Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė –E. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas, perduodant tolimesnį jam paskirto priverstinio gydymo vykdymą Latvijos Respublikai

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. K. priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikoma pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį, kuria jis būnant nepakaltinamumo būsenoje padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalyje,259 straipsnio 2 dalyje. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi paskirtos priverčiamos medicinos priemonės- priverstinio gydymo tolimesnis vykdymas perduotas Latvijos Respublikai.

3. Teismo posėdyje gynėjas E. K. skundą palaikė, prašė tenkinti, nurodė, kad nagrinėjant skundą buvo grubiai pažeistos E. K. teisės į gynybą, nes gynėja priešingai, nei nurodė E. K. gydantys gydytojai- prašė teikimą tenkinti iš dalies. Veikos, kurias padarė E. K. buvo nesmurtinės, todėl remtis smurto rizikos vertinimu nėra pagrindo, šiuo metu E. K. gydytojų komisijos išvadoje nurodoma, kad jo liga yra visiškoje remisijoje, todėl tęsti gydymo nėra jokio pagrindo. Prokurorė prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Iš abiejų skundų turinio ir E. K. paaiškinimų teismo posėdyje galima suprasti, kad jis nebenori būti perduotas gydymui į Latvijos Respubliką, nori, kad jo atžvilgiu gydymas būtų visiškai nutrauktas, nes tokią išvadą pateikė gydytojų psichiatrų komisija. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį su tokiu reikalavimu neturi pagrindo sutikti ir pritaria Panevėžio apylinkės teismo išvadai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų ir sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas E. K. taikomas priverčiamąsias medicinos priemones visiškai nutraukti.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, jam taikant medicinos priemones bei stebint elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl E. K. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nutraukimo, byloje esančius duomenis vertino tinkamai, todėl pagrįstai asmeniui kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė stacionarioje gydymo įstaigoje, esant neišnykusiam jo pavojingumui ją pratęsė, tačiau tuo E. K. teisę į psichinės ligos gydymą švelnesnės priežiūros sąlygomis nesuvaržė. Teismas atsižvelgė į pakartotinį smurto rizikos įvertinimą, į tai, kad Lietuvos Respublikoje jam nėra sąlygų taikyti ambulatorinį gydymą ir stebėjimą bei įvertino paties E. K. prašymą tolimesniam gydymui ir stebėjimui jį perkelti arčiau artimųjų į Latvijos Respubliką. Išnagrinėjęs skundo argumentus, išklausęs proceso dalyvių pozicijas bei E. K. paaiškinimus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl kurių E. K. skundas turėtų būti tenkinamas.

8. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės nutraukimo medicininės apžiūros 2024 m. vasario 23 d. išvadoje Nr. 93 (toliau ir – komisijos išvada) nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu E. K. būklė yra pagerėjusi, o šiuo metu jo psichikos būklė yra stabili. Per stebimąjį laikotarpį jo ligos paūmėjimų, skyriaus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nefiksuota. Jis lanko užimtumo, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, klauso personalo, bendrauja su kitais pacientais. Konsultacijos metu jis bendrauja noriai, betarpiškai, kalba daug, greitakalbe. Jo emocijos monotoniškos, nenuspalvintos, nuotaika prislėgta, mąstymas pakankamo tempo, nuoseklus, stokojantis logikos. Jis psichozės, suicidinių minčių neišsako, nerimo, įtampos neatžymi. Jo impulsų kontrolė pakankama, kritika formali. Jis pilnai prieinamas prasmingam kontaktui, bendrauja noriai, kalba daug, greitakalbe. Jo mąstymas pagreitėjusio tempo, rezonuojantis, emocijos monotoniškos, neišraiškingos, dėmesio koncentracija pakankama, atminties, dėmesio sutrikimų nėra. Šiuo metu jo suicidinių minčių, aktyvios psichoprodukcijos neišklausta, kritika susirgimo ir teisiškai neleistinos veikos atžvilgiu formali, juo rūpinasi motina. Jis pageidauja tęsti gydymą Latvijos Respublikoje, arčiau artimųjų, palaiko ryšius su motina B. S., gyvenančia (duomenys neskelbtini). Komisija, susipažinusi su medicinine ir teisine dokumentacija, gydančio gydytojo suteikta informacija, įvertinusi E. K. psichikos būklę konstatavo, kad stebimuoju laikotarpiu jo būklė pagerėjo, jis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, lanko užimtumo ir socialinės reabilitacijos užsėmimus, klauso personalo, bendrauja su kitais pacientais, todėl rekomenduoja priverstinį gydymą nutraukti.

9. Kreiptinas dėmesys, kad komisijos išvada dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo yra tik rekomendacinio pobūdžio, o asmens sveiktos pagerėjimas yra vertinamas kartu su jo socialiniu pavojingumu. Apygardos teismo vertinimu, duomenų ir sąlygų, kad E. K. psichinė būklė yra tiek pagerėjusi ir stabili tiek, kad jo socialinis pavojingumas visiškai išnykęs nėra nei pateiktoje psichiatrų komisijos išvadoje, nei buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šioje E. K. psichikos ligos gydymo stadijoje jo visiško pasveikimo nėra, todėl priimti sprendimą visiškai nutraukti E. K. gydymą bei jo stebėjimą nėra pagrindo, o išvadai, kad jis pasveikęs ir nebėra jo pavojingumo priimti nepakanka konstatuoti jo būklės pagerėjimo. Pagal nustatytą įstatyminį teisinį reglamentavimą nutraukiant priverčiamos medicinos priemonės taikymą yra būtinas asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pasveikimas arba turi būti nustatytos tokios objektyvios aplinkybės, kad pagal esamą asmens psichinę būklę išnyko jo pavojingumas visuomenei, ko šiuo atveju E. K. atžvilgiu nėra nustatyta.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumą, sveikatos pokyčius, paties paciento savo ligos vertinimą ir motyvaciją tęsti gydymą. Vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. E. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taip pat konstatuoti ir psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelias narkotines medžiagas, žalingas vartojimas. Dėl nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo, atitinkančio medicininius nepakaltinamumo kriterijus, jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. E. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, stokoja kritikos šios veikos bei savo būsenos atžvilgiu, jo elgesys yra neprognozuojamas, taigi - socialiai pavojingas. Nors E. K. sveikata stabilizavosi, o bylos duomenys rodo, jog jis formaliai suvokia ligą ir būtiną gydymo tęstinumą, tačiau jam nustatyta vidutinė smurto rizikos tikimybė. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su gynybos argumentu, kad ankstesnės įvykdytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos nebuvo susijusios su smurto vartojimu, tačiau pažymoje yra nurodyti pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksniai (narkotinių medžiagų vartojimas, psichikos sutrikimas, vaistų nevartojimas ambulatorinio gydymo metu, nesilankymas pas gydytojus), kas apeliacinio teismo vertinimu didina E. K. socialinį pavojingumą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad E. K. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2023 m. kovo 22 d., priverčiamosios medicinos priemonės jam taikomos pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį, dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teismo nutartį jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuspręsta jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Be to, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-568-1122/2022 jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant atlikti 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 metams. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-568-1122/2022 (teisminio proceso Nr. 1-03-2-00441-2021-0), E. K. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir taikant baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas jos vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, perduotas vykdyti Latvijos Respublikai.

11. Pažymėtina, kad ankstesni E. K. teistumai nors ir nesusiję su smurtiniais nusikaltimais, nes jis anksčiau teistas už vagystes, narkotinių medžiagų įsigijimą savo reikmėms, narkotinių medžiagų kontrabandą, rodo, jog jo socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs, tiek, kad jo gydymas būtų visiškai nutrauktas. Pirmos instancijos instancijos teismas, įvertinęs ankstesnius E. K. teistumus įvykdytus per gana trumpą laikotarpį bei nusikalstamų veikų pavojingumą iki tol, kol jo atžvilgiu dėl padarytų veikų nutarta taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones nustatęs, kad jo socialinis pavojingumas išlieka, pagrįstai sprendė pratęsti priverčiamos medicinos priemonės taikymą VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

12. E. K. skunde dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi jam paskirtos su laisvės atėmimu susijusių priemonių (priverstinio gydymo) taikymo tolimesnio vykdymo perdavimo Latvijos Respublikai, prašo gydymą iš viso nutraukti ir neperduoti jo Latvijos Respublikai.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad E. K. išreiškė norą tolimesniam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui būti perkeltas arčiau artimųjų, tai yra į Latvijos Respubliką, be to, suinteresuotas asmuo B. S. taip pat prašė teismo, kad tolimesnis jos sūnui skirtos priverčiamosios medicinos priemonės vykdymas būtų perduotas Latvijos Respublikai, bei paaiškino, jog galėtų sūnui suteikti gyvenamąjį plotą ir pasirūpintų, kad sūnus toliau tęstų gydymą. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. K. teigė, kad jį gydytojas privertė pasirinkti ambulatorinį gydymą Latvijoje, o jis nežinojo jog stacionarinio gydymo metu reikės būti ligoninėje, tačiau skundą nagrinėjantis teismas tokius paaiškinimus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad E. K. 2023 m. kovo 22 d. nutarties, kuria jam taikytos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės neskundė, tai, kad jis buvo priverstas gydytojos sutikti su ambulatorinio gydymo režimu perduodant tai spręsti Latvijos Respublikai, paneigia jo paties išsakytas sutikimas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo posėdyje. Apeliacinis teismas sprendžia, kad šioje byloje pagrįstai nutarta klausimą dėl tolesnio Latvijos Respublikos piliečiui E. K. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo vykdymą perduoti Latvijos Respublikai, nes tą patvirtina bylos duomenys.

14. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo ( 2014 m. lapkričio 13 d., Nr. XII-1332), 20 straipsnyje nustatyta, kad jeigu bausmės vykdymo metu paaiškėja šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos aplinkybės (teismas pagrįstai mano, kad bausmės vykdymo perdavimas jo pilietybės valstybei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai ir kt.), dėl kurių sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, bausmę (priverčiamąją medicinos priemonę ar auklėjamojo poveikio priemonę) vykdanti institucija savo iniciatyva arba remdamasi nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, pateikia šio įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nurodytam teismui, t. y. bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui arba priverčiamosios medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės taikymo vietos apylinkės teismui, teikimą perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Be to, byloje yra pateikti dokumentai, pagal kuriuos matyti, kad iš esmės Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Teisingumo ministerijos ne kartą teiktos užklausos Rokiškio psichiatrijos ligoninei dėl Latvijos Respublikos piliečio E. K., pagal kuriuos prašoma priimti sprendimą dėl galimumo Lietuvos teismo sprendimo vykdymo, kuriuo Latvijos Respublikos piliečiui E. K. nuspręsta taikyti priverčiamąsias medicinos priemones perdavimo Latvijos Respublikai. Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos raštas – pakartotinas paklausimas dėl vykdymo eigos E. K. byloje, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2024 m. sausio 22 d. gautas Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos pakartotinas paklausimas dėl nuteistajam Latvijos Respublikos piliečiui E. K. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės vykdymo perdavimo Latvijos Respublikai vykdymo eigos. Iš atsakingų institucijų susirašinėjimo matyti, kad Teisingumo ministerija 2023 m. spalio 23 d. raštu Nr. (645/23) 9R-1185 persiuntė gautą Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos paklausimą dėl nuteistajam Latvijos Respublikos piliečiui E. K. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės vykdymo perdavimo Latvijos Respublikai vykdymo eigos. E. K. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės vykdymo perdavimas Latvijos Respublikai būtų galimas Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau - Pamatinis sprendimas) tvarka ir sąlygomis.

15. Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad yra visos sąlygos ir pagrindai perduoti E. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės tolimesnį vykdymą jo pilietybės valstybei – Latvijos Respublikai, nes, Latvijos kompetentinga institucija – Teisingumo ministerija suinteresuota bei prašo priimti sprendimą ir inicijuoti procedūrą dėl Latvijos piliečiui E. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės vykdymo perdavimo Latvijai. Ji taip pat informavo, kad Eurojust yra iškelta byla, kuri yra nagrinėjama kompetentingame Latvijos Respublikos teisme, kuriame teisiamasis irgi yra E. K.. Vertintina tai, kad Lietuvoje E. K. artimųjų ir socialinių ryšių, gyvenamojo būsto neturi, kalbos nemoka, be to, jis pats išreiškė norą tolimesniam gydymui būti perkeltas arčiau artimųjų ir sutinka būti perkeltas į Latvijos Respubliką, o Latvijos Respublikos piliečio E. K. perdavimas Latvijai tolimesniam su laisvės atėmimu susijusių priemonių (priverstinio gydymo) vykdymui sudarys palankesnes sąlygas asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, socialinei reabilitacijai bei sudarys sąlygas pagal jo gyvenamąją vietą spręsti priverstinio ambulatorinio gydymo galimybes pagal Latvijos Respublikos įstatymus.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos tenkinti skundo motyvais nėra jokio pagrindo, todėl E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė E. K. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.