- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- 2S-1218-619/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03373-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriui A. Č. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis R. V. kreipėsi į teismą prašydamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriui A. Č. skirti 500 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2012-11-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1171-391/2012 dalyje dėl ieškovės J. S. grąžinimo į darbą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Būsto administravimo skyriaus vedėjos pareigas, išieškotojos J. S. naudai. Nurodė, kad minėto teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1171-391/2012 dėl skubaus ieškovės J. S. grąžinimo į darbą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ į Būsto administravimo skyriaus vedėjos pareigas. 2012-11-23 buvo išsiųstas patvarkymas įvykdyti teismo sprendimą, 2012-12-03 patvarkymas buvo įteiktas. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Vilniaus m. 3 apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-1171-391/2012 neįvykdė iki šiol, ieškovė J. S. nebuvo grąžinta į darbą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ į Būsto administravimo skyriaus vedėjos pareigas. Pasak antstolio, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įvairiais prašymais teismui dėl papildomo sprendimo priėmimo, jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sprendimo dėl J. S. grąžinimo į darbą skubaus vykdymo sustabdymo, taip pat prašymu antstoliui dėl vykdomosios bylos Nr. 0128/12/02856 sustabdymo ir kreipimosi į Vilniaus m. 3 apylinkės teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, siekia nepagrįstai vilkinti sprendimo įvykdymą. 2012-12-10 antstolis R. V. surašė aktą apie sprendimo neįvykdymą ir prašo skirti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriui baudą už sprendimo nevykdymą.
Atsiliepimas
Išieškotoja J. S. pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, kuriuo su minėtu pareiškimu sutiko. Nurodė, kad teismo sprendimas, kuris turi būti vykdomas skubiai, priimtas 2012-11-08, tačiau iki šiol nėra įvykdytas. Be to, skolininkas įvairiais nesąžiningais veiksmais vilkina šio sprendimo įvykdymą: kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sprendimo dėl išieškotojos grąžinimo į darbą skubaus vykdymo sustabdymo, taip pat kreipėsi į antstolį dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir kreipimosi į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo. Išieškotoja nurodė, kad prašomos skirti baudos dydis už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, yra proporcingas, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Išieškotoja 2013-03-04 bei 2013-04-02 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais papildomai nurodė, jog po pareiškimo dėl baudos skyrimo pateikimo teismui dienos, išieškotojai buvo siūlyta sudaryti darbo sutartį, tačiau SĮ „Vilniaus miesto būstas“ siūlė sudaryti naują darbo sutartį, o ne pasirašyti senosios darbo sutarties su VšĮ „Vilniaus butai“ pakeitimą, kuriuo būtų keičiamas darbdavys iš VšĮ „Vilniaus butai“ į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, bei atitinkamai koreguojamos kitos sutarties sąlygos. Pasak išieškotojos, tik tokiu būdu būtų atkurti jos pažeisti interesai, kadangi būtų išsaugomas nepertraukiamas darbo stažas, garantuojamos su darbo stažu susijusios ieškotojos socialinės garantijos. Nepavykus pasirašyti darbo sutarties, išieškotoja bei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ toliau bendravo telefonu bei susirašinėjimais. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2013-03-07 bei 2013-03-16 kvietė išieškotoją atvykti pasirašyti dokumentų, tačiau išieškotoja skolininkui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, jog ji darbo sutartį yra pasirašius ir pateikusi darbdaviui, todėl skolininkui nederėtų ją kviesti pasirašyti teismo sprendimo neįvykdančių ir Darbo kodekso nuostatas pažeidžiančių dokumentų. Mano, kad skolininkas tik imituoja siekį tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, kadangi jis nesutinka su teisėtais ir pagrįstais skolininkės reikalavimais pasirašyti ankstesnės darbo sutarties pakeitimą, taip pat nepagrįstai siekia sutarti dėl faktinės situacijos neatitinančios sąlygos, esą įmonėje nėra galiojančios kolektyvinės sutarties.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, kuriuo su pareiškimu ir reikalavimu skirti baudą nesutiko. Nurodė, kad išieškotoja J. S. reikalaudama skubaus Sprendimo vykdymo dėl grąžinimo į darbą net neketina dirbti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iki 2013-11-30. Be to, 2012-11-09 pareiškimu civilinėje byloje Nr. 2-1171-391/2012 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos grąžinant į darbą išaiškinimo arba papildomo sprendimo priėmimo. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2012-12-04 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė prašymą Vilniaus apylinkės teismui stabdyti skubų sprendimo vykdymą iki bus pateiktas apeliacinis skundas. 2012-12-04 teismo antstoliui buvo pateiktas prašymas dėl skubaus vykdymo atidėjimo arba stabdymo. 2012-12-10 pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012-11-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1171-391/2012 su prašymu taikyti laikinas apsaugos priemones – skubaus vykdymo sustabdymą. 2012-12-20 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė prašymą antstoliui dėl skubaus vykdymo sustabdymo iki Vilniaus apygardos teismas neišspręs laikinųjų apsaugos priemonių - skubaus vykdymo sustabdymo. 2013-01-29 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ gavo Vilniaus apylinkės teismo 2013-01-23 pranešimą dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinio skundo ir atskirųjų skundų dėl 2012-11-26 dėl sprendimo vykdymo tvarkos dėl grąžinant į darbą išaiškinimo ir 2012-12-21 nutarties dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones persiuntimo Vilniaus apygardos teismui. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad teismo antstolio prašomos 500 Lt baudos už kiekvieną dieną paskyrimas pagal CPK 771 str. 5 d. yra neadekvatus padaryto pažeidimo dydžiui bei toms aplinkybėms, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Skolininkas nurodė, kad šis ginčas dėl skubaus Sprendimo vykdymo/nevykdymo yra išimtinai individualaus pobūdžio ir faktiškai nesukėlęs jokių nepatogumų, ir/ar materialių pasekmių išieškotojai J. S.. Taip pat skolininkas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodė, kad tarp šalių SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir išieškotojos J. S. kilo ginčas ne dėl sprendimo vykdymo ar nevykdymo, o dėl to įforminimo tvarkos. Skolininkas papildomai pažymėjo, kad išieškotoja nepagrindė prašomos priteisti 500 Lt baudos už kiekvieną dieną dydžio, raštu pateikti išieškotojos įrodymai, nesusiję su nagrinėjama byla, ir gali būti vertintini tik Sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atžvilgiu, tačiau ne baudos skyrimo ir jos dydžio klausimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-11 nutartimi tenkino antstolio R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo iš dalies, paskyrė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vadovui A. Č. 3 000 Lt dydžio baudą išieškotojos J. S. naudai už Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1171-391/2012 dalyje dėl ieškovės J. S. grąžinimo į darbą nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas dėl darbuotojo grąžinimo į darbą pagal Civilinio proceso kodekso 282 str. 2 d. 6 p. yra nukreipiamas skubiai vykdyti dar jam neįsiteisėjus, tokio sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d.), be to, skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima (CPK 284 str. 1 d.). Teismas atmetė skolininko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į pareiškimą dėl baudos skyrimo išdėstytus argumentus dėl to, kad skolininkas kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ar papildomo sprendimo priėmimo, teismui bei antstoliui pateikė prašymus dėl sprendimo vykdymo sustabdymo, taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo. Teismas konstatavo, kad jie neturi teisinės reikšmės ir tuo labiau negali sudaryti pagrindo nevykdyti skubiai vykdytino teismo sprendimo. Teismas nesutiko su skolininko argumentais, kad išieškotoja realiai neketina grįžti į darbą iki 2013-11-30, kadangi ji yra pateikusi prašymą dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo. Pažymėjo, jog pagal nacionalinėje teisėje įtvirtintą teisinį reglamentavimą darbuotojo teisė į vaiko priežiūros atostogas ir darbo santykių išsaugojimą vaiko priežiūros laikotarpiu tiesiogiai susijusi su asmens, kaip apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu, statusu ir atitinkamomis materialinėmis garantijomis. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai garantuoja teisę į vaiko priežiūros atostogas, vaiko tėvų diskrecijos teisės jomis pasinaudoti, teismo vertinimu, niekas, įskaitant ir darbdavius, neturi teisės riboti. Teismo vertinimu, antstoliui nebuvo jokio pagrindo stabdyti vykdomosios bylos pagal skolininko pateiktus prašymus. Konstatavo, kad pagal byloje pateiktus įrodymus teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, kadangi J. S. nėra grąžinta į minėtas pareigas. Be to, skolininkas ėmėsi tam tikrų aktyvių veiksmų dėl sprendimo įvykdymo tik tuomet, kai antstolis R. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo, t.y. skolininkas kvietė išieškotoją J. S. atvykti dėl darbo sutarties pasirašymo, teikė pasiūlymus dėl darbo sutarties. Tuo tarpu, iki antstolio kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo, skolininkas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurį atstovauja direktorius, nesielgė rūpestingai ir laiku skubaus vykdymo teismo sprendimo neįvykdė, formaliais pagrindais (teikdamas antstoliui ir teismui prašymus bei skundus) galimai siekė išvengti operatyvaus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimo įvykdymo. Nustatant baudos dydį, teismas atkreipė dėmesį į skirtinos baudos tikslą, kuris yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir laiku įvykdyti teismo sprendimą. Teismo vertinimu, skirtina 3000 Lt bauda atitinka nuobaudos taikymo civiliniame procese paskirtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.
Atsiliepimas
1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-513/2012 suformuota CPK 771 str. 5 d. taikymo praktika dėl baudos, kaip kompensavimo funkcijos taikymo, aiškinant ir taikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-454/2009 suformuotą praktiką.
2. Teigia, kad parinkdamas baudos dydį, teismas turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt..
3. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai nesivadovavo suformuota ir atsiliepime nurodyta LAT aukščiau aptarta CPK 771 str. 5 d. taikymo praktika. Teismas netyrė ir nevertino nutarties priėmimui svarbių aplinkybių dėl išieškotojos elgesio, jos turtinių praradimų nebuvimo, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiksmų siekiant įgyvendinti teismo sprendimą ir kt., nors tai ir buvo nurodyta SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime, paskesniuose rašytiniuose paaiškinimuose. Mano, kad paskirta bauda neatitinka CPK 771 str. 5 d. taikymo sąlygų bei paskirties.
4. Teismas tik formaliai ir vienašališkai įvertino antstolio pareiškimo pagrįstumą, deramai netyrė ir nevertino nutarties priėmimui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime nurodytų esminių (pagal LAT suformuotą praktiką) nutarties pagrįstumui ir teisėtumui aplinkybių, dėl ko netinkamai taikė procesinės teisės normas, ko pasekoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Išieškotoja J. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė atmesti skolininko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą bei pakeisti 2013-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, skolininko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriui už teismo sprendimo nevykdymą skiriant iki 15 145,3 Lt dydžio baudą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas, paskirdamas baudą, analizavo faktinę bylos situaciją, atsižvelgė į tokios baudos paskirtį, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Pažymėjo, kad skolininko vadovui skirta bauda yra gerokai mažesnė, nei CPK 771 str. 5 d. numatytas maksimalus baudos dydis. Atskirajame skunde nepateikiama jokių argumentų, kodėl pakankamai nedidelė paskirta bauda neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotų kriterijų.
2. LAT 2012-11-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012 pasisakyta, kad „<...> teismui svarstant skirtinos baudos dydį vienu kriterijų gali būti ir skolininko bei išieškotojo turtiniai praradimai.“ Tačiau nurodyto kriterijaus negalima traktuoti kaip vienintelio ir svarbiausio, kuriuo remiantis turi būti sprendžiamas baudos dydžio klausimas. Atkreipė dėmesį, kad cituojamoje byloje skolininkui buvo paskirtas maksimalus CPK 771 str. 5 d. numatytos baudos dydis, kurį kasacinis teismas sumažino, atsižvelgdamas į tai, kad konkretūs žalingi padariniai išieškotojai nenustatyti, tačiau jokiu būdu nepaneigė, kad ilgas sprendimo nevykdymas išieškotojai sukėlė tam tikrus nepatogumus ir dėl šios priežasties ji turi teisę gauti atitinkamą satisfakciją. Mano, kad skolininko vadovas cituojamoje LAT nutartyje pateikiamus išaiškinimus interpretuoja klaidingai, neatsižvelgdamas į faktinę bylos situaciją ir taip iškreipdamas jų esmę. Todėl atskirojo skundo motyvai, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai nesivadovavo aukščiau minėta kasacinio teismo praktika yra visiškai nepagrįsti.
3. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes dėl išieškotojos elgesio, turtinių praradimų, skolininko veiksmų ir t.t. Mano, kad teismas teisingai nutartyje nurodė, jog skolininkas eilę kartų kvietė išieškotoją atvykti pasirašyti teismo sprendimą neįvykdančių dokumentų, o tai išieškotojai neabejotinai sukėlė nepatogumus. Teigia, kad šis atskirojo skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
4. Atkreipė dėmesį, kad nors 2013-05-03 skolininko ir išieškotojos sudarytoje darbo sutartyje, kuria įvykdytas teismo sprendimas, numatyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ egzistuoja kolektyvinė sutartis, tačiau po darbo sutarties pasirašymo išieškotojai buvo pateiktas raštas, kuriame skolininkas nurodo, kad jis nepripažįsta kolektyvinės sutarties galiojimo ir jos nevykdys. Teigia, kad tokie skolininko veiksmai yra akivaizdžiai nesąžiningi, bei pažeidžiantys išieškotojos teises, kadangi, viena vertus, jis darbo sutartyje sutinka su kolektyvinės sutarties egzistavimu, kita vertus atskiru raštu vienašališkai atsisako ją vykdyti. Ši aplinkybė taip pat parodo, kad pirmos instancijos teismas skolininko direktoriui baudą už sprendimo nevykdymą skyrė pagrįstai.
5. Atsižvelgiant į tai, kad darbo bylose egzistuoja viešasis interesas ir teismas, nagrinėjantis tokias bylas turi būti aktyvus, taip pat į tai, kad skolininko vadovui paskirta bauda netgi nekompensuoja išieškotojos netekimų dėl teismo sprendimo nevykdymo, išieškotoja prašo teismo skolininko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriui skirtą baudą padidinti iki 15145,30 Lt. Pažymėjo, kad išieškotojos mėnesinis darbo užmokestis yra 3500 Lt, o per visą neteisėtą teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį (nuo 2012-11-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo priėmimo iki 2013-05-03 darbo sutarties pasirašymo) ji darbo užmokesčio negavo, todėl skolininko direktoriui paskirta bauda - 3000 Lt, net tik nekompensuoja išieškotojos turtinių praradimų, tačiau ir neatlieka nubaudimo bei skatinimo funkcijų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis R. V. 2012-11-20 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-11-15 išduotą Vykdomąjį raštą Nr. 2-1171-391/2012 dėl įpareigojimo įvykdymo skolininkui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ išieškotojos J. S. naudai (v.b.l. 5). 2012-11-23 antstolis R. V. priėmė patvarkymą įvykdyti sprendimą, kuriuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įpareigojo nedelsiant grąžinti J. S. į darbą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ į Būsto administravimo skyriaus vedėjos pareigas. Minėtas patvarkymas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo įteiktas 2012-12-03 (v.b.l. 12). Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-11-09 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo išaiškinimo (v.b.l. 26-25). 2012-11-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nutartimi atmetė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir sprendimo išaiškinimo (v.b.l. 24-22), dėl minėtos nutarties SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atskirąjį skundą (v.b.l. 21-18). 2012-12-04 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1171-391/2012 skubų vykdymą dalyje dėl ieškovės J. S. grąžinimo į darbą (v.b.l. 17-13). 2012-12-10 antstolis R. V. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (v.b.l. 31) bei kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą (v.b.l. 33, b.l. 1-2). Iš bylos duomenų nustatyta, kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną skolininkas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nebuvo įvykdęs teismo sprendimo, t. y. negrąžino J. S. į darbą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Būsto administravimo skyriaus vedėjos pareigas, todėl pripažintina, kad buvo pagrindas spręsti dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu. CPK 771 straipsnio 7 dalis numato, kad tuo atveju, kai sprendimo neįvykdo juridinis asmuo, teismas baudą gali taikyti juridinio asmens vadovui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad skolininko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vadovu nuo 2011-05-11 paskirtas A. Č. (b.l. 23), 2012-11-27 LR JAR išplėstinio išrašo duomenimis A. Č. buvo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vadovas (v.b.l. 11), todėl būtent jis privalo užtikrinti teismo sprendimų vykdymą ir yra atsakingas už tai, kad priimant skundžiamą teismo nutartį nebuvo įvykdytas teismo sprendimas dalyje dėl darbuotojo grąžinimo į darbą.
Pažymėtina yra tai, jog sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo nėra nagrinėjamas klausimas dėl įsiteisėjusių procesinių sprendimų, kuriuos apeliantas privalo vykdyti, teisėtumo. Teismas, nagrinėjantis antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, patikrina, ar antstolis įstatymų nuostatas šiame vykdymo procese taikė ir aiškino pagal įstatymų jam suteiktą kompetenciją, bei tai, ar skolininkas dar nėra įvykdęs teismo sprendimu jam paskirtų įpareigojimų, t.y. ar tęstinio pobūdžio įpareigojimo nevykdymas nėra pasibaigęs.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatydamas baudos dydį, nes pagal CPK 585 str. 2 d. dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).
Apeliantas, nesutikdamas su paskirtos baudos dydžiu, teigia, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai nesivadovavo suformuota ir atsiliepime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-513/2012 , kad teismas netyrė ir nevertino nutarties priėmimui svarbių aplinkybių dėl išieškotojos elgesio, jos turtinių praradimų nebuvimo, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiksmų siekiant įgyvendinti teismo sprendimą ir kt.. Mano, kad paskirta bauda neatitinka CPK 771 str. 5 d. taikymo sąlygų bei paskirties.
Pažymėtina, kad apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012 buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skolininkui skyrimo kai jis daugiau kaip metus laiko nevykdė teismo sprendimo, t.y. per nustatytą penkių mėnesių terminą neišregistravo bendrovės buveinės iš išieškotojos buto, todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad remdamasis CPK 771 straipsnio 5 dalimi teismas turėjo pagrindą skirti jiems baudą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, konstatavo pagrindą pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis, sumažinant paskirtą 1000 Lt baudą iki 200 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, iš viso už 73 dienas – 14 600 Lt (CPK 359 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo už tai, kad nevykdomas teismo sprendimas, t.y. negrąžinama darbuotoja į darbą. Taigi, bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotoja nurodė, kad 2013-05-03 sudarė sutartį su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas nuo 2012-11-08 iki 2013-05-03. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendimas nebuvo įvykdytas 176 dienas. Tokiu atveju, vadovaujantis apelianto nurodyta LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, kurioje kolegija sprendė, kad paskirta bauda mažintina iki 200 Lt už kiekvieną pradelstą dieną, nagrinėjamu atveju bauda siektų iki 35 200 Lt (176 dienos x 200 Lt). Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra daugiau nei 10 kartų mažesnė nei paskirta bauda minėtoje LAT nutartyje, nes ji vidutiniškai siekia 17 Lt už kiekvieną pradelstą dieną.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai ir vienašališkai įvertino antstolio pareiškimo pagrįstumą, deramai netyrė ir nevertino nutarties priėmimui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime nurodytų aplinkybių. Teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė duomenų bei įrodymų, kad jo vadovaujama įmonė ėmėsi kokių nors veiksmų, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, byloje nėra įrodymų, kad teismo sprendimo apeliantas negalėjo įvykdyti ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Apelianto teiginiai, kad J. S. buvo pakviesta 2013-02-26 atvykti pasirašyti dokumentus (b.l. 63) (antstolis R. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo 2013-01-30), neįrodo jo vadovaujamos įmonės aktyvių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išieškotojo atsisakymas priimti skolininko pasiūlymą išieškotojui nepriimtinu būdu, nepateisina skolininko vykdomojo rašto nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki antstolio kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo, skolininkas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurį atstovauja direktorius, nesielgė rūpestingai ir laiku skubaus vykdymo teismo sprendimo neįvykdė, formaliais pagrindais (teikdamas antstoliui ir teismui prašymus bei skundus) galimai siekė išvengti operatyvaus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimo įvykdymo.
Dėl suinteresuoto asmens (išieškotojos) J. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyto prašymo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skirtą baudą padidinti iki 15 145,30 Lt baudą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks prašymas nėra pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pareigos atsižvelgti į išieškotojo prašymą skirti skolininkui tam tikro dydžio baudą, pagrindų peržengti skundo ribas nėra nustatyta. Baudos dydžio nustatymas – yra teismo diskrecijos teisė, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą maksimalią 1 000 Lt ribą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir pagrįstai paskyrė 3000 Lt baudą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, tinkamai parinko baudos dydį, kuris atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas šiuo atveju atsižvelgia į tai, kad ginčas yra kilęs iš darbo santykių, teismo sprendimo nevykdymu darbuotojai yra daromi turtiniai praradimai. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti paskirtos baudos dydį ar baudą panaikinti. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip nesusijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir neturinčių teisinės reikšmės baudos skyrimui LR CPK 771 str. 5 d. pagrindu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas iš esmės išspręstas teisingai.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nutartį palikti nepakeistą.