- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2-6-918/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16066-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TG group“
- Atsakovas
- V. F., V. Ž., Z. Ž., N. J., S. J., S. G., J. K., V. S., N. Š., E. Š., W. R. M., R. M., V. K., E. V., V. V., A. P., L. V., UAB „Taurakalnio sveikatos namai“, UAB „Baltijos pelnas“, R. V., A. M., V. G., G. G., A. H., T. L., J. Š., D. Š., J. G., R. P., Mindaugui Pilkauskui, K. K., A. K., P. V., D. L., D. V., M. S., A. D., A. U., D. U., E. D., J. M., R. B., O. P., L. P., R. S., J. S., N. H. M., D. C. M., K. G., D. Z., A. Z., UAB „Litnaglis“, B. K., G. U., K. B., V. B., G. B., Ž. Š., S. Š., UAB „ELDK“, UAB „I. C.“, UAB „Res NT“, UAB „Baltijos vystymo fondas“, VšĮ „Kalbos ir komunikacijos centras“, UAB „Alorenta“, Z. B., M. D. K.
- Trečiasis asmuo
- DNSB
- Advokatai
- Paulius Miliauskas, Ieva Sebeckytė, Evelina Nevulienė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TG group“ atstovei advokatei Evelinai Nevulienei,
atsakovų V. Ž., Z. Ž., N. J., S. J., S. G., J. K., V. S., N. Š., E. Š., W. R. M., R. M., V. K., E. V., V. V., A. P., L. V., E. V., UAB „Taurakalnio sveikatos namai“, UAB „Baltijos pelnas“, E. V., R. V., A. M., V. G., G. G., A. H. (A. H.), T. L. ir trečiojo asmens daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau –DNSB (duomenys neskelbtini), atstovei advokato padėjėjai Ievai Sebeckytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „TG group“ ieškinį atsakovams J. Š., D. Š., J. G., R. P., Mindaugui Pilkauskui, K. K., A. K., V. F., P. V., E. V., D. L., UAB „Baltijos pelnas“, D. V., A. H., M. S., UAB „Taurakalnio sveikatos namai“, A. D., V. K., A. U., D. U., T. L., V. S., G. G., V. G., E. D., J. M., A. M., R. B., T. L., A. P., V. V., O. P., L. P., A. M., N. J., S. J., R. S., N. Š., E. Š., E. V., V. S., J. S., R. V., E. V., L. V., E. V., J. K., N. H. M., D. C. M., S. G., W. R. M., R. M., K. G., D. Z., A. Z., UAB „Litnaglis“, A. M., B. K., A. K., G. U., K. B., V. B., G. B., Ž. Š., S. Š., UAB „ELDK“, UAB „I. C.“, V. Ž., Z. Ž., UAB „Res NT“, UAB „Baltijos vystymo fondas“, VšĮ „Kalbos ir komunikacijos centras“, UAB „Alorenta“, Z. B. ir M. D. K. dėl teisės gauti statybą leidžiančius dokumentus nesant bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą įsirengti tiltelį ir antrąjį įėjimą į ieškovei nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Ponama“ parengtą administracinių patalpų paprastojo remonto projektą Nr. PNM-2016-05 be bendraturčių sutikimo, ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Transgesta servis“ (dabar – UAB „TG group“) 2016-04-21 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RJ-1181 ir 2016-05-06 priėmimo – perdavimo akto Nr. AK2154 pagrindu įsigijo negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3649/147625 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Patalpose buvo planuojama įrengti įmonės administracines patalpas, kuriose, turėjo būti įkurta iki 34 darbų vietų. Patalpos yra įsikūrusios namo cokoliniame aukšte. Į patalpas yra vienintelis patekimas, vedantis metaliniais laiptais žemyn. Patalpos yra labai aukštos, todėl patalpose yra įrengtas ir antresolinis aukštas. Apžiūrint patalpas ir pardavėjui išaiškinus, kiek bus darbo vietų bei apie tai, kad nėra galimybės į patalpas patekti žmonėms su negalia, pardavėjas pasiūlė ir nurodė, kad bus galima įrengti antrą išėjimą, kur iš patalpų būtų išeinama tiesiai į namo kiemą. Ieškovės užsakymu UAB „Ponama“ parengė vizualizacinį projektą, kuriame nubraižė, kaip galėtų būti įrengtas antrasis įėjimas, sumontuojant tiltelį virš įvažiavimo į namo požeminį garažą. Atsižvelgiant į tai, kad name yra įkurta DNSB (duomenys neskelbtini) bendrija, pirmiausia projektas buvo pateiktas bendrijos pirmininkui. Pirmasis bendrijos narių susirinkimas įvyko 2016-09-27. Susirinkime dalyvavo 13 bendrijos narių iš 43 ir buvo pateikti 3 balsavimo raštu biuleteniai, todėl, nesant kvorumo, nutarimai liko nepriimti. Nors kvorumo nebuvo, tačiau susirinkę bendrijos nariai prabalsavo darbotvarkės klausimais ir iš 16 bendrijos narių 13 balsavo prieš leidimo įsirengti tiltelį ir antrą įėjimą davimo. Pakartotinis bendrijos narių susirinkimas buvo numatytas 2016-10-11. Esant kvorumui, įvyko balsavimas, kurio metu dėl tiltelio ir antrojo įėjimo įrengimo „už“ balsavo 5 nariai, „prieš“ – 17, „susilaikė“ – 1. Pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta neduoti leidimo ieškovei įsirengti tiltelį ir antrą patekimą į patalpas. Patalpos neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, buvo įvertintas UAB „Ponama“ pateiktas vizualizacinis projektas ir nustatyta, kad pagal pateiktą projektą įrengus tiltelį ir antrąjį išėjimą priešgaisriniai reikalavimai būtų tenkinami, o pats išėjimas (durų plotis) taip pat atitiktų gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus. Įsigytos patalpos netenkina priešgaisrinių reikalavimų, keliamų administracinėms patalpoms, todėl ieškovė negali jose įkurti planuotų darbo vietų. Ieškovė yra atsidūrusi tokioje padėtyje, kad nepažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymų, negali naudoti įsigytų patalpų tai paskirčiai, kuriai jos buvo pirktos, negali įsirengti administracinių patalpų su 34 darbo vietomis. Iš bendraturčių pusės buvo gautas neigiamas atsakymas, net nesigilinant, ar tiltelio ir antrojo įėjimo įrengimas turės kokių nors neigiamų pasekmių bendraturčių teisėms. Jokių konkrečių nesutikimo motyvų nei 2016-09-27, nei 2016-10-11 vykusių susirinkimo metu bendrijos nariai nepateikė. Ieškovė, išnaudojusi visas galimybes ne teismo keliu susitarti su bendraturčiais dėl leidimo įsirengti tiltelį ir antrą įėjimą davimo, yra priversta kreiptis į teismą, kad leidimas įsirengti antrąjį įėjimą ir tiltelį būtų duotas be bendraturčių sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžiuose ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, paaiškino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu pagal esamą patalpų situaciją, nepažeidžiant galiojančių priešgaisrinės saugos reikalavimų, 217,60 kv. m. patalpose gali dirbti iki 5 žmonių, o jei patalpos atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus – 34 žmonės. Dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų ieškovei atsirado pareiga rengiant paprastojo remonto projektą , pritaikyti patalpas žmonėms su negalia. Bendraturčiams buvo pateikti planuojamo įrengti tiltelio projektiniai sprendiniai, vizualizacijos, aprašyti statybos darbai, todėl pareigą atskleisti savo siekius ieškovė įgyvendino tinkamai. Atsakovai neįrodė, kad tiltelio įrengimas jiems sukeltų neigiamus padarinius, kurie iš esmės pažeistų jų teises ir saugomus interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovai D. L. ir V. F. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie pas ją dirbančius asmenis su negalia bei informacijos apie konkrečių žmonių sunkumus patenkant į patalpas. Ieškovės pateikti argumentai neįrodo, kad tiltelis yra būtinas tam, kad patalpos atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes jis šiuos reikalavimus atitinka. Ieškovė reikalauja, kad būtų paneigta bendraturčių teisė bendrai valdomą daiktą valdyti bendru sutarimu ir jos interesai, pasigerinti daiktą ir pakelti jo ekonominę vertę, būtų iškelti aukščiau bendraturčių interesų kontroliuoti savo gyvenamojo namo aplinką ir spręsti dėl bendrai valdomo turto konstrukcinių ypatumų. Ieškovė savo reikalavimą bendraturčiams grindžia sutartiniais santykiais su trečiuoju asmeniu. Nei vienas iš byloje dalyvaujančių atsakovų neįsipareigojo užtikrinti, kad ieškovė galės įsirengti antrąjį įėjimą, todėl nėra pagrindo varžyti atsakovų teisių dėl kito asmens įsipareigojimų. Ieškovė, prieš įsigydama patalpas, turėjo suprasti ir matyti, kad jos nėra pritaikytos dirbti 34 žmonėms, tačiau vis tiek minėtas patalpas įsigijo, neturėdama garantijų, kad pagal teisės aktų reikalavimus jas bus galima pritaikyti tokiam skaičiui žmonių naudoti kaip darbo vietą, todėl šie veiksmai suponuoja nerūpestingą, neprotingą ir nesąžiningą elgesį bei siekį savo interesus iškelti aukščiau kitų bendraturčių interesų. Patalpos atitinka priešgaisrinius reikalavimus, o ieškovė patalpų priešgaisrinius reikalavimus nagrinėjo atsižvelgiant ne į esamą patalpų padėtį, o į tą, kuri būtų, jei patalpų išplanavimas būtų parengtas pagal konkretų architekto projektą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad projekto įgyvendinimas nepakenks pastato bendrų konstrukcijų būklei. Ieškovė nepasiūlė jokių saugumo priemonių, kurios galėtų apsaugoti ant tiltelio ar prie jo žaidžiančius vaikus bei aplinkinių asmenų nuosavybę. Pastatytas tiltelis taptų bendrąja ieškovės ir atsakovų nuosavybe, todėl jo būklei pablogėjus, už jo remontą turėtų mokėti visi bendraturčiai, nors juo nesinaudotų. Tilteliui sugriuvus ir sužalojus žmogų ar padarius žalą turtui, už padarytą žalą ieškovė ir atsakovai atsakytų bendrai. Ieškovė teigia, kad patalpų vertė nesumažėtų, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, dėl tiltelio metalinės konstrukcijos padaugės nemalonių garsų.
4. Teismo posėdžiuose atsakovų V. F. ir D. L. atstovas Paulius Miliauskas ieškinį prašė atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė priteisti atsakovų bylinėjimosi išlaidas, paaiškino faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovė neatskleidė tikrųjų siekų, dėl kurių jam reikalingas tiltelis. Ieškovė, neatskleisdama savo tikrųjų tikslų, siekia tik patenkinti savus interesus, o ne derinti bendraturčių interesus. Nors ieškovė norimą įrengti išėjimą vadina evakuaciniu, tačiau siekia jį naudoti nuolat kaip antrąjį išėjimą. Ieškovė nepateikė duomenų, kad pas jį dirba ar ketina dirbti asmenys su negalia. Atsakovai sutiktų, kad ieškovė asmenims su negalia patekimą į patalpas užtikrintų įrengdama pateikimą kitoje vietoje. Priešingai nei teigia ieškovė, patalpų pardavėjas UAB „Litectus“ nežadėjo antrojo išėjimo įrengimo galimybės. Ekspertas nurodė, kad pagal ieškovės parengtą projektą, nėra galimybės įvertinti tiltelio įrengimo pasekmių pastatui, neaiškus ir tiltelio plotis, medžiagiškumas. Bendraturčiui neatskleidžiant tikrųjų tikslų, interesų derinimas yra neįmanomas. Kadangi projekte aiškiai neaptarti sprendiniai, ieškovei paliekama teisė pačiam spręsti, kaip projektą įgyvendinti, kiltų konfliktai tiek dėl neaptartų sprendinių, tiek dėl didesnio žmonių srauto, rūkymo, papildomo garso. Tiltelis, jei būtų įrengtas, taptų bendrąja konstrukcija, ja naudotųsi tik ieškovė, tačiau jo priežiūra bei atsakomybė tektų visiems bendraturčiams. Padidėjęs ieškovės darbuotojų skaičius lemtų didesnį pastato infrastruktūros apkrovimą. Padidėjęs besilankančių asmenų kiekis paveiks ramybę teritorijoje. Projekte nėra numatyta papildomų saugumo priemonių, mažinančių riziką, kad, kad nuo tiltelio ant važiuojančių mašinų nekristų daiktą, kad nesikauptų varvekliai. Ant tiltelio besikaupiantis purvas kristų ant automobilių, tiltelis blogins važiuojančių automobilių matomumą. Tiltelis pablogintų pastato išvaizdą. Ekspertizės išvada pagrindžia, kad projekte numatytų darbų specifika neatskleista, todėl negalima daryti išvados, kad planuojamas tiltelis nepažeis bendraturčių interesų.
5. Atsakovai V. Ž., Z. Ž. N. J., S. J., S. G., J. K., V. S., N. Š., E. Š., W. R. M., R. M., V. K., E. V., V. V., A. P., L. V., E. V., UAB „Taurakalnio sveikatos namai“ , UAB „Baltijos pelnas“, E. V., R. V. ir trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini), atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikia svarių duomenų, jog antrojo išėjimo iš patalpų bei tiltelio įrengimas yra būtinas ir privalomas. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad patalpos galimai neatitinka priešgaisrinių reikalavimų bei galiojančių teisės aktų. Prie atsiliepimo pateiktose nuotraukose matyti, kad prie išvažiavimo į požeminę aikštelę yra papildomi išėjimai, kurie gali būti naudojami kaip atsarginiai tam, jog būtų pasak ieškovės, užtikrinti priešgaisriniai reikalavimai. Ieškovė, įsirengdama tiltelį bei antrąjį išėjimą, pažeistų kitų bendraturčių interesus, nes tiltelis mažintų matomumą kylančiam automobiliui, o tai gali sukelti avarinę situaciją požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, taip pat, norint įrengti tiltelį, reikėtų išgriauti dalį sienos, o tai turėtų įtakos viso namo sienos konstrukcijai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje atsakovų V. Ž., Z. Ž., N. J., S. J., S. G., J. K., V. S., N. Š., E. Š., W. R. M., R. M., V. K., E. V., V. V., A. P., L. V., E. V., UAB „Taurakalnio sveikatos namai“, UAB „Baltijos pelnas“, E. V., R. V., A. M., V. G., G. G., A. H. (A. H.), T. L. ir trečiojo asmens DNSB M. V. g. 7, Vilnius, atstovė advokato padėjėja Ieva Sebeckytė ieškinį prašė atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė priteisti atsakovų bylinėjimosi išlaidas, paaiškino faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovės argumentai apie lūkesčius įsirenti antrąjį įėjimą, turėtų būti skirti patalpų pardavėjui, o ne atsakovams. Ieškovės teiginiai, kad patalpos neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų nepagrįsti, nes patalpos įregistruotos viešame registre kaip tinkamos naudoti. Ekspertas patvirtino, kad nesant parengto techninio projekto, negalima įvertinti planuojamo tiltelio poveikio pastatui. Ieškovei buvo siūlyta įsirengti liftą (keltuvą) ir taip užtikrintų neįgalių asmenų patekimą į patalpas, bet ieškovė tokio varianto nesvarstė, o tai rodo, kad ieškovė neatskleidžia tikrųjų tikslų.
Atsiliepimas
7. Atsakovai V. Ž. ir Z. Ž. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, ieškovė kaip pastato bendraturtis neįgyvendino pareigos išnaudoti visas galimybes suderinti visų bendraturčių interesus, siekiant įgyvendinti norimą projektą. Ieškovė pasiūlė vieną projektą, kuris kitiems bendraturčiams nebuvo tinkamas. Jokių kitų galimybių įgyvendinti projektą ieškovė bendraturčiams nepasiūlė. Ieškovė neįgyvendino savo kaip bendraturčio pareigos išnaudoti visas galimybes siekiant suderinti bendraturčių interesus, todėl kvestionuotina ieškovės teisė kreiptis į teismą. ieškovei, kaip bendraturtei neįgyvendinus savo pareigų, negalima teigti, jog kažkokiu būdu buvo pažeistos jos teisės.
8. Atsakovas V. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė buvo suklaidintas pardavėjo dėl galimybės įrengti antrą išėjimą, todėl reikalavimai dėl ieškovės lūkesčių turėtų būti reiškiami pardavėjui. Patalpos yra tinkamai pastatytos ir priduotos, ieškovė nepateikia įrodymų, kad patalpos neatitinka priešgaisrinių reikalavimų. Prie išvažiavimo į požeminę aikštelę yra papildomi išėjimai, kurie gali būti naudojami kaip atsarginiai priešgaisrinių reikalavimų užtikrinimui. Tiltelis mažintų matomumą kylančiam automobiliui. Norint įrengti tiltelį, reikėtų išgriauti dalį sienos, kas turėtų įtakos viso namo sienos konstrukcijai.
9. Atsakovas A. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis šioje byloje yra netinkamas atsakovas, o ieškovė teisminio proceso metu turi dar kartą peržiūrėti galimybę netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu atsakovu, t. y. DNSB (duomenys neskelbtini), kuris kaip juridinis asmuo ir priėmė sprendimus laikantis visų procedūrų.
10. Atsakovė UAB „Alorenta“ atsiliepimu prašo tarp šalių kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.
11. Atsakovai L. P. ir O. P. atsiliepimu prašo tarp šalių kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.
12. Atsakovas D. V. atsiliepimu prašo tarp šalių kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pretenzijų dėl planuojamo įrengti tiltelio neturi.
13. Atsakovai P. V. ir E. V. atsiliepimu prašo tarp šalių kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pretenzijų dėl planuojamo įrengti tiltelio neturi.
14. Atsakovai J. Š., D. Š., J. G., R. P., M. P., A. K., K. K., Z. B., M. D. K., A. H., M. S., A. D., A. U., D. U., T. L., V. S., G. G., V. G., E. D., J. M., A. M., R. B., T. L., A. M., R. S., J. S., N. H. M., D. C. M., K. G., D. Z., A. Z., UAB „Litnaglis“, A. M., B. K., G. U., K. B., V. B., G. B., Ž. Š., UAB „ELDK“, UAB „I. C.“, UAB „Res NT“, UAB „Baltijos vystymo fondas“, VšĮ „Kalbos ir komunikacijos centras“, S. Š. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.
15. Kiti (neatstovaujami) atsakovai į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo eigos neteikė. Atsakovai apie teismo posėdį informuoti per teismo paskirtą įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti atsakovą V. F. ir viešo paskelbimo specialiame interneto puslapyje būdu.
Atsiliepimas
16. Trečiuoju asmeniu įtrauktas UAB „Litectus“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovei buvo atskleista visa informacija apie perkamų patalpų būklę, o antrojo išėjimo įrengimo galimybės nebuvo žadamos. Ieškovė turėjo suprasti, kad antrojo išėjimo įrengimą reikalinga derinti su pastato bendraturčiais.
17. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Litectus“ likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
18. Ieškovei nuosavybės teise 2016 m. balandžio 21 d. pirkimo - pardavimo sutarties (7 t. 94-99 e. b. l.) pagrindu priklauso administracinės paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančios pastate (duomenys neskelbtini) (1 t. 8-9 e. b. l.). Ieškovei priklausančios patalpos yra bendro 217,60 kv. m ploto. Į šias patalpas patenkama per vienintelį įėjimą, lauke nusileidus laiptais į pusrūsį, be to, patalpose yra vitrininių langų (1 t. 10, 14-16 e. b. l.).
19. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtina, kad šiame name nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektai –garažai, butai, administracinės patalpos nuosavybės teise priklauso į bylą įtrauktiems atsakovams (1 t. 36-46 e. b. l., 2 t. 31-179 e. b. l.).
20. Byloje nėra ginčo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymui įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija – DNSB (duomenys neskelbtini) (6 t. 141-152 e. b. l.).
21. Ieškovės užsakymu UAB „Ponama“ parengė Administracinių patalpų paprastojo remonto projektą (1 t. 23-84 e. b. l.), kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad remiantis supaprastinto projekto sprendiniais, kai nevykdoma statinio rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, numatoma įrengti papildomą evakuacinį išėjimą iš administracinių patalpų: papildomas išėjimas įrengiamas esamoje aliuminio konstrukcijų vitrinoje demontavus vieną stiklo paketą ir vietoje to įstačius naują durų varčią; cokoliniame pastato aukšte projektuojamas lengvų metalo konstrukcijų tiltelis per esamą įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą; tiltelio konstrukcija susideda iš dviejų metalinių sijų, kurios viename gale atremiamos į esamą atraminę gelžbetoninę sienutę, o kitame į išorinę pastato sieną; tiltelio pagrindas – termiškai apdorotos terasinės lentos; tiltelio šonuose numatoma įrengti metalinius turėklus, analogiškus esamiems; tiltelio konstrukcija suprojektuota, kad nesumažintų esamo įvažiavimo/išvažiavimo aukščio. Kaip matyti iš pateikto planuojamo tiltelio projekto, tiltelis projektuojamas 670 cm ilgio 150 cm pločio, durų plotis – 112 cm, tiltelis planuojamas ne mažesniame kaip 2190 mm aukštyje (1 t. 74-77 e. b. l.).
22. Statinio projekto autorius siūlomiems projekto sprendiniams neprieštarauja (1 t. 34 e. b. l.).
23. 2016 m. liepos 20 d. DNSB išplatino elektroninį laišką, kuriame siūlė bendrijos nariams individualiai neduoti sutikimų neįvertinus visų rizikų: bendraturčiams pasiūlyta įvertinti, kad tiltelis mažins matomumą kylančiai mašinai, reikės išgriauti dalį sienos su stiklo paketų juosta prie parkingo tiltelio pakabinimui, neaiškus poveikis pastato konstrukcijų stabilumui, administracinės patalpos turi įėjimą, naujo įėjimo įrengimas kitiems namo gyventojams jokios naudos neturės, patalpų savininkas ignoravo prašymus pateikti atliekamų darbų (metalinių sijų įgręžimas į laikančiąsias konstrukcijas (1 t. 20-21 e. b. l.).
24. 2016 m. rugsėjo 27 d. bendrijos narių susirinkime dalyvavo 13 iš 43 bendrijos narių, 3 bendrijos nariai balsavo raštu (1 t. 17-18 e. b. l.). Nesant kvorumo, sprendimas dėl sutikimo ieškovei įrengti įėjimą ir tiltelį nepriimtas. 2016 m. spalio 11 d. pakartotiniame bendrijos narių susirinkime (1 t. 85-87 e. b. l.) dalyvavo 16 bendrijos narių iš 44, be to, 7 bendrijos nariai balsavo raštu. Šiame susirinkime (4 darbotvarkės punktas) svarstytas klausimas dėl sutikimo dėl įėjimo į UAB „Transgesta“ biuro patalpas įrengimui. Bendrijos narių susirinkime, už balsuojant 5, prieš balsuojant 17 ir susilaikius 1, nutarta neduoti sutikimo UAB „Transgesta“ įsirengti įėjimo tiltelį virš įvažiavimo į parkingą.
25. UAB „Gaisriniai tyrimai“ sudarytoje specialisto išvadoje (1 t. 80-84 e. b. l.) nurodyta, kad pagal Gaisrinės saugos reikalavimų 102 punktą, iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau kaip du evakavimo(si) keliai, o pagal Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių 82 p. evakavimo(si) kelio ilgis visuomeninės paskirties patalpoje, kurios tūris iki 5 000 m³, aukšto altitudė yra 6?A?0 gali būti ne ilgesnis nei 30 m, šie reikalavimai nėra tenkinami, nes yra numatytas tik viena evakuacinis išėjimas ir atstumas nuo toliausios žmonių buvimo vietos yra apie 33 m. Šioje išvadoje taip pat nurodoma, kad planuojamas įrengti antras evakuacinis išėjimas atitinka gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, nes neviršijamas reglamentuotas evakuacinio kelio ilgis ir tenkinamas reikalavimas dėl ne mažiau kaip dviejų evakuacinių kelių, taip pat reikalavimus atitinka 0,9 m pločio evakuacinio išėjimo plotis.
26. Bylos nagrinėjimo metu šalių iniciatyva į bylą pateiktas 2018-08-06 Ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso aktas (7 t. 173-181 e. b. l.), kuriame nurodyta, kad vienas evakuacinis išėjimas iš objekto atitinka gaisrinę saugą remontuojančių teisės aktų reikalavimus, kai objekte būna iki 5 žmonių ir evakuacinis išėjimas iš jų numatytas tiesiai į lauką, be to turėtų būti užtikrinami visi kiti evakuaciniams keliams ir išėjimams nustatyti reikalavimai (evakuacijos išėjimo ir evakuacijos kelio plotis ir aukštis, evakuacijos durų varčių atidarymo kryptis, evakuacijos kelių ilgis, evakuacijos durų užraktų įrengimas ir t.t.). Esant žmonių skaičiui nuo 6 iki 15 žmonių, leidžiama numatyti antrą išėjimą vertikaliomis kopėčiomis pro 0,6x0,8 m dydžio liuką arba 0,75x1,5 m dydžio pritaikytą išlipti langą. Nuo 15 žmonių iš rūsio turi būti numatomi du evakuacijos keliai. objektui, nepriklausomai nuo paskirties, visi evakuaciniai keliai turi būti pritaikyti žmonėms su negalia, tačiau papildomi žmonių su negalia apsaugos nuo gaisro sprendiniai neprivalėjo būti numatomi. Pagal pateiktą patalpų išdėstymą ir atsižvelgiant į tai, kad poveikis evakuacijos sprendiniams nebuvo daromas iki 2016 m. balandžio 21 d., objekte gali dirbti iki 5 žmonių (preziumuojant, kad kiti gaisrinės saugos reikalavimai evakuacijos keliui ir išėjimui įgyvendinti). Evakuacijos kelias yra suprantamas ir galėtų būti apibrėžiamas kaip gaisro atveju žmonių maršrutas nuo jų būvimo vietos statinyje iki saugios vietos (vietos žemės altitudėje lauke). Evakuacijos keliui iš objekto taikomi evakuacijos kelio ilgio, evakuacijos kelio pločio, evakuacijos kelio principo reikalavimai, kurie yra surišti su kitais gaisrinės saugos reikalavimais (gaisrinės saugos inžinierinių sistemų projektavimų, gaisro plitimo ribojimų, evakuacijos išėjimų ir t.t.). Teisės aktai nedraudžia įprastų išėjimų ar įėjimų naudoti kaip evakuacinį išėjimą. 2006 m. galiojantys teisės aktai nedraudė įrengti evakuacinį išėjimą taip, kad būtų užkirstas kelias tokį evakuacinį išėjimą naudoti kaip ir įėjimą. Evakuacinis išėjimas galėtų būti įrengtas tokiu būdu, kad sudarytų visas teisės aktuose nustatytas sąlygas išeiti (evakuotis) iš objekto, tačiau būtų technologiškai ar kitais būdais užkirstas kelias naudoti tokį evakuacinį išėjimą kaip įėjimą (patekti į Patalpas). Gaisrinės saugos sprendiniai objekte, kuriame 2009 m. buvo registruojamas 100 proc. baigtumas, gali skirtis arba nebeatitikti 2009 m. užfiksuotos faktinės atskirų objekto gaisrinės saugos reikalavimų, jeigu per laikotarpį po pastato pridavimo objekto patalpų išdėstymas keitėsi.
27. Ieškovės iniciatyva paskirtos teismo ekspertizės akte (9 t. 3-66 e. b. l.) ekspertas nurodė, kad pagal UAB „Ponama“ parengtą Supaprastintą projektą Nr. PNM-2016-05, tai ar antrojo išėjimo įrengimas turės įtakos statinio sienoms, jų patvarumui, laikomajai galiai, galima būtų spręsti turint parengtą techninį projektą. Pagal UAB „Ponama“ parengtą projektą Nr. PNM-2016-05 tiltelis, įrengiamas prie statinio, atsižvelgiant į jo svorį bei naudojimo apkrovas nuo praeinančių žmonių, galimai neturės įtakos statinio bendrųjų konstrukcijų būklei ir jo stabilumui, jei bus įgyvendintas tinkamai - pagal galiojančius STR reikalavimus. Eksperto vertinimu, projekte pateikti duomenys nepakankami pasisakyti apie galimą tiltelio įrengimo įtaką viso pastato būklei. „Tiltelio pjūvių“ brėžinyje matoma, kad tiltelio įrengimo vietoje išvažiuojamos angos iš požeminio garažo nuolydis yra 15,8 – 15,9 laipsnių, šis nuolydis, įrengus tiltelį (pagal esamą projektą), nemažins įvažiavimo į garažą. Kadangi tiltelį projekte numatyta padengti „medinėmis lentomis“, jis gali mažinti matomumą įvažiuojant / išvažiuojant iš požeminio garažo toje atkarpoje. Kadangi statinyje projektuotas tiltelis nesiekiant pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų, projekte numatyti statybos darbai laikytini paprastojo remonto darbais, kuriais keičiama statinio išvaizda. Techninio projekto sprendiniai turėtų būti keičiami prieš gaunant statybos leidimą, jie negalėtų būti keičiami statybos darbų vykdymo ir darbo projekto rengimo metu, o turėtų būti detalizuoti/pakeisti/papildyti prieš pradedant statybos darbus. Supaprastintame projekte nėra numatyta ar aprašyta jokių apšvietimo ar patalpų paženklinimo sprendinių. Projekte nėra numatytų jokių apšvietimo sprendinių, kaip ir priemonių, kad ant tiltelio esantis apšvietimas neakintų vairuotojų. Supaprastintame projekte nėra specifikuota (aiškiai nurodyta), koks turi būti tiltelio aukštis ar bet koks kitoks ženklinimas. Atsižvelgus ne į projekto sprendinius, o į gyventojų prašymus (įvertinant šalia vykdomą ūkinės veiklos specifiką), galėtų būti įdiegiamos papildomos priemonės mažinančios triukšmą, tačiau tai neprivaloma atlikti pagal galiojančius statybos techninius reglamentus. Byloje esančiame Supaprastintame projekte nėra numatyti tiltelio sukeliamo triukšmo bandymai po statybos darbų, tačiau pagal statybos techninius reglamentus ar kitas susijusias taisykles tokie bandymai neprivalomi. Pateiktame projekte nėra techninių specifikacijų, medžiagiškumo ar kitų susijusių duomenų, todėl pagal esamą projektą neįmanoma nustatyti projektuojamo tiltelio atsparumo ugniai bei ar įrengtas tiltelis gaisro atveju keltų papildomą pavojų atsižvelgiant į planuojamą medinę tiltelio dangą bei jo tinkamumą evakuacijai. Vertinant projekte pateiktus tiltelio sprendinius, jo įrengimo būdas nežinomas, nes nepateiktos numatomų naudoti medžiagų ir įrangos detalios charakteristikos, bendrus reikalavimus dėl ilgio ir pločio atitinka. Projekto sprendiniuose nėra vienareikšmiškai nuspręsta ir apsibrėžta iš technologinės pusės, ar tai evakuacinis išėjimas, ar pakabinamas tiltelis, ar papildomas išėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismo posėdyje ekspertas D. Kalibatas papildomai paaiškino, kad šioje stadijoje techninis projektas neprivalėjo būti rengiamas, tačiau nesant techninio projekto į dalį klausimų nėra galima atsakyti. Teismo posėdyje ekspertas pabrėžė, kad tiltelis matomumo išvažiuojant iš parkingo nemažins.
29. CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Jo 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatytas daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdas steigiant bendriją, reglamentuota šios bendrijos steigimas, valdymas, veikla, reorganizavimas ir likvidavimas, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teisės ir pareigos.
30. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui, reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
31. Butų savininkų bendrija, pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį, įgyvendina pastato patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, jiems atstovaudama. Tai reiškia, kad savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, įgyvendina bendrija ir nurodytos sprendimų priėmimo tvarkos privaloma laikytis sprendžiant dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo gavimo, kai jis reikalingas dėl buto rekonstrukcijos ir su tuo susijusios jo naudojimo paskirties pakeitimo, jei šie pakeitimai turi įtakos bendrojo naudojimo patalpų pertvarkymui, naudojimui, disponavimui ar kitaip paveiktų daugiabučio namo butų ar jo kitų patalpų savininkų teises naudojant bendrąją nuosavybę (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).
32. CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (4 dalis) arba nesušaukus susirinkimo (7 dalis). Taip pat sprendimų priėmimą reglamentuoja ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 ir 12 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nekvestionuoja Daugiabučio pastato bendrijos narių susirinkimo ir jame priimtų sprendimų, įskaitant sprendimą, kuriuo neduotas sutikimas atlikti ieškovei jo norimus statybos darbus ir įrengti tiltelį, teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pasirinko reikalavimą reikšti ne bendrijai, o kiekvienam iš bendraturčių atskirai. Pažymėtina, kad dalis atsakovų savo pozicijos dėl ieškovės ketinamo įrengti tiltelio iš viso nėra išreiškę. Ieškovė, reikšdama kiekvienam bendraturčiui individualiai, nepateikia duomenų, kad kiekvienas bendraturtis individualiai buvo supažindintas su būsimų remonto darbų planais. Iš bylos medžiagos matyti, kad su ieškovės ketinimais įrengti tiltelį nesutinka didžioji dalis bendrijos narių susirinkime dalyvavusių ar iš anksto raštu balsavusių bendrijos narių.
33. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių bylų atvejais, t. y. ieškovei ginčijant kitų statinio bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016). Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Kaip minėta, kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam atlikti tam tikrus statybos darbus pastate bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, minėta, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti.
34. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009). Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
35. Pažymėtina, kad statytojas privalo tinkamai parengti ir pateikti atsakovui visą svarbią informaciją apie konkretų statybos teisės įgyvendinimo būdą, kurio rezultatai gali turėti potencialios neigiamos įtakos jo teisėtiems interesams, o esant reikalui, šią informaciją paaiškinti ar papildyti. Tik informacijos pateikimo ir interesų derinimo pareigą tinkamai įvykdęs statytojas, turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti teisę į statybą, nesant bendrasavininko sutikimo (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-598-258/2017).
36. Ieškovė ieškinyje tvirtina, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti jos norimus statybos darbus buvo nemotyvuotas. Su tokiu ieškovės vertinimu sutikti negalima. Pati ieškovė į bylą pateikė DNSB narės elektroninio laiško kopiją, iš kurio matyti, kokie projektinių pasiūlymų aspektai sukėlė bendraturčiams abejonių dėl sutikimo davimo. Šiame laiške aiškiai nurodyta, kad bendrijos nariams kelia abejonių tiek tai, ar dėl norimo statyti tiltelio nesuprastės matomumas išvažiuojant iš parkingo, tiek tai, ar pakabinus tiltelį nebus poveikio pastato laikančiosioms konstrukcijoms, taip pat keltas estetinio vaizdo klausimas. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų bandžiusi šiuos neaiškumus pašalinti.
37. Pažymėtina, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tuo, jog projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, tai nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, klientų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019).
38. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas neatspindi projektinių pasiūlymų esmę apibrėžiančių kriterijų, todėl nėra pakankamas informuojant bendraturčius dėl jiems svarbių būsimų statybų aspektų. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčių sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, o konkretiems statyboms darbams atlikti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ieškovė neatskleidė ketinamų atlikti darbų apimties, pobūdžio bei kitų reikšmingų aplinkybių, ieškovės pateiktos informacijos išsamumas apie pageidaujamą vykdyti rekonstrukciją ir kitus statybos darbus nėra pakankamas tam, kad atsakovai galėtų įvertinti savo rizikas sprendžiant dėl sutikimo atlikti statinio rekonstrukcijos darbus.
39. Pati savaime aplinkybė, kad ieškovė pateikė projektą su numatytu tiltelio įrengimu, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog yra aišku, dėl kokių konkrečių statybos darbų ieškovė siekia gauti atsakovų sutikimą (t. y. yra aiškus norimas pasiekti rezultatas (tiltelis ir antras įėjimas), tačiau neaišku nei tai, kokiomis priemonėmis šio rezultato siekiama, nei koks tikrasis tokio rezultato tikslas). Pažymėtina, kad teismo ekspertizės akte ne kartą nurodoma, kad teismo ekspertas negali atsakyti į užduotus klausimus, nes projektiniuose pasiūlymuose trūksta techninės informacijos, įskaitant informaciją apie tai, ar ieškovės norimas įrengti tiltelis darys įtaką pastato konstrukcijoms. Nors ieškovė teismo posėdžiuose ne kartą nurodė, kad ketinamo įrengti tiltelio medžiagiškumas yra derybų objektas, tačiau, ieškovės pateiktame projekte yra užsimenama apie ketinamas naudoti medžiagas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės pateiktame projekte neįvardinti konkretūs būsimi statybos darbai, todėl atsakovams nebuvo sudaryta galimybė įvertinti norimų atlikti statybos darbų .. Ieškovė taip pat nepateikė namo esamos būklės įvertinimo, konstrukcijų būklės aprašymo – ar tokie darbai apskritai techniškai įmanomi.
40. Teisė į ramią, saugią, sveiką namų aplinką, kuria remiasi atsakovai, ir teisė užsiimti norima komercine veikla, kurią savo ieškinio reikalavimui pagrįsti nurodo ieškovė, yra vienodai svarbios ir a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) lygiavertiškai gintinos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019), tačiau skiriasi bylos šalių teisėti lūkesčiai, tiesiogiai susiję su šių teisių turėjimu ir užtikrinimu. Pažymėtina, kad atsakovai, įsigydami butus ir kitas patalpas, turėjo lūkestį, jog ieškovei priklausančiose administracinėse patalpose dirbs toks žmonių skaičius, kad pakaks vieno jau įrengto įėjimo. Tokio lūkesčio turėjimas kartu reiškia, kad atsakovai neturėjo pagrindo tikėtis, jog administracines patalpas įsigijęs asmuo sieks įrengti papildomus tiltelius ar kitokius inžinerinius įrenginius, kurių techninis įgyvendinimas ir saugumas abejotinas. Tiltelio įrengimas neabejotinai susijęs su didesniu žmonių srautu, o tai susiję su daugiabučio pastato infrastruktūros naudojimu, padidėjusiu triukšmu ir pan. . Pažymėtina ir tai, kad tiltelį norima įrengti arti kitų patalpų langų ir tai, teismo vertinimu, gali turėti įtakos atsakovų teisės į privatumą įgyvendinimui, taip pat su gretimų patalpų savininkų teisei į ramią, saugią, sveiką namų aplinką. Ieškovė savo ruožtu, įsigydama nuosavybėn negyvenamąsias patalpas, nors ir galėjo turėti lūkestį perkamas patalpas pakeisti ir labiau pritaikyti savo poreikiams, tačiau, būdama verslininku, kuriam taikomi aukštesni atidumo standartai, turėjo įvertinti galimą riziką, kad jos norimi sprendiniai negalės būti įgyvendinti. Ieškovė, jau patalpų įsigijimo metu planuodama keisti patalpas, įėjimus į patalpas ir pan., turėjo suprasti, kad tokia teisė gali būti įgyvendinta tik derinant ją su atsakovų teisėmis ir teisėtais interesais. Nors asmens ūkinės veiklos laisvė yra pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucijos lygmeniu (Konstitucijos 46 straipsnio pirmoji dalis, 48 straipsnio pirmoji dalis), tačiau teisė verstis norima ūkine veikla, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, turi būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų, nevaržant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys).
41. Konkuruojant kelių suinteresuotų asmenų teisėms ir (ar) teisėtiems interesams, turi būti užtikrinta (tiek, kiek toks užtikrinimas yra objektyviai įmanomas) tinkama, inter alia, protinga, šių teisių ir (ar) teisėtų interesų pusiausvyra. Ieškovė, įsigydama nuosavybėn patalpas daugiabučiame gyvenamajame name, kaip protingas ir apdairus asmuo negalėjo besąlygiškai tikėtis, kad gaus iš bendraturčių sutikimą atlikti norimus statybos darbus ir nepateikdama išsamios informacijos apie pageidaujamus atlikti remonto darbus. Nors ieškovė kaip patalpų savininkė turi teisę įrengti antrąjį evakuacinį išėjimą ir tokiu būdu turėti galimybę įsteigti papildomas darbo vietas, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama, be kita ko, derinant ją su atsakovų teisėmis ir teisėtais interesais.
42. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, ieškovė iš esmės nesvarstė galimybės patalpose įrengti avarinį išėjimą ir jį naudoti tik būtinybės evakuotis atveju. Dar daugiau, nors ieškovė deklaruoja, kad antrasis evakuacinis išėjimas reikalingas siekiant įgyvendinti ieškovės planus, jog administracinėse patalpose dirbtų 34 darbuotojai, tačiau tokiam poreikiui įgyvendinti gali būti įrengtas būtent avarinis išėjimas, kuris būtų naudojamas tik avariniu atveju, o ne kaip nuolatinis antrasis įėjimas. Nors ieškovė deklaravo ketinimus įdarbinti neįgalius asmenis ir dėl to įrodinėjo tiltelio įrengimo būtinybę, tačiau nepateikė duomenų apie tokių ketinimų realumą. Ieškovė nurodė, kad yra didelė įmonė, priklauso įmonių grupei, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, ar bent viena iš įmonių grupei priklausančių įmonių faktiškai yra įdarbinusi neįgalius asmenis. Pažymėtina ir tai, kad pačiose ieškovei priklausančiose patalpose yra daug laiptelių, patalpos yra išsidėsčiusios per du aukštus, tačiau ieškovė neteikė duomenų, kad ketintų ir pačias patalpas pritaikyti asmenims su negalia. Dar daugiau, teismo posėdyje iškėlus tokį klausimą, buvo atsakyta, jog neįgaliems asmenims nebūtina patekti į antresoliniame aukšte esančią patalpų dalį. Kita vertus, net jei ieškovės ketinimai dėl judėjimo negalią turinčių asmenų įdarbinimo yra realūs, ieškovė nepateikė duomenų, kad vienintelis techniškai įmanomas būdas užtikrinti neįgalių asmenų patekimą į patalpas yra tiltelio įregimas. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovai ne kartą kėlė klausimą dėl keltuvo įrengimo prie esamo įėjimo į ieškovės patalpas; ieškovė nurodė, kad toks variantas negalimas, tačiau jokių įrodymų, kad iš viso realiai tokia galimybė buvo svarstyta, nepateikė.
43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovei atlikti remonto darbus pagal UAB „Ponama“ projektą įrengiant tiltelį, todėl ieškinio reikalavimas atmestinas.
44. Atmetus ieškinį, ieškovei jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
45. Atsakovas V. F. pateikė duomenis apie 3162,94 Eur bylinėjimosi išlaidas, D. L. – apie 2987,71 Eur, trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini), pateikė duomenis apie 3010 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kiti atsakovai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė. Nurodytos atsakovų ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, todėl, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovės. (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1d.).
46. Teismas šioje byloje patyrė 305 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį atmetus, į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „TG group“, į. k. 300149940, atsakovo V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3601,02 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai vienas euras du centai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „TG group“, į. k. 300149940, atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3425,79 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt penki eurai septyniasdešimt devyni centai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „TG group“, į. k. 300149940, trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), į. k. 302413958, naudai 3010 Eur (trys tūkstančiai dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „TG group“, į. k. 300149940, valstybės naudai 305 Eur (trys šimtai penki eurai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.