Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-03-06 · Civilinė byla Nr. e2-358-322/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-06
Bylos Nr.
e2-358-322/2020
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00769-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
M. K., V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-358-322/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00769-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 6 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. K. ir V. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. K. ir V. T. 5273,25 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 119 Eur žyminis mokestis ir 223,33 Eur už dokumentų vertimą.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2017 m. spalio 7 d. Švedijoje dėl V. T., vairavusio M. K. priklausančią transporto priemonę Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl eismo įvykio valstybės – Švedijos, nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais nuostatų 3 ir 5 straipsniai, atlygino eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 54304,00 SEK (5273,25 Eur) sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalimi sumokėjo Švedijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 54304,00 SEK (5273,25 Eur), todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsniu įgijo teisę reikalauti grąžinti išmokėtą 5273,25 Eur sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens – V. T., arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį – M. K..

Šalies argumentai

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, 2020 m. vasario 27 d. gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovui M. K. pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir datą įteiktas tinkamai, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas M. K. prašė pašalinti jį iš bendraatsakovių ir ieškinį jo atžvilgiu atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad šioje byloje jis negaliu būti bendraatsakoviu, nes eismo įvykį padarė V. T.. Eismo įvykio metu jis buvo automobilio savininkas, bet pagal panaudos sutartį automobiliu naudojosi būtent V. T., tai yra jis buvo automobilio valdytojas, kuriam ir tenka atsakomybė už padarytą žalą. Panaudos sutarties šiuo metu pateikti negali, nes šiuo metu dirba užsienyje, o panaudos sutartis yra namuose, Lietuvoje, bet grįžęs namo pateiks automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį su V. T.. Šiuo atveju automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas pagal panaudos sutartį buvo V. T., kuriam ir tenka atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jis neturi pareigos atsakyti už kito asmens padarytą žalą, tad ieškovo reikalavimas jo atžvilgiu turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovui V. T. procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pranešimas apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismui neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai į parengiamąjį posėdį neatvyko, prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant nepateikė ir yra ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 7 d. 22.39 val., Glomstavagen - Gustav Adolfsvagen kelių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas V. T. vairuodamas automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio SKODA FABIA II KOMBI 5D, su juo susidūrė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu buvo apgadintas trečiajam asmeniui priklausantis automobilis SKODA FABIA II KOMBI 5D, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai užfiksuoti fotonuotraukose. Iš VĮ „Regitra“ išrašo apie informaciją apie transporto priemonę, matyti, kad automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. yra M. K.. Ieškovo pateiktame pranešime apie eismo įvykį atsakovas V. T. nurodė, kad 2017 m. spalio 7 d. važiavo Glomstavagen gatve su draugo skolintu automobiliu Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo tamsus paros metas, lijo, remontuojamas kelias. Važiuodamas kliudė kelio atitvarą ir nesuvaldęs automobilio kliudė priešais atvažiuojantį automobilį. Iš įvykio vietos pasišalino dėl šoko.

2018 m. gruodžio 5 d. raštu Švedijos transporto priemonių draudikų biuras informavo ieškovą, kad jis atlygino 2017 m. spalio 7 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytą 54 304 SEK (5273,25 Eur) žalą bei pateikė žalos apskaičiavimą pagrindžiančius dokumentus – „Bilia Personbilar AB“ 2017 m. lapkričio 8 d. sąskaitą faktūrą už automobilio nuomą 1952,84 SEK sumai, „SOS International AB“ 2017 m. spalio 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. 311856150 už automobilio nutempimą 1518 SEK sumai, Trygg-Hansa Forsakring filialo raštą, kuriame nurodyta, kad automobilio išpirkimas sudarė 43 750 SEK ir 7083 SEK administravimo išlaidų. Viso Švedijos transporto priemonių draudikų biuras patyrė 54 304 SEK. Ieškovo pateiktas 2019 m. sausio 28 d. lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas Švedijos transporto priemonių draudikų biurui išmokėjo 540304 SEK sumą pagal žalos Nr. G 17-23120-6982.

Ieškovas 2019 m. vasario 5 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovus M. K. ir V. T. reikalaudamas atlyginti 5273,25 Eur žalą, tačiau atsakovai į ieškovo pretenzijas nereagavo, žalos neatlygino.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis).

TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas nustato, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjęs asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, vadovaudamasis savo šalies teisės aktais kreipėsi dėl patirtos žalos atlyginimo į savo šalyje veikiančią žalos atlyginimo instituciją, Biuras privalo išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta.

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Šiuo atveju, ieškovui sumokėjus Švedijos transporto priemonių draudikų biurui reikalaujamą sumą, jis turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakovo V. T. kaip asmens, atsakingo už padarytą žalą, t. y. sukėlusio eismo įvykį, taip pat iš atsakovo M. K. kaip iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis neturėtų būti įtrauktas į bylą kaip bendraatsakovis, nes eismo įvykį sukėlė V. T., kuris jam priklausančiu automobiliu Audi A8 naudojosi pagal tarp jo ir V. T. sudarytą panaudos sutartį, todėl būtent V. T. buvo automobilio valdytojas, kuriam ir tenka atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. Nors atsakovas M. K. atsiliepime ir nurodė, kad tarp jo ir V. T. buvo sudaryta panaudos sutartis, tačiau nei panaudos sutarties nei kitų tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas V. T. teikdamas pranešimą apie eismo įvykį nurodė, kad automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „draugas“ jam paskolino, o ne perdavė pagal panaudos sutartį, todėl teismas šių atsakovo nurodytų aplinkybių išsamiau nevertina.

Tačiau teismas, sutikdamas su ieškovo pateiktais motyvais, pažymi, kad nagrinėjamu atveju net ir nustačius, kad tarp atsakovų M. K. ir V. T. buvo sudaryta panaudos sutartis, kuri galiojo eismo įvykio metu, šios aplinkybės, savaime neatleidžia atsakovo M. K., kaip automobilio savininko, nuo atsakomybės Draudikų biurui.

Remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas klausimą dėl automobilio savininko atsakomybės jam neįvykdžius pareigos sudaryto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, kad nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, sąrašas. Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatymo įtvirtinta pareiga sudaryti minėtą draudimo sutartį su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė Biurui) tenka transporto priemonės savininkui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 išaiškino, jog nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas; tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017).

Taigi įvertinus kasacinio teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, kad net ir tuo atveju, jei tarp M. K. ir V. T. buvo sudaryta panaudos sutartis ir joje šalys numatė pareigą V. T. sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau panaudos gavėjui šios pareigos neįvykdžius, ieškovui už jo atlygintą žalą vis tiek lieka atsakingas atsakovas M. K., kaip automobilio savininkas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2017 m. spalio 7 d. eismo įvykis kilo dėl atsakovo V. T. kaltės, o atsakovas M. K., kaip transporto priemonės savininkas, neįvykdė pareigos apdrausti jam priklausančią transporto priemonę Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju draudimu ir leido ja naudotis kitam asmeniui. Tokiu būdu, remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovų atsakomybė Draudikų biurui yra solidari. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų V. T. kaip asmens, atsakingo už padarytą žalą, ir M. K. kaip automobilio savininko, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, ieškovui 5273,25 Eur žalos atlyginimo (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalims 23 straipsnio 5 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai, todėl iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje pateiktos sąskaitos faktūros Serija RLE Nr. 1009 matyti, kad ieškovas už vertimo paslaugas sumokėjo 223,33 Eur, taip pat 2019 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 119 Eur žyminio mokesčio, viso 342,33 Eur.

Teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra būtinos, pagrįstos, ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, todėl jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 171,17 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5273,25 Eur (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris eurus 25 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, naudai.

Priteisti iš atsakovų V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 171,17 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 17 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, naudai.

Priteisti iš atsakovų V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 5 Eur( penis eurus) bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo ) išlaidų valstybei.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė