Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. B. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu L. B. paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės 2015 m. vasario 5 d. nutartimi subendrinta iš dalies atlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta L. B. galutinė subendrinta vienerių metų ir trejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civilinio ieškovo M. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš L. B. priteistas 1570 eurų turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 1 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nukentėjusiojo M. K. namuose nuo palangės virtuvėje pavogęs M. K. automobilio O. S. užvedimo raktelį, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario 1 d. apie 21.10 val. iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemo, rakteliu užvedęs variklį pagrobė svetimą turtą - M. K. priklausantį 2500 eurų vertės automobilį O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajam M. K. padarė 2500 eurų turtinę žalą. Prienų rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad bausmės tikslai be tolimesnio realios bausmės atlikimo pasiekti nebus, atsižvelgęs į L. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė praeityje būdamas penkis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos nepraėjus nei mėnesiui laiko po paleidimo. L. B. apeliaciniame skunde prašo peržvelgti bylą, kadangi mano, jog jam paskirta per griežta bausmė.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytam argumentui, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės išreiškė savo nuomonę dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas neišeidamas už skundo ribų patikrina bylą dėl paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, tai yra: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas L. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę L. B. atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę, į kaltinamojo asmenybę, kad praeityje buvo ne kartą teistas bei baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 80-82, 89-112). Teismas įvertino ir tai, kad L. B. sveikatos problemų neturi (1 t., b.l. 120), gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas patenkinamai, nurodžius, kad L. B. gyvena kartu su tėvu A B, broliais M. B. ir A B. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad AB šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, socialiniams darbuotojams lankantis šeimoje L. B. buvo pastebėtas kartu su tėvu vartojantis alkoholį. Jiezno seniūnija gauna nusiskundimų dėl L. B. elgesio (1 t., b.l. 79). Nuosprendyje taip pat pažymėta, jog L. B. niekur nedirba, darbo biržoje užregistruotas (1 t., b.l. 77, 79). Byloje nustatyta ir tai, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, kuriuo neteisėtai naudodamasis sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo padaryta nukentėjusiajam turtinė žala, kuri nebuvo atlyginta. Skirdamas bausmę teismas įvertino ir tai, jog nusikalstama veika padaryta nepraėjus nei mėnesiui laiko po to, kai L. B. buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Aukštesniojo teismo įsitikinimu tai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas ir rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai parinko už nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytą griežčiausią terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų).Dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio. BK 61straispnio 2 dalis nustato, kad teismas įvertinęs lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurio. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad L. B. gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, kaltę visiškai pripažino, buvo kritiškas sau ir nuoširdus, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmos instancijos teismas nustatė ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija sutinka, su pirmos instancijos nustatytomis kaltinamojo asmenybę lengvinančia ir sunkinančia aplinkybėmis ir jų bei kitų aplinkybių: kaltinamojo asmenybės, nusikaltimo pavojingumo, pasekmių įvertinimu, todėl pirmos instancijos teismo paskirtoji L. B. bausmė yra ženkliai mažesnė nei įstatyme numatytas sankcijos vidurkis( vidurkis 3m. 1 mėnuo ir 15 dienų), kas iš esmės neprieštarauja BK 61straipsnio 1,2 dalies nuostatoms. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo dar labiau švelninti ir taip paskirtą palyginus švelnią bausmę. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kaltinamajam nuosprendžiu skiriama bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis teismas paskirtąją bausmę subendrino su Prienų rajono apylinkės teismo 2015m. vasario 5 d. nutartimi subendrinta iš dalies atlikta bausme jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, paskirdamas galutinę subendrintą vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Aptartų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą ir bendrinimą, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o bausmę už nusikalstamos veikos padarymą parinko proporcingą padarytos veikos pavojingumui. Dėl nurodytų priežasčių L. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10.Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo M. B. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-492-530/2016, nurodant, jog tarnyba turėjo 46,32 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

11.Pažymėtina, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-492-530/2016 Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau ne M. B., ir, kaip matyti iš byloje pateikto advokato orderio (Serija LA Nr. 494157), L. B. apeliacinės instancijos teisme gynė Kauno antrinės teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Eugenijus Senovaitis, kadangi gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Todėl būtent dėl šios priežasties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui yra pagrindas kreiptis dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje privaloma antinė teisinė pagalba buvo teikiama L, o ne M. B., laikytina tarnybos apsirikimo klaida, tarnybos 2016 m. rugpjūčio 8 d. prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo yra vertintinas šioje baudžiamojoje byloje, kaip patirtos išlaidos ginant nuteistojo L. B. teises ir interesus.

12.Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo L. B. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti patirtas išlaidas netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.