- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-16
- Bylos Nr.
- e2-204-1174/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01500-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- Ž. S.
- Advokatai
- Juta Kareivė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui Ž. S., išvadą teisme teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Ieškovė E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečio vaiko M. S. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove E. M.; priteisti iš atsakovo Ž. S. nepilnamečio vaiko M. S., išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 320 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę E. M. uzufrukto teise tvarkyti priteistą išlaikymą; nustatyti atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką: tėvas praneša mamai apie savo grįžimą į Lietuvą prieš 3 savaites ir būdamas Lietuvoje bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgali, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas to paties savaitgalio sekmadienį 11 val. į vaiko gyvenamąją vietą; tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną ketvirtadienį nuo 12 val. iki 12:30 val. nuotolinio vaizdo ryšio priemonėmis, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu patikslino prašomą nustatyti atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką nurodant, kad tėvas elektroniniu paštu ar SMS žinute praneša mamai apie savo grįžimą į Lietuvą prieš 3 savaites ir būdamas Lietuvoje bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, kartu dalyvaujant ieškovei, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val., ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val., grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą; ieškovė turėtų laukti atsakovo, iki kol atsakovas pasiims vaiką (30 min); atsakovui tinkamai nepranešus apie savo grįžimą į Lietuvą, ieškovė turi teisę neleisti susitikti su sūnumi; tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 18.30 val. nuotolinio vaizdo ryšio priemonėmis; ieškovė turėtų laukti iki kol atsakovas nuotolinio vaizdo ryšio priemonėmis prisijungs/neprisijungs (15 min); nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, tėvas su sūnumi gali bendrauti iš anksto su motina suderintu būdu ir tvarka, jei tai atitinka vaiko interesus.
Šalies argumentai
3. Ieškovė E. M. ieškinyje nurodė, kad su atsakovu Ž. S. susilaukė sūnaus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini). Atsakovas vaiku nesirūpina, nebendrauja, nuolatinio išlaikymo neteikia. Prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nes vaikas gyvena kartu nuo gimimo ir ji rūpinasi sūnumi. Taip pat prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia 640 Eur. Viena nepajėgi sūnaus išlaikyti, gyvena nuomojamame name (nuoma 100 Eur per mėnesį). Skiriamų lėšų dalies neužtenka, todėl negali užtikrinti būtinų vaikui vystytis sąlygų. Mano, kad atsakovas turi galimybę prisidėti po 320 Eur prie išlaikymo, yra darbingas, dirba užsienyje. Taip pat prašo nustatyti atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką.
4. Atsakovas M. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, į posėdį neatvyko, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė.
Šalies argumentai
5. Ieškovė E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki 2022 metų lapkričio su atsakovu gyveno Anglijoje. Jai su sūnumi grįžus į Lietuvą, atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo, sūnų aplankė kartą prieš metus, nebendrauja su sūnumi. Nurodė, kad jos pajamos nėra didelės, socialinė išmoka ir vaiko pinigai. Sūnaus išlaikymui reikalinga apie 600 Eur suma, jog nuomai ir komunaliniams mokesčiams - 100 Eur, briketai kurui – 30 Eur, vaistai, vitaminai – 40 Eur, nurodė, kad sūnus 2-3 kartus per mėnesį serga, jog vyksta pas gydytoją, perka vaistus, vitaminus, kelionė pas gydytoją – 30 Eur, higienos priemonės – 12 Eur, reikalingas šampūnas, dušo želė, dantų pasta, šepetėlis, laisvalaikiui ir nenumatytoms išlaidoms – 100 Eur, perka lavinimo, spalvinimo knygutes, lavinimo žaislus, važiuoja pramogauti, maistas – 200 Eur, sūnus valgo maistą visą, papildomai perka mažiems vaikams skirtus kukurūzus, sultis ir kt., rūbams ir avalynei – 40 Eur, jog daugiausia perka dėvėtų rūbų parduotuvėje, sauskelnėms išleidžia 80 Eur, jog planuoja nuo rugsėjo 1 d. leisti į darželį, tai kainuos apie 50 Eur. Atsakovas su sūnumi bendravo prieš metus, sūnus atsakovo nepažįsta, todėl norėtų atsakovui bendraujant su sūnumi dalyvauti kartu.
6. Ieškovės E. M. atstovė advokatė Juta Kareivė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti, papildomai patikslindamas ieškinyje nurodytą atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką, jog atsakovui bendraujant turėtų dalyvauti ir mama.
7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė Audrius Klišauskas teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą ir nurodė, kad ieškinio reikalavimams neprieštarauja, nes vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, siūloma bendravimo tvarka ir prašomo dydžio išlaikymo suma atitinka nepilnamečio interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas
kontatuoja :
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė E. M. ir atsakovas Ž. S. yra M. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus informacijos nustatyta, kad E. M. laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. išmokėta 989,28 Eur asmens, augančio vaiką iki 3 metų išmoka. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus informacijos nustatyta, kad E. M. laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. gegužės 21 d. mokama po 99,00 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymo išmoka. Iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus piniginės paramos poskyriaus pažymos apie pajams nustatyta, kad E. M. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. išmokėta 4028,47 Eur suma, socialinės pašalpa (277,21 - 328,13 Eur) ir išmoka vaikui (136,22 – 152,90 Eur). Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymų nustatyta, kad ieškovės E. M. ir atsakovo Ž. S. vardu nuosavybės teise registruotų transporto priemonių nėra. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad ieškovė E. M. ir atsakovas Ž. S. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
9. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
10. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
11. Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl jų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, šalių sūnus gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Skyrius pateikė informaciją, kad buvo gautas pranešimas, kad Ž. S. naudojo fizinį smurtą mažamečio sūnaus M. S. ir E. M. atžvilgiu, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas proceso dalyviams susitaikius. Skyriaus atstovas patvirtino, kad ieškovė gali tinkami pasirūpinti šalių nepilnamečiu sūnumi, jog gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
12. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus M. S. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina nepilnamečio sūnaus būtinuosius poreikius, gyvenimo sąlygas, saugią aplinką ir tinkamai juo rūpinasi, todėl atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, teismas sprendžia, kad nepilnamečio M. S. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su ieškove, vaiko mama E. M., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
13. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
14. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti byloje teismo posėdžio metu patikslintą atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi nurodant, kad tėvas elektroniniu paštu ar SMS žinute praneša mamai apie savo grįžimą į Lietuvą prieš 3 savaites ir būdamas Lietuvoje bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, kartu dalyvaujant ieškovei, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val., ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val., grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą; ieškovė turėtų laukti atsakovo, iki kol atsakovas pasiims vaiką (30 min); atsakovui tinkamai nepranešus apie savo grįžimą į Lietuvą, ieškovė turi teisę neleisti susitikti su sūnumi; tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 18.30 val. nuotolinio vaizdo ryšio priemonėmis; ieškovė turėtų laukti iki kol atsakovas nuotolinio vaizdo ryšio priemonėmis prisijungs/neprisijungs (15 min); nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, tėvas su sūnumi gali bendrauti iš anksto su motina suderintu būdu ir tvarka, jei tai atitinka vaiko interesus. Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas į Lietuvą buvo grįžęs prieš metus, su sūnumi per tą laikotarpį nebendravo, sūnus atsakovo nepažįstas, todėl ji norėtų dalyvauti atsakovui bendraujant su sūnumi, taip pat nurodė, kad prašė nurodyti sąlygą, kad tinkami neinformavus apie grįžimą į Lietuvą, turėtų teisę leisti atsakovui su sūnumi nesusitikti, nes ji nori planuoti laiką su sūnumi.
16. Nors atsakovas byloje nėra pateikęs atsiliepimo, tačiau bendraujant išvadą teikiančios institucijos atstovams nurodė, kad jo netenkina ieškovės siūloma bendravimo tvarka su sūnumi, kad jis dirbdamas negali bendrauti su sūnumi nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau konkretaus pasiūlymo nei institucijos atstovams, nei teismui nagrinėjant bylą iš esmės, nepateikė.
17. Skyriaus atstovas pritarė teismo posėdžio metu patikslintai atsakovo bendravimo tvarkai su nepilnamečiu sūnumi, nurodydamas, kad visada šalys gali keisti nustatytą bendravimą tvarką, jog atsakovas bylos duomenimis šiuo metu su sūnumi nebendrauja.
18. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė tikslindama prašomą nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, prašė nustatyti konkretų laiką, kiek ieškovė turėtų laukti atsakovo, iki kol atsakovas pasiims vaiką (30 min) bei iki kol nuotolinio vaizdo ryšio priemonėmis atsakovas prisijungs/neprisijungs (15 min). Teismas minėtus reikalavimus atmeta atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gali bendrauti su sūnumi pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos, bei į tai, kad nėra tikslinga ieškovei kiekvieną kartą laukti atsakovo, kol atsakovas atvyks pasiimti vaiko, prisijungs ar neprisijungs nuotolinio vaizdo ryšio priemonėmis, nes bylos duomenimis, atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi daugiau nei metus laiko. Kaip ieškovė užtikrino teismo posėdžio metu, ji neprieštaraus atsakovo bendravimui su sūnumi, prašydama įtraukti papildomą nuostatą, jog tėvas su sūnumi gali bendrauti iš anksto su motina suderintu būdu ir tvarka, jei tai atitinka vaikų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas susipažinęs su ieškovės pasiūlyta atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaikais bei juos auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad ieškovės pateikta atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka atitinka ir užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, todėl nustatytina ieškovės teismo posėdžio metu patikslinta atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka.
20. Toks bendravimo tvarkos nustatymas užtikrins vaiko ir tėvo emocinio ryšio susiformavimą ir palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnis). Pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.
Žemesnės instancijos teismas
22. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis).
23. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 320,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, jog šalių sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, šiuo metu atsakovas sūnui išlaikymo neteikia, ieškovė sūnų išlaiko viena, jos gaunamų pajamų sūnaus poreikių tenkinimui neužtenka. Bylos duomenimis šiuo metu ieškovė yra vaiko auginimosi atostogose, jos gaunamos pajamos yra 277,21 Eur socialinė pašalpa, 152,90 Eur išmoka vaikui ir 99,00 Eur vaiko išlaikymo išmoka (šiuo metu gaunama bendra 529,11 Eur), ieškovė neturi jai priklausančio registruoto kilnojamojo/nekilnojamojo turto.
24. Nors atsakovas byloje nėra pateikęs atsiliepimo, tačiau Skyriaus atstovams yra nurodęs, kad sutinka mokėti ieškovės prašomą išlaikymo dydį. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie gaunamas pajamas, teismo įpareigojimo nevykdė, Skyriaus atstovo teigimu, atsakovas teigė dirbantis užsienyje ir gaunantis apie 2 000 Eur sumą darbo užmokesčio.
25. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.
26. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, išlaidos sveikatai ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovė byloje buvo pateikusi poreikių lentelę, jog sūnaus išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur suma, teismo posėdžio metu išsamiau aiškinantis vaiko poreikius, ieškovė nurodė, kad išlaidos kiekvieną mėnesį skiriasi, atsiranda nenumatytų išlaidų, jog nuomai ir komunaliniams mokesčiams išleidžia 100 Eur, briketai kurui – 30 Eur, vaistai, vitaminai – 40 Eur, nurodė, kad sūnus 2-3 kartus per mėnesį serga, jog vyksta pas gydytoją, kelionė pas gydytoją – 30 Eur, higienos priemonės – 12 Eur, reikalingas šampūnas, dušo želė, dantų pasta, šepetėlis, laisvalaikiui ir nenumatytoms išlaidoms – 100 Eur, perka lavinimo, spalvinimo knygutes, lavinimo žaislus, važiuoja pramogauti, maistas – 200 Eur, perka mažiems vaikams skirtus kukurūzus, sultis ir kt., rūbams ir avalynei – 40 Eur, jog daugiausia perka dėvėtų rūbų parduotuvėje, sauskelnėms išleidžia 80 Eur, jog planuoja nuo rugsėjo 1 d. leisti į darželį, tai kainuos apie 50 Eur.
27. Pažymėtina, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių lentelėje suma - preliminarūs skaičiavimai, kurie reikalingi vaiko išlaikymui, o ne išlaidos, kurios kiekvieną mėnesį gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą. Sūnui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas būtų aprengtas pagal sezoną, pavalgęs, suteikta reikiama pagalba susirgus, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, o ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma - po 320 Eur kas mėnesį vaikui – mažiau nei pusė minimalios mėnesinės algos, todėl akivaizdu, kad priteisus šią sumą iš atsakovo, galima bus patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą išlaikymo dydį, kuris reikalingas vaiko visaverčiam, sveikam maitinimui, gerai aprangai, kokybiškai avalynei, higienos prekėms, ugdymo reikmėms, laisvalaikiui, atsakovas nepateikė, nurodytų ieškovės sumų neginčijo, sutikdamas mokėti ieškovės prašomą 320 Eur dydžio išlaikymą sūnui.
28. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
29. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistina po 320,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2023 m. spalio 30 d. iki sūnaus pilnametystės, kuria būtų užtikrinami ne tik vaiko būtinieji, bet ir laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo poreikiai (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).
30. CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas. Ieškovė E. M. skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
31. Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).
32. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
34. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-07904 buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji buvo visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleistas ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
35. Byloje turėjo būti sumokėtas 110,00 Eur žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus bei 86,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((320 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškovė visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl žyminio mokesčio išlaidos 196,00 Eur priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
36. 2024 m. gegužės 29 d. teisme gauta 2024 m. gegužės 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių naudojimo administravimo skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2024-05904, patvirtina, kad E. M. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudarė – 378,40 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
37. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 28,13 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį tenkinus visiškai, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Skirti nepilnamečio M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise jo motiną E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti kad atsakovas Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:
- tėvas elektroniniu paštu ar SMS žinute praneša mamai apie savo grįžimą į Lietuvą prieš 3 savaites ir būdamas Lietuvoje bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, kartu dalyvaujant ieškovei, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val., ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val., grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą;
- atsakovui tinkamai nepranešus apie savo grįžimą į Lietuvą, ieškovė turi teisę neleisti susitikti su sūnumi;
- tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 18.30 val. nuotolinio vaizdo ryšio priemonėmis;
- nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, tėvas su sūnumi gali bendrauti iš anksto su motina suderintu būdu ir tvarka, jei tai atitinka vaiko interesus.
Priteisti iš atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 378,40 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 196,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Priteisti iš atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 28,13 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios mokamos (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.