Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2SP-7158-1041/2018 pagal pareiškėjo V. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo antstolė R. S., priimtas pareiškėjo atskirasis skundas, panaikinta teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolės veiksmų su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir klausimas išspręstas iš esmės – pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

12. Byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo V. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo.

13. Civilinės bylos, Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. J. 2018 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų (antstolės kontoroje gautas 2018 m. vasario 5 d.), kuriame, be reikalavimo dėl antstolės veiksmų, prašė teismo taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (suklysta nurodant Nr. (duomenys neskelbtini)) - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, iki bus galutinai išspręstas pareiškėjo 2018 m. sausio 1 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2-641-920/2014 (Nr. 2-7224-920/2013) ir bus išspręstas kasacinio skundo priėmimo klausimas civilinėje byloje Nr. 2-621-848/2017. Prašymą grindė aplinkybe, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti iš jo vykdomojoje byloje išieškomos 948 Eur sumos atgręžtinis išieškojimas. Kauno apylinkės teismas, nenustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomų sąlygų, prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų – atmetė. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4224-1043/2018 pareiškėjo V. J. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-641-920/2014 (Nr. 2-7224-920/2013) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui (CPK 111, 115 straipsniai). Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė R. S. 2016 m. lapkričio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai įvykdė Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. vykdomąjį dokumentą bei užbaigė šio vykdomojo dokumento pagrindu užvestą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų bei remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2088-390/2017, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-621-848/2017, tačiau teismas 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjo kasacinį skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas tik 2018 m. kovo 1 d., t. y. jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo surašymui arba V. J. surašyto kasacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2A-2088-390/2017 (Nr. 2-621-848/2017) pasirašymui. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Tačiau vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

15. Pareiškėjas, siekdamas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties), dėl kurio paduodamas prašymas atnaujinti procesą, vykdymą, prašymą turi pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais būtinybę sustabdyti vykdymą. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų (nutarčių) stabilumą, darytina išvada, kad sprendimo (nutarties) vykdymą galima sustabdyti tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu kyla reali pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsmė ir nekeliama grėsmė kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisėms ir įstatymo saugomiems interesams. Nagrinėjamu byloje atveju pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoja tuo, jog atnaujinus procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-641-920/2014 (2-7224-920/2013), į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukus antstolę R. S., būtų iš naujo sprendžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-641-920/2014, vykdymo klausimas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-641-920/2014 laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 23 d. Todėl ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pavirtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusios CPK 144 straipsnio 1 dalyje įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

16. Be to, pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoja ir tuo, jog teismui netaikius laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo iki nebus išspręstas kasacinio skundo priėmimo klausimas civilinėje byloje Nr. 2-621-848/2017, gali pasunkėti iš jo vykdomojoje byloje išieškomos sumos atgręžimas. Tačiau pareiškėjas, reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo kol nebus išspręstas kasacinio skundo priėmimo klausimas civilinėje byloje Nr. 2-621-848/2017, šiam prašymui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kad kasacinis skundas pateiktas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas su pareiškėjo atskirojo skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai taikė procesinės teisės normas bei neišsamiai ištyrė pareiškėjo skunde nurodomus argumentus, neturi pagrindo sutikti.

17. CPK 263 straipsnyje reglamentuota, kad teismo sprendimas, tačiau tai taikoma ir teismo nutarčiai, kuria baigiama nagrinėti byla, turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis negali būti laikoma nepagrįsta ir neteisėta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.