Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-349/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-29
Bylos Nr.: 2A-349/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00851-2010-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Metalų komercijos agentūra“, A. K.
Ieškovas: akcinės bendrovės „Swedbank“

Kategorijos

36.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-349/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00851-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1.; 63.2.; 106.6. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Metalų komercijos agentūra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-986-485/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Metalų komercijos agentūra“ ir A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Metalų komercijos agentūra“ ir A. K.: solidariai 820 757,60 EUR skolą (negrąžintas kreditas, nesumokėtos palūkanos, delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas); kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių EURIBOR, už kurią bankai pageidauja paskolinti lėšas eurais kitiems bankams ir pridedant 3,5 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų birželio 19 d. ir gruodžio 19 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jeigu palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena šešių mėnesių EURIBOR, už kurią bankai pageidauja paskolinti lėšas eurais kitiems bankams ir pridedant 3,5 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojamas nuo negrąžintos 313 676 EUR kredito sumos ir skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo; kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių EURIBOR, už kurią bankai pageidauja paskolinti lėšas eurais kitiems bankams ir pridedant 4,5 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų birželio 19 d. ir gruodžio 19 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jeigu palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena šešių mėnesių EURIBOR, už kurią bankai pageidauja paskolinti lėšas eurais kitiems bankams ir pridedant 4,5 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojamas nuo negrąžintos 462 202,18 EUR kredito sumos ir skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Metalų komercijos agentūra“ 2006 m. gruodžio 20 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 06-105541-IN/06-105549-KL, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 100 000 Lt kreditas. Vėlesniais šalių pasirašytais susitarimais buvo keičiamos ir papildomos minėtos kredito sutarties sąlygos (kredito valiuta pakeista į eurus, padidinta kredito suma, kt.). Ieškovas ir atsakovas A. K. 2006 m. gruodžio 20 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 06-105541-IN/06-105549-KL-LA1 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais), pagal kurią A. K. laidavo, kad UAB „Metalų komercijos agentūra“ įvykdys visus savo įsipareigojimus ieškovui pagal kredito sutartį. Atsakovas UAB „Metalų komercijos agentūra“ kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų ieškovui tinkamai neįvykdė, todėl ieškovas 2010 m. balandžio 23 d. nutraukė sutartį. Atsakovas A. K. taip pat neįvykdė ieškovui įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį. 2010 m. gegužės 21 d. duomenimis, solidari atsakovų skola ieškovui sudarė 820 757,60 EUR. Ieškovo teigimu, pagal kredito sutarties sąlygas atsakovai privalo solidariai mokėti ieškovui mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito dalies ir skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kredito grąžinimo, taip pat kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui „Swedbank“, AB iš atsakovų UAB „Metalų komercijos agentūra“ ir A. K.: solidariai 793 925,63 EUR skolą; kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių EURIBOR, už kurią bankai pageidauja paskolinti lėšas eurais kitiems bankams ir pridedant 3,5 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų birželio 19 d. ir gruodžio 19 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jeigu palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena šešių mėnesių EURIBOR, už kurią bankai pageidauja paskolinti lėšas eurais kitiems bankams ir pridedant 3,5 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojamas nuo negrąžintos 313 676 EUR kredito sumos ir skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo; kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių EURIBOR, už kurią bankai pageidauja paskolinti lėšas eurais kitiems bankams ir pridedant 4,5 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų birželio 19 d. ir gruodžio 19 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jeigu palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena šešių mėnesių EURIBOR, už kurią bankai pageidauja paskolinti lėšas eurais kitiems bankams ir pridedant 4,5 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojamas nuo negrąžintos 462 202,18 EUR kredito sumos ir skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, priteisė valstybei iš atsakovų po 16,29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, grąžino ieškovui 2 339 Lt permokėto žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai sumokėjo ieškovui dalį skolos, todėl ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo sumažino iki 793 925,63 EUR. Atsakovai pagrindinės skolos dalies, t. y. 775 878,18 EUR, neginčija, tačiau prašo mažinti prašomus priteisti delspinigius ir prašomas priteisti palūkanas neskaičiuoti nuo kredito sutarties nutraukimo dienos. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais dėl delspinigių mažinimo, nes manė, kad sutartyje nustatyti 0,08 proc. dydžio delspinigiai nelaikytini aiškiai per didelėmis netesybomis. Tokio dydžio delspinigiai numatyti sutartyje laisva šalių valia, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir atitinka formuojamą teismų praktiką. Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisi palūkanas yra pagrįstas. Šalys susitarė, kad už suteiktą kreditą mokamos kintamos metinės palūkanos. Šios mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžinto prašomo priteisti kredito likučio ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo (kredito sutarties 5.1 punktas). Teismas pažymėjo, kad be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, kad prievolė neįvykdyta laiku, ir numato minimalų jų kompensavimą. Kredito sutartyje numatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais mokamos iki visiško skolos grąžinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Metalų komercijos agentūra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį dėl 18 047,45 EUR sumos priteisimo, panaikinti sprendimo dalį dėl skolos sumažinimo ir, išsprendus ieškinio dalies atsisakymo klausimą, sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc. už kiekvieną praleistą mokėti dieną, o ieškovo sumokėtą žyminį mokestį paskirstyti įstatymo nustatyta tvarka, ieškovui sugrąžinant 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio už atsakovo patenkinto reikalavimo dalį, panaikinti sprendimo dalį dėl kintamų palūkanų, skaičiuojamų nuo 313 676 EUR ir 462 202,18 EUR kreditų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kredito visiško grąžinimo, priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas priteisė iš atsakovų 793 925,63 EUR skolos, iš kurių faktiškai negrąžinto kredito suma 775 878,18 EUR, tačiau kas sudaro likusią 18 047,45 EUR skolos dalį nenurodyta. Ši sprendimo dalis naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl delspinigių sumažinimo. Sutartyje numatytas 0,8 proc. delspinigių dydis už kiekvieną praleistą dieną yra neprotingas ir aiškiai per didelis, nes sudaro 292 proc. metinių delspinigių. Ieškovas tokių didelių delspinigių nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas ex officio turi kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdamas aiškiai per didelių delspinigių, tačiau šioje byloje tokios pareigos nevykdė ir neatsižvelgė, kad dalis skolos grąžinta. Delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 0,02 proc. už kiekvieną praleistą dieną.

3. Ieškovas teismui pateikti 2011 m. gegužės 16 d. pareiškimu atsisakė ieškinio dalies, atsakovui A. K. sumokėjus dalį skolos, nurodydamas, kad gautą sumą panaudojo priskaičiuotų delspinigių įskaitymui ir sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį dengimui, nors delspinigių dydis atsakovų buvo ginčijamas teisme. Pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Teismas pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas civilinio proceso nustatyta tvarka nesprendė ieškovo prašymo dėl ieškinio dalies atsisakymo, nors sprendimu priteisė sumažintus ieškinio reikalavimus. Teismas jokiu procesiniu sprendimu neįformino ieškinio dalies atsisakymo ar ieškinio sumažinimo klausimo. Abi šios procesinės teisės įgyvendinamos laikantis tų pačių proceso teisės taisyklių, t. y. tiek atsisakant ieškinio, tiek sumažinant ieškinio reikalavimus, taikoma teisės norma, kuri nustato, jog ieškovui iš valstybės biudžeto turi būti grąžinta 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovo sumokėtą žyminį mokestį teismas turėjo paskirstyti savo iniciatyva, ieškovui sugrąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio už atsakovo patenkino reikalavimo dalį, o ieškovo pareiškimo dėl ieškinio dalies (dėl žyminio mokesčio) atsisakymo, atsižvelgiant į CPK 42 straipsnio 2 dalį, nepriimti.

5. Teismas neteisėtai atmetė atsakovo prašymą neskaičiuoti sutartyje numatytų kintamųjų palūkanų po sutarties nutraukimo. Kredito sutartis buvo nutraukta 2010 m. balandžio 23 d. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau kredito sutarties bendrosios dalies 15.1 punkte yra numatyta, kad sutartis galioja iki tol, kol kredito gavėjas įvykdys savo prievoles pagal sutartį. Ši dviprasmybė ir mokėjimo palūkanų termino pabaiga turėtų būti aiškinama vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi bei paskolos teisinių santykių reglamentavimu, pagal kurį paskolos gavėjas iki paskolos sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino privalo mokėti palūkanas, kurios atlieka atlyginimo funkciją už naudojimąsi paskolos suma, o nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos paskolos gavėjas privalo mokėti paskolos davėjui kompensacinio pobūdžio palūkanas už negrąžintą paskolos dalį, kuria paskolos davėjas negali naudotis ir tokiu būdu patiria nuostolius.

6. Ieškovas savo veiksmais pats prisidėjo prie faktinės situacijos, kada atsakovas neįvykdė prievolių pagal kreditavimo sutartis. Kredito suma atsakovui buvo didinama, sutartys pratęsinėjamos, nors atsakovas jau neturėjo galimybės vykdyti įsipareigojimų. Ieškovas neįvertino, nors privalėjo, atsakovo ekonominių finansinių galimybių tinkamai vykdyti prievoles pagal sutartį. Ieškovas yra kredito įstaiga – ekonomiškai stipresnė šalis – verčiasi finansinių paslaugų teikimu ir privalo prisiimti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę dėl nuostolių atsiradimo. Turi būti taikomas CK 6.259 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu atsakovas atleidžiamas nuo atsakomybės, susijusios su reikalavimu dėl kintamų palūkanų priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas „Swedbank“, AB prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Pradiniame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovų skola 2006 m. gegužės 21 d. buvo 820 757,60 EUR, iš kurių: kredito dalies Nr. 06-105541-IN: 313 676 EUR negrąžinto kredito, 4 231,90 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, 5 358,92 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 31,29 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas; kredito dalies Nr. 06-105541-IN: 462 202,18 EUR negrąžinto kredito, 9 423,12 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, 25 392,94 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 441,25 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas. Ieškovas 2011 m. gegužės 16 d. pareiškime nurodė, kad atsakovų sumokėtų 26 831,97 EUR dalis buvo skirta priskaičiuotų delspinigių dengimui, todėl prašoma priteisti skola sumažėjo iki 793 925,63 EUR, iš kurių: kredito dalies Nr. 06-105541-IN: 313 676 EUR negrąžinto kredito, 4 231,90 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, 0 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 0 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas; kredito dalies Nr. 06-105541-IN: 462 202,18 EUR negrąžinto kredito, 9 423,12 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, 4 392,43 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 0 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas. Šie duomenys buvo pateikti bylos nagrinėjimo metu ir dėl jų ginčų nekilo. Dėl skolos paskaičiavimo teisingumo, tame tarpe ir delspinigių, atsakovai prieštaravimų nereiškė.

2. Atsakovai dalyje dėl delspinigių priteisimo reiškė vienintelį reikalavimą – sumažinti delspinigių dydį nuo 0,08 proc. iki 0,02 proc. Šį reikalavimą teismas atmetė nurodydamas išsamius motyvus.

3. Ieškovo ir atsakovo nesieja jokie priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, todėl šiuo atveju apeliantas nepagrįstas remiasi CK 6.134 straipsniu.

4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad sumažėjus ieškinio sumai ieškovui turėjo būti grąžinama dalis žyminio mokesčio, nes net ir sumažėjus ieškinio sumai šioje byloje mokėtinas žyminio mokesčio dydis (30 000 Lt) liko toks pat.

5. Atmestini apelianto argumentai, kad sutartinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik tol, kol nenutraukta kredito sutartis. Sutarties 5.1 punkte aiškiai nustatyta, kad palūkanos už suteiktą kreditą skaičiuojamos iki kredito grąžinimo ieškovui dienos, o ne iki kokio nors kito termino – sutarties nutraukimo dienos, galutinio kredito grąžinimo termino pabaigos ir pan. Šis punktas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantis. CK 6.221 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos tų sutarties sąlygų galiojimui, kurios pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Būtent tokios yra sutarties sąlygos, nustatančios palūkanas už kreditą (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovas „Swedbank“, AB ir atsakovas UAB „Metalų komercijos agentūra“ 2006 m. gruodžio 20 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 06-105541-IN/06-105549-KL, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 100 000 Lt kreditas, kurio viena dalis (1 600 000 Lt) buvo skirta refinansuoti kito banko atsakovui suteiktą paskolą, o kita dalis (500 000 Lt) – finansuoti atsakovo apyvartines lėšas (t. 1, b. l. 11-22). Vėlesniais šalių pasirašytais susitarimais buvo keičiamos ir papildomos minėtos kredito sutarties sąlygos: kredito valiuta pakeista į eurus, padidinta kredito suma, kt. (t. 1, b. l. 23-75). Ieškovas ir atsakovas A. K. 2006 m. gruodžio 20 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 06-105541-LA1/06-105549-LA1 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais), pagal kurią A. K. laidavo, kad UAB „Metalų komercijos agentūra“ įvykdys visus savo įsipareigojimus ieškovui pagal kredito sutartį (t. 1, b. l. 76-89). Ieškovas 2010 m. balandžio 9 d. pranešimais Nr. SR-16035 ir Nr. SR-16036 pranešė atsakovams, kad kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį (t. 1, b. l. 118-120). Šiuo pranešimu atsakovai buvo informuoti, kad, neįvykdžius iki 2010 m. balandžio 22 d. įsipareigojimų sumokėti susidariusią skolą, kredito sutartis 2010 m. balandžio 23 d. bus nutraukta. Ieškovo teigimu, atsakovai skolos nesumokėjo, todėl kredito sutartis nuo pranešime nurodytos dienos buvo nutraukta. 2010 m. gegužės 21 d. (ieškinio teismui pateikimo diena) duomenimis, solidari atsakovų skola ieškovui sudarė 820 757,60 EUR, iš kurių: kredito dalies Nr. 06-105541-IN: 313 676 EUR negrąžinto kredito, 4 231,90 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, 5 358,92 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 31,29 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas; kredito dalies Nr. 06-105541-IN: 462 202,18 EUR negrąžinto kredito, 9 423,12 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, 25 392,94 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 441,25 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas.

Dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo

Apeliantas nesutinka, kad pagal kredito sutarties sąlygas atsakovai privalo solidariai mokėti ieškovui kredito sutartyje numatytas mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito dalies ir skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kredito grąžinimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą neskaičiuoti kredito sutartyje numatytų kintamų metinių palūkanų nuo kredito sutarties nutraukimo dienos, nes pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Ieškovo ir apelianto pasirašytos kredito sutarties 5.1 punkte numatyta, kad palūkanos, t. y. atlyginimas už naudojimąsi kreditu (kredito sutarties 1.11 punktas), skaičiuojamos nuo išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos ir skaičiuojamos nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos iki kredito grąžinimo dienos. Pagal kredito sutarties 15.1 punktą sutartis galioja iki tol, kol kredito gavėjas įvykdys visas savo prievoles pagal sutartį. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodoma CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, nagrinėjamu atveju negali būti aiškinama taip, kad apeliantas nuo sutarties nutraukimo dienos neturi pareigos mokėti sutartų palūkanų už naudojimąsi paskolos suma. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos tų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantas (kredito gavėjas) negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi kredito suma mokėjimo, nes ieškovas (kredito davėjas) nutraukė kredito sutartį kredito gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu. Kredito sutarties 5.1 punktas patvirtina, kad šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl mokėjimo už naudojimąsi kredito suma funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo iki visiško kredito grąžinimo dienos (t. y. iki realaus kredito grąžinimo), o ne iki sutarto kredito grąžinimo termino pabaigos, kaip nepagrįstai teigia apeliantas. Apibendrinant darytina išvada, kad, ieškovui nutraukus kredito sutartį dėl to, kad apeliantas neįvykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas sutartyje nustatytu terminu, apeliantas turi pareigą mokėti ieškovui sutartines palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi suteikto kredito suma iki visos kredito sumos grąžinimo.

Apeliantas prašo taikyti CK 6.259 straipsnio 1 dalį ir atleisti jį nuo atsakomybės, susijusios su ieškovo reikalavimu dėl palūkanų priteisimo. Pagal šią nuostatą skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės. Apelianto teigimu, ieškovas savo veiksmais pats prisidėjo prie faktinės situacijos, kai apeliantas neįvykdė įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį. Pažymėtina, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi apelianto minėtos aplinkybės dėl jo atleidimo nuo atsakomybės nebuvo nurodytos ir tiriamos pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl delspinigių dydžio mažinimo

Apeliantas, prašydamas sumažinti delspinigius (netesybas), neteisingai nurodo sutartyje nustatytą delspinigių dydį. Kredito sutartyje nustatyti 0,08 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną, o ne 0,8 proc., kaip nurodo apeliantas (sutarties 7.2 punktas). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išdėstė išsamius argumentus, kodėl šalių sutartas 0,08 proc. delspinigių dydis nelaikytinas aiškiai per dideliu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia išvada. Apeliantas yra verslininkas, turintis patirties kreditavimo srityje – ieškovo apeliantui suteikto kredito paskirtis yra kito banko apeliantui suteikto kredito refinansavimas, todėl, sudarydamas kredito sutartį apeliantas galėjo ir turėjo įvertinti, ar sutartos netesybos nėra aiškiai per didelės. Atsakovai įvykdė tik mažą dalį savo įsipareigojimų, todėl ši aplinkybė taip pat nelaikytina pagrindu mažinti šalių sutartą delspinigių dydį. Pažymėtina, kad teismo teisę mažinti netesybas riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia, todėl teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (CK 6.156, 6.189 straipsniai).

Dėl skolos dydžio

Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 793 925,63 EUR skolos. Apeliantas nurodo, kad negrąžinto kredito suma yra 775 878,18 EUR, tačiau kas sudaro likusią priteistą 18 047,45 EUR skolos dalį jam nėra aišku. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti 820 757,60 EUR, iš kurių 775 878,18 EUR negrąžinto kredito, 13 655,02 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, ir 31 224,40 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą bei nesumokėtas palūkanas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai sumokėjo dalį skolos. Ieškovas, vadovaudamasis kredito sutarties 7.4 punktu, iš atsakovų gautas lėšas panaudojo už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir priskaičiuotų delspinigių dengimui bei ieškinio dalies dėl 26 831,97 EUR delspinigių ir žyminio mokesčio priteisimo atsisakė (t. 2, b. l. 20-21). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovų priteistą 793 925,63 EUR skolą sudaro 775 878,18 EUR negrąžinto kredito, 13 655,02 EUR palūkanų ir 4 392,43 delspinigių už laiku negrąžintą kreditą bei nesumokėtas palūkanas. Taigi apelianto nurodomą 18 047,45 EUR sumą sudaro palūkanos ir iš bylos nagrinėjimo metu atsakovų sumokėtų lėšų likę nepadengti delspinigiai.

Dėl bylos nagrinėjimo metu atsakovų sumokėtų lėšų ieškovui paskirstymo

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas negalėjo bylos nagrinėjimo metu atsakovų sumokėtomis lėšomis padengti delspinigius, nes tai draudžia CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Pažymėtina, kad ieškovas atsakovų sumokėtas lėšas paskirstė vadovaudamasis CK 6.54 straipsniu ir kredito sutarties 7.4 punktu. Ieškovą ir atsakovus nesieja jokie priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kurių įskaitymui taikomas apelianto minėtas CK 6.134 straipsnis, todėl šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškinio dalies atsisakymo procesinio įforminimo

Minėta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsisakė dalies ieškinio, nes atsakovai padengė dalį skolos. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl ieškinio dalies atsisakymo ir bylos atitinkamos dalies nutraukimo, kaip to reikalauja CPK 140 straipsnis. Tačiau teismas, išspręsdamas šalių ginčą ir skundžiamu sprendimu priteisdamas ieškovui iš atsakovų skolą, į šią aplinkybę (atsakovų sumokėtas lėšas) atsižvelgė, t. y. priteisė atitinkamai mažesnę skolą negu buvo reikalaujama pradiniu ieškiniu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą išsprendė teisingai, nors ir pažeisdamas CPK 140 straipsnio nuostatas. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas gali pats ištaisyti minėtą procesinį pažeidimą. Ieškovas pareiškime dėl ieškinio dalies atsisakymo nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės jam yra žinomos ir suprantamos (t. 2, b. l. 20-21). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija priima ieškovo ieškinio dalies dėl 26 831,97 EUR delspinigių ir 30 000 Lt žyminio mokesčio priteisimo atsisakymą ir nutraukia šią bylos dalį (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Atitinkamai papildytina pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis.

Ieškovui nepriteistina 75 proc. žyminio mokesčio suma už atsisakytą ieškinio dalį, nes pirmosios instancijos teismui nustačius, kad šioje byloje maksimalus žyminio mokesčio dydis yra 30 000 Lt, už sumažėjusį reikalavimą vis tiek turėtų būti mokamas maksimalaus dydžio žyminis mokestis.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, papildant sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovo pareikšto ieškinio dalies atsisakymo priėmimo ir atitinkamos bylos dalies nutraukimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Papildyti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį šiuo sakiniu – priimti ieškovo „Swedbank“, AB ieškinio dalies dėl 26 831,97 EUR delspinigių ir 30 000 Lt žyminio mokesčio priteisimo atsisakymą ir nutraukti šią bylos dalį.

Teisėjai Konstantinas Gurinas Audronė Jarackaitė Danutė Milašienė