Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-06-20 · Civilinė byla Nr. 2-5474-375/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-20
Bylos Nr.
2-5474-375/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-02516-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Ieškovas
K. K.
Atsakovas
J. K.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2-5474-375/2012(Proceso Nr. 2-05-3-02516-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.; 116.4.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovui K. K., atsakovei J. K., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Domaševičienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei J. K. , institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti Kauno apygardos teismo 2010-12-02 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1123-173/2010 nustatytą išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, priteisiant iš jo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 300 Lt mokamomis kas mėnesį iki pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-03 sprendimu nutraukė šalių santuoką. Kauno apygardos teismas pakeitė minėtą sprendimą priteisdamas iš jo išlaikymą dukrai po 600 Lt. Po šio teismo sprendimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, ji ženkliai pablogėjo, todėl jis neišgali skirti kas mėnesį dukros išlaikymui po 600 Lt. Dirba ir gauna 920 Lt per mėnesį atlyginimą, o esant geriems bendrovės rodikliams darbdavys moka dar ir kintamą priedą prie atlyginimo. Dėl ekonominės situacijos priedų mokėjimas yra sutrikęs. Išlaidos yra dideles, o pajamos mažos, nors ir deda visas pastangas, kad situacija pasikeistų. Teismo nustatyta 600 Lt dydžio kas mėnesį suma pasidarė neįvykdomu įsipareigojimu, kuris neatitinka realių finansinių galimybių. Net ir 300 Lt įsipareigojimas šiuo metu yra sudėtingai vykdomas. Atsiradus nors menkiausiai galimybei labiau prisidėti prie dukters išlaikymo būtinai tai padarys.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutinka.

Nesutikimą grindžia tuo, kad ji dukrą išlaiko suteikdama jai visas sąlygas tobulėti, lavinti savo gebėjimus bei tenkina bendruosius vaiko poreikius. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad darbo sutartimi jam nustatytas 920 Lt fiksuotas atlyginimas. Jis nurodė, kad darbdavys yra įsipareigojęs mokėti kintamą, priklausomą nuo darbo rezultatų priedą prie atlyginimo. Darytina išvada, kad ieškovas gauna piniginius priedus prie nustatyto dydžio atlyginimo, kurie išmokami per atitinkamą laikotarpį. Ieškovas sąmoningai nenurodė papildomų gaunamų priedų dydžio, iš kurių būtų galim spręsti apie visas jo gaunamas pajamas iš UAB“Mitnija“.

Šalies argumentai

Ieškovas kaip vieną iš turtinės padėties pablogėjimo priežasčių nurodė neturėjimą jokio nuosavybės teise priklausančio būsto. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas sumas, skirtas būsto nuomai bei komunalinių mokesčių mokėjimui.

2009 m. prasidėjus teisminiams procesams ji kartu su nepilnamete dukra išsikėlė iš namo, esančio Kauno rajone Šlienavos SB“Žasma“, nes gyvenimas su ieškovu tapo neįmanomas. Pasibaigus teisminiams procesams teismas priteisė ieškovui 20 000 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Buvo priversta sudaryti su AB banku „Swedbankas“ vartojimo sutartį priteistai kompensacijai išmokėti. Ieškovas, nors ir gavo kompensaciją, toliau neteisėtai valdė ir naudojosi jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Gyvenamojo namo patalpos buvo apgadintos, apleistos, trūko eilės buities daiktų. Norėdama užtikrinti dukrai saugią, funkcionalią bei patogią aplinką minėtame name negyvena. Ieškovas turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, ilgametę darbo patirtį statybų srityje, todėl jam nėra jokių kliūčių susirasti geriau apmokamą darbą. Jo gaunamos pajamos anksčiau siekė 3000 - 3500 Lt per mėnesį, kas įrodo, kad ieškovas pajėgus susirasti gerai apmokamą darbą net gi visuotinės ekonomikos recesijos laikotarpiu. Ieškovas pats nėra suinteresuotas pagerinti savo turtinę padėtį, rūpintis dukters poreikių tenkinimu. Jis nepateikė jokių įrodymų kokių veiksmų ėmėsi, kad jo dabartinė padėtis pagerėtų. Jis pats dėl to kaltas, todėl pagal LR Aukščiausiojo Teismo praktiką tėvai, kurie į sunkią turtinę padėtį pateko dėl nerūpestingo elgesio ( nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo) negali remtis susidariusia sunkia padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo.

Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Dukrai reikalingas didesnis, nei vidutinis išlaikymas, kadangi dukra turi kalbos sutrikimų, ji mikčioja. Šiuo metu mokykloje ji lanko kalbos įgūdžių lavinimo būrelį. Dukra yra gabi, imli, todėl didelė dalis lėšų skiriama jos asmeniniam tobulėjimui. Ji lanko logopedės užsiėmimus, lauko teniso treniruotes, pramoginius šokius, šachmatų būrelį.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad šeima nėra įtraukta į rizikos šeimų sąrašą. Ieškovas gauna mažesnį atlyginimą ir nuomojasi butą. Vaikas antrokas, daug ir gerai mokosi, nors užimtumas per didelis. Dėl išlaikymo sumos palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog ieškovas K. K. yra atsakovės dukters V. K., gim. 2003-05-30, tėvas. Kauno apygardos teismo 2010-12-02 nutartimi pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas priteisiant iš ieškovo dukros išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (b.l. 16-21). Ieškovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (b.l. 22-23). Ieškovas dirba, laikotarpyje nuo 2011-11 iki 2012-04 vidutiniškai gavo 1285 Lt grynųjų mėnesinių darbo pajamų (b.l. 70). Ieškovas 2012-01-01 sudarė buto nuomos sutartį, pagal kurią jis moka 300 Lt nuompinigių ir komunalinius patarnavimus (b.l. 71). Atsakovė dirba, jos mėnesinės vidutinės pajamos laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2011-07-01 neatskaičiuos mokesčių yra 3000 Lt (b.l. 29). Atsakovė turi nekilnojamojo turto ir vieną transporto priemonę (b.l.31- 36, 44). Šalių dukrai diagnozuotas kalbos sutrikimas (b.l. 51). Mergaitė lanko teniso treniruotes, šachmatų treniruotes, lanko sportinių šokių klubą (b.l.52-54). Atsakovė 2011-01-22 sudarė vartojimo kredito sutartį, 2011-01-24 pervedė 20000 Lt ieškovui pagal 2010-12-02 Kauno apygardos teismo nutartį (b.l. 59, 61).

Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai.

Įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti sumažinti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą . Tačiau būtina atsižvelgti dėl kokių priežasčių gerokai pablogėjo skolininko turtinė padėtis. Jeigu dėl to kaltas pats skolininkas (iššvaistė turtą lošdamas azartinius žaidimus ar pan.) pagrindo mažinti išlaikymo dydį nėra. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę kreiptis su prašymu dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

Ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, dirbantis ir gaunantis darbo pajamas. Tačiau kaip matyti iš ieškovo pateiktos pažymos apie darbo užmokestį, bei pažymos apie asmens įmokas iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-188-52/2010 ieškovo darbo pajamos per keletą pastarųjų metų sumažėjo nuo 3000-3500 Lt iki 1285 Lt per mėnesį t.y. maždaug 40 procentų (b.l. 26, 70). Iš Sodros pačio teismo iniciatyva išreikalauti duomenys paneigia atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentus, neva, ieškovas sąmoningai nenurodo papildomų gaunamų priedų prie darbo užmokesčio (CPK 197 str.). Jokiais įrodymais nepagrįstas ir atsakovės aiškinimas, kad į sunkią padėtį ieškovas pateko dėl savo nerūpestingo elgesio, todėl neturi teisės remtis sunkia turtine padėtimi prašydamas sumažinti išlaikymo dydį. Byloje nėra jokių duomenų apie netinkamą ir nerūpestingą ieškovo elgesį (nuolatinį girtavimą, turto iššvaistymą). Tai, kad iš gautos iš atsakovės 20000 Lt piniginės kompensacijos 8732 Lt buvo pervesta pačiai atsakovei padengiant išlaikymo įsiskolinimą negalima laikyti turto švaistymu.

Įvertinus ne tik mūsų valstybėje, bet ir visame pasaulyje tebesitęsiančią ekonominę krizę ir tokius socialiai jautrius ir skaudžius jos padarinius kaip nedarbas, nesutiktina su atsakovės pozicija, jog ieškovas, turėdamas neuniversitetinį aukštąjį išsilavinimą, ilgametę patirtį statybų srityje, nesuinteresuotas pagerinti savo turtinę padėtį ir nededa pastangų surasti geriau apmokamą darbą.

Ieškovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Po santuokos nutraukimo su atsakove ieškovas nuomojasi gyvenamąjį būstą, už kurį moka 300 Lt nuomos mokesčio per mėnesį bei mokesčius už butui teikimas komunalines paslaugas. Jo darbinės pajamos, palyginus su gautomis `2010 12 02 Kauno apygardos teismui priimant nutartį dėl išlaikymo priteisimo, yra akivaizdžiai sumažėjusios. Bylos duomenys suponuoja išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis yra pablogėjusi, todėl jo reikalavimas sumažinti išlaikymo dydį tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas, tačiau ne visa apimtimi jau vien dėl to, jog ieškovas prašo 50 procentų sumažinti priteisto išlaikymo dydį – nuo 600 Lt iki 300 Lt, nors jo pajamos sumažėjo ne pusiau, o apie 40 procentų.

Sprendžiant ieškovo reikalavimo pagrįstumą teismas pirmiausiai privalo užtikrinti prioritetines šalių nepilnametės dukters Viltės teises turėti tokias sąlygas, kurios užtikrintų jos pilnavertį fizinį ir socialinį vystymąsi, galėtų ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Vaikas turi kalbos sutrikimą – mikčioja, todėl lanko logopedės užsiėmimus. Tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad už užsiėmimus ji privalo apmokėti. Juolab, atsakovė nurodė, kad dabar mergaitė lanko Kauno m. „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje esantį kalbos įgūdžių būrelį.

Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog vien dukros ugdymui per mėnesį ji išleidžia apie 300 Lt. Mergaitė dar lanko lauko teniso treniruotes, pramoginius šokius, šachmatų būrelį. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tačiau poreikių apimtis turi atitikti protingumo kriterijus. VTAS atstovė bylos nagrinėjimo metu atkreipė dėmesį į tai, jog vaikas yra per daug užimtas. Manytina, jog atsakovė visai nepagrįstai ir neprotingai pusę dabar iš atsakovo gaunamo išlaikymo išleidžia treniruotėms ir būreliams.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, įvertinus nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant Kauno apygardos teismo nutartį dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir iš ieškovo priteisiant vaikui išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str.).

Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog išlaikymo dydžio sumažinimas galioja tik ateityje t.y. mažesnis išlaikymas pradedamas išieškoti įsiteisėjus teismo sprendimui jį sumažinti, todėl skolininkas neturi teisės reikalauti grąžinti jam išlaikymo skirtumą, susidariusį iki teismo sprendimo, kuriuo buvo sumažintas išlaikymas, įsiteisėjimo dienos.

Iš atsakovės priteistinos pašto išlaidos valstybės naudai bei žyminis mokestis ieškovo naudai (CPK .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2010-12-02 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-1123-173/2010 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo K. K., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. K., gim.2003-05-30, materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės J. K., a.k(duomenys neskelbtini) 12 Lt (dvylika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 104 Lt ( vieną šimtą keturis litus) žyminio mokesčio ieškovo K. K. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Poderienė