Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. S., ieškovės atstovei advokato padėjėjai G. D., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Jolantai Černobrovkinai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvada byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Galiausiai atsakovo laisvės atėmimo metu abiejų šalių buvo priimtas sprendimas sudaryti santuoką, dėl ko (duomenys neskelbtini)šalys susituokė. Gyvenant santuokoje susilaukė dar trijų vaikų: R. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini).

J. S. iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas 2014 m. Atsakovas sugrįžo į šeimą ir šalys vėl pradėjo kartu gyventi. Ieškovė suprasdama, kad atsakovui yra reikalinga atsigauti po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl visas šeimos pareigas prisiėmė vykdyti pati. Gimus trims vaikams ir padidėjus šeimos patiriamoms išlaidoms, o atsakovui nedirbant ir neieškant galimybių įsidarbinti, šeimoje prasidėjo įvairūs konfliktai. Atsakovas laikui bėgant pasidarė itin agresyvus, pradėjo psichologiškai smurtauti prieš ieškovę. Taip pat atsakovas pradėjo piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės nulėmė faktą, kad šeimoje kildavo nuolatiniai ginčai, konfliktai ir įvairūs nesutarimai, jau net nekalbant apie tai, kad atsakovas prie šeimos poreikių tenkinimo praktiškai iš viso neprisidėjo.

Ieškovei buvo staigmena, kai ji 2018 m. spalio mėn. sužinojo, kad jos sutuoktinis yra sulaikytas (vėliau atsakovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas). 2019 m. birželio 4 d. J. S. buvo nuteistas, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Ieškovė iš pat pradžių vykdavo pas sutuoktinį ilgalaikiams susitikimams. Pats atsakovas nepageidavo, kad ieškovė atvyktų su vaikais, neišreiškė noro su jais pasimatyti, nenurodydamas to priežasčių. Ieškovei nėra žinoma, ar atsakovas nepageidavo, kad vaikai matytų įkalinimo įstaigą, ar pats atsakovas nepageidavo susitikti su vaikais.

Susiklosčius tokiai padėčiai šeimoje, tarp šalių nelikę jokių šiltų jausmų, bendrų interesų. Ieškovė yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką ir savo nuomonės neketina keisti, todėl siekia, kad teismas santuoką nutrauktų dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė nemato pagrindo, dėl kurio būtų galima vienareikšmiškai kaltinti vieną arba kitą sutuoktinį, t.y. ieškovę arba atsakovą.

Ieškovė norėtų nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tačiau atsakovas pareiškė, kad tokiu būdu nutraukti santuokos neketina, todėl ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.

Su nepilnamečiais vaikais ieškovę sieja artimas motinos ir vaikų ryšys. Ieškovė visada siekė ir sieks, kad vaikai gautų geriausias buities, ugdymo bei laisvalaikio sąlygas. Nuo pat vaikų gimimo ieškovė skyrė daug laiko ir dėmesio vaikams: prižiūrėjo juos ir rūpinosi aktualiais jų poreikiais. Nuo 2018 m. spalio mėnesio vaikų tėvas buvo sulaikytas, todėl vaikai praktiškai tėvo nepažįsta, išskyrus R. S., kuris šiek tiek pamena tėvą. Vaikai nėra bendravę su juo nuo 2018 metų, tarp jų nėra susiformavusio ryšio, koks turėtų būti tarp tėvo ir vaikų.

Nėra aiški būsima atsakovo gyvenamoji vieta, kai jis bus paleistas iš įkalinimo įstaigos, neaišku, kaip vaikai priims tėvą, kaip klostysis bendravimas su juo, todėl yra sudėtinga nuspręsti, kokia turėtų būti vaikų ir tėvo bendravimo tvarka. Taip pat ieškovę neramina tas faktas, kad atsakovas turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, todėl yra sunerimusi, ar atsakovas bus pajėgus užtikrinti vaikams saugią aplinką jo bendravimo su vaikais metu. Dėl šių priežasčių ieškovė prašo nustatyti skyriumi gyvenančio vaikų tėvo bendravimą su vaikais, kuriuo atsakovas iš anksto ne vėliau kaip prieš tris dienas turi suderinti su vaikų motina bendravimo su vaikais laiką ir vietą. Šis bendravimo laikas neturi trukdyti vaikų ugdymosi procesui. Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais be nakvynės, (pirmuose susitikimuose (ne mažiau nei 20 susitikimų) dalyvaujant vaikų motinai), vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžinant tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19 val.(jei tai yra nedarbo diena, o darbo dieną vaikai į namus turi būti grąžinami iki 18 val.).

Atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda visiškai. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo gaunamas pajamas.

Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur. Taip pat labai daug prie šeimos poreikių tenkinimo prisideda tėvai, remdami maisto produktais bei piniginėmis lėšomis. Ieškovė nurodo, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga po 430 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindais jokio turto neįgijo. Ieškovė turi įsiskolinimą UAB „Intrum Lietuva“, kuris priverstine tvarka yra vykdomas antstolės M. G. pagal Kauno 6-ojo notaro biuro 2012-07-05 išduotą vykdomąjį įrašą. Kadangi vykdomasis dokumentas buvo išduotas iki santuokos su atsakovu sudarymu, šis įsiskolinimas yra laikinas asmeniniu ieškovės įsipareigojimu.

Ieškovė kaip ir atsakovas yra darbingi, todėl išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jos santuokinę pavardę „S.“.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Ieškovės atstovė nurodė, kad prašoma nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė pripažįsta, kad nepaisant to, kad atsakovas didžiąją santuokos dalį praleido įkalinimo įstaigoje, tačiau ir ieškovė nedėjo pakankamų pastangų santuokai išsaugoti. Ieškovė prašo priteisti vaikų išlaikymui po 230 Eur. Ji supranta, kad tai nėra pakankamas išlaikymas, tačiau ieškovė supranta ir atsakovo padėtį, kad jis grįžęs iš įkalinimo įstaigos neturi pajamų. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra konkreti, kadangi atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos vaikai kaip ir nepažįsta savo tėvo, todėl yra būtinas laikas sukurti ryšį su vaikais. Ieškovė nurodo, kad atsakovas gyvena pas savo mama. Pilnametis jų sūnus kartais vaikus nuveža pas tėvą. Kai išėjo iš laisvės atėmimo vietos vaikams išlaikymą teikia minimaliai. Kai vaikai nuvažiuoja pas tėvą, jis jiems duoda 10-20 Eur. Ieškovei vaikų išlaikymui lėšų neskiria. Ieškovės žiniomis, atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Teismui nėra žinomos atsakovo neatvykimo priežastys.

Institucija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečių vaikų R. S., A. S., R. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina V. S.. Skyrius mano, kad nepilnamečiams vaikams R. S., A. S., R. S. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį kiekvienam vaikui po 230 Eur gali būti nepakankama geriausiems vaikų interesams užtikrinti. Ginant nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais, Skyrius neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje šalys susilaukė vaikų, kurie sprendimo priėmimo dienai yra nepilnamečiai - R. S., a/k (duomenys neskelbtini) A. S., a/k (duomenys neskelbtini) R. S., a/k (duomenys neskelbtini) Ieškovė turi įsiskolinimą kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“, kuris priverstine tvarka yra vykdomas antstolės M. G. pagal 2012-07-05 Kauno 6-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą (vykdomoji byla Nr. 0007/12/01327).

Dėl santuokos nutraukimo

LR CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalys gyvena atskirai nuo 2018 m., nuo tada kai atsakovas pateko į įkalinimo įstaigą. Ieškovė kurį laiką lankė atsakovą įkalinimo įstaigoje, tačiau atsakovas nerodė jokio noro, kad ji atvežtų vaikus. Susiklosčius tokiai situacijai šeimoje, tarp jų neliko šiltų jausmų ir bendrų interesų. Po to kai atsakovas grįžo iš įkalinimo įstaigos, ieškovė su juo ryšių nepalaiko, atsakovas gyvena pas savo mama. Ieškovė pripažįsta, kad ir pati nedėjo pakankamų pastangų santuokai išsaugoti.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, byloje duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes nėra. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Tarp šalių ginčo dėl po santuokos paliekamų pavardžių nėra, todėl ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė – S., o atsakovui - pavardė S. (CK 3.69 str.).

Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės turimas įsiskolinimas kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“, kuris priverstine tvarka yra vykdomas antstolės M. G. pagal 2012-07-05 Kauno 6-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą (vykdomoji byla Nr. 0007/12/01327) buvo įsigytas dar iki santuokos sudarymo. Ieškovė pripažįsta, kad ši prievolė yra jos asmeninė prievolė. Turtas ir prievolės, įgyti sutuoktinio iki santuokos sudarymo, laikomi asmeniniu sutuoktinio turtu ir prievolėmis (CK 3.89 str., 3.110 str.), todėl atskiras teismo sprendimas dėl to nereikalingas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Šalys turi nepilnamečių vaikų: R. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių vaikai gyvena su motina, kuri jais rūpinasi tinkamai. Duomenų, kad ieškovės elgesys ar gyvenimo būdas pažeistų vaikų teises, nėra. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas jau yra paleistas iš įkalinimo įstaigos ir gyvena kartu su mama adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie atsakovo šeimos aplinkos sąlygas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nereiškė prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos. Įvertinus šias aplinkybes, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina.

Dėl bendravimo tvarkos

CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti kartu nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, bendravimas su vaikais yra ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga.

Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, kadangi tarp nepilnamečių vaikų ir tėvo nėra susiformavusio ryšio. Ieškovė mano, kad visų pirmą tą ryšį reikia sukurti, todėl prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuria atsakovas iš anksto ne vėliau kaip prieš tris dienas turi suderinti su vaikų motina bendravimo su vaikais laiką ir vietą. Šis bendravimo laikas neturi trukdyti vaikų ugdymosi procesui. Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais be nakvynės, (pirmuose susitikimuose (ne mažiau nei 20 susitikimų) dalyvaujant vaikų motinai), vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžinant tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19 val.(jei tai yra nedarbo diena, o darbo dieną vaikai į namus turi būti grąžinami iki 18 val.). Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė nedaro kliūčių vaikams bendrauti su tėvu, nes kaip paaiškino ieškovė, savaitgaliais kartais vaikai praleidžia su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinamas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

LR CK 3.192 str. 2 d. reglamentuoja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

V. S. nedirba, nuo 2022 m. birželio 23 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovė gauna 458,70 Eur per mėnesį išmokas už vaikus. Vaiko teisių pateiktoje išvadoje nurodoma, kad atsakovė gauna 569,91 Eur socialinę pašalpą. Iš viso per mėnesį 1028,61 Eur. Duomenų apie nustatytą ieškovės dalyvumo lygį nėra.

Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas teismas neturi. Atsakovui dalyvumo lygis nėra nustatytas. Kitų išlaikytinių neturi.

Ieškovė prašydama priteisi iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas apskritai neišlaiko savo nepilnamečių vaikų. Ieškovė paaiškino, kad atsakovo duodami vaikams 10-20 Eur yra vienkartiniai atvejai. Ieškovė ieškinyje pateikė išlaidų apskaičiavimą, kuriame nurodyta, kad per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 430 Eur, kurią sudaro: išlaidos maistui apie - 200 Eur, išlaidos vaikų sveikatai - 30 Eur, išlaidos aprangai, avalynei - 70 Eur, higienos priemonėms - 20 Eur, būsto išlaikymui tenkanti vaiko dalis - 30 Eur, ugdymui – 20 Eur, laisvalaikiui – 30 Eur, telekomunikacijų paslaugos ir ryšio priemonės – 30 Eur.

Tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, bet negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaiką, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis. Be to, netinkamas tėvų pareigos vykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, o visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo galimybių mokėti vaikams išlaikymą, vertina ne tik esamą jo turtinę padėtį, bet ir jo galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jis būtų nedarbingas, nėra. Todėl, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, vaikų amžių bei į tai, kad ieškovei dar tenka ir vaikų kasdienė priežiūra, rūpinimasis jais, iš atsakovo priteistina po 230 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes tokio dydžio išlaikymas tokio amžiaus vaikams leis tenkinti būtinuosius jų poreikius. Vaikams skirtų lėšų tvarkytoja skirtina vaikų motina.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies Ieškovei 2023-09-06 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ieškovė buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Už reikalavimą nutraukti santuoką ir su tuo susijusių klausimų išsprendimu mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis. Ieškovės reikalavimai tenkinti pilnai, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamas 109 Eur žyminis mokestis.

Iš Tarnybos 2024-03-01pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, jog už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 204,34 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir tai patvirtina kartu su prašymu pateikti įrodymai, iš atsakovo valstybei priteistina 204,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje yra 23,79 Eur, šios išlaidos viršija 8 Eur sumą, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, 3.67 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 178 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. S. paliekama jos santuokinė pavardė – S., J. S. paliekama jo pavardė – S..

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. S., a/k (duomenys neskelbtini) A. S., a/k (duomenys neskelbtini) R. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. S., a/k (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti J. S. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais - R. S., a/k (duomenys neskelbtini) A. S., a/k (duomenys neskelbtini) R. S., a/k (duomenys neskelbtini) pagal kurią vaikų tėvas iš anksto ne vėliau kaip prieš tris dienas iki bendravimo su vaikais pradžios turi suderinti su vaikų motina bendravimo laiką ir vietą. Šis bendravimo laikas neturi trukdyti vaikų ugdymosi procesui. Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais be nakvynės, (pirmuose susitikimuose (ne mažiau nei 20 susitikimų) dalyvaujant vaikų motinai), vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžinant tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19 val.(jei tai yra nedarbo diena, o darbo dieną vaikai į namus turi būti grąžinami iki 18 val.).

Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų R. S., a/k (duomenys neskelbtini) A. S., a/k (duomenys neskelbtini) R. S., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 230 Eur kiekvienam vaikui periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-10-09) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja jų motina V. S..

Priteisti valstybei iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109 Eur žyminį mokestį, 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybei, pervedamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 204,34 Eur išlaidas už V. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.