Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1473-230/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
2A-1473-230/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19405-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas, Nijolia Indreikienė
Ieškovas
J. A.
Atsakovas
ERGO Insurance SE Lietuvos filialui
Trečiasis asmuo
P. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1473-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19405-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.2.; 2.5.39.2.6.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, trečiajam asmeniui P. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. A. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 3 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. balandžio 3 d. 14 val., Kaune, Savanorių pr., išlipo iš keleivinio autobuso sustojime „Murava“ ir norėjo pereiti gatvę pėsčiųjų perėja. Perėjus dvi juostas, ji įžengė į trečiąją ir pajuto stiprų smūgį. Trečiasis asmuo P. G. pripažintas padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir nubaustas administracine tvarka už šį eismo įvykį. Autoįvykio metu ieškovei buvo sumušta dešinė koja, kairysis klubas, kairė alkūnė, skaudėjo dešinę krūtinės pusę, lūžimų nebuvo, t. y. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų, jaudinosi, sužalojimas pėsčiųjų perėjoje buvo dideliu dvasiniu sukrėtimu, ji patyrė didelį šoką, dvasines kančias ir skausmus patiria iki šiol, lankosi pas psichologus, neigiamai veikia greitosios pagalbos sirenos, bijo automobilių. Draudimo kompanija ieškovei išmokėjo 250,48 Eur draudimo išmoką už sugadintus daiktus, atlygino būtinas gydymo išlaidas, taip pat išmokėjo ir 180 Eur neturtinės žalos atlyginimą, trečiasis asmuo jai sumokėjo 50 Eur. Ieškovės nuomone, atsakovas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, todėl išmokėjo per mažą išmoką.

2. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovei išmokėjo 180 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kurį apskaičiavo vadovaujantis ieškovės pateiktais bei surinktais dokumentais, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir Draudimo įstatymu. Atsakovas draudimo išmoką apskaičiavo įvertinęs ieškovės patirtus sužalojimus eismo įvykio metu (nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų pobūdį, jų gydymo eigą, trečiojo asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes). Taip pat atlygino ir turtinę žalą: apmokėjo 10,68 Eur išlaidas vaistams, 179,80 Eur už sugadintą paltą ir megztinį. Ieškovė neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, visą laiką dirbo, dėl adaptacijos sutrikimų kreipėsi tik 2015-07-21, t. y. vėliau nei po 3 mėnesių po autoįvykio (2015-04-03), todėl šis nusiskundimas nesietinas su autoįvykiu.

3. Trečiasis asmuo P. G. palaikė atsakovo išdėstytus argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2015 kovo 9 d. 13.30 val. (duomenys neskelbtini) prie sankryžos su Pramonės pr., Kaune trečiasis asmuo P. G., vairuodamas automobilį RENAULT SAFRANE, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė pėsčiųjų perėja ėjusią ieškovę J. A.. Autoįvykio metu ieškovė patyrė traumą - jai konstatuota poodinės kraujosruvos kairio klubo srityje, dešinėje kelio srityje, dešinėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, kairėje alkūnėje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Autoįvykio kaltininku pripažintas trečiasis asmuo P. G., kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 1 d. Eismo įvykyje dalyvavęs automobilis buvo draustas automobilio valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas atsakovą. Atsakovas išmokėjo ieškovei 180 Eur neturtinės žalos atlyginimą, trečiasis asmuo ieškovei sumokėjo papildomai. Ieškovei nebuvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas, ji visą laiką dirbo. Iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad pas šeimos gydytoją ji kreipėsi 2015-07-21 (eismo įvykis – 2015-04-03) ir buvo nukreipta psichologui ištirti. Ieškovei yra diagnozuotas adaptacinis sutrikimas, psichologas sprendė, jog ieškovės problemos paūmėjo po avarijos. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei eismo įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o tai reiškia, kad sužalojimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1. punkte įtvirtinta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos laikino nedarbingumo atveju nustatoma už kiekvieną nedarbingumo dieną skaičiuojant po 6 eurus, ieškovei priklausytų išmokėti 60 Eur dydžio neturtinę žalą. Ieškovė po autoįvykio buvo darbinga, jai nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ligoninėje nesigydė. Atsakovas, remdamasis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12.4 str. 1 d., paskaičiavo žalą ir išmokėjo ieškovei 180 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Be to, trečiasis asmuo tai pat ieškovei sumokėjo (trečiojo asmens teigimu 100 Eur, ieškovė atsimena, kad gavo 50 Eur). Todėl teismas laikė, jog atsakovas atlygino visą neturtinę žalą, kuri yra pakankama bei teisinga satisfakcija už ieškovės patirtus nepatogumus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė J. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei psichologinis sutrikimas atsirado dar iki autoįvykio, o po autoįvykio jis paūmėjo, nors civilinės bylos medžiaga tokių aplinkybių nepatvirtina ir nėra aišku, kokiais duomenimis vadovaudamasis teismas padarė tokias išvadas. Byloje nėra nei vieno medicininio ar kitokio dokumento, kuris tokią teismo išvadą patvirtintų, taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė CPK 263 str. bei įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada patvirtina, jog autoįvykio sukeltos traumos nesukėlė ilgalaikių sveikatos sutrikimų, o ieškovės įrodinėjamos sveikatos problemos nėra sąlygotos 2015-04-03 įvykusio autoįvykio. Minėta specialisto išvada buvo atlikta siekiant nustatyti sužalojimo dydį ir mastą, dėl ko ši išvada ir negali patvirtinti ateityje galimai atsirasiančių sveikatos sutrikimų. O tai, kad ieškovės įrodinėjamos sveikatos problemos yra sąlygotos autoįvykio, patvirtina tiek civilinės bylos medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog ieškovė iki autoįvykio neturėjo jokių psichologinių nusiskundimų, tiek naujai pateikiama gydytojų pažyma, kuri patvirtina, kad ilgalaikiai sveikatos sutrikimai atsirado būtent po autoįvykio.

1.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį. Nagrinėjamu atveju yra labai svarbu atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę (ypač kaltės formą). Trečiasis asmuo P. G., vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį, neužtikrino elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi, dėl ko tokie veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas. Teismas šiuo atveju, nustatydamas žalos dydį, visiškai neanalizavo už žalą atsakingo asmens veiksmų atitikimo keliamiems jų elgesio standarto reikalavimams, dėl ko teismo sprendimas buvo priimtas iki galo neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių.

1.4. Teismas, atmesdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai vertino tą aplinkybę, kad ieškovė po autoįvykio buvo darbinga. Nedarbingumo pažymos turėjimas ir/ar neturėjimas nėra tie kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, priteisdamas neturtinę žalą, kadangi esminis kriterijus neturtinės žalos priteisimui yra sveikatos sužalojimo išliekamieji reiškiniai. Teismas į šiuos kriterijus neatsižvelgė.

Šalies argumentai

1.5. Teismas, apskaičiuodamas atsakovo išmokėtą neturtinės žalos sumą ir spręsdamas, jog ji yra pakankama, nepagrįstai vadovavosi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, pagal kurias atsakovas skaičiuoja draudimo išmokas, atsižvelgiant į nedarbingumo trukmę. Tačiau ne visais atvejais draudimo išmoka ar neturtinės žalos suma gali būti apskaičiuota vadovaujantis šiomis taisyklėmis, juo labiau kuomet asmuo nebuvo nedarbingas, bet yra išliekamųjų reiškinių jo sveikatai po autoįvykio.

1.6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir neatsižvelgė į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o 180 Eur neturtinės žalos atlyginimas, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, yra ženkliai per mažas ir neatitinka visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo. Teismas, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros, prioritetiškai gynė tik vienos iš teisinio santykio šalių interesus.

7. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimu į ieškovės J. A. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai įvertino padarytos neturtinės žalos dydį ir atsižvelgė į tai, kad ieškovei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužeidimas pasireiškė tik sumušimu, ieškovė nepatyrė kaulų lūžių, minkštųjų audinių vientisumo pažeidimų, nebuvo pažeisti vidaus organai ar sutrikdyta jų veikla, ir kt., dėl sužeidimo ieškovei nebuvo atliekamos medicininės operacijos, skirtas konservatyvus gydymas Liotono tepalu, elastiniu bintu, dėl sužeidimo nebuvo iškilęs pavojus ieškovės sveikatai ar gyvybei. Pagal diagnozuotus objektyvius sužeidimo požymius sveikatos sutrikdymas buvo trumpalaikis, ieškovė nebuvo nedarbinga. Ieškovei padaryta turtinė žala nėra didelė, ieškovei sveikatos sutrikdymas padarytas ne nusikaltimu, žalą padariusio asmens kaltė pasireiškė paprastu neatsargumu. Atsakovas yra atlyginęs ieškovei 180 Eur neturtinę žalą ir 190,48 Eur turtinę žalą (kurią sudarė 10,68 Eur išlaidos vaistams ir 179,80 Eur už sugadintą paltą ir megztinį), trečiasis asmuo dėl šio įvykio taip pat yra sumokėjęs ieškovei papildomą sumą. Nors ieškovė teigia, kad jai dėl eismo įvykio yra diagnozuotas adaptacinis sutrikimas, tačiau dėl šio subjektyvaus pobūdžio sutrikimo į gydytoją ieškovė kreipėsi tik 2015 m. liepos 21 d., t. y. po daugiau nei 3,5 mėnesio nuo eismo įvykio. Iš pateiktų medicininių dokumentų (2015 m. rugsėjo 18 d. psichologo konsultacijos išrašas) matyti, kad ieškovė skundžiasi nerimu, įtampa, problemos paūmėjo po avarijos. Iš šio įrašo aiškiai matyti, kad problemos ne atsirado, bet paūmėjo. Be to, iš bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateiktų medicininių dokumentų nėra pagrindo konstatuoti adaptacijos sutrikimo aiškių sąsajų būtent su eismo įvykio pasekmėmis, nes, pavyzdžiui, psichologinio tyrimo išvadoje (2015-08-10) aprašomas ieškovės asmenybės tipas, bendras tiriamosios psichologinis paveikslas, atskleidžia ne konkretaus įvykio pasėkoje atsiradusį negalavimą, bet bendrus ieškovės asmenybės bruožus (emocinis labilumas, emocinio brandumo stoka, polinkis sureikšminti somatines reakcijas, polinkis naudoti manijos tipo gynybas ir kt.), ir jos santykį su išoriniu pasauliu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės, naujų įrodymų priėmimo

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo sužalota dėl trečiojo asmens P. G. neteisėtų veiksmų jam valdant transporto priemonę ir atsakovės nepraleidus pėsčiųjų perėjoje. Dėl eismo įvykio atsakovei buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi trečiojo asmens P. G. civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo bendrovėje, todėl draudikas (atsakovas) ieškovei atlygino turtinę žalą ir sumokėjo 180 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

10. Ieškovės nuomone, draudikas išmokėjo per mažai neturtinės žalos atlyginimo ir ieškinyje prašė papildomai priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinę žalą, kadangi paaiškėjo naujos sužalojimo pasekmės – adaptaciniai sutrikimai, be to, draudikas neįvertino visų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą, su kuo nesutinka ieškovė, teigdama, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas.

11. Grįsdama apeliacinį skundą ieškovė pateikė VšĮ Kauno šilainių poliklinikos 2016-04-11 raštą dėl ieškovės lankymosi pas psichiatrą ir jo vizito metu nustatytų aplinkybių, kurį prašo priimti į bylą.

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovės teikiamas įrodymas yra gautas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, teikiamame rašte nurodytos aplinkybės yra susijusios su turinčiomis reikšmės bylai aplinkybėmis (CPK 180 straipsnis), be to, jis pagrindžia apeliacinio skundo argumentus, todėl priimtinas į bylą, nes jo pateikimo būtinybė ieškovei iškilo vėliau.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir nustatytos žalos dydžio pagrįstumo

14. Kaip nustatyta šios nutarties 10 punkte, draudikas ieškovei yra sumokėjęs 180 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, be to, trečiasis asmuo P. G. yra papildomai sumokėjęs ieškovei 50 Eur, ką pripažįsta pati ieškovė, o trečiojo asmens teigimu, jis iš viso ieškovei sumokėjo 100 Eur. Nagrinėto ginčo ir apeliacijos dalykas yra ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo pagrįstumas.

15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje teisės normoje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovė nurodo, kad teismas neįvertino, jog po avarijos jai atsirado naujos sužalojimo pasekmės, t. y. atsirado psichologiniai nusiskundimai, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė dėl didelio neatsargumo.

16. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria buvo konstatuota, jog ieškovė neįrodė, kad nustatytas adaptacinis sutrikimas atsirado būtent po autoįvykio, kaip jo pasekmė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo pateikusi 2015-11-26 medicinos dokumentų išrašą (b. l. 52), kuriame nurodyta, kad ieškovei nuo 2015-07-21 buvo nustatyti adaptacijos sutrikimai, tačiau jame nėra nurodytos priežastys, dėl kurių šie sutrikimai atsirado. Kituose medicininiuose dokumentuose, pildytuose iš karto po autoįvykio (b. l. 8–10, 13–14, 33–35), jokių įrašų apie atsiradusį pakenkimą ieškovės psichologinei būsenai nėra nurodyta.

17. Nors ieškovės pateiktoje ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (b. l. 59–69 ) yra įrašas, kad ieškovė 2015-07-21 vizito metu skundėsi išlikusia baime eiti per perėją, ją vargina prisiminimai, gąsdina GMRP signalai, tačiau vien toks įrašas nepatvirtina, kad ieškovės psichologiniai sutrikimai atsirado dėl autoįvykio, iš esmės tai tik subjektyvus pačios ieškovės vertinimas, nusiskundimus priskiriant autoįvykio pasekmėms. Pažymėtina, kad 2015-08-10 psichologinio tyrimo išvadoje (b. l. 63) apibendrinant tyrimą nurodyta, kad psichologiniame tyrime atsispindi organikos (bet ne avarijos) sąlygoti pakitimai.

18. Taigi ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai nėra pakankami nustatyti, kad psichologiniai sutrikimai buvo sąlygoti avarijos pasekmių, o įrodyti priežastinį ryšį tarp atsiradusios neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų yra būtent ieškovės pareiga.

19. Su apeliaciniu skundu ieškovės pateiktas naujas įrodymas – VšĮ Šilainių poliklinikos 2016-04-11 raštas (b. l. 99) nurodyto priežastinio ryšio taip pat nepagrindžia, kadangi tai iš esmės tik išvestinis įrodymas iš ieškovės ambulatorinės asmens sveikatos istorijos, kurioje, kaip nurodyta nutarties 17 punkte, nėra įrašų, kad ieškovės psichologiniai sutrikimai yra sąlygoti avarijos pasekmių. Kartu pažymėtina, kad šiuo požiūriu psichologinių sutrikimų atsiradimo momentas – po avarijos nėra esminis ir lemiantis neturtinės žalos atsiradimo konstatavimą, kadangi svarbu nustatyti ne tik atsiradusias tam tikras pasekmes, bet ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių sutrikimų ir neteisėtų veiksmų.

20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, įvertino ieškovei jau sumokėtos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą ir apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis visiškai sutinka. Tai, kad draudikas ir apylinkės teismas, nustatydami žalos dydį rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 punktu, kuriame numatytas neturinės žalos atlyginimas laikino nedarbingumo atveju, nors ieškovė šiuo atveju nebuvo nedarbinga, nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo. Teismas šiuo atveju atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė net būdama nedarbinga ne daugiau kaip 10 dienų pagal šias taisykles galėtų pretenduoti į 60 Eur dydžio neturtinę žalą. Kadangi ieškovė po eismo įvykio iš viso nebuvo nedarbinga, tai ši aplinkybė tik patvirtina neturtinės žalos dydžio pagrįstumą.

21. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo sveikatos sutrikdymo bylose skiriamieji požymiai yra tie, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą; taip pat svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos v. Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Šių neturtinės žalos dydžio nustatyto taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė, o atvirkščiai jomis vadovavosi.

22. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino žalą padariusio asmens kaltės. Atvirkščiai, teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo padarytas nusikaltimas, o trečiojo asmens veiksmai nebuvo tyčiniai. Ieškovei išmokėtos neturtinės žalos dydis atitinka žalą padariusio asmens kaltę, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir padarytos turtinės žalos dydį.

23. Nenustačius pagrindų panaikinti teismo sprendimą, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė