Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

B. K. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino savo kaltę dėl abiejų jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Paaiškino, kad Vilniaus teritorinės muitinės vertinimo kontrolės skyriuje buvo aptarti klausimai dėl galimybės forminti deklaracijas su nukrypimu nuo kainų, kurios paskaičiuotos „Emprekis“ žinyne. Toks sprendimas buvo priimtas, nes automobiliai įvežti tais pačiais metais, ne visų atitinka rida, skiriasi nusidėvėjimas, kai kurie subraižyti, nedarytos automobilių defektacijos, nes jie nebuvo daužti. Vilniaus teritorinės muitinės darbuotojų teigimu, kainos skirtis gali iki 20 proc., jei automobilis nedaužtas. „Emprekis“ žinyne nėra nurodyta, kiek kilometrų automobilis pravažiavęs, o pateikta tik kaina. Šią aplinkybę pagal išsilaikymo lygį nustatydavo muitininkas. Atstovai galėjo pasižiūrėti, kokia tų metų kaina ir skaičiuodami galėjo minusuoti 20 proc. Tokios sąlygos tenkino muitinę. Pangonis (2017 m. vadovavęs muitinės skyriui) ir V. R. sutiko su minėtais kainų nukrypimais ir leido tą daryti. UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijos duomenimis, prekės nukrypimas buvo 7 proc. nuo „Emprekis“ nurodytos kainos, kitos – 15 proc. nukrypimas. UAB (duomenys neskelbtini) atveju deklaracijoje nuokrypis buvo maždaug 19 proc. Buvo sudarytas žodinis susitarimas su muitinės darbuotojais, pagal kurį buvo leista daryti 20 proc. nukrypimą. Taigi leidimas buvo duotas oficialiai. Už kiekvieną užpildytą deklaraciją B. K. gaudavo 30 Eur atlygį. Ji prisipažįsta, kad užpildė visas protokole nurodytas deklaracijas ir atstovavo minėtas įmones pagal sudarytas sutartis. B. K. paaiškino, kad deklaracijoje užpildė tokias sumas, kokios nurodytos pirkimo–pardavimo sutartyse. Vadovavosi žodiniu susitarimu, kad gali būti 20 proc. nukrypimas nuo „Emprekis“ nurodytos kainos, tačiau nežino, ar tokia taisyklė yra kur nors reglamentuota. Pildydama deklaracijas, B. K. rėmėsi tik įmonių pateiktomis pirkimo–pardavimo sutartimis. Paprastai ji patikrina, ar kainų skirtumas neviršija 20 proc. Deklaravo du UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius automobilius, po to jie daugiau nesikreipė, UAB (duomenys neskelbtini) nuo praeitų metų vidurio nebesikreipė į ją, nes persikėlė į Čekijos Respubliką.

B. K. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad fiziniai asmenys, veždami automobilius, neprivalo pildyti eksporto deklaracijų (tik vežant prekes iš Rusijos). Pati ji nebūtų taip pildžiusi, todėl kaltina save, kad nepasidomėjo ir leido deklaracijas pildyti atstovams, kurie sakė, kad viskas gerai. Ji matė, kad yra 20 proc. nukrypimas, tačiau, pasak muitininkų, esant tokiam nukrypimui deklaracijas galima pateikti. Jokio teisės akto, reglamentuojančio tokią nuostatą, nėra mačiusi, patikėjo žodžiais ir pati neįsitikino, ar gali taip daryti. Ji pripažįsta, kad suklydo ir tiesiog nepagalvojo, nors jai buvo įrodinėjama, kad transporto priemonių stovis gali nebūti vienodas, o defektų tikrinimas daromas tais atvejais, kai būna daužti automobiliai. Tokiu atveju už kiekvieną detalę reikia mokėti atskirai, todėl vengiama tą daryti, nes yra brangu.

Institucijos atstovė R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji surašė administracinio nusižengimo protokolą. Jai buvo nurodyta atlikti tam tikro laikotarpio patikrinimą, nes toms pačioms transporto priemonėms buvo pateiktos dvi deklaracijos ir muitinės dokumentai. Buvo pateikti dokumentai pildant pirmą deklaraciją, paskui buvo pakartotinai pateikti dokumentai su informacija, kodėl buvo nepriimta deklaracija. Buvo atliktas ilgesnio laikotarpio tyrimas, ne visoms transporto priemonėms skirtos dvi deklaracijos. Tyrimas buvo pradėtas ir atliktas tuo pačiu metu, tik sprendimai surašyti skirtingu laiku. Tyrimą reglamentuoja Muitinės kodeksas ir importuojamų naudotų automobilių naudojimo įvertinimo taisyklės. Jei kyla abejonės dėl dokumentuose esančių įrašų, tada, vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, remiamasi „Emprekis“ kainomis, kurios yra rinkos kainos. Tikslias kainas apskaičiuoja muitinės darbuotojai. Tam tikrais atvejais remiamasi pirkimo–pardavimo sutartimi, jei dokumentai nekelia abejonių. Būna eksporto deklaracijos ir sutartys, kuriose apkalbėtos visos pirkimo sąlygos, mokėjimai. Šiuo atveju kilo abejonių dėl automobilių kainos. 20 proc. nukrypimo nuo „Emprekis“ kainų nėra. Suma yra didelė. Negalima žodžiu susitarti ir mažinti deklaruojamų automobilių kainas. Visos procedūros turi būti atliekamos pagal vidaus teisės aktų reikalavimus. R. V. nurodė nežinanti, kaip forminamas išvykimas iš trečiųjų šalių. Automobiliai vežami į Lietuvą su tikslu parduoti, nes buvo pateiktos rusiškos pirkimo–pardavimo sutartys, kuriose parašyta, kad remiamasis jų įstatymais. Tai viena iš priežasčių, kodėl kilo abejonių.

Iš Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. balandžio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad papildomai priskaičiuota 275 Eur importo muito ir 635 Eur PVM (b. l. 8–12).

Iš Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. balandžio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad papildomai priskaičiuota 9805 Eur muito ir 22646 Eur PVM (b. l. 13–18).

2016 m. balandžio 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktorės B. K., ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės O. J., sudarė muitinės tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią B. K. įsipareigojo įforminti muitinės bendruosius dokumentus automobilių importui elektroniniu būdu (b. l. 21–23).

2018 m. liepos 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktorės B. K., ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama vadybininko Ž. P., sudarė muitinės tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią B. K. įsipareigojo įforminti įmonės prekėms sankcionuotą muitinės veiksmą elektroniniu būdu (b. l. 24–25).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinkti įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), ANK 212 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymu.

ANK 212 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė už analogiškus veiksmus, kai dėl jų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos draudimų ir apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui.

Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad B. K. pateikė deklaracijas Vilniaus teritorinei muitinei 2018 m., kai galiojo ankstesnė ANK 212 straipsnio redakcija.

ANK 212 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) buvo įtvirtinta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (sankcija – bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų). O pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį asmuo buvo baudžiamas už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (sankcija –nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų).

Taigi, priešingai, nei pagal ankstesnį reglamentavimą, atsakomybė pagal naują ANK 212 straipsnio redakciją siejama ne su neteisingai deklaruotų prekių verte, o su dėl neteisingai deklaruotų duomenų atsiradusios mokestinės prievolės dydžiu.

B. K. 2018 m. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pateikė deklaracijas Vilniaus teritorinei muitinei, kai neteisingai deklaruotų prekių vertė viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tačiau mokestinės prievolės dydis dėl neteisingų duomenų pateikimo viršija tris, tačiau neviršija šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (nagrinėjamu atveju toks dydis šiek tiek didesnis nei 18). Taigi nors B. K. veiksmai jų padarymo metu galimai atitiko ANK 212 straipsnio 4 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius, tačiau, palyginus su dabartiniu reglamentavimu ir joje įtvirtinta sankcija, šiuo metu galiojanti ANK 212 straipsnio 2 dalies redakcija (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis), nes minimalios ir maksimalios baudos dydžiai yra mažesni nei pagal ankstesnį reglamentavimą. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas B. K. administracinės atsakomybės klausimas pagal šiuo metu galiojančio ANK 212 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. UAB (duomenys neskelbtini) vardu deklaracijų pateikimo).

B. K. 2018 m. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pateikė deklaracijas Vilniaus teritorinei muitinei, kai tiek neteisingai deklaruotų prekių vertė, tiek mokestinės prievolės dydis dėl neteisingų duomenų pateikimo viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Palyginus ANK 212 straipsnio 3 dalies (šiuo metu galiojanti redakcija) ir ANK 212 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) sankcijas, matyti, kad šiuo metu galiojanti ANK 212 straipsnio 3 dalis nustato griežtesnę administracinę atsakomybę, todėl ji neturi grįžtamosios galios, o turi būti vadovaujamasi B. K. neteisėtų veiksmų padarymo metu galiojusia ANK 212 straipsnio 4 dalimi (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija).

Pagal Europos Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad B. K. padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokią išvadą visų pirma patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas iš esmės padarius inkriminuotus administracinius nusižengimus bei išsamus aplinkybių paaiškinimas teismo posėdžio metu. B. K. neneigė, kad ji pateikė deklaracijas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau teigė, kad ji, pildydama deklaracijas, vadovavosi bendrovių pateiktomis transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartimis, o ne VšĮ „Emprekis“ nurodytomis kainomis. Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklausta Institucijos atstovė R. V., kuri surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitas dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Ji nurodė priežastis, dėl kurių nebuvo vadovautasi transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartimis, t. y. nes kilo abejonių, dėl šiuose dokumentuose nurodytų automobilių kainų: transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys buvo rusų kalba, kuriose teigiama, kad vadovaujamasi jose nurodytais įstatymais, be to, nebuvo pateikta mokėjimo ir kiti dokumentai (pavyzdžiui, eksporto deklaracijos), kurie leistų pagrįstai laikyti tikromis automobilių kainas, nurodyas pirkimo–pardavimo dokumentuose. Tai iš esmės atitinka supaprastinto patikrinimo ataskaitose dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes (b. l. 8–12, 13–18). Jose užfiksuota, kad deklaracijose nurodytos automobilių kainos remiantis pirkimo–pardavimo sutartimis, tačiau muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas negalėjo būti taikomas, nes įmonės nepateikė reikalingų dokumentų. Teismas nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti šiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotomis aplinkybėmis. Be to, padarytą administracinį nusižengimą patvirtina muitinės tarpininkavimo sutarčių tarp B. K. ir UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) kopijos, rašytinis B. K. paaiškinimas.

Pasak B. K., transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartyse nebuvo didelių nukrypimų (iki 20 proc.) nuo VšĮ „Emprekis“ nurodytų automobilių verčių, o Vilniaus teritorinė muitinė žodiniu susitarimu leido tokį nukrypimą taikyti. Pirma, deklaracijų teikimas ir su tuo susijusių veiksmų atlikimas yra reglamentuojamas teisės aktais, o ne žodiniais susitarimais. Antra, Institucijos atstovė R. V. paneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą aplinkybę dėl žodinio susitarimo dėl galimo iki 20 proc. nukrypimo nuo VšĮ „Emprekis“ nurodytų automobilių verčių. Byloje negauta jokių patikimų duomenų, patvirtinančių aptariamą aplinkybę. Vien B. K. manymas dėl galimo nukrypimo teisėtumo neleidžia teigti, kad jos užpildytose deklaracijose informacija yra teisinga. Reikšminga ir tai, kad ji savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog, pavyzdžiui, UAB (duomenys neskelbtini) nesutiko, kad už automobilius mokesčiai būtų mokami pagal VšĮ „Emprekis“ kainyną, nors negavo iš bendrovės dokumentų, kurie patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrįstumą (b. l. 4). Tai patvirtina, kad B. K., pildydama deklaracijas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, rizikavo, nes nebuvo įsitikinusi, ar transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytos automobilių kainos yra realios.

Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad B. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku pateikė minėtas deklaracijas su klaidinga ir neišsamia informacija ir taip pažeidė teisės aktais nustatytą tvarką. Dėl neteisingos informacijos pateikimo priskaičiuota nesumokėtų 275 Eur importo muito mokesčio ir 635 Eur PVM (UAB (duomenys neskelbtini) atveju) bei 9805 Eur muito mokesčio ir 22 646 Eur PVM (UAB (duomenys neskelbtini) atveju).

Taigi B. K. veika, kai ji 2018 m. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pateikė deklaracijas Vilniaus teritorinei muitinei, kvalifikuotina pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika, kai ji 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini) vardu pateikė deklaracijas Vilniaus teritorinei muitinei, kvalifikuotina pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija).

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta perteklinė ANK 212 straipsnio 2 dalis (dėl UAB (duomenys neskelbtini)), nes B. K. veikos kvalifikavimui pakanka ANK 212 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija). Todėl šiuo atveju laikytina, kad protokole padaryta techninė klaida, kuri taisytina nepažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos interesų.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 212 straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų. ANK 212 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) sankcijoje nustatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

B. K. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šiuos administracinius nusižengimus, nesilaikė pareigos teisingai deklaruoti duomenis turėdama išankstinių neteisėtų tikslų. Byloje nenustatyta, kad, tiriant ir nagrinėjant bylą, B. K. siekė apsunkinti visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą. Ji neneigė padariusi klaidą ir netinkamai užpildžiusi bylai reikšmingas deklaracijas administracinio nusižengimo protokole aptartomis aplinkybėmis, papasakojo jai žinomas aplinkybes apie nagrinėjamą įvykį, taip pat neginčijo sumažintų mokesčių dydžio. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti B. K. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, šiuo metu jai 67 metai, ji anksčiau nebausta administracine tvarka (b. l. 19–20). Byloje nėra duomenų apie jos patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat nenustatyta, kad B. K., teikdama deklaravimo paslaugas Vilniaus teritorinei muitinei ar kitoms institucijoms, iki šiol nesilaikydavo teisės aktų reikalavimų. Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad B. K. linkusi nesilaikyti įstatymų. Priešingai jos padaryti administraciniai nusižengimai laikytini atsitiktiniais. Be to, B. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, ANK 212 straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) sankcijoje nustatyta minimali bauda yra 300 Eur, o ANK 212 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) sankcijoje – 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias B. K. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir jos asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net minėtų straipsnių sankcijose įtvirtintų minimalių baudų paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytiems administraciniams nusižengimams ir B. K. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnes baudas, nei ANK 212 straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) ir ANK 212 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) sankcijose nustatytos minimalios baudos, t. y. atitinkamai 100 Eur ir 300 Eur.

Skirtinos baudos bendrintinos ANK 38 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 212 straipsnio 2 dalimi (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), 212 straipsnio 4 dalimi (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

B. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jai 100 Eur (šimto eurų) dydžio baudą.

B. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jai 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, B. K. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.