikimo gali būti padarytas pažeidimas.
5.9. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nusprendė dėl apelianto nuoširdaus nesigalėjimo. Kadangi kuomet automobilį kelyje sustabdė pareigūnai ir nurodė, kad automobilis neturi priskirtos licencijos kopijos ir tai parodė savo sistemoje, apeliantas apie tai sužinojo ir pripažino faktą, kad automobilis sustabdymo metu neturi priskirtos licencijos kopijos, tačiau pasinaudodamas teise pateikti įrodymus ir paaiškinimus, paaiškino priežastis dėl ko tokia situacija atsitiko. Todėl teismas padarė neteisingą išvadą, jog jis savo paaiškinimais menkina savo veiksmus ir neva kaltina Instituciją ir ne nuoširdžiai gailisi. Šioje situacija neteikdamas teisingų, faktines aplinkybes patvirtinančių paaiškinimų jis nebūtų nuoširdus prieš teismą, nes ginčo aplinkybės nėra standartinės. Šiuo atveju susidarė situacija kaip jo veiksmų neatlikimą įtakojo ir ta pati Institucija, kurios darbuotojai sustabdė automobilį ir vėliau surašė protokolą ir priėmė nutarimą. Teismas pats pripažino, kad apeliantas įrodė aplinkybes, kad Institucija administruodama elektroninę svetainę nesudarė jam techninių galimybių įsigijus licencijos kopiją ją priskirti prie automobilio, dėl ko jis buvo priverstas siekiant įgyvendinti Įstatymo reikalavimus atlikti visą eilę kitų veiksmų, kas reiškia, jog jam nepagrįstai esant pažeidimo fakto pripažinimui nuo pat pradžių yra paskirta tokio dydžio bauda, kuri yra analogiška atvejui kada automobilis važiuoja visai be licencijos ar licencijos kopijos. Tuo tarpu šiuo atveju licencijos kopija buvo įsigyta ir už ją valstybė gavo nustatyto dydžio rinkliavą, licencijos kopija nebuvo panaudota jokiam kitam automobiliui, kaip ir nustatyta, apeliantas negalėdamas atlikti veiksmų, kreipėsi į Institucijos darbuotojus, rašė prašymą, tačiau pati Institucija su juo nebendradarbiavo, kaip nebendradarbiauju ir toliau gavusi kitą įmonės prašymą, kuris jau yra pateiktas byloje.
Atsiliepimas
6. Institucija atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus nurodydamas, kad jis, nebūdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, negalėjo prisijungti prie el. paslaugų svetainės „eVKTI“, sistemos ir atstovauti MB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko jis pasinaudojo pasiūlymu nuvykti į Institucijos Kauno skyrių ir pateikti prašymą dėl licencijos kopijos naujai įsigyti transporto priemonei išdavimo raštu. 2022 m. vasario mėn. jis, nuvykęs į Institucijos (duomenys neskelbtini) skyrių, bandė prisijungti prie „e.VKTI“ sistemos, tačiau nepavykus, jis pateikė raštu prašymą išduoti licencijos kopiją krovininiam automobiliui „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokia būtinybė atsirado dėl to, kad jis, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, negalėjo atstovauti MB „(duomenys neskelbtini)“ teikiant duomenis nei portale „Elektroniai valdžios vartai“, nei prisijungiant prie „eVKTI“ sistemos. Jis, pateikęs aukščiau minėtą prašymą, buvo įsitikinęs, kad visi veiksmai, susiję su licencijos kopijos išdavimu ir joje reikiamų duomenų nurodymu, bus atlikti, nes jis neturėjo techninių galimybių atlikti tokius veiksmus. Tačiau 2022 m. spalio 11 d. jis sužinojo, kad Institucija atliko ne visus prašomus veiksmus, t. y. suteikė jam teisę atstovauti juridinį asmenį ir pateikė licencijos kopiją svetainėje, tačiau į ją neįrašė jo nurodytų transporto priemonės duomenų. Apeliantas paaiškinime pažymėjo, kad jis dėl galimai el. paslaugų svetainės „eVKTI“, sistemos sutrikimų ar kitų su svetainės veikimu susijusių problemų, negalėjo tinkamai atstovauti juridinio asmens interesams. Visgi jis, siekdamas tinkamai vykdyti jam pavestas pareigas, kreipėsi laiku dėl veiksmų atlikimo, tačiau Institucija nepilnai patenkino jo prašymą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu apeliantas nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes kaip ir savo rašytiniuose paaiškinimuose.
6.2. Atsiliepime teigiama, kad tikrinant apelianto nurodytas aplinkybes, buvo nustatyta, jog jis 2022 m. vasario 23 d. pateikė el. prašymą (naudodamasis el. paslaugų svetaine „eVKTI“) Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti licencijos verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais krovinėmis KTP kopiją (ši paslauga suteikta 2022 m. vasario 24 d.). Taip pat 2022 m. spalio 14 d. jis pateikė elektroninį laišką su prašymu panaikinti išduoto licencijavimo dokumento galiojimą (paslauga suteikta 2022 spalio 17 d.). Jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti, kad apeliantas, atvykęs į Institucijos (duomenys neskelbtini) skyrių, pateikė rašytinį prašymą išduoti licencijos kopiją ir ją susieti su konkrečia transporto priemone, nėra.
6.3. Atsiliepime pažymima, kad Institucija neteikia tokio pobūdžio paslaugų, t. y. negali susieti vežėjo licencijos kopijos su konkrečia transporto priemone, nes tai yra funkcionalumas sukurtas tik pačiam vežėjui ir atliekamas tik per el. paslaugų svetainę „eVKTI“, prie kurios gali prisijungti su saugiomis asmens identifikavimo priemonėmis tik juridinio asmens vadovas ar jo įgalioti asmenys gauti el. paslaugas.
6.4. Atsiliepime akcentuojama, kad Institucijos įgaliotas asmuo, atsižvelgęs į šioje administracinio nusižengimo byloje pateiktus ir surinktus duomenis, t. y. atsižvelgęs į tai, kad: 1) apeliantas, naudodamasis el. paslaugų svetaine „eVKTI“, (į kurią, vadovaujantis jo paaiškinimais, jam kildavo sunkumų prisijungti) pateikė internetinį prašymą išduoti licencijos vertis krovinių vežimu vidaus maršrutais krovinėmis KTP kopiją; 2) po vairuotojo administracinio nusižengimo užfiksavimo (2022 m. spalio 11 d.), t. y. 2022 m. spalio 14 d. pats, naudodamasis el. paslaugų svetaine „eVKTI“,, susiejo licencijos kopiją su jau minėta transporto priemone; 3) apeliantas licencijos kopijos susiejimo su transporto priemone veiksmus buvo atlikęs ir anksčiau, t. y. 2021 m. gruodžio 14 d.; 4) iš pateiktų ekrano nuotraukų matoma, kad apeliantas turėjo galimybę prisijungti prie el. paslaugų svetainės „eVKTI“, kur galėjo atlikti reikiamus veiksmus, susijusius tiek su licencijos kopijos užsakymu, tiek su jos susiejimu; 5) kitas bylos aplinkybes, priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo pripažino R. M. kaltu padarius ANK 450 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nusižengimą.
6.5. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau ir – KTK) 8 straipsnio 4 dalyje numatyta: „Šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turinčiam vežėjui išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone“. 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1434 „Dėl Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių“ (toliau ir – Licencijavimo taisyklės) 14 punkte (redakcija, galiojusi iki 2022 m. lapkričio 25 d.) numatyta, kad „Vežėjui išduotoje licencijos kopijoje konkreti kelių transporto priemonė nenurodoma, tačiau vežėjas, prisijungęs per Administracijos interneto svetainę prie Administracijos administracinių paslaugų svetainės „e.VKTI“, licencijos kopiją susieja su konkrečia kelių transporto priemone - įrašo kelių transporto priemonės valstybinį registracijos numerį. Vežėjas atsako už tai, kad licencijos kopija būtų laiku, prieš pradedant kelionę, ir tinkamai, laikantis Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, susieta su konkrečia kelių transporto priemone“. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas (apeliantas), kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja visai įmonės transporto veiklai, būdamas atsakingas už įmonės transporto veiklą, neatliko reikalingų veiksmų ir prieš krovinio vežimą nesusiejo transporto priemonės su turima licencijos kopija. Apeliantas iš esmės neginčija to, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone 2022 m. spalio 11 d., apie 14.36 val., buvo vežamas krovinys už atlygį, neturint galiojančios licencijos kopijos. Tuo tarpu iš aukščiau nurodytų teisės aktų analizės seka, kad būtent vežėjas yra atsakingas už tai, kad turima licencijos kopija būtų susieta su transporto priemone ir vairuotojas, veždamas krovinį už atlygį, turėtų (ne fiziškai) galiojančią licencijos kopiją. Vežėjui neturint licencijos kopijos ir/arba jos nesusiejus su konkrečia transporto priemone prieš kelionę, laikytina, kad krovinys vežamas neturint licencijos kopijos ir dėl šių aplinkybių kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas savo skunde, vien licencijos kopijos turėjimas, tačiau jos nesusiejus su konkrečia transporto priemone, nėra ir negali būti laikytina pakankama priemone, siekiant išvengti administracinės atsakomybės pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį. Paminint ir tai, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonė su licencijos kopija buvo susieta praėjus kelioms dienoms po administracinio nusižengimo užfiksavimo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto veiksmuose pagrįstai nustatyti ANK 450 straipsnio 6 dalyje nurodyti objektyviosios pusės sudėties požymiai.
6.6. Atsiliepime dėl apelianto subjektyviosios pusės, Institucija nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog kitos turimos licencijos kopijos apelianto buvo susietos su transporto priemonėmis, kad netrukus po įvykio jis pats susiejo licencijos kopiją su patikrinta transporto priemone, darytina išvada, kad jis savo pareigą ir atsakomybę susieti licencijos kopijas su transporto priemonėmis suprato ir žinojo, be to, žinojo, kaip tą tinkamai padaryti ir yra daręs tą anksčiau. Kadangi kaip jau buvo minėta, teisės aktai nustato, kad būtent vežėjas, o šiuo atveju vežėjo paskirtas transporto vadybininkas (apeliantas) yra atsakingas už licencijų kopijų susiejimą su transporto priemonėmis, todėl jis turėjo imtis visų priemonių, kad tokia pareiga būtų įvykdyta laiku, tačiau šiuo atveju apeliantas netinkamai vykdė jam teisės aktų nustatytą pareigą ir elgėsi nerūpestingai. Apeliantas, net jeigu ir buvo pateikęs rašytinį prašymą Institucijai dėl licencijos kopijos susiejimo su transporto priemone, tačiau toliau elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, nes daugiau kaip pusę metų netikrino ir nesidomėjo, ar jo nurodomas prašymas buvo patenkintas, ar ne, taip pat netikrino, ar licencijos kopija buvo susieta su transporto priemone, o licencijos kopiją susiejo pats po užfiksuoto administracinio nusižengimo. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pripažino apelianto veiksmuose esant tyčios požymius.
6.7. Atsiliepime teigiama, kad apeliantas tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu teikdamas rašytinius paaiškinimus, tiek ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškiai dėstė savo poziciją, nurodydamas aplinkybes, susijusias su licencijos kopijos susiejimu su transporto priemone, o ne su fiziniu licencijos kopijos pateikimu tikrinantiems pareigūnams. Tai reiškia, kad jis puikiai suprato, kuo jis yra kaltinamas ir kokias teisės aktų nuostatas jis pažeidė. Būtent todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad iš apelianto rašytinių ir žodinių paaiškinimų teisme matyti, kad jis suprato, kad jis traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už tai, kad neįteikė vairuotojui fizinės licencijos kopijos, o už tai, kad neužtikrino, kad licencijos kopija elektroninėje sistemoje būtų susieta su konkrečia transporto priemone ir todėl ištaisė netikslumus, padarytus formuluojant nusižengimo esmę ir vertino, kad toks patikslinimas teisės į gynybą nepažeis. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino pažeistus teisės aktus, nes tai šiuo atveju taip pat niekaip neapsunkina apelianto teisės į gynybą.
6.8. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas nei savo rašytiniuose, nei žodiniuose paaiškinimuose, nei administracinio nusižengimo bylos Institucijoje nagrinėjimo, nei teisminio nagrinėjimo metu aiškiai nenurodė, kad jis prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu metu apeliantas nurodė, kad tai buvo tik dalinis jo pažeidimas. Nors pačio administracinio nusižengimo fakto apeliantas ir neginčijo, tačiau byloje nėra nustatytas nuoširdus gailėjimasis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Apeliantas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, taip pat ir teisminio nagrinėjimo metu bandė sumenkinti savo kaltę, t. y. jis nurodė, kad Institucija netenkino jo pateikto prašymo pilna apimtimi ir nesusiejo licencijos kopijos su transporto priemone, o neatlikusi susiejimo, neinformavo jo apie tai, taip pat, kad Institucija nepakankamai bendradarbiavo su apeliantu ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai nurodė, kad šiuo atveju apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta pagrįstai. Be to vien ta aplinkybė, kad apeliantas buvo įsigijęs licencijos kopiją, kuri nebuvo naudojama KTK 8 straipsnio 4 dalies prasme, nesudaro pagrindo laikyti to atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, nagrinėjamu atveju, nenustačius nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybes bei išimtinių aplinkybių pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, asmeniui buvo paskirta minimali bauda, numatyta ANK 450 straipsnio 6 dalies sankcijoje. Ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju baudos skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, o atsakomybė apeliantui buvo individualizuota tinkamai.
6.9. Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apelianto skunde nurodomi argumentai yra teisiškai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 450 straipsnio 6 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, taip pat pagrįstai, nepažeisdamas jo teisės gynybą, patikslino nusižengimo esmę bei pažeistus teisės aktus, todėl apelianto apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 8 d. R. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis būdamas MB „T. T.“ transporto vadybininku netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą, neužtikrino, kad vairuotojai turėtų ir kontrolės metu galėtų pateikti teisės aktuose, reglamentuojančiose kelių transporto veiklą, nurodytus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Tokiais savo veiksmais R. M. pažeidė 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1434 „Dėl Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių“ 5 bei 8 punktus (b. l. 17-18).
9. Institucijos 2023 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. buvo nubaustas 2000 Eur dydžio bauda už ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą (b. l. 19-21).
10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nustatė, jog R. M. teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos jis buvo nubaustas Institucijos nutarimu nepažeidė, kadangi Licencijavimo taisyklių 5 punktas numato licencijų gavimo tvarką, o 8 punktas – licencijų kopijų gavimo tvarką. Tuo tarpu R. M. tiek licenciją, tiek ir licencijos kopijas buvo gavęs ir pažeidimo dieną turėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į R. M. rašytinius ir žodinius paaiškinimus padarė išvadą, jog apeliantas suvokė ir suprato, kad jis traukiamas atsakomybėn ne už tai, kad neįteikė vairuotojui fizinės licencijos kopijos, o už tai, kad neužtikrino, jog licencijos kopija elektroninėje sistemoje būtų susieta su konkrečia transporto priemone, todėl konstatuodamas, kad tai nepažeis traukiamo atsakomybėn asmens teisių į gynybą, patikslino nusižengimo esmę nurodydamas, kad R. M., būdamas atsakingu asmeniu – transporto vadybininku, neužtikrino, kad transporto priemonė turėtų galiojančią licencijos, suteikiančios teisę šiai transporto priemonei vežti krovinį už atlygį, kopiją ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalies ir 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 14 punkto (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) reikalavimus.
11. Apeliaciniame skunde R. M. teigia, kad apylinkės teismas patikslindamas nusižengimo esmę ir teisės aktų reikalavimus jam inkriminavo visiškai naujas faktines aplinkybes ir taip pažeidė jo teisę į gynybą, kadangi pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti už Institucijos nutarime apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų pagal teisme nustatytas bylos nagrinėjimo metu faktines aplinkybes, kuriomis apeliantas nebuvo kaltinamas ir dėl kurių nebuvo nubaustas Institucijos nutarimu. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas visiškai sutinka.
12. Visų pirma pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).
13. Be to protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019).
14. Kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi, ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą tik tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, bet ne atvirkščiai. ANK įvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.
15. ANK 617 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos taip pat nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis nusižengimo aplinkybėmis, pripažinti asmenį padariusiu administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto nusižengimo aprašymo turinį, be kita ko, ir nuorodas į blanketines normas, kurių nuostatų pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės kilimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama tik pagal tokį administracinio nusižengimo aprašymą, pagal kurį jam perduota medžiaga (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-322-493/2019).
16. Taigi, apygardos teismas įvertinęs aukščiau aptarta daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad R. M. turėjo licenciją ir licencijos kopiją, tačiau konstatuodamas, kad apeliantas neužtikrino, jog licencijos kopija elektroninėje sistemoje būtų susieta su konkrečia transporto priemone, neleistinai išplėtė administracinio nusižengimo protokole apibrėžtas kaltinimo ribas, nurodydamas visiškai naujas teisinei kvalifikacijai reikšmingas aplinkybes. Ir pasunkino apeliacinį skundą padavusio asmens R. M. teisinę padėtį, papildydamas jo padarytą administracinį nusižengimą dviem naujais teisės aktų reikalavimų pažeidimais (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalimi ir Licencijavimo taisyklių 14 punktu).
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Akivaizdu, jog apylinkės teismas neturėjo teisės patikslinti Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytų esminių nusižengimo aplinkybių, juolab neturėjo pagrindo užkirsti kelio apeliantui gintis nuo naujo kaltinimo, todėl privalėjo administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai nustatytiems trūkumams pašalinti. Pažymint, kad ir Institucijos atstovas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog teismui nustačius procesinius pažeidimus, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, administracinio nusižengimo byla turėtų būti grąžinta Institucijai.
18. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje S. prieš Lietuvą taip pat pasisakė, kad kaltinamasis aktas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja jo teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo pažeista R. M. teisė į gynybą, tai konstatuotina, jog apylinkės teismas neįgyvendino Konstitucijoje įtvirtintos teisingumo vykdymo funkcijos.
19. Esant išdėstytų duomenų visumai, Kauno apylinkės 2023 m. birželio 29 d. nutartis ir Institucijos 2023 m. sausio 10 d. nutarimas naikinami bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo R. M. administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Grąžinus bylą Institucijai, kiti klausimai keliami apeliaciniame skunde, šiame proceso etape nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartį, Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl skundo priimant naują nutartį – administracinio nusižengimo bylą R. M. atžvilgiu grąžinant nagrinėti Lietuvos transporto saugos administracijai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.