- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- I-542-406/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. (Y. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. (Y. P.) skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunduose (b. l. 5-6, 11-13) nurodė, kad atskirais laikotarpiais buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad kamerose buvo įrengtos 2-6 miegamosios vietos, plotas buvo maždaug nuo 3 kv. m iki 10 kv. m, kamerų lubos, sienos buvo pasidengusios storu pelėsio sluoksniu ir purvinos. Nurodė, kad kamerų lovos prieškario laikų sumontuoti narai, pritvirtinti grandinėmis prie sienos, stalas buvo metalinis, surūdijęs, aštriomis briaunomis, grindys buvo medinės, supuvusios, per kurias lindo graužikai. Kamerose nebuvo spintelių ir lentynų asmeniniams daiktams bei lentynos higienos priemonėms susidėti, būtiniausių reikmenų kamerų švarai palaikyti (šluotos, semtuvėlio, kibiro grindims plauti, indo skalbimui, tualeto šepečio). Sumontuotas langas kameroje techniškai netvarkingas ir per mažas, todėl natūralios šviesos praktiškai nepatekdavo. Kamerose nebuvo sumontuota mechaninė vėdinimo sistema, todėl tvyrojo smarvė, elektros instaliacija buvo techniškai netvarkinga, dirbtinis apšvietimas dažniausiai neveikdavo. Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios kameros patalpos, todėl gamtinius reikalus tekdavo atlikinėti kitų akivaizdoje, tualetas – skylė grindyse, praustuvė techniškai netvarkinga, metalinė, surūdijusi, aštriomis briaunomis, vandens čiaupas netinkamas naudojimui. Nurodė, kad, kalėdamas tokiomis sąlygomis, patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sutrikimus, depresiją, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 40 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 15-20 ) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. spalio 30 d. už režimo pažeidimus nuobaudas atliko kamerų tipo patalpose. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas šioje administracinėje byloje kelia dalinai tuos pačius reikalavimus kaip ir administracinėje byloje Nr. I-2416-423/2016, prašė ginčo laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. birželio 16 d. nevertinti. Pažymėjo, kad gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas turi valyti patys nuteistieji, dėl to jie aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, todėl pelėsis kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, atsirado dėl paties pareiškėjo ar kitų nuteistųjų netinkamai atliktos pareigos tvarkytis. Apie kitų nuteistųjų netinkamai tvarkomas patalpas pareiškėjas galėjo informuoti pataisos įstaigos administraciją, tačiau to nepadarė. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, įstaiga užtikrina tinkamą patalpų apšvietimą. Akcentavo, jog Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus sanitariniai mazgai yra atitverti nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos namuose nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpius nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. vasario 28 d. ir nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. birželio 16 d. (dėl ploto trūkumo) nutrauktina, kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) veiksmų, neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. spalio 30 d. jam kalint 3 –ojo lokalinio sektoriaus kamerų tipo patalpose.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.
Atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys (b. l. 23, 24, 25-26) patvirtina, kad laikotarpiais nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 10, kurios gyvenamasis plotas yra 15,85 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,96 kv. m gyvenamojo ploto.
Nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 8, kurioje įrengta 4 miegamosios vietos, kameros plotas – 15,65 kv. m, todėl vienam nuteistajam teko 3,91 kv. m gyvenamojo ploto.
Laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. liepos 31 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 2, kurios plotas 14,67 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 4,89 kv. m gyvenamojo ploto.
Nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 3, kurioje įrengta 3 miegamosios vietos, kameros plotas – 13,13 kv. m, todėl vienam nuteistajam teko 4,37 kv. m gyvenamojo ploto.
Laikotarpiais nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 2015 rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas bausmę atliko kameroje Nr. 9, kurios plotas 14,61 kv. m ir joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,65 kv. m gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. bausmę atliko kameroje Nr. 4, kurios plotas 13,63 kv. m ir kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 4,54 kv. m gyvenamojo ploto.
Atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu, jose įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui, vertinamuoju laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, nebuvo pažeista Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, todėl atsakovo neteisėti veiksmai šiame kontekste nenustatyti.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. vasario 28 d. ir nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. birželio 16 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 14 (b. l. 23).
Vertindamas šiuo laikotarpiu pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, susijusius su ploto trūkumu, teismas pažymi, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK šiuo laikotarpiu jau yra kreipęsis į Kauno apygardos administracinį teismą 2016 m. sausio 25 d., prašydamas iš Pravieniškių PN-AK priteisti 20000 Eur neturtinę žalą. Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo šį pareiškėjo skundą ir 2016 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2416-423/2016, kuriame, tenkindamas pareiškėjo skundą iš dalies, pasisakė dėl kamerų tipo patalpų ploto neatitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams bei neturtinės žalos priteisimo už laikotarpius nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. vasario 28 d. ir nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. birželio 16 d. Minėtas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2416-423/2016 priimtas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, jis yra įsiteisėjęs, todėl esant tokiai situacijai, ginčo atveju skundo argumentai dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, trūkstant vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto, priteisimo už tuos pačius laikotarpius, t. y. nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. vasario 28 d. ir nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. birželio 16 d. (dėl ploto trūkumo), nevertintini ir ši skundo dalis (dėl ploto trūkumo) nutrauktina (ABTĮ 103 str. 2 d.). Teismas akcentuoja, kad tik skirtingas pareiškėjo žalos įvertinimas, nelaikytinas nauju skundo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. AS858-214/2010). Pabrėžtina tai, kad už minėtą laikotarpį analizuotini ir vertintini tie pareiškėjo skundo argumentai, dėl kurių nebuvo pasisakyta išnagrinėtoje Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2416-423/2016.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su netinkama kamerų ventiliacija, netinkamu aprūpinimu baldais, netvarkinga elektros instaliacija, netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, pasenusiais techniškai netvarkingais baldais bei sanitariniais įrenginiais.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) (aktuali akto redakcija galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Nors pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose nebuvo sumontuotos ventiliacijos vėdinimo sistemos, tačiau atsakovo atstovas patvirtino (b. l. 17), kad gyvenamosios patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas ir tai, teismo nuomone, atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus.
Sanitarinių mazgų įrengimą laisvės atėmimo įstaigose reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Higienos norma HN 76:2010, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) bei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintos Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.1R-139.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Į byla pateikta Pravieniškių PN - AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko 2017 m. kovo 7 d. pažyma Nr. 77-671 patvirtina, kad kamerose Nr. 2-4 ir Nr. 8-10 buvo įrengtos sanitarinių mazgų kabinos iki lubų (atskira patalpa), kameroje Nr. 14 sanitarinis mazgas buvo atskirtas sienele (b. l. 42). Toks sanitarinių mazgų įrengimas (atskyrimo nuo gyvenamosios patalpos prasme), teismo nuomone, iš esmės atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Įrodymų, paneigiančių šios pažymos duomenis byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad tualetas buvo tik tūpimas. Pagal Aprūpinimo normas, laisvės atėmimo kamerų tipo patalpose turi būti įrengta po vieną klozetą arba unitazą bei plautuvę. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (Vilnius, 2012, 7-asis patais. ir papild. leid.) tualetas yra išvietė, o unitazas - tualeto kriauklė. Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ (patvirtintoje 2001 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.622) 3.4. punkte unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti. Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint. Darytina išvada, jog teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai pataisos namuose įrengiamų tualetų konstrukcijai.
Aprūpinimo normose nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas (1 komplektas), stalas, vienam kalinamam asmeniui skirta metalinė lova, spintelė, taburetė kiekvienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai, viena maisto produktų spintelė arba lentyna, viena sieninė viršutinių drabužių pakaba, viena šiukšlių dėžė, vienas elektrinis virulys ir valymo inventoriaus komplektas.
Nors byloje nėra duomenų apie ginčo kamerose kiekvienam kalėjusiam asmeniui skirtą spintelę, taip pat lentyną, kas iš esmės leistų konstatuoti šiuo aspektu Aprūpinimo normų pažeidimą, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl spintelių, lentynų trūkumo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN –AK pareigūnus, administraciją, o šie nešalino jo nurodytų pažeidimų, todėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl spintelių, lentynų trūkumo negali būti pripažinti pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Duomenų apie Pravieniškių PN-AK kamerų, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, natūralią ir dirbtinę apšvietą, elektros instaliaciją, baldų ir sanitarinių įrenginių techninę būklę, pareiškėjo kalinimo jose laikotarpiais į bylą nepateikta. Pravieniškių PN -AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko minėtoje 2017 m. kovo 7 d. pažymoje nurodyta, kad šiuo metu minėtų kamerų patalpos yra paruoštos renovacijai, t. y. išardytos (iškraustytos, prausyklos ir tualetai išmontuoti) (b. l. 42).
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos apšvietos, elektros instaliacijos, baldų ir sanitarinių įrenginių būklės nesikreipė, pareiškėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu dėl vykdomų ginčo patalpų renovacijos darbų, pareiškėjo nurodytų faktų dėl nepakankamos gyvenamųjų patalpų apšvietos, elektros instaliacijos, sanitarinių įrenginių ir baldų būklės negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai dėl kamerų netinkamos apšvietos, elektros instaliacijos, techniškai netvarkingų, pasenusių baldų ir sanitarinių įrenginių atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerų lubos ir sienos buvo pajuodusios, pasidengusios pelėsiu ir grybeliu, nebuvo būtiniausių reikmenų kamerų švarai palaikyti.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 56 punktą gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventorium (Higienos normos HN 76:2010 56 p., 58 p.).
Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad gyvenamosios patalpos Pravieniškių PN-AK valomos pačių nuteistųjų Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416, nustatyta tvarka (b. l. 27-28). Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistieji aprūpinami valymo inventoriumi (šepečiu grindims, šluoste, šiukšlių semtuvėliu, kibiru ir valikliais) (b. l. 42).
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl pajuodusių kamerų sienų ir lubų, pelėsio bei jam neišduoto valymo inventoriaus yra bendro pobūdžio, jis nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su nešvariomis gyvenamosiomis patalpomis, jam neišduotu valymo inventoriumi, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus ar administraciją dėl netinkamai valomų gyvenamųjų patalpų, dėl valymo inventoriaus, priemonių išdavimo, o šie jo prašymų netenkino, todėl abstrakčių, įrodymais nepagrįstų aplinkybių pagrindu negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų, tariamai neišduodant valymo inventoriaus pareiškėjui, konstatavimas.
Nors pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su parazitais (graužikais), esančiais gyvenamosiose patalpose, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl Pravieniškių PN-AK patalpose buvusių parazitų. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (parazitų) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Atsakovo į bylą pateikta tarp UAB „Dezinfa“ ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. KN-P-2014/392/76-145 (b. l. 60-62) teismui nekelia abejonių, jog pataisos įstaigoje pastoviai atliekamas kenkėjų naikinimas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (b. l. 47-59). Teismui nepateikti jokie rašytiniai duomenys, patvirtinantys, jog aukščiau nurodytų tvarkų bei sutarčių šalys nesilaiko, naudoja sutarčių pagrindu gautas valymo ar higienos priemones ne pagal paskirtį ar jų iš vis nenaudoja patalpų valymui ir dezinfekcijai, todėl pareiškėjo teiginiai dėl parazitų yra abstraktūs, deklaratyvūs ir atmestini.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. P. (Y. P.) skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. vasario 28 d. ir nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. birželio 16 d. (dėl ploto trūkumo) nutraukti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.