Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-223-478-2013

Teisėja Dalia Kursevičienė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00553-2011-2

2013 m. kovo 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 201 str. 3 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. kaltintas tuo, kad neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai laikė denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, o būtent nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2011-09-01, 16.20 val., neturėdamas tikslo realizuoti, jam priklausančiame namo rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini) name, neteisėtai laikė denatūruotą etilo alkoholio skiedinį, kol atvykę policijos pareigūnai kratos metu jam priklausančiame sandėliuke rado ir paėmė du 30 litrų talpos indus su denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio bendras tūris 65,30 litro, tūrinė etilo alkoholio koncentracija 93,4%-93,5%.

Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Jurgita Patalavičienė prašo panaikinti pirmosios instancijos 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - pripažinti I. B. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 201 str. 3 d., ir paskirti jam bausmę - baudą 8 MGL dydžio; daiktinius įrodymus - dvi po 30 ltr. plastmasines talpas su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu, saugomus Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK tarnybinėse patalpose, sunaikinti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai išteisino I. B., vertindamas įrodymus pažeidė LR BK 20 str. 5 d. (turėtų būti BPK). Nurodoma, kad byloje yra netiesioginių įrodymų, kurie patvirtina I. B. katę, nebuvo įvertinta įrodymų visuma. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad I. B. kaltinimas buvo pareikštas įvertinus ne tik A. P. parodymus, tačiau ir kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Prokurorės teigimu, teismas visiškai nepagrįstai nevertino A. P. parodymų ir nesiaiškino jų prieštaringumo. Parodymų patikrinimo metu A. P. nerado sandėliuko, kuriame rastos minėtos talpos su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu, todėl jis negalėjo ten jų padėti, o vėliau atvykti į policijos įstaigą ir pranešti apie tai, kad kratos metu rastas alkoholis priklauso jam. Skundo autorė teigia, kad A. P. teisme buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, o analizuojant juos visų įrodymų kontekste matyti, kad A. P. teismui davė melagingus parodymus, tačiau to teismas taip pat neįvertino ir nepasisakė. Skunde taip pat teigiama, kad tyrėja R. R., ikiteisminio tyrimo metu atlikusi ikiteisminio tyrimo veiksmus su A. P., teismui parodė, kad kuomet buvo su šiuo asmeniu atliekami tyrimo veiksmai, jis buvo blaivus ir niekada nebuvo sukėlęs įtarimo dėl savo elgesio, dėl to, kad nesuprastų to, ką šneka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorę, prašiusią skundą tenkinti, išteisintojo gynėją, prašiusį skundą atmesti, sprendžia, kad prokurorės J. Patalavičienės apeliacinis skundas atmetamas.

Prokurorė iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu, teismo padarytų išvadų atitikimu faktinėms bylos aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visuma. LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis), tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2012, Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2010). Apeliantė teigia, kad I. B. kaltę patvirtina netiesioginiai įrodymai, tačiau skunde jie nėra konkretizuojamai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog teismo išvados dėl I. B. išteisinimo motyvuotos, pagrįstos išsamia, visapusiška bei nešališka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos LR BPK 20 str. 5 d., nepažeistos.

I. B. buvo kaltinamas baudžiamuoju nusižengimu, numatytu BK 201 str. 3 d., t. y. tuo, kad neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai laikė denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, o būtent nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2011-09-01, 16.20 val., neturėdamas tikslo realizuoti, jam priklausančiame namo rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini) name, neteisėtai laikė denatūruotą etilo alkoholio skiedinį, kol atvykę policijos pareigūnai, kratos metu, jam priklausančiame sandėliuke, rado ir paėmė du 30 litrų talpos indus su denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio bendras tūris 65,30 litro, tūrinė etilo alkoholio koncentracija 93,4%-93,5%.

Už LR BK 201 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą atsako tas, kas neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno dešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų arba nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių).

Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise J. B. ir I. B. bei nuo 2008 m. nuomojamame N. P., sandėliuke 2011-09-01 policijos pareigūnai, turėdami informacijos, jog (duomenys neskelbtini) gyvenančios V. T. ir N. P. prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis ir falsifikuotu alkoholiu, atliko kratą, kurios metu buvo rasti 2 indai 30 l talpos su denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio bendras tūris 65,30 litro, tūrinė etilo alkoholio koncentracija 93,4%-93,5%. Šios faktinės aplinkybės nustatytos: kratos protokolu (b. l. 21-22, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 10-15, t. 1), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 24-31, t. 1), specialisto išvada (b. l. 62-63, t. 1), kaltinamojo I. B. parodymais, liudytojų Š. J. (b. l. 174-175, t. 1), A. Š. (b. l. 176, t. 1), N. P. parodymais (b. l. 184, t. 1). Byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog I. B. rūsyje, priklausančiame butui, adresu (duomenys neskelbtini), laikė dvi plastmasines talpas su denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio bendras tūris 65,30 litro. Pats kaltinamasis savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė, nurodydamas, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomoja N. P. ir yra jai atidavęs sandėliuko, kuriame buvo rastos talpos su spiritu, raktą. Antrą raktą buvo davęs A. P., su kuriuo anksčiau kartu dirbo. Apie tai, kad buvo rastos talpos su spiritu sužinojo policijoje (b. l. 174, t. 1). Šie I. B. parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitų liudytojų parodymams ir rašytiniams įrodymams, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Specialisto išvada (b. l. 50-51, t. 1) nustatyta, kad ant tirti pateiktų dviejų plastikinių kamštelių, paimtų įvykio vietos apžiūros metu dėl rūsyje rastų indų su bespalviu skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, adresu (duomenys neskelbtini), rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, nėra. Šie duomenys taip pat nepatvirtina, kad išteisintasis būtų kontaktavęs su plastmasinėmis talpomis, kuriose rasta etilo alkoholio. Liudytojos A. S. parodymais nustatyta, kad I. B. jam priklausančiame bute negyvena, butą nuomoja N. P., ar lankosi jam priklausančiame sandėliuke, nežino (b. l. 176-177, t. 1). Liudytojos V. T. ir N. P. taip pat nenurodė, jog sandėliuke rastos talpos priklausytų I. B. (b. l. 177, 184, t. 1). Be to, liudytojų Š. J. ir A. Š., atlikusių kratą ir radusių talpas su denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, parodymais nustatyta, kad jiems buvo žinoma, kad būtent V. T. ir N. P., kurios yra seserys, prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis ir falsifikuotu alkoholiu, jos ne kartą yra už tai baustos, I. B. jiems nebuvo žinomas, nebuvo jokių duomenų, kad jis prekiautų alkoholiu (b. l. 174-175, 176, t. 1). Tiesiogiai ištyręs visus šiuos įrodymus teisiamojo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių objektyvių tiesioginių įrodymų, jog I. B. sandėliuke, priklausančiame butui, adresu (duomenys neskelbtini), laikė dvi plastmasines talpas su denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio bendras tūris 65,30 litro, tūrinė etilo alkoholio koncentracija 93,4%-93,5%.

Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nevertino A. P. parodymų ir nesiaiškino jų prieštaringumo, neįvertino, kad A. P. teismui davė melagingus parodymus, ir dėl to nepasisakė. Tiek iš teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 198-197, t. 1), tiek iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo liudytojo A. P. parodymus, aiškinosi jų keitimo priežastis, siekdamas patikrinti šio liudytojo teisme duotų parodymų teisingumą, užklausė VĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinį Psichiatrijos ligoninę, ar liudytojas A. P. nėra įtrauktas į šios ligoninės pacientų įskaitą, ir, gavęs atsakymą, kad liudytojas buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį (b. l. 1, t. 2), teisingai įvertino šio liudytojo parodymus kaip keliančius pagrįstas abejones, ir padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojo A. P. parodymai laiko ir vietos atžvilgiu yra prieštaringi ir tam galėjo turėti įtakos jo negalėjimas tiksliai prisiminti įvykių sekos dėl girtumo. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas liudytojo A. P. parodymų prieštaringumą, įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų LR BPK 20 str. 5 d., nepažeidė, pagrįstai nesirėmė šio liudytojo parodymais, pagrindžiant I. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Apeliaciniame skunde nurodomi prieštaravimai tarp liudytojo A. P. ir išteisintojo I. B., liudytojų R. R. ir S. S. parodymų, byloje esantys duomenys, kad I. B. kartais atvažiuoja pasižiūrėti savo nuosavybės, negali būti vertinami kaip netiesioginiai įrodymai, neginčijamai patvirtinantys I. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Susipažinus su bylos medžiaga, taip pat įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. B. išteisino pagal LR BK 201 str. 3 d., neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. Byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog I. B. rūsyje, priklausančiame butui, adresu (duomenys neskelbtini), laikė dvi plastmasines talpas su denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio bendras tūris 65,30 litro, tūrinė etilo alkoholio koncentracija 93,4%-93,5%.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir pagrįstai I. B. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 201 str. 3 d., todėl tenkinti prokurorės J. Patalavičienės apeliacinį skundą ir nuteisti I. B. nėra pagrindo.

Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą atmesti.