Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė 8 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. Š. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), vadovaujantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl trumpalaikės išvykos už pataisos namų teritorijos ribų suteikimo“, 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 12.00 val. išvyko iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į trumpalaikę trijų parų išvyką į namus (duomenys neskelbtini) ir be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2019 m. rugsėjo 9 d. 12.00 val. negrįžo į įkalinimo vietą.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jo kaltė, be paties kaltinamojo prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo Ž. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Alytaus apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, kad ginčo dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės nėra, keliamas tik paskirtos bausmės individualizavimo klausimas. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis) ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu Ž. Š. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymo. Šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas nuteistajam skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, esant BK 64¹ straipsnio taikymo pagrindui, sumažino vienu trečdaliu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, daro išvadą, kad nuteistojo Ž. Š. skundo argumentai dėl per griežto nubaudimo yra nepagrįsti.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir jas įvertino tinkamai, nurodė byloje esančiais duomenimis pagrįstus bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo motyvus. Buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika truko neilgą laiką. Atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką Ž. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, rodantys, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o ankstesniais nuosprendžiais skirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo – Ž. Š. anksčiau už tyčinių nusikaltimų padarymą teistas vienuolika kartų, nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis, nusikaltimus darė sistemingai, laisvės atėmimo bausmė skirta ne vieną kartą, tačiau taikytos bausmės nebuvo veiksmingos. Polinkį nesilaikyti nustatytų taisyklių ir reikalavimų patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pateikta charakteristika (b. l. 32). Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, nuteistasis padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad laisvės atėmimo bausmė yra tinkama bausmė Ž. Š.. Su tokia pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi, kaip ir jos terminu, sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam, net ir įvertinus jo labiau neigiamai charakterizuojamą asmenybę, ankstesnius teistumus, tai, kad buvo nustatyta viena lengvinanti ir dvi sunkinančios jo atsakomybę aplinkybės, buvo paskirta mažesnė, nei vidurkis, laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsniu. Paskirta bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, Ž. Š. paskirta teisėtai ir pagrįstai.

10. Nors BK 242 straipsnio sankcijoje yra numatyta ir baudos bausmė, skirti šios rūšies bausmę Ž. Š. nėra pagrindo. Nuteistasis skunde nurodo, kad dirba, tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) charakteristika. Tačiau įvertinus tai, kad jam anksčiau eilę kartų taikyta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas – nebuvo veiksminga, nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, akivaizdu, kad švelnesnės rūšies bausmės skyrimas analizuojamu atveju neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties. Skunde minimos aplinkybės dėl riboto darbingumo, turimų šeiminių ryšių, esant iš esmės neigiamai nuteistojo charakteristikai, taip pat nelaikytinos pagrindu švelninti bausmę. Šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau elgtis tinkamai ir laikytis įstatymų reikalavimų nuteistojo neskatino, kaip minėta – nuteistasis teistas jau vienuolika kartų, nusikaltimus daro sistemingai, bausmės atlikimo metu pozityviais elgesio, mąstymo pokyčiais taip pat nepasižymėjo. Atsižvelgiant į tai atmetami, kaip deklaratyvūs, ir nuteistojo teiginiai dėl siekio keisti gyvenimo būdą, pasitaisyti. Tokią galimybę nuteistais turėjo ne kartą, tačiau ja nepasinaudojo. Dėl nuteistojo prašymo skirti priverstinį gydymą nuo alkoholio pažymima, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė BK 67 straipsnyje nėra numatyta. Nuteistasis, manydamas, kad turi su alkoholio vartojimu susijusių problemų, gali šią problemą spręsti pataisos įstaigoje lankydamas atitinkamus užsiėmimus ir programas.

11. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, Ž. Š. padaryto nusikaltimo pavojingumą įvertino tinkamai, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti mažesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra išsamiai motyvuotas. Esant tokioms aplinkybėms keisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį švelninant Ž. Š. paskirtą bausmę pagrindo nėra, todėl nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo Ž. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.