- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-272-417/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05616-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nukentėjusysis
- H. L.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo H. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, ir 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Iš R. V. nukentjėusiajam H. L. priteista 50 (penkiasdešmt) eurų turtinės ir 400,00 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. V. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, tai yra: 2019 m. vasario 10 d. apie 2.30 val. R. V. (duomenys neskelbtini), ties restoranu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, atidaręs taksi automobilio „Crysler Voyager“, valstybinis numeris T (duomenys neskelbtini), priekines keleivio dureles, kumščiu vieną kartą sudavė automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdinčiam nukentėjusiajam H. L. į veidą ir tokiu būdu padarė jam galvos sumušimą, lūpos muštinę žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis H. L. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir papildomai iš nuteistojo R. V. priteisti 550 eurų padarytos turtinės ir 3100 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
2.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas, nes toks teismo sprendimas iš esmės yra nesuderinamas su teisingumo principu ir teismo nešališkumo principu, susidaro įspūdis, kad teisingumą valstybės vardu vykdantis teismas ėmėsi ginti nusikaltėlio, pripažinusio savo kaltę, teises, neteisingai įvertinęs nukentėjusiojo teisę į patirtos žalos atlyginimą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl civilinių ieškinių, netinkamai įvertino nukentėjusiojo turtinę ir neturtinę žalą.
2.2. Dėl turtinės žalos apeliantas teigia, kad teismui pateikdamas civilinį ieškinį jis nurodė sumą, kurią sudaro išlaidos medikamentams bei vykimui pas gydytojus, medicinos ekspertus. Nukentėjusiojo teigimu, dėl padarytų sužalojimų lūpoje liko vidinis randas, kuris trukdo valgant, kalbant, yra skausmingas, dėl šio rando burnoje nuolat jaučiamas diskomfortas, gydymo metu randas neišnyks, būtina daryti plastinę operaciją. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis paaiškino, kad niekada nėra dalyvavęs baudžiamajame procese ir dėl nežinojimo bei dėl didelio streso, sumišimo, neišmanymo, kaip elgtis tokiose situacijoje, nerinko realias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Teismui pateikė visus turimus duomenis, kurių pagrindu akivaizdu, kad yra padaryta reali žala, kurios dydžio dėl objektyvių priežasčių nepagrindus rašytiniais įrodymais, dydį gali nustatyti teismas, nes padaryta žala yra reali ir apkaltinamasis nuosprendis tai patvirtina.
2.3. Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis nurodo, kad nusikalstamais veiksmais jam bvo sukeltas didžiulis fizinis skausmas smūgio sudavimo metu, toliau ėjo varginantis ir be galo skausmingas gydymas, jis patyrė viešą pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje, buvo sugadinti savaitgalio ir kitų dienų planai. Nepagijęs privalėjo dirbti, nes dirba viešai bendraudamas su žmonėmis, užsiima automobilių pardavimu, negalėjo rodytis klientams, negalėjo dirbti ir laisvai bendrauti su pirkėjais, dėl subjauroto veido jautė nepatogumus, diskomfortą bendraudamas su kitais asmenimis, darbuotojais. Sužalojimai sukėlė didžiulių nepatogumų kasdieniniame gyvenime ir buityje, buvo sudėtinga atlikti įprastus veiksmus – valgyti, valgymas ilgą laiką buvo skausmingas procesas, reikėjo atsakingai rinktis maistą, iki šiol valgymo metu jaučia diskomfortą. Dėl šio įvykio iki šiol nukentėjusysis patiria nemalonumų, negali ramiai dirbti, gyventi, yra konstatuoti liekamieji reiškiniai, o tai sukelia nuolatinį diskomfortą, reikia lankytis pas gydytojus, rūpintis dėl rando pašalinimo, jaudinasi dėl būsimos plastinės operacijos ir jos rezultatų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam H. L. 50 Eur turtinės žalos atlyginimą, tinkamai įvertino duomenis apie patirtą turtinę žalą, todėl nesant kitų rašytinių duomenų, patvirtinančių galbūt buvusius ar būsimus nuostolius, apeliacinio skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo padidinimo atmestina. Dėl apeliacinio skundo dalies dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo prokurorė nurodo, kad neturtinės žalos dydžio įvertinimas yra teismo diskrecijos teisė, todėl palieka tai spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo R. V. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo. Nukentėjusysis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, nuteistasis R. V. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Kadangi nusikalstamų veikų kvalifikacija ir esminės bylos aplinkybės neginčijamos, teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nukentėjusysis nesutinka su teismo sprendimu iš nuteistojo nukentėjusiajam H. L. priteisti 50 Eur turtinės žalos ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo
6. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis H. L. byloje buvo pareiškęs 4100 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 17–19). Byloje esančios specialisto išvados Nr. G 513/2019(03) ir pG602/2019(03) patvirtina, kad nukentėjusiajam H. L. buvo padarytas galvos sumušimas, lūpos muštinė žaizda, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad šį kūno sužalojimą nukentėjusiajam tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nuteistasis.
7. Iš byloje esančių H. L. medicininių dokumentų matyti, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, po to buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo atliktas galvos smegenų, veido kaulų kompiuterinės tomografijos tyrimas, po to buvo paleistas gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 32–41, 45–54). Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad vaistams ir vizitams pas gydytojus jis išleido 200 Eur, tačiau nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių duomenų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo turėjo išlaidų medikamentams, kelionei pas medikus, rūbų skalbimui, taigi pagrįstai priteisė jam 50 Eur šių išlaidų atlyginimui.
8. Be to, nukentėjusysis tiek civiliniame ieškinyje, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl R. V. padarytų sužalojimų jam liko vidinis randas, dėl kurio ateityje jam yra būtina plastinė operacija. Šiuos argumentus nukentėjusysis pakartojo ir apeliaciniame skunde, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių šiuos nukentėjusiojo argumentus patvirtinančių objektyvių duomenų. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. pG 602/2019(03) nurodyta, kad apžiūrėjus H. L. nustatyta, kad nukentėjusiajam H. L. žaizdos vietoje susidaręs randas yra nežymus, vizualiai nematomas (t. 1, b. l. 66–68). Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, nukentėjusysis nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurie pagrįstų jo argumentus apie jam būtiną plastinę operaciją, kuri būtų susijusi su nagrinėjamo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo gydymu ar jo fizinės būklės atkūrimu, todėl vien nukentėjusiojo teismo posėdyje išsakyti argumentai dėl tokios operacijos būtinumo negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais. Pažymėtina, kad byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad jam nebuvo reikalingas joks specifinis gydymas, kuris turėtų būti parinktas atsižvelgus į sveikatos būklę, nėra jokių duomenų, kad jam yra būtina daryti plastinę operaciją siekiant atkurti sveikatos būklę iki patirto sužalojimo. Pažymėtina, kad, priteisiant būsimos turtinės žalos atlyginimą, žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, kad būsimos ateityje išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, yra realios. Kadangi tokių duomenų H. L. nepateikė, todėl tokie jo skundo argumentai atmestini.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo išvados dėl H. L. padarytos turtinės žalos dydžio yra neprieštaringos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi nustatydamas padarytos turtinės žalos dydį, taip pat teismas taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir pagrįstai nustatė 50 Eur H. L. padarytos turtinės žalos dydį, kurį keisti skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.
Dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo
10. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti jam 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti jam 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas nustatė, kad R. V. nukentėjusiajam H. L. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto ir jo pasekmių, nepatogumais dėl sužaloto kūno bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais, padarė nusikalstamais veiksmais. Teismas įvertino tai, kad nukentėjusysis dėl smūgio sudavimo jautė fizinį skausmą, nepatogumus, tai turėjo neigiamos reikšmės jo gyvenimo kokybei, todėl nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkino, tačiau sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 400 Eur.
11. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi teismų pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.
12. Nekyla abejonių, jog nukentėjusysis H. L. dėl R. V. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą, jam teko nepatogumai dėl gydymo. Įvertinęs nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtas skriaudas bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris nurodytas teismo nuosprendyje. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš R. V., atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovavosi tiek BPK 115 straipsnio, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje, vertino aplinkybių visumą. Todėl teismo nustatytas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis.
13. Nukentėjusysis jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Apeliantas neturtinės žalos atlyginimo dydį prašo padidinti remdamasis tuo, kad po patirto sužalojimo jis negali ramiai dirbti, jaudinasi dėl ateityje reikalingos plastinės operacijos, turi lankytis pas gydytojus, jaučia diskomfortą valgymo metu. Tačiau pažymėtina, kad nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis iki šiol lankosi pas gydytojus. Be abejonės, H. L. dėl R. V. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą, jam teko nepatogumai dėl gydymo, tačiau dėl to jis nebuvo nedarbingas, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas (nukentėjusiajam nėra nustatytas netektas darbingumas, duomenų apie jo ribotą galimybę vaikščioti ar bendrauti nėra), nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis iki šiol kenčia didelį dvasinį skausmą ar dėl to itin pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės, šis sužalojimas niekaip nepakenkė ir nukentėjusiojo darbo veiklai, nes po sužalojimo jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pažymėtina, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis aiškiai nenukrypsta nuo teismų praktikos tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83-788/2019, 2K-347-976/2018, 2K-453/2014 ir kt.). Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam H. L. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo H. L. apeliacinį skundą atmesti.