- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1123-173/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Arvydas Žibas, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- K. K., K.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, AB „Swedbank“
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 74.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Jurgitai Šiuparytei-Kekienei,, dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovui K. K., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. K. ir atsakovo K. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei santuokos metu įgyto turto padalijimo (tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir AB „Swedbank“),
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
ieškovė J. K. patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti santuoką sudarytą su atsakovo K. K. 2001-04-27 Kauno m. Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 447); nustatyti nepilnametės dukros V. K., gim. 2003-05-30, gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo K. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai V. K., mokant po 600,00 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės; padalyti santuokos metu įgytą turtą: jai, asmeninės nuosavybės teise, priteisti ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. 5280-0046-0006), esančio SB „Žąsma“, Laumėnų km., Kauno raj. bei automobilį „Mercedes Benz“ C220“, v/n CNG 500, o atsakovui, asmeninės nuosavybės teise, priteisti automobilį „Mercedes Benz CLK 200“, v/n DEZ 500, bei motociklą „Suzuki GSX 600“, v/n 003 SD; įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2002-11-18 kredito sutartį Nr. 02-015285-FA įpareigoti vykdyti asmeniškai ją; priteisti atsakovui 7396,55 Lt dydžio kompensaciją už atliktus jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus; palikti jai iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – J.; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių santykiai buvo geri bei gražūs, tačiau vėliau K. K. pradėjo elgtis agresyviai, nustojo rūpintis šeima, ją materialiai remti, nevykdyti kitų santuokinių pareigų. Nepilnametė dukra V. K., gim. 2003-05-30, visą laiką gyveno šeimoje, todėl mano, kad po santuokos nutraukimo jai gyventi geriau bus su motina ir prašo nustatyti jos gyvenamąją vietą kartu su ja. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokant po 600 Lt kiekvieną mėnesį, iki dukros pilnametystės. Santuokos metu įgijo sekantį turtą: ½ dalį žemės, esančio SB „Žąsma“, Laumėnų km., Kauno raj., automobilį „Mercedes Benz C220“, v/n CNG 500, automobilį „Mercedes Benz CLK 200“, v/n DEZ 500 bei motociklą „Suzuki GSX 600“, v/n 003 SD. Atsižvelgiant į tai, kad jų turimos minėto žemės sklypo dalies plotas yra 0,03 ha, prašo jį visą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Taip pat, asmeninės nuosavybės teise, prašo priteisti ir automobilį „Mercedes Benz C220“, v/n CNG 500. Atsakovui, asmeninės nuosavybės teise, turėtų būti priteistas automobilis „Mercedes Benz CLK 200“, v/n DEZ 500 bei motociklas Suzuki GSX 600“, v/n 003 SD. Nekilnojamas turtas - žemės sklypas, sodo pastatas, šiltnamis bei kiemo statiniai, esantys SB „Žąsma“, Laumėnų km., Kauno raj., yra jos asmeninė nuosavybė, todėl negali būti tarp šalių dalijamas. Ieškovė taip pat nurodė, jog sutinka po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdyti visus įsipareigojimus pagal su AB „Swedbank“ 2002-11-18 sudarytą Kredito sutartį Nr. 02-015285-FA. Kadangi minėtas kreditas buvo paimtas šeimos poreikiams tenkinti, ir po santuokos nutraukimo visą likusią negrąžintą jo dalį padengs ji viena, prašo iš atsakovo priteisti 3539,21 Lt sumą. Kadangi ieškovas prisidėjo darant jai priklausančio nekilnojamojo turto einamąjį remontą, sutinka išmokėti jam 7396,55 Lt dydžio kompensaciją už tam panaudotas pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko mergautinę pavardę; nepilnametės dukters V. K. gyvenamąją vietą nustatė su motina; priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. vasario 27 d. iki jos pilnametystės; santuokoje įgytą turtą padalino taip: priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, esančio SB „Žąsma“, Laumėnų km., Kauno raj. bei automobilį „Mercedes Benz C220“, v/n CNG 500, o atsakovui iš ieškovės 35000 Lt dydžio kompensaciją; įpareigoti J. K. po santuokos nutraukimo, asmeniškai vykdyti visus įsipareigojimus pagal su AB „Swedbank“ 2002-11-18 sudarytą Kredito sutartį Nr. 02-015285-FA. Iš byloje esančių UAB „Mitnija“ pažymų apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t.1., b.l. 86-88, 90, 92), teismas nustatė, kad atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki ligos buvo apie 3000-3500 Lt. Kadangi duomenų, kurie liudytų, jog pasibaigus gydymosi laikotarpiui sumažės jo pajamos, atsakovas nepateikė, teismas sprendė, atsakovas gaus panašaus dydžio atlyginimą, todėl įvertinęs tai, jog šalių dukra neturi specialių poreikių, priteisė iš atsakovo 400 Lt dydžio išlaikymą. 35000 Lt piniginę kompensaciją priteisė įvertinęs aplinkybę, jog ieškovė, teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad tam tikri, jai asmeninės nuosavybės priklausančio nekilnojamojo turto einamojo remonto darbai buvo atlikti ir iš atsakovo lėšų (t.2, b.l. 27-35). Atsižvelgiant į tai, ji sutiko sumokėti ieškovui 7396,55 Lt dydžio kompensaciją (T. 1, b.l. 131-133; T. 2, b.l. 27-35). Atsakovas ir jo prašymu teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad didžioji remonto darbų dalis buvo atlikta pačių šalių jėgomis, šeimos narių ir draugų pagalba (t. 2, b.l. 27-35). Atsakovas pateiktais mokėjimo kvitais įrodė atliktų pagerinimo darbų vertę 3146 Lt sumai, todėl teismas atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į preliminarią turto rinkos vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta namo priklausinių vertė (pirties pastato – 20000 Lt, garažo – 1000 Lt, kiemo statinių – 5000 Lt) laikė, kad ieškovės prašoma priteisti piniginė kompensacija atsakovui nebuvo pakankama.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą pakeisti, kuriuo pilnai patenkinti ieškinį. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo per mažo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Neįvertinta, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera, nes jo pajamos, kurios vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 4000 Lt, žymiai viršija Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinį algą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo nedarbingas, tačiau duomenų, kad nedarbingumas yra laikino pobūdžio, nepateikta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 54 (Teismų praktika Nr. 23, psl. 286), nurodyta, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, nustatančias, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už MMA. Šiuo metu patvirtinta mėnesinė alga yra 800 Lt. Teisminio nagrinėjimo metu abi šalys pripažino, kad mergaitė turi specialių poreikių, todėl jai skirtinas didesnis nei minimalus išlaikymas. Atsižvelgiant į padidinto išlaikymo būtinumo aplinkybes, teismas iš atsakovo privalėjo priteisti, ne mažesnį kaip 600 Lt išlaikymą.
35000 Lt piniginė kompensacija atsakovui priteista nepagrįstai, nes bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis turtas buvo iš esmės pagerintas. CK 3.90 str. 1 d. nustato, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metui šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių abiejų bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ir darbu. Pažymėtina, kad VĮ „Registrų centro“ duomenys patvirtina, kad šiuo metu apeliantės vardu yra teisiškai registruotas pastatas - sodo pastatas, šiltnamis, kiti statiniai - kiemo statiniai. Sprendžiant dėl daikto pagerinimo, svarbu nustatyti, ar statybos-remonto darbai atlikti nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių viešosios teisės aktų. Pagal Statybos įstatymo reikalavimus, daikto pertvarkymas pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, negali būti laikomas daikto pagerinimu. Nei teismo nurodytas pirties pastato perstatymas, nei garažo pastatymas negali būti laikomi daikto pagerinimu. Šiems rekonstravimo darbams buvo būtinas statybos leidimas (Statybos įstatymo 2 str. 20 p.; 23 str.), tačiau jis nebuvo išduotas, todėl statybos techninių reglamentų požiūriu minimi darbai vertintini kaip savavališki ir nesuteikia atsakovui teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo. Neįvertinta, jog sodo pastato remontas buvo padarytas iš dalies kreditinių lėšų. Iki šalims pradėjus gyventi skyriumi, kredito įstaigai buvo grąžinta 2921,58 Lt (b.l. 135). Vadinasi, negrąžinta 7078,42 Lt kredito dalimi, turėjo būti sumažinta priteista piniginė kompensacija. Taigi, jeigu teismas laikė, jog apeliantės asmeninis turtas buvo pagerintas už 31465 Lt, kompensacija negalėjo viršyti 12193 Lt (31465 -7075,42 Lt : 2 = 12193 Lt).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pakeisti, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, o bylos dalį dėl turto padalinimo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 3000-4000 Lt. 2008 metais iš atsakovo pajamos buvo apie 45000 Lt, tačiau dėl 2009 metais dėl ekonomikos nuosmukio sumažėjo ir buvo apie 1200-1900 Lt per mėnesį. Negana to, pajamų apie atsakovo gautas pajamas iki laikino nedarbingumo, t.y. už 2009 metus, teismas nėra išsireikalavęs, nukrypstant nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ieškovė nepateikė vaiko poreikių paskaičiavimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas yra nuo 2009-11-09 nedarbingas dėl kojos traumos. Dėl laikino nedarbingumo atsakovui nemokamas darbo užmokestis, tačiau mokama ligos pašalpa, kuri sudaro per mėnesį apie 800-900 Lt. Neįvertinta, jog iš šių pajamų atsakovas kas mėnesį sumoka 250 Lt išlaikymą dukteriai, išlaiko turtą, kuris šiai dienai yra ieškovės nuosavybė, perka vaistus ir turi pragyventi. Pagal 2006-10-16 darbo sutartį, atsakovui 2007-01-02 pakeitus darbo sutartį, jam yra mokama 820 Lt mėnesinė alga bei premijos pagal atskirą bendrovės administracijos vadovo įsakymą. Darbdavys gali taip pat mokėti priedą iki 50% mėnesinės algos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, ar susijęs su važinėjimui. Šiuo metu atsakovo darbovietėje analogiškas pareigas atliekantys darbuotojai uždirba apie 1200 Lt, todėl akivaizdu, kad teismas vertindamas atsakovo pajamas, gautas iki ekonominio nuosmukio, padarė nepagrįstas išvadas ir iš manęs priteisė neproporcingai didelį išlaikymą. Nepilnametei dukteriai yra 7 metais, mergaitė neturi išskirtinių poreikių, todėl mergaitės poreikius per mėnesį pilnai patenkina 600-700 Lt suma.
Neteisingai apskaičiuota piniginė kompensacija už ieškovei priklausančio turto pagerinimą. Apylinkės teismas nurodė, kad spręsdamas apie turto vertę, atsižvelgia į preliminarią turto vertinimo išvadą, kurioje nurodyta namo priklausinių vertė: pirties pastato - 20000 Lt, garažo - 1000 Lt, kiemo statinių - 5000 Lt, todėl priteisė iš ieškovės 35000 Lt. Tačiau priteisdamas kompensaciją, teismas nevertino, kad yra pagerintas ir pats gyvenamasis namas, kurio vertė vertinimo dieną sudarė 244000 Lt. Kaip matyti iš preliminarios turto rinkos vertes nustatymo pažymos ir atsakovo į bylą pakviestų liudytojų parodymų, šis gyvenamasis namas buvo iš esmes pagerintas, todėl priteisdamas kompensaciją už kitus statinius, teismas privalėjo įtraukti ir kompensaciją už namo pagerinimą. Be to, priteisiant kompensaciją nesiaiškinta ar ieškovė bus pajėgi ją sumokėti. Kitaip ši sprendimo dalis realiai būtų įvykdomą per ilgą laiką, priteisiant iš ieškovės darbo užmokesčio. Neįvertinta ir aplinkybė, jog už laikotarpį nuo 2002-12-06 iki 2008-11-01 AB „Swedbankui“ buvo sumokėta 5897,86 Lt, be to, 2009-02-18 esu pervedęs 100 Lt paskolos dengimui, todėl teismas turėjo atsakovui priteisti pusę, t.y. 2998,93 Lt padengtos paskolos dalies.
CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto verte nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Liudytojas R. K. patvirtino, kad transporto priemonės „Mercedes Benz CLK 200“, v/n DEZ 500, bei motociklą „Suzuki GSX 600“, v/n 003 SD, faktiškai yra jo, tik buvo registruotos atsakovo vardu. Šios aplinkybes teismas tarp šalių nesiaiškino: ieškovė dėl šių atsakovo ir liudytojo R. K. nurodytų aplinkybių iš viso nepasisakė, nors teismas tai turėjo nustatyti. Įvertinus tai, byloje nebuvo tinkamai sudarytas dalintino turto balansas, kad nulėmė neteisingai apskaičiuotą priteistos kompensacijos dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nurodo atsakovas teismui išreiškė pageidavimą, kad iš ieškovės jam būtų priteista 130000 - 140000 Lt piniginė kompensacija. Taigi, reikalaudamas nepalyginti didesnės sumos, atsakovas pripažino, jog ieškovė pajėgi tokią piniginę sumą sumokėti, ir laikė, jog galimas tokios kompensacijos priteisimas jo interesų nepažeidžia. Ieškovės nuomone, taip pat nepagrįsti ir net nesąžiningi apeliacinio skundo argumentai dėl turto balanso nesudarymo bei turto rinkos vertės nenustatymo. Byloje abi šalys pateikė tinkamus įrodymus - pažymas iš VĮ Registrų centro, bei VĮ „Regitra“. Kitokio turto balanso sudarymo būdo įstatymai nenumato. Pažymėtina, jog atsakovas neprieštaravo ieškovės nurodytai turto vertei, priešingai - su ja sutiko ir nepateikė jokių priešinių įrodymų. Nesant ginčo dėl turto vertės, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, ar skirti ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės J. K. apeliacinis skundas tenkintinas.
Atsakovo K. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiama. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis)
Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo K.K. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra apie 3000-3500 Lt. Ieškovės vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 2 295 Lt(b. l. 65, t. 1). Tai reiškia, kad šalys turi visas galimybes dukters išlaikymui skirti po 600 Lt, todėl nustatomas šiai dienai maksimalus išlaikymo dydis, kuris pilnai patenkins vaiko poreikius.
Atsakovas nurodė, kad jis dukrą apiperka, todėl tai viena iš aplinkybių, dėl kurios išlaikymas turėtų būti sumažintas iki 300 Lt. Atsakovas neįrodė, kad jis turi papildomų išlaidų dėl dukters išlaikymo, todėl apeliacini skundas šioje dalyje negali būti tenkinamas.
Dėl sutuoktinių turto padalijimo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė J.K. iki santuokos sudarymo įsigijo 1/2-dalį žemės sklypo, 1/2-dalį sodo pastato, 1/2-dalį šiltnamio bei 1/2-dalį kiemo statinių. Po santuokos sudarymo dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė nuosavybės teise įgijo 1/2-dalį sklypo, 1/2-dalį sodo pastato, 1/2-dalį šiltnamio bei 1/2-dalį kiemo statinių. Visa šis nekilnojamas turtas, esantis SB „Žąsma“, Laumėnų kaime, Kauno rajone, ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Santuokos metu šalys įgijo 1/2-dalį žemės sklypą, kurio unikalus Nr.5280-0046-0006, esantis SB „Žąsma“, kurio plotas 0, 03 ha(b. l. 38, t.1).Teismas teisingai sprendė, kad toks sklypas yra nedalus, todėl priteistinas ieškovei J. K..
Atsakovas K. K. teigia, kad gyvenat santuokoje buvo iš esmės pagerintas ieškovei J. K. priklausantis turtas: pastatytas garažas, vietoje šiltnamio pastatyta pirtis, pakeistas sodo pastato stogas, pastatas apšiltintas, pakeisti langai, pagerinta šildymo sistema, perdažytos sienos. Bet garažo ir pirties statybai nebuvo išduoti statybos leidimai, kas buvo būtina(Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktas, 23 straipsnis). Todėl pagrįstai šie statiniai įvardijami savavališka statyba. Kolegija sprendžia, kad daikto pertvarkymas pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo. Niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, jog atsakovas neįrodė, kad šalims gyvenant santuokoje ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas buvo iš esmės pagerintas, todėl šis turtas negali būti pripažintas šalių(sutuoktinių) bendrąja jungtine nuosavybe(CK 3.90 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo apeliacinėje instancijoje pateiktas ekspertizės aktas nelaikytinas tinkamu įrodymu. Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina šie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Pateiktas ekspertizės aktas patvirtina galimas sąnaudas ar kaštus statinio pagerinimui pagal paties atsakovo ekspertui nurodytų, tačiau byloje nenustatytų kaip atliktų darbų apimtį, kai šie darbai atliekami rangos būdu ir už juos sumokant privalomus mokesčius valstybei. Atsakovas teigia, kad visi darbai atlikti pačių jėgomis ir artimųjų pagalba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas šią ekspertizę atliko savanoriškai, t.y. ieškovė ir teismas neturėjo galimybės užduoti ekspertui klausimus, todėl ir dėl šios aplinkybės ekspertizės aktas nelaikytinas tinkamu rašytiniu įrodymu(CPK 177 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo ir automobilį „Mercedes benz CLK 220“, valstybinis Nr. CNG 500, kurio vertė 5000 Lt, bei motociklą „Suzuki GSX 600“, kurio vertė 3000 Lt. Šių daiktų vertę nurodė ieškovė J. K.. Atsakovas šios vertė neginčijo. Dabar atsakovas K. K. teismui pateikė transporto priemonių vertinimo ataskaitas, kurios sudarytos 2010 m. balandžio 6d. ir balandžio 9d., t.y. po teismo sprendimo paskelbimo, kurioje nurodyta, jog automobilio „Mercedes benz CLK 220“ vertė yra 11 988, 41 Lt, o motociklo vertė-2 916 Lt. Atsakovas prašo atsižvelgti į šiuos naujus įrodymus tenkinant jo apeliacinį skundą. Toks atsakovo prašymas yra nepagrįstas, kadangi priimdamas sprendimą, teismas įverto šalių pateiktus įrodymus, kurių pagrindu ir priimtas atitinkamas sprendimas(CPK 265 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos dydį. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad sodo pastato remontuoti buvo gautas banko kreditas(10 000 Lt). Šalims gyvenant santuokoje bankui buvo grąžinta 2 921, 58 Lt. Liko negrąžinta 7078, 42 Lt. Padarytų pagerinimų suma turėjo būti mažinama negrąžinto kredito dydžiu, kadangi likusią kredito dalį grąžins ieškovė. Atlikti darbai šalių santuokinėmis lėšomis, todėl jos dalintinos pusiau(31 465 Lt :2= 15 732, 5 Lt). Iš 15 732, 5 Lt atėmus pusės kredito dalį, atsakovui priklausanti kompensacija sudaro 12 193 Lt. Ieškovė bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu pareiškė, kada ji sutinkanti atsakovui sumokėti 20 000 Lt. kompensaciją. Kolegija yra tos nuomonės, kad tokia piniginė kompensacija pilnai kompensuoja jam tenkančio turto dalį.
Kiti ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų motyvai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.
Ieškovei iš atsakovo pritiestina 300 Lt žyminio mokesčio, kurį ieškovė sumokėjo paduodama apeliacinį skundą(CPK 93 straipsnis).
Ieškovė už paduodamą apeliacinį skundą turėjo sumokėti 828 Lt žyminį mokestį(ginčijama suma-27 603,45 Lt), bet nuo 528 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo ji buvo atleista(b. l. 66, t.2). Apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta ieškovės naudai, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 528 Lt žyminis mokestis ir 20, 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(b. l. 69, t.2), (CPK 93 straipsnis).
Išlaikymas nepilnametei V. K. padidintas iki 600 Lt, t. y. 200 Lt daugiau, todėl iš atsakovo K. K. valstybei priteistinas 72 Lt žyminis mokestis(200 Lt x 12 mėn.x 3 %= 72 Lt)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės J. K. apeliacinį skundą tenkinti. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą.
Priteistą iš K. K. išlaikymą nepilnametei dukrai V. K., gim. 2003 m. gegužės 30 d., periodinėmis 400 Lt išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. vasario 27 d. iki jos pilnametystės, padidinti iki 600 Lt.
Priteistą K. K. iš J. K. 35 000 Lt kompensaciją sumažinti iki 20 000 Lt.
Priteisti iš K. K. valstybei (surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 528 Lt žyminio mokesčio ir 20, 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš K. K. valstybei( surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 72 Lt žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
K. K. apeliacinį skundą atmesti.