Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00306-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1.; 1.2.29.1.;

1.2.19.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7.

2016 m. liepos 15 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir Korupcijos skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj ir nuteistojo R. Z. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d. 30 MGL (1129,80 eurų) bauda, pagal BK 300 str. 1 d. 20 MGL (753,20 eurų) bauda, pagal BK 228 str. 2 d. 60 MGL (2259,60 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (2259,60 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., BK 67 str. 2 d. 1 p. ir 68 str. pagrindais R. Z. uždrausta dvejus metus dirbti valstybės pareigūno darbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, tai yra (duomenys neskelbtini) (toliau – duomenys neskelbtini)) direktorius, pasisavino jo žinioje esantį 1962 Lt svetimą turtą ir pasikėsino pasisavinti jo žinioje esantį 900 Lt turtą, o būtent:

R. Z., būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius ir pasinaudodamas užimamomis pareigomis, vykdomomis funkcijomis, turima informacija apie tai, jog (duomenys neskelbtini) priklausančių transporto priemonių remonto darbus pagal 2012 m. sausio 27 d. pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir informacija apie tai, kiek lėšų skirta (duomenys neskelbtini) tarnybinių transporto priemonių remontui bei laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2014 m. sausio 7 d. turėdamas tikslą dalį šių lėšų pasisavinti:

- 2013 m. birželio 7 d. nurodė jam pavaldžiam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui A. J. R. Z. naudojamą, V. Z. priklausantį automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, v. n. (duomenys neskelbtini), pristatyti remontuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko, A. J. šį automobilį pristačius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šioje įmonėje atlikus minimo automobilio remonto darbus už 617 Lt, R. Z. nurodė jam pavaldžiam pagal darbo sutartį dirbančiam (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriaus inžinieriui L. Č., kad pastarasis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. D. susitartų suklastoti ir suklastotų dokumentus, į juos įrašant žinomai melagingus duomenis, kad neva už 617 Lt buvo atliktas ne R. Z. naudojamos, o (duomenys neskelbtini) tarnybinės transporto priemonės remontas, po ko, G. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, ir L. Č. suklastojus dokumentus, būtinus, siekiant, kad už automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, v. n. (duomenys neskelbtini) remonto darbus reikalingą 617 Lt sumokėtų (duomenys neskelbtini), L. Č. šiuos dokumentus per (duomenys neskelbtini) atsakingus asmenis pateikus direktoriui R. Z., R. Z. 2013 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) parašydamas rezoliuciją šią sąskaitą faktūrą apmokėti ir tai patvirtindamas savo parašu, (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui nurodė apmokėti suklastotoje 2013 m. birželio 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomą 832,20 Lt sumą, po ko (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyrius per Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją 2013 m. liepos 8 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 832,20 Lt, tokiu būdu apmokant ne tik 215,20 Lt už (duomenys neskelbtini) automobilio „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą, bet ir 617 Lt už R. Z. naudojamo automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą;

- 2013 m. liepos 29 d. pristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontuoti R. Z. naudojamą, J. T. priklausantį automobilį „Infiniti EX35“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir šioje įmonėje atlikus minimo automobilio remonto darbus už 275 Lt, R. Z. nurodė L. Č., kad pastarasis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. D. susitartų suklastoti ir suklastotų dokumentus, į juos įrašant žinomai melagingus duomenis, kad neva už 275 Lt buvo atliktas ne R. Z. naudojamos, o (duomenys neskelbtini) tarnybinės transporto priemonės remontas, po ko, G. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, ir L. Č. suklastojus dokumentus, būtinus, siekiant, kad už automobilio „Infiniti EX35“, v. n. (duomenys neskelbtini) remonto darbus reikalingą 275 Lt sumokėtų (duomenys neskelbtini), L. Č. šiuos dokumentus per (duomenys neskelbtini) atsakingus asmenis pateikus direktoriui R. Z., R. Z. 2013 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) parašydamas rezoliuciją šią sąskaitą faktūrą apmokėti ir tai patvirtindamas savo parašu, (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui nurodė apmokėti suklastotoje 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomą 1284 Lt sumą, po ko (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 13 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1284 Lt (371,87 eurų), tokiu būdu apmokant ne tik 1009 Lt už (duomenys neskelbtini) automobilio „Ford Transit“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą, bet ir 275 Lt už R. Z. naudojamo automobilio „Infiniti EX35“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą;

- 2013 m. liepos 2 d. pristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontuoti R. Z. naudojamą, R. J. priklausantį automobilį „Mercedes Benz S300“, ant kurio buvo pritvirtintas VI tipo (prekybinis) numeris (duomenys neskelbtini), ir šioje įmonėje atlikus minimo automobilio remonto darbus už 890 Lt, R. Z. nurodė L. Č., kad pastarasis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. D. susitartų suklastoti ir suklastotų dokumentus, į juos įrašant žinomai melagingus duomenis, kad neva už 890 Lt buvo atliktas ne R. Z. naudojamos, o (duomenys neskelbtini) tarnybinės transporto priemonės remontas, po ko, G. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, ir L. Č. suklastojus dokumentus, būtinus, siekiant, kad už automobilio „Mercedes Benz S300“, Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus reikalingą 890 Lt sumokėtų (duomenys neskelbtini), L. Č. šiuos dokumentus per (duomenys neskelbtini) atsakingus asmenis pateikus direktoriui R. Z., R. Z. 2013 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) parašydamas rezoliucijas šias sąskaitas faktūras apmokėti ir tai patvirtindamas savo parašu, (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui nurodė apmokėti suklastotose 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomą 560 Lt sumą ir 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomą 1480 Lt sumą, po ko (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyrius per Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją 2013 m. lapkričio 26 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1480 Lt, o 2013 m. lapkričio 29 d. – 560 Lt sumą, tokiu būdu apmokant ne tik 1150 Lt už (duomenys neskelbtini) automobilių „Ford Transit“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą, bet ir 890 Lt už R. Z. naudojamo automobilio „Mercedes Benz S300“, Nr. (duomenys neskelbtini), remontą;

- 2013 m. lapkričio 8 d. pristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontuoti R. Z. priklausantį automobilį „Mercedes Benz 600“, v. n. (duomenys neskelbtini) o šioje įmonėje atlikus minimo automobilio remonto darbus už 180 Lt, R. Z. nurodė L. Č., kad pastarasis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. D. susitartų suklastoti ir suklastotų dokumentus, į juos įrašant žinomai melagingus duomenis, kad neva už 180 Lt buvo atliktas ne R. Z. naudojamos, o (duomenys neskelbtini) tarnybinės transporto priemonės remontas, po ko, G. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, ir L. Č. suklastojus dokumentus, būtinus siekiant, kad už automobilio „Mercedes Benz 600“, v. n. (duomenys neskelbtini) remonto darbus reikalingą 180 Lt sumokėtų (duomenys neskelbtini), L. Č. šiuos dokumentus per (duomenys neskelbtini) atsakingus asmenis pateikus direktoriui R. Z., R. Z. 2013 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) parašydamas rezoliuciją šią sąskaitą faktūrą apmokėti ir tai patvirtindamas savo parašu, (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui nurodė apmokėti suklastotoje 2013 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomą 879 Lt sumą, po ko (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją 2013 m. gruodžio 23 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 879 Lt, tokiu būdu apmokant ne tik 699 Lt už (duomenys neskelbtini) automobilio „Ford Transit“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą bet ir 180 Lt už R. Z. naudojamo automobilio „Mercedes Benz 600“, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą;

- 2013 m. lapkričio 21 d., siekdamas pasisavinti 900 Lt, nurodė L. Č., kad pastarasis su G. D. suklastotų dokumentus, į juos įrašant žinomai melagingus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva buvo atliktas (duomenys neskelbtini) transporto priemonės remontas, o tokius dokumentus suklastojus ir juos pateikus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos skyriui ir šiam skyriui suklastotuose dokumentuose nurodytą pinigų sumą pervedus UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. Č. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo paimtą pervestų pinigų dalį, o būtent – 900 Lt, perduotų R. Z., po ko, G. D., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, ir L. Č. suklastojus dokumentus kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva buvo atliktas (duomenys neskelbtini) automobilio „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontas, nors toks remontas atliekamas nebuvo, L. Č. šiuos dokumentus per (duomenys neskelbtini) atsakingus asmenis pateikus direktoriui R. Z., R. Z. 2013 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) parašydamas rezoliuciją šią sąskaitą faktūrą apmokėti ir tai patvirtindamas savo parašu, (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui nurodė apmokėti suklastotoje 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomą 1425 Lt sumą, po ko (duomenys neskelbtini) 2013 m. gruodžio 23 d. pervedus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1425 Lt, 2014 m. sausio 7 d. L. Č. iš G. D. šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priėmė sutartus 900 Lt, tačiau R. Z. nebaigė savo nusikalstamos veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, tai yra LRSTT Šiaulių valdybos pareigūnams L. Č. sulaikius įvykio vietoje.

Tokiu būdu, (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui, vykdančiam (duomenys neskelbtini) direktorius R. Z. nurodymą, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už R. Z. naudojamų automobilių „Land Rover Range Rover Sport“, v. n. (duomenys neskelbtini), „Infiniti EX35“, v. n. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz S300“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz 600“, v. n. (duomenys neskelbtini) remonto darbus pervedus 1962 Lt, bei 2013 m. gruodžio 23 d. pervedus 1425 Lt iš kurių 900 Lt buvo numatyti R. Z. pasisavinti, tačiau R. Z. nepavykus pasisavinti 900 Lt dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, R. Z. pasisavino jo žinioje esantį svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, šios įstaigos tarnybiniams automobiliams remontuoti skirtą 1962 Lt turtą, bei pasikėsino pasisavinti jo žinioje esantį svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, šios įstaigos tarnybiniams automobiliams remontuoti skirtą 900 Lt turtą.

Be to, R. Z., būdamas valstybės tarnautojas, tai yra (duomenys neskelbtini) direktorius, sukurstė jam pavaldų pagal darbo sutartį dirbantį (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriaus inžinierių L. Č. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių G. D., veikiantį pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, suklastoti tikrus dokumentus, kartu su L. Č. ir G. D. suklastojo tikrus dokumentus bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, o būtent:

R. Z., būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius ir pasinaudodamas užimamomis pareigomis, vykdomomis funkcijomis ir turima informacija apie tai, jog (duomenys neskelbtini) priklausančių transporto priemonių remonto darbus pagal 2012 m. sausio 27 d. pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir informacija apie tai, kiek lėšų skirta (duomenys neskelbtini) transporto priemonių remontui bei laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2014 m. sausio 7 d. turėdamas tikslą dalį šių lėšų pasisavinti:

- siekdamas, kad už jo naudojamo, V. Z. priklausančio automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, v. n. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 617 Lt, sumokėtų (duomenys neskelbtini), neva apmokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini) automobilių remontą, R. Z. paprašė L. Č., kad pastarasis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. D. susitartų suklastoti ir suklastotų dokumentus, į juos įrašant melagingus duomenis, kad neva už 617 Lt buvo atliktas ne R. Z. naudojamos, o (duomenys neskelbtini) transporto priemonės remontas, po ko, L. Č. parengus 2013 m. birželio 27 d. tarnybinį prašymą, (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, neva už (duomenys neskelbtini) automobilio „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą reikalinga preliminari suma yra 900 Lt, šį dokumentą per (duomenys neskelbtini) atsakingus darbuotojus pateikus R. Z., pastarasis, žinodamas, jog šiame prašyme nurodoma preliminari 900 Lt apima ir jo naudojamo automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, v. n. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 617 Lt, 2013 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šiame dokumente parašė rezoliuciją (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriaus atsakingam darbuotojui organizuoti L. Č. prašyme nurodomą pirkimą už preliminarią 900 Lt sumą, tai patvirtino savo parašu ir šį suklastotą žinomai melagingą tikrą dokumentą panaudojo, perduodamas jį vykdymui (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriui, po ko, G. D., sukurstytam kartu veikiančių R. Z. ir L. Č., į 2013 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto (duomenys neskelbtini) automobilio „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), remonto darbų suma yra 832,20 Lt, nors realiai ši suma buvo 617 Lt mažesnė, G. D. šią PVM sąskaitą faktūrą perdavus L. Č., o pastarajam ją per (duomenys neskelbtini) atsakingus asmenis pateikus R. Z., R. Z. 2013 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šiame dokumente parašė rezoliuciją (duomenys neskelbtini) apmokėti suklastotoje 2013 m. birželio 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomą 832,20 Lt sumą, žinodamas, jog šiame dokumente nurodoma 832,20 Lt suma apima ir jo naudojamo automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, v. n. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 617 Lt, šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtino savo parašu ir šį suklastotą žinomai melagingą tikrą dokumentą panaudojo, perduodamas jį vykdymui (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui, po ko (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyrius per Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją 2013 m. liepos 8 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 832,20 Lt, tokiu būdu apmokant ne tik 215,20 Lt už (duomenys neskelbtini) automobilio „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą, bet ir 617 Lt už R. Z. naudojamo automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą;

- siekdamas, kad už jo naudojamo automobilio, J. T. priklausančio automobilio „Infiniti EX35“, v. n. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 275 Lt, sumokėtų (duomenys neskelbtini), neva apmokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini) automobilių remontą, R. Z. paprašė L. Č., kad pastarasis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. D. susitartų suklastoti ir suklastotų dokumentus, į juos įrašant melagingus duomenis, kad neva už 275 Lt buvo atliktas ne R. Z. naudojamos, o (duomenys neskelbtini) transporto priemonės remontas, po ko, L. Č. parengus 2013 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinį prašymą, (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, neva už (duomenys neskelbtini) automobilio „Ford Transit“ v. n. (duomenys neskelbtini), remontą reikalinga preliminari suma yra 1300 Lt, šį dokumentą per (duomenys neskelbtini) atsakingus darbuotojus pateikus R. Z., pastarasis, žinodamas, jog šiame prašyme nurodoma preliminari 1300 Lt apima ir jo naudojamo automobilio „Infiniti EX35“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 275 Lt, 2013 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šiame dokumente parašė rezoliuciją (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriaus atsakingam darbuotojui organizuoti L. Č. prašyme nurodomą pirkimą už preliminarią 1300 Lt sumą, tai patvirtino savo parašu ir šį suklastotą žinomai melagingą tikrą dokumentą panaudojo, perduodamas jį vykdymui (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriui, po ko, G. D., sukurstytam kartu veikiančių R. Z. ir L. Č., į 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto (duomenys neskelbtini) automobilio „Ford Transit“, v. n. (duomenys neskelbtini), remonto darbų suma yra 1284 Lt, nors realiai ši suma buvo 275 Lt mažesnė, G. D. šią PVM sąskaitą faktūrą perdavus L. Č., o pastarajam ją per (duomenys neskelbtini) atsakingus asmenis pateikus R. Z., R. Z. 2013 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šiame dokumente parašė rezoliuciją (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui apmokėti suklastotoje 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomą 1284 Lt sumą, žinodamas, jog šiame dokumente nurodoma 1284 Lt suma apima ir jo naudojamo automobilio „Infiniti EX35“, v. n. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 275 Lt, šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtino savo parašu ir šį suklastotą žinomai melagingą tikrą dokumentą panaudojo, perduodamas jį vykdymui (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 13 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1284 Lt, tokiu būdu apmokant ne tik 1009 Lt už (duomenys neskelbtini) automobilio „Ford Transit“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą, bet ir 275 Lt už R. Z. naudojamo automobilio „Infiniti EX35“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą;

- siekdamas, kad už jo naudojamo, R. J. priklausančio automobilio „Mercedes Benz S300“, ant kurio buvo pritvirtintas VI tipo (prekybinis) numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 890 Lt, sumokėtų (duomenys neskelbtini), neva apmokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini) automobilių remontą, R. Z. paprašė L. Č., kad pastarasis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. D. susitartų suklastoti ir suklastotų dokumentus, į juos įrašant melagingus duomenis, kad neva už 890 Lt buvo atliktas ne R. Z. naudojamos, o (duomenys neskelbtini) transporto priemonės remontas, po ko, L. Č. parengus 2013-10-30 tarnybinį prašymą, (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, neva už (duomenys neskelbtini) automobilio „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą reikalinga preliminari suma yra 600 Lt, ir 2013 m. spalio 30 d. tarnybinį prašymą, (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, neva už (duomenys neskelbtini) automobilio „Ford Transit“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą reikalinga preliminari suma yra 1500 Lt, šiuos dokumentus per (duomenys neskelbtini) atsakingus darbuotojus pateikus R. Z., pastarasis, žinodamas, jog šiuose prašymuose nurodomos preliminarios 600,00 Lt ir 1500 Lt apima ir jo naudojamo automobilio „Mercedes Benz S300“, Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 890 Lt, 2013 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šiuose dokumentuose parašė rezoliucijas (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriaus atsakingam darbuotojui organizuoti L. Č. prašyme nurodomą pirkimą už preliminarias 600 Lt ir 1500 Lt sumas, tai patvirtino savo parašais ir šiuos suklastotus žinomai melagingus tikrus dokumentus panaudojo, perduodamas juos vykdymui (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriui, po ko, G. D., sukurstytam kartu veikiančių R. Z. ir L. Č., į 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų (duomenys neskelbtini) automobilių „Ford Transit“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), remonto darbų bendra suma yra 2040 Lt, nors realiai ši suma buvo 890 Lt mažesnė, G. D. šias PVM sąskaitas faktūras perdavus L. Č., o pastarajam jas per (duomenys neskelbtini) atsakingus asmenis pateikus R. Z., R. Z. 2013 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šiuose dokumentuose parašė rezoliucijas (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui apmokėti suklastotose 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomą bendrą 2040 Lt sumą, žinodamas, jog šiuose dokumentuose nurodoma bendra 2040 Lt suma apima ir jo naudojamo automobilio „Mercedes Benz S300“, Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 890,00 Lt, šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtino savo parašu ir šiuos suklastotus žinomai melagingus tikrus dokumentus panaudojo, perduodamas juos vykdymui (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui, po ko, (duomenys neskelbtini) 2013 m. lapkričio 26 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1480 Lt, ir 2013 m. lapkričio 29 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 560 Lt, tokiu būdu apmokant ne tik 1150 Lt už (duomenys neskelbtini) automobilių „Ford Transit“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą, bet ir 890 Lt už R. Z. naudojamo automobilio „Mercedes Benz S300“, Nr. (duomenys neskelbtini), remontą;

- siekdamas, kad už jam priklausančio automobilio „Mercedes Benz 600“, v. n. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 180 Lt, sumokėtų (duomenys neskelbtini), neva apmokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini) automobilių remontą, R. Z. paprašė L. Č., kad pastarasis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. D. susitartų suklastoti ir suklastotų dokumentus, į juos įrašant melagingus duomenis, kad neva už 180 Lt buvo atliktas ne R. Z. naudojamos, o (duomenys neskelbtini) transporto priemonės remontas, po ko, L. Č. parengus 2013 m. lapkričio 26 d. tarnybinį prašymą, (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, neva už (duomenys neskelbtini) automobilio „Ford Transit“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą reikalinga preliminari suma yra 900 Lt, šį dokumentą per (duomenys neskelbtini) atsakingus darbuotojus pateikus R. Z., pastarasis, žinodamas, jog šiame prašyme nurodoma preliminari 900 Lt apima ir jo naudojamo automobilio „Mercedes Benz 600“, v. n. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 180 Lt, 2013 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šiame dokumente parašė rezoliuciją (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriaus atsakingam darbuotojui organizuoti L. Č. prašyme nurodomą pirkimą už preliminarią 900 Lt sumą, tai patvirtino savo parašu ir šį suklastotą žinomai melagingą tikrą dokumentą panaudojo, perduodamas jį vykdymui (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriui, po ko, G. D., sukurstytam kartu veikiančių R. Z. ir L. Č., į 2013 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto (duomenys neskelbtini) automobilio „Ford Transit“, v. n. (duomenys neskelbtini), remonto darbų suma yra 879 Lt, nors realiai ši suma buvo 180 Lt mažesnė, G. D. šią PVM sąskaitą faktūrą perdavus L. Č., o pastarajam ją per (duomenys neskelbtini) atsakingus asmenis pateikus R. Z., R. Z. 2013 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šiame dokumente parašė rezoliuciją (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui apmokėti suklastotoje 2013 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomą 879 Lt sumą, žinodamas, jog šiame dokumente nurodoma 879 Lt suma apima ir jo naudojamo automobilio „Mercedes Benz 600“, v. n. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 180 Lt, šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtino savo parašu ir šį suklastotą žinomai melagingą tikrą dokumentą panaudojo, perduodamas jį vykdymui (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui, po ko (duomenys neskelbtini) 2013 m. gruodžio 23 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 879 Lt, tokiu būdu apmokant ne tik 699 Lt už (duomenys neskelbtini) automobilio „Ford Transit“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą, bet ir 180 Lt už R. Z. naudojamo automobilio „Mercedes Benz 600“, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą;

- siekdamas pasisavinti 900 Lt, paprašė L. Č., kad pastarasis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. D. suklastotų dokumentus, į juos įrašant melagingus duomenis, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas (duomenys neskelbtini) transporto priemonės remontas, o tokius dokumentus suklastojus ir juos pateikus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos skyriui ir šiam skyriui suklastotuose dokumentuose nurodytą pinigų sumą pervedus UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. Č. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo paimtą pervestų pinigų dalį, o būtent – 900 Lt perduotų R. Z., po ko, L. Č. parengus 2013 m. lapkričio 27 d. tarnybinį prašymą, (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. 11/01-28859, į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, neva už (duomenys neskelbtini) automobilio „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą reikalinga preliminari suma yra 1500 Lt, šį dokumentą per (duomenys neskelbtini) atsakingus darbuotojus pateikus R. Z., pastarasis, žinodamas, jog šis dokumentas jam perduotas tuo tikslu, kad, organizavus fiktyvų (duomenys neskelbtini) automobilio remonto darbų pirkimą, jis galėtų pasisavinti 900 Lt, 2013 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šiame dokumente parašė rezoliuciją (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriaus atsakingam darbuotojui organizuoti L. C ingos prašyme nurodomą pirkimą už preliminarią 1500 Lt sumą, tai patvirtino savo parašu ir šį suklastotą žinomai melagingą tikrą dokumentą panaudojo, perduodamas jį vykdymui (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriui, po ko, G. D., sukurstytam kartu veikiančių R. Z. ir L. Č., į 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUT0003949 įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko (duomenys neskelbtini) automobilio „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), remonto darbus už 1425 Lt, nors realiai jokie šio automobilio remonto darbai atlikti nebuvo, ir G. D. šią PVM sąskaitą faktūrą perdavus L. Č., o pastarajam ją per (duomenys neskelbtini) atsakingus asmenis pateikus R. Z., R. Z., žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atlikti (duomenys neskelbtini) automobilio „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), remonto darbai, o (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui pervedus šioje sąskaitoje faktūroje nurodomą sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalį šios sumos, tai yra 900 Lt jis pasisavins, 2013 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šiame dokumente parašė rezoliuciją (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui apmokėti suklastotoje 2013 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomą 1425 Lt sumą ir šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtino savo parašu, po ko R. Z. šį suklastotą žinomai melagingą tikrą dokumentą panaudojo, perduodamas jį vykdymui STI Buhalterinės apskaitos skyriui, o (duomenys neskelbtini) 2013 m. gruodžio 23 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1425 Lt.

Be to, R. Z., būdamas valstybės tarnautojas, tai yra (duomenys neskelbtini) direktorius, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo, o būtent:

R. Z., būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6, 10 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 3 ir 6 punktus, kuriais draudžiama naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti ir naudoti valstybės nuosavybę kitokiai nei tarnybinei veiklai, pažeisdamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ str. įtvirtintus principus, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į visuomeninę naudą, tai yra rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, taip pat atsižvelgiant į racionalumą, tai yra, kad turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, pažeisdamas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 21 str. 5 p. reikalavimą, kuriuo draudžiama naudotis ne tarnybos reikalams darbovietės turtu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 16.7 p., kuriuo numatyta, jog (duomenys neskelbtini) direktorius atsako už įstaigai skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo tikslingumą, įstaigos materialinės bazės kūrimą ir tausojimą, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1R-238 patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 7.4, 7.18 ir 7.23 punktų, kuriais jis įpareigotas užtikrinti, kad jo vadovaujamos įstaigos veikla būtų pagrįsta teisėtumo, įstatymų viršenybės principais, užtikrinti, kad įgyvendinant uždavinius optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai ir materialiniai ištekliai, o įstaigos lėšos ir kitas turtas būtų naudojamas ir valdomas teisės aktų nustatyta tvarka, ignoruodamas visus aukščiau minėtus jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, vykdomomis funkcijomis ir turima informacija apie tai, jog (duomenys neskelbtini) priklausančių transporto priemonių remonto darbus pagal 2012 m. sausio 27 d. pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir informacija apie tai, kiek lėšų skirta (duomenys neskelbtini) transporto priemonių remontui, siekdamas, kad už (duomenys neskelbtini) nepriklausančių, jo naudojamų automobilių „Land Rover Range Rover Sport“, v. n. (duomenys neskelbtini), „Infiniti EX35“, v. n. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz S300“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz 600“, v. n. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėtų (duomenys neskelbtini), apmokant neva už (duomenys neskelbtini) priklausančių automobilių remontą, atliktą UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat siekdamas, kad suklastojus dokumentus ir suklastotus dokumentus pateikus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos skyriui ir šiam skyriui suklastotuose dokumentuose nurodytą pinigų sumą pervedus UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. Č. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo paimtų pervestų pinigų dalį, o būtent – 900 Lt, perduotų R. Z., kuris šias, jam patikėtas ir jam nepriklausančias lėšas neteisėtai pasisavintų, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2014 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jam pavaldžiam pagal darbo sutartį dirbančiam (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriaus inžinieriui L. Č. nurodė, kad pastarasis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. D. susitartų suklastoti ir suklastotų tam reikalingus dokumentus, po ko, R. Z., laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su L. Č. ir G. D., veikiančiu pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, suklastojo jo nusikalstamam sumanymui įvykdyti reikiamus tikrus dokumentus, pateikdamas juos vykdymui (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriui ir Buhalterinės apskaitos skyriui, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, po ko (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriui, vykdančiam (duomenys neskelbtini) direktorius R. Z. nurodymą, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už R. Z. naudojamų automobilių „Land Rover Range Rover Sport“, v. n. (duomenys neskelbtini), „Infiniti EX35“, v. n. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz S300“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz 600“, v. n. (duomenys neskelbtini) remonto darbus pervedus 1962 Lt, bei 2013 m. gruodžio 23 d. pervedus 1425 Lt iš kurių 900 Lt R. Z. buvo numatyti pasisavinti, tačiau R. Z. nepavykus pasisavinti 900 Lt dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, R. Z. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2014 m. sausio 7 d. trunkančiais nusikalstamais veiksmais padarydamas du nusikaltimus, numatytus BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., tai yra, siekdamas sau turtinės naudos, kurstydamas klastoti, klastodamas tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudodamas, pasisavindamas jo žinioje esantį svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, šios įstaigos tarnybiniams automobiliams remontuoti skirtą 1962 Lt turtą, bei pasikėsindamas pasisavinti jo žinioje esantį svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, šios įstaigos tarnybiniams automobiliams remontuoti skirtą 900 Lt turtą, į šias nusikalstamas veiklas įtraukdamas sau pavaldų darbuotoją ir asmenį, veikiantį pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, savo nusikalstamais ir priešingais tarnybos interesams veiksmais sukeldamas atgarsį visuomenėje, diskreditavo (duomenys neskelbtini) kaip instituciją, sumenkino valstybės tarnautojo ir valstybinės įstaigos bei jis vadovų autoritetą jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, iškraipė valstybės tarnautojo funkcijas, (duomenys neskelbtini) padarė turtinę – 1962 Lt žalą, ir pasikėsino padaryti turtinę 1425 Lt žalą, dėl tokių veiksmų didelės žalos patyrė valstybė ir valstybės biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir Korupcijos skyriaus prokuroras Andrej Mirnyj prašo pakeisti 2015 m. liepos 10 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. pripažinti, kad byloje nėra kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių; R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 1 d. ir skirti jam 40 MGL dydžio (1506,4 Euro) baudą, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. ir skirti jam 30 MGL dydžio (1129,8 Euro) baudą, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d. ir skirti jam 100 MGL dydžio (3766 Eurų) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 100 MGL dydžio (3766 Eurų) baudą. Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme R. Z. išbūtą laiką nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. sausio 9 d. Taip pat, vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 68² str., R. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti jam teisę dirbti valstybės tarnyboje 3 metams. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo išvados dėl R. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir jų vertinimo, tačiau nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažindamas faktą, kad yra R. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paskyrė pastarajam reikšmingai mažesnę bausmę, nei buvo siūloma valstybinio kaltintojo, ko pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, jame išdėstant išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių ir neteisingai paskiriant bausmę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors teismas nenustatė aplinkybių, sunkinančių R. Z. atsakomybę, vienok nuosprendyje nurodė, kad kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pirmos instancijos teismas nurodė, kad kaltinamasis R. Z. kaltu padaręs jam inkriminuojamas veikas prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinamajame akte faktinės aplinkybės nurodytos teisingai, tačiau veikdamas R. Z. pasirinko tik neadekvatų finansinių-organizacinių problemų jo vadovaujamoje įstaigoje sprendimo būdą. Apelianto nuomone, šiuo atveju būtina pažymėti, kad R. Z. apklausiamas teismo posėdžio metu formaliai kaltu prisipažino tik pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d. ir 183 str. 1 d., ir pripažino tik faktines veikų aplinkybes, tačiau nepripažino savo veiksmų savanaudiško pobūdžio, savo veiksmus aiškino reprezentacinių lėšų (duomenys neskelbtini) nebuvimu ir siekių kompensuoti jo asmenines išlaidas, patiriamas sprendžiant jo vadovaujamos įstaigos organizacinius klausimus. Pagal BK 228 str. 2 d. R. Z. kaltu neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, kas pasak apelianto, akivaizdžiai matyti ne tik iš R. Z. parodymų, bet ir iš baigiamosios jo gynėjo kalbos ir paties kaltinamojo paskutinio žodžio. Tuo tarpu, teismas nuosprendyje prieštaringai nurodė R. Z. poziciją jam inkriminuotų veikų padarymo atžvilgiu, neteisingai pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą ir dėl to neteisingai paskyrė bausmę, reikšmingai sumažindamas valstybinio kaltintojo siūlomos baudos dydį ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį.

Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad pats R. Z. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotos BK 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, neigė jam pateiktą kaltinimą ir šiame epizode prašė jį išteisinti. Pripažindamas kaltę dėl jam inkriminuotų BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo, R. Z. pripažino tik tai, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau tuo pačiu savo veiksmus jis paaiškino siekiu kompensuoti asmeniškai patirtas išlaidas. Tokiu būdu, pasak apelianto, bandymas pateisinti savo neteisėtus veiksmus neatitinka aktyvios atgailos požymių, dėl ko nėra jokio pagrindo pirmos instancijos teismo išvadai, kad R. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Z. prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. leipos 10 d. nuosprendį dalyje panaikinti ir jį išteisinti pagal BK 228 str. 2 d., kaip nepadariusį šios nusikalstamos veikos.

Apelianto teigimu, apygardos teismo nuosprendis yra keistinas dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo. Skundu neginčijamos faktinės bylos aplinkybės, tačiau nesutinkama su veikos kvalifikavimu pagal BK 228 str. 2 d. R. Z. vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašyta aplinkybių visuma neatskleidė jo kaltės formos – tiesioginės tyčios ir tikslo siekimo darant šiuos veiksmus. Dėl šių priežasčių, mano, kad šioje byloje yra svarbu naujai įvertinti faktines aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas vertino formaliai ir klaidingai, t. y. tai, jog jis siekė gauti turtinę naudą sau ir kitiems, pažymint, kad skundžiamame nuosprendyje jam inkriminuoto BK 228 str. 2 d. esančio nusikaltimo kvalifikuojamasis požymis – asmeninės naudos siekimas neaptartas ir nemotyvuotas. Taip pat, skundu, kritikuojama išvada, jog didelę žalą apsprendžia einamų pareigų svarba.

Apeliantas nurodo, kad proceso eigoje, jis nuosekliai laikėsi pozicijos, kad remontuojant V. Z., J. T., R. J. priklausančius automobilius, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedant pinigus (duomenys neskelbtini) tarnybinių automobilių Ford Transit ir VW Passat tariamų remontų pagrindu, turtinės naudos nesiekė, o tokiu būdu siekė kompensuoti patirtas išlaidas, kurios susidarė tarnybos tikslais naudojant savo ar savo šeimos narių automobilius. Taip pat tai, kad jam priskirto tarnybinio automobilio nuolatinis remontavimas, jog jį butų galima eksploatuoti, dėl prastos automobilio būklės ekonomiškai buvo visiškai nenaudingas, pažymint, jog (duomenys neskelbtini) vadovybės žodiniu nurodymu, 2013 m. dėl sunkios kalėjimų sistemos finansinės būklės įstaigų vadovams buvo rekomenduota nesinaudoti galimybe kompensuotis patirtas išlaidas. O dalis lėšų, (900 Lt), kurios inkriminuojamos kaip pasikėsinimas pasisavinti, buvo numatytos panaudoti (duomenys neskelbtini) įkūrimo minėjimui, o ne asmeniniam panaudojimui.

Šias, anot apelianto, paminėtas aplinkybes galima pagrįsti liudytojo J. V. ((duomenys neskelbtini) Ūkio skyriaus komendanto) parodymais apie tai, jog automobilis VW Passat v. n. (duomenys neskelbtini), buvo prastos būklės, dėl tokios būklės buvo neeksploatuojamas. Liudytojo A. J. parodymais, kuris apklaustas teisme liudytoju nurodė, jog jam žinomos aplinkybės, kad R. Z. naudodavo savo lėšas transporto priemonių degalams, dažnai tarnybos tikslais naudojo savo automobilį, žinojo, jog reprezentacijos tikslams naudojo asmenines lėšas. Taip pat liudytojos A. L. ((duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja) parodymais, jog 2013 m. dėl buvusios taupymo politikos nebuvo numatytos lėšos, kurios skiriamos už vykimą į darbą (komandiruotę) nuosavu transportu, jokių prašymų, kad būtų kompensuotos lėšos 2013 m. gauta nebuvo. Be to, ji nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo įvairių renginių, tačiau lėšos jiems skirtos nebuvo, nes direktorius (R. Z.) nesikreipė dėl lėšų skyrimo. Tiriamu laikotarpiu, tardymo izoliatoriuje lėšos reprezentacijai nebuvo skiriamos. Teisme apklausta liudytoja nurodė, jog 2013 m. (duomenys neskelbtini) biudžetas buvo virš 10 milijonų litų (2,89 mln. eurų), keleto tūkstančių litų suma tardymo izoliatoriaus veikloje nereikšminga, dėl ir galimo tokios sumos praradimo tardymo izoliatoriau veikla nenukentėtų. L. Č. parodymais, kuris tiek apklaustas įtariamuoju, tiek liudytoju, tvirtino, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu G. D. jis sutarė, jog byloje nurodytu laikotarpiu iš G. D. paims 900 litų, kurie buvo pervesti iš (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip už neva atliktą automobilio VW Passat remontą. Neginčijant faktinės aplinkybės, visgi L. Č. nurodė svarbią jo (R. Z.) veikos kvalifikavimui aplinkybę, jog šie 900 litų buvo numatyti skirti furšetui, skirtam tardymo izoliatoriaus jubiliejui.

Apelianto nuomone, įvertinus paminėtas aplinkybes, abejotina ar jo veiksmuose įžvelgiamas piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 str., objektyvusis požymis, kuris pasireiškia didelės žalos valstybei, juridiniam asmeniui kilimu. Tai, jog jis atliko veiksmus, kurie gali būti vertinami kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., įvertinus (duomenys neskelbtini) biudžetą, neteisėtai panaudotų lėšų dalis yra labai minimali ir nereikšminga, jog būtų galima teigti apie didelę materialinę žalą. Be to, neteisėtai pasisavintos lėšos visgi netiesiogiai buvo panaudotos ir planuotos panaudoti tardymo izoliatoriaus veikloje, o ne asmeninėms jo reikmėms. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog jo neteisėti veiksmai truko neilgą laikotarpį, buvo tiesiogiai susiję tik su išlaidų kompensavimu naudojant transporto priemones, o ne su netinkamu ir nusikalstamu (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos organizavimu apskritai.

Skundu taip pat atkreipiamas dėmesys į BK 228 str. numatytos „didelės žalos“ požymį, apibūdinantį nusikalstamos veikos padarinius, pažymint, jog tai yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus, bei, kad ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Žalos valstybei nebuvimas paneigiamas rezonanso visuomenėje nebuvimu, ta aplinkybe, jog norminiais aktais nustatytos tardymo izoliatoriaus funkcijos ir veikla nenukentėjo, o vertinant (duomenys neskelbtini) duomenis, 2012-2013 metais, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, pasiektas žymus lėšų sutaupymas. Be šių nurodytų aplinkybių, mano, jog svarbu yra ir tai, kad neteisėtai panaudotos lėšos pradėjus ikiteisminį tyrimą, jo (R. Z.) buvo nedelsiant atlygintos, nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. yra priskiriamos nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai, už kurias įvertinus realių žalingų pasekmių nebuvimą, kaltininko poziciją, konstatuotini visi baudžiamajame įstatyme numatyti pagrindai atleisti kaltininką nuo atsakomybės pagal BK 38 str. ar BK 40 str. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad šioje baudžiamojoje byloje didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 228 str. 2 d., nebuvo nustatytas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros pateiktą skundą.

Nuteistojo R. Z. apeliacinis skundas atmestinas. Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis R. Z. apeliaciniu skundu neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir jų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo procesiniu sprendimu dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 str. 2 d., teigiant, kad Šiaulių apygardos teismas faktines bylos aplinkybes dėl šios veikos padarymo vertino formaliai ir klaidingai, t. y. apeliantas iš esmės ginčija surinktų įrodymų vertinimą bei padarytų išvadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms. Savo ruožtu, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir Korupcijos skyriaus prokuroro apeliaciniu skundu keliamas R. Z. paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažindamas faktą, jog yra R. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paskyrė jam reikšmingai mažesnę (neteisingą) bausmę, nei buvo siūloma.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Taigi, remiantis minėta baudžiamojo proceso įstatymo nuostata, skundžiamo Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinės instancijos teisme tikrinamas paduotų apeliacinių skundų ribose. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisakys tik tuo atveju, jeigu bus nustatyti esminiai BPK pažeidimai.

Dėl R. Z. apeliacinio skundo argumentų.

Nuteistasis R. Z. neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d., ginčija šios veikos faktines padarymo aplinkybes, teigdamas, jog atliktais veiksmais buvo siekiama tik kompensuoti patirtas išlaidas, kurios susidarė tarnybos tikslais naudojant savo ar savo šeimos narių transporto priemones, tačiau nesant tyčios ir tikslo siekti turtinės naudos. Apelianto manymu, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d. sudėties, todėl dėl šios veikos jis turėtų būti išteisintas, pažymint, kad tokie veiksmai truko neilgą laiko tarpą ir nebuvo susiję su netinkamu ir nusikalstamu Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkinės-finansinės veiklos organizavimu, o neteisėtai panaudotų lėšų dalis, įvertinus Šiaulių tardymo izoliatoriaus biudžetą, buvo minimali ir nereikšminga, jog būtų galima teigti apie didelę materialinę žalą, tuo pačiu kritikuojant ir išvadą, jog didelę žalą nagrinėjamu atveju apsprendė jo einamų pareigų svarba. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teisme i(duomenys neskelbtini)rtus įrodymus, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio turinį, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, apelianto R. Z. skunde ir apeliacinės instancijos teisme jo ir gynėjo išdėstytus teiginius, kuriais ginčijamas patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 str. 2 d., laiko nepagrįstais. Aukštesniojo teismo nuomone, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 228 str. 2 d., žemesnės instancijos teismo buvo i(duomenys neskelbtini)rtos ir priešingai nei nurodoma, įrodymų visumos pagrindu tinkamai įvertintos, ko pagrindu padaryta pagrįsta išvada dėl R. Z. kaltės ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn padarius šį nusikaltimą.

BK 228 str. įtvirtinta atsakomybė tam, kas būdamas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (1 dalis), taip pat tam, kas būdamas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu padarė šią veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių (2 dalis). Šios, baudžiamajame įstatyme įtvirtintos, normos prasme, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, suprantamas kaip tarnybinės padėties, teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnyboms interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, o įgaliojimų viršijimu laikoma jų ribų (nustatytų teisės aktais) peržengimas, kuris padaromas neteisėtu veikimu arba veiksmais, nepriklausančiais kaltininko kompetencijai. Pagal šios veikos esmę, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, nors formaliai ir veikia kaip kompetentingas asmuo, vienok jo vykdoma veikla yra nesuderinama su tarnybos interesais. Tokia veika, laikoma pavojinga, iš esmės išoriškai pasireiškianti veiksmų, įeinančių į kaltininko pareiginių įgaliojimų sąrašą padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu, t. y. valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis. Taigi, tokiu būdu, taip elgdamasis, kaltininkas pažeidžia ne tik pagrindinius valstybės tarnybos principus, bet ir iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų akyse. Be to, vertinant tai, kad BK 228 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinasis piktnaudžiavimo tarnyba ar įgaliojimų viršijimo požymis, kaip šios nusikalstamos veikos padarinys, yra laikoma didelė žala, kuri gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio, yra vertinamasis, kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Piktnaudžiavimas gali pasireik(duomenys neskelbtini) tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu.

Skundžiamu nuosprendžiu R. Z. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) direktorius – pažeisdamas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimus piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, t. y. suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojęs užvaldė (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą. Bylos aplinkybėmis neginčijamai nustatyta, kad R. Z., pasinaudodamas užimamomis (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigomis, vykdomomis funkcijomis ir turima informacija apie (duomenys neskelbtini) priklausančių tarnybinių transporto priemonių remonto darbus pagal sudarytą sutartį atliekamus UAB „(duomenys neskelbtini)“, lėšų skirimą tokių tarnybinių transporto priemonių remontavimui, siekdamas, jog už jo naudojamų ir (duomenys neskelbtini) nepriklausančių automobilių (Land Rover Range Rover Sport, v. n. (duomenys neskelbtini), Infiniti EX35, v. n. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz S300, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz 600, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą, atliktą UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėtų (duomenys neskelbtini), apmokant kaip neva už (duomenys neskelbtini) priklausančių transporto priemonių remontą atliktą UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat siekdamas, jog suklastojus dokumentus ir juos pateikus (duomenys neskelbtini) buhalteriniam skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pervesta dokumentuose nurodyta suma, o ją išmokėjus, dalis, t. y. 900 litų, būtų perduota jam (R. Z.), laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., įtraukdamas į tokių neteisėtų veiksmų darymą sau pavaldų darbuotoją ir asmenį, veikiantį pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, suklastojo, jo nusikalstamam sumanymui įvykdyti reikiamus tikrus dokumentus bei pateikdamas juos vykdymui (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriui ir Buhalterinės apskaitos skyriui, šiuos panaudojo, ko pagrindu, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. už R. Z. naudojamų automobilių remontą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 1962 litų, o 2013 m. gruodžio 23 d. pervedus 1425 litų, iš jų R. Z. buvo numatyta pasisavinti, jo žinioje esantį svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį ir šios įstaigos tarnybiniams automobiliams remontuoti skirtą 900 litų turtą. Šios aplinkybės baudžiamojoje byloje buvo nustatytos BPK tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokoluose užfiksuotų duomenų pagrindu matyti, jog R. Z. ne tik, kad buvo suinteresuotas aukščiau minėtų automobilių įgijimu (registruojant juos artimųjų vardu) bei jų pardavimu, bet ir tuo, jog su šių automobilių, nepriklausančių (duomenys neskelbtini), remontu susijusios išlaidos būtų apmokamos (duomenys neskelbtini) priklausančiu turtu (lėšomis skirtomis šios įstaigos automobiliams remontuoti), t. y. (duomenys neskelbtini) atsiskaitant UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamai atliktų (duomenys neskelbtini) automobilių remontą. Minėtų veiksmų atlikimo metu taip pat buvo gauti duomenys ir apie R. Z. ketinimą pasisavinti (duomenys neskelbtini) priklausančias ir šios įstaigos tarnybiniams automobiliams remontuoti skirtas lėšas (900 litų). Nors bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apelianto gynėjui kilo abejonės dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo ir šių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų įrodomosios galios, tuo pačiu teigiant, jog byloje yra provokacijos požymių, apeliacinės instancijos teismas su tuo neturi pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teisme tokios gynėjo keltos abejones, patikrinus byloje turimus duomenis, laikytinos nepagrįstomis. Pažymėtina, kad tiek kriminalinės žvalgybos, tiek ikiteisminio tyrimo metu atliekami veiksmai yra skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Tokie veiksmai tęsiami tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Kriminalinės žvalgybos veiksmai yra atliekami (tęsiami) tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jie nutraukiami, o ikiteisminis tyrimas pradedamas, surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, kad bylą būtų galima perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Visada, kuomet atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu yra atliekami veiksmai, siekiant ištirti gautas žinias apie galimai padarytą baudžiamąją veiką. Tokį tyrimą sudaro įvairūs etapai, kurių metu atliekami įvairūs tyrimo veiksmai.

Nagrinėjamu atveju, byloje turimi duomenys, kurie buvo pateikti apeliacinės instancijos teisme gynėjui pateikus prašymą ir teismui juos išreikalavus, patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai R. Z. atžvilgiu buvo pradėti disponuojant pirmine informacija apie galimai daromas R. Z. nusikalstamas veikas, tarp jų ir dėl BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, t. y. esant faktiniam pagrindui tokių veiksmų atlikimui. Apie tai iš esmės liudija ir išslaptintas kriminalinės žvalgybos subjekto 2012 m. lapkričio 19 d. pranešimas apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurio turinys rodo, kad jau tuo metu buvo disponuojama pirmine informacija apie galimai R. Z. atliekamus neteisėtus veiksmus susijusius su jo naudojamų asmeninių automobilių taisymu panaudojant (duomenys neskelbtini) lėšas (t. 7, b. l. 101). Byloje pateiktame, iš dalies išslaptintame, 2012 m. gruodžio 17 d. teikimo dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo naudojant technines priemones specialia tvarka bei slaptos patekimo į negyvenamąsias patalpas sankcionavimo išraše ir šio teikimo pagrindu 2012 m gruodžio 19 d. priimtoje, remiantis turima nevieša bylos medžiaga, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą naudojant technines priemones specialia tvarka (t. 7, b. l. 106), taip pat iš dalies išslaptintuose Šiaulių apygardos prokuratūros teikimų išrašuose – 2012 m. gruodžio 17 d. dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo naudojant technines priemones specialia tvarka bei slaptos patekimo į negyvenamąsias patalpas sankcionavimo, 2013 m. kovo 19 d. dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, slapto patekimo į tarnybines patalpas, transporto priemones sekimo sankcionavimo pratęsimo, 2013 m. birželio 6 d. dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo, 2013 m. birželio 18 d. dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, slapto patekimo į tarnybines patalpas ir kitas patalpas ir sekimo sankcionavimo pratęsimo (t. 7, b. l. 59-71), atsispindi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindai. Be kita ko, 2013 m. gruodžio 14 d. pranešimų apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. liepos 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose pateikiamas atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, atitinkamai gautos informacijos turinys taipogi susijęs su R. Z. transporto pirkimu, pardavimu, registravimu kitų asmenų vardu bei tvarkymu galimai naudojant (duomenys neskelbtini) skirtas lėšas (t. 7, b. l. 72-78). Taigi, teismo vertinimu, priešingai nei bandoma tvirtinti, visi šie turimi duomenys patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai (taikant kriminalinės žvalgybos priemones ir metodus) R. Z. atžvilgiu buvo pradėti esant tokių veiksmų atlikimo teisiniam ir faktiniam pagrindui. Tokių veiksmų atlikimas buvo pradėtas ir atliekamas laikantis įstatymų reikalavimų, o jų metu gauti ir išslaptinimo procedūros nepažeidžiant fiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose duomenys, pagrįstai laikytini įrodymais byloje. Tokių veiksmų atlikimo metu nustačius ir surinkus pakankamai duomenų dėl nusikalstamų veikų, 2013 m. liepos 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. Taigi, priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas be kitų tiriamų nusikalstamų veikų buvo tęsiamas ir pagal BK 228 str. 2 d., o duomenys pradėtoje baudžiamojoje byloje renkami ir fiksuojami BPK nustatyta tvarka. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami įvairūs BPK numatyti veiksmai (BPK 154, 159-160¹ str.), kurių taikymas leistas teismui priėmus procesinius sprendimus atitinkamai taikomoms procesinėms priemonėms. Taigi, atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, įvertinus jų metu gautus duomenis bei nustačius kitas bylai reikšmingas aplinkybes, įtarimai buvo pareik(duomenys neskelbtini) R. Z., kurio kaltė, kaip jau minėta, šioje byloje grindžiama įrodymais surinktais BPK nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti apie provokavimą ar spaudimą R. Z. daryti nusikalstamą veiką. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, yra suformuoti kriterijai, kuriais remiantis teismai sprendžia, ar taikant nusikalstamos veikos modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista teisė į teisingą procesą išprovokuojant asmenį padaryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008). Šioje byloje nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo subjektai atlikę tyrimo veiksmus, būtų pažeidę ar kaip nors kitaip nesilaikę tokių veiksmų atlikimui keliamų reikalavimų. Priešingai, šioje byloje surinkti duomenys patvirtina aplinkybę, kad iniciatyva daryti nusikalstamą veiką buvo būtent iš nuteistojo pusės, į tokių neteisėtų veiksmų darymą įtraukiant sau pavaldų darbuotoją ir asmenį veikiantį pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Todėl tai, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir vėliau pradėjus ir vykdžius ikiteisminį tyrimą, buvo renkami ir tiriami gauti duomenys tiriant galimas nusikalstamas veikas, kurių pagrindu vėliau priimami atitinkami sprendimai, nepripažįstama provokacija, kaip tai vertina nuteistojo gynėjas. Tokie R. Z. gynėjo argumentai, šioje dalyje nepaneigia šių veiksmų metu gautų duomenų teisėtumo ir įrodomosios reikšmės. Priešingai nei apeliuojama, byloje atlikti ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmai, kuriais buvo tiriamos veikos, nelaikytini neteisėtais ar pažeidžiančiais baudžiamojo proceso įstatymo normas, juo labiau teikiančiais pagrindą išvadai, jog buvo vykdoma provokacija nusikalstamai veikai vykdyti. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. Z. nebuvo provokuojamas nusikalsti, todėl duomenys gauti panaudojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nenustačius provokacijos, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti leistinais, jie atitinka BPK 20 str. reikalavimus ir gali būti laikomi įrodymais byloje (BPK 20 str. 1 d., 4 d.).

Šios bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokių veiksmų metu gauti ir procesiniuose dokumentuose fiksuoti duomenys nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys R. Z. kaltę, aptariamos veikos apimtyje. Šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys iš esmės atsispindi ir baudžiamojoje byloje esančiuose apžiūrų protokoluose. Byloje esančios sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patvirtina faktą dėl (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų panaudojimo remontuojant R. Z. naudojamus automobilius, šių automobilių remontą pridengiant tariamu (duomenys neskelbtini) priklausančių tarnybiniams automobiliams atliktu remontu. Aplinkybes, susijusias su keturių R. Z. naudojamų automobilių atliktu remontu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apmokėjimu iš (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų, patvirtino ir liudytojais apklausti G. D. bei L. Č., jų neneigė ir pats apeliantas R. Z., tokius savo veiksmus teisindamas tarnybos tikslais patirtų asmeninių išlaidų kompensavimu. Liudytojas G. D. parodė, kad pagal sudarytą sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl šios įstaigos tarnybinių automobilių remonto, už atliktus remonto darbus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaitoma pervedimais iš (duomenys neskelbtini) bei patvirtino, jog autoservise buvo remontuojami ir R. Z. naudojami automobiliai, su šių automobilių remontu turėtos išlaidos buvo padengiamos kartu su (duomenys neskelbtini) priklausančiu transporto priemonių atliktu remontu, sąskaitose įrašant tariamai tarnybiniams automobiliams atliktus remonto darbus. Liudytojas L. Č. taip pat patvirtino, kad remonto darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekami ir automobiliams, nepriklausantiems tardymo izoliatoriui, t. y. R. Z. automobiliams, bei parodė, kad jis (L. Č.) surašydavo tarnybinius pranešimus dėl (duomenys neskelbtini) priklausančių automobilių taisymo, juose nurodant tas transporto priemones, kurias reikėdavo taisyti, tačiau šiuose pranešimuose reali padėtis atsispindėdavo tik iš dalies, nes prirašydavo daugiau darbų nei reikėdavo tarnybiniams automobiliams atlikti iš tikro. Tokiu būdu, į tarnybinių automobilių atlikto remonto darbų nurodomą sumą įeidavo ir šiems automobiliams neatlikti darbai. Tai, kad vienas iš R. Z. naudojamų automobilių buvo pristatytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš esmės patvirtino ir liudytoju apklaustas A. J., parodęs, jog R. Z. prašymu, automobilį Land Rover Range Rover Sport, v. n. (duomenys neskelbtini), jis buvo nuvairavęs iki UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu pažymėdamas, jog jokių dokumentų dėl šiam automobiliui atliktų darbų minėtoje įmonėje nėra ėmęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų apžiūros 2013 m. liepos 29 d. protokole taip pat fiksuota, jog atliekant apžiūrą autoserviso patalpose prie keltuvo buvo užfiksuotas stovintis automobilis Infiniti EX35, v. n. (duomenys neskelbtini), su pakeltu variklio gaubtu. Byloje esanti sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neva (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio VW Passat purkštukų remonto patvirtina faktą apie 1425 litų sumos pervedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2014 m. sausio 6 d. piniginių banknotų apžiūros protokolas ir 2014 m. sausio 7 d. L. Č. asmens kratos protokolas įrodo faktą užvaldyti 900 litų, t. y., kad dalis (duomenys neskelbtini) pervestų lėšų už tariamai atliktos tarnybinės transporto priemonės remontą buvo perduota R. Z. pavaldžiam darbuotojui. Aplinkybę, kad už (duomenys neskelbtini) tariamą automobilio remontą L. Č. prašė išgryninti ir perduoti, taip pat jam (L. Č.) buvo perduoti 900 litų, patvirtino ir liudytoju apklaustas G. D., kuris parodė, kad L. Č. ne tik domėjosi, bet ir prašė prisidengiant (duomenys neskelbtini) transporto priemonės remontu išgryninti 900 litų, kurie pasak jo (L. Č.) buvo reikalingi pastarojo viršininkui R. Z.. To neneigė ir pats L. Č., kuris apklausiamas teisme taip pat parodė, kad jam dirbant (duomenys neskelbtini) Ūkio skyriaus inžinieriumi, direktoriaus pareigas ėjęs R. Z., jam kalbėjo apie reikalingas lėšas ir, kad su tuo susijusias išlaidas galima buvo padengti per tarnybinių automobilių remontą. Dėl ko vienas tarnybos automobilių buvo nugabentas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamiems remonto darbams atlikti, kur susitarus su G. D., serviso pagalba buvo išgryninti ir jam (L. Č.) perduoti 900 litų, kuriuos jis turėjo atiduoti R. Z.. Šios aplinkybės neneigė ir pats R. Z., laikydamasis savo pozicijos, kad lėšos buvo reikalingos rengiantis (duomenys neskelbtini) jubiliejui paminėti. Savo ruožtu, apygardos teisme apklausti liudytojai J. V. ir J. T. patvirtino, jog techninius klausimus dėl (duomenys neskelbtini) priklausančių transporto priemonių tvarkydavo L. Č., kuris dėl to rašydavo tarnybinius pranešimus, o galutinį sprendimą kaip įstaigos direktorius, priimdavo R. Z. uždėdamas rezoliuciją. Nurodytos aplinkybės fiksuotos ir dokumentų apžiūros protokoluose, atlikus (duomenys neskelbtini) ir G. D. pateiktų dokumentų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo sutarčių, sąskaitų-faktūrų ir kitų dokumentų) apžiūrą.

Nors šios baudžiamosios bylos procese apeliantas laikėsi pozicijos, kad remontuojant jo naudojamus ir (duomenys neskelbtini) nepriklausančius automobilius prisidengiant tarnybinių transporto priemonių remontu, jis tokiu būdu siekė kompensuoti patirtas išlaidas, kurios neva susidarė tarnybos tikslais naudojant savo ir savo šeimos narių automobilius, o lėšų dalis, t. y. 900 litų, buvo numatyta panaudoti (duomenys neskelbtini) įkūrimo minėjimui, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visetas, pirmosios instancijos teismui leido, bei apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti priešingas apelianto argumentams išvadas. Juolab, kad byloje be pirmiau nurodytų aplinkybių, liudytojų A. L. ir P. Ž. duotų parodymų apygardos teisme pagrindu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai, vykdami į komandiruotes, galėdavo naudotis ir savo transportu, tokiu atveju darbuotojas turėdavo pateikti ataskaitą ir prašymą kompensuoti išlaidas. Tuo pačiu, liudytoja A. L. parodė, kad darbuotojo vykimas nuosavu transportu turėdavo būti patvirtinamas įsakymu, pažymėdama, kad 2013 m. R. Z. nesikreipė dėl išlaidų kompensavimo už naudojimąsi savo transportu. Be to, iš 2014 m. sausio 9 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei šio rašto pagrindu, šių įstaigų 2014 m. sausio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. sausio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad R. Z. už (duomenys neskelbtini) miesto ribų 2013 metais ne su tarnybine transporto priemone vyko tik 2 kartus – į Kauną ir Palangą, šiais atvejais vyko kartu su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais, kurie nustatyta tvarka atitinkamai kreipėsi dėl tokių išlaidų kompensavimo, tačiau pats R. Z. nustatyta tvarka nesikreipė į (duomenys neskelbtini) dėl kompensavimo už tarnybos metu patirtas asmenines išlaidas; taip pat tai, kad (duomenys neskelbtini), skirtingai nei kitos Lietuvos bausmių vykdymo sistemos įstaigos, neorganizavo ir neplanavo organizuoti renginių, susijusių su Lietuvos bausmių vykdymo sistemos 95 metų sukaktimi (t. 3., b. l. 1-194). Taigi, šioje byloje keliama apelianto versija dėl išlaidų, susidariusių tarnybos tikslais kompensavimo bei jų panaudojimo neva organizuojamam renginiui, buvo paneigta byloje esančių objektyvių duomenų visuma. Gi, priešingai nei bandoma tvirtinti, bylos duomenys liudija, kad R. Z., valstybinėje institucijoje eidamas atsakingas pareigas, atlikdamas darbines funkcijas, dėl tarnybos metu patirtų asmeninių išlaidų atlyginimo galėjo kreiptis nustatyta tvarka, tačiau dėl jų nesikreipė. Šiuo atveju nuteistojo nurodomi argumentai dėl lėšų kompensavimo naudojant tarnybos tikslams savo ir savo šeimos narių automobilius, dėl jų nesikreipiant nustatyta tvarka, o prisidengiant (duomenys neskelbtini) priklausančių automobilių remontu, t. y. pasirenkant neteisėtą būdą, laikytini nelogiškais ir nepagrįstais. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo atsakingas už renginių, susijusių su Lietuvos bausmių vykdymo sistemos 95 metų sukakties minėjimo organizavimu. Pastarąją aplinkybę iš esmės patvirtina ir tai, kad be paties nuteistojo ir L. Č., kurį R. Z. buvo įtraukęs į nusikalstamą veiką, daugiau niekas iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų nežinojo apie planuojamą šventę. Tuo tarpu, apelianto argumentas, jog buvo žodinis (duomenys neskelbtini) vadovybės nurodymas nekompensuoti išlaidų, byloje nepagrįstas objektyviais įrodymais ir tai vertinama kaip apelianto gynybinė versija. Pastebėtina ir tai, kad nors R. Z. buvo apeliuojama, jog priskirtu automobiliu (VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini)) nebuvo galima naudotis dėl jo netinkamos būklės, taip pat, kad šio automobilio nuolatinis remontavimas, jog jį būtų galima eksploatuoti, dėl prastos automobilio būklės ekonomiškai buvo visiškai nenaudingas, vienok byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Z. 2013 m. ne tik turėjo galimybę, bet ir naudojosi priskirtu tarnybiniu automobiliu vykdydamas darbines funkcijas, be kita ko, matyti, kad šiuo automobiliu taip pat naudojosi ir kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai (t. 3, b. l. 21-52, 112-143). Todėl toks apelianto argumentas vertintinas kritiškai.

Apeliaciniame skunde, teisindamas savo atliktų veiksmų pobūdį, R. Z. taip pat apeliavo į liudytojų J. V., A. J., A. L., L. Č. duotus parodymus, kuriais atitinkamai buvo nurodytos aplinkybės dėl tarnybos automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) būklės ir eksploatavimo, apelianto asmeninių lėšų ir automobilio naudojimo tarnybos tikslams, išlaidų nekompensavimo, (duomenys neskelbtini) skirtų lėšų dydžio ir jų gavimo organizuojant minėjimą, tokiu būdu bandant paneigti teismo nuosprendyje padarytą išvadą dėl jo tyčios ir tikslo nagrinėjamos veikos kontekste. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK 20 str. 2 d. ir 5 d. nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Kiti proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas asmenų parodymus vertina atsietai nuo baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, interpretuodamas nurodytas aplinkybes tik jam naudinga prasme, vienpusiškai ir selektyviai, nesiejant jų su kitais objektyviais bylos duomenimis. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismui, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, įrodomosios reikšmės, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą procesinį sprendimą R. Z. atžvilgiu. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl R. Z. padarytos nusikalstamos veikos, įvertintas jų visetas, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys sudaro vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai išplaukia nuteistojo kaltę patvirtinančios išvados.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad R. Z. atlikti veiksmai atitinka jam inkriminuotos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba veikos požymius. Ir nors R. Z. vertinimu, apygardos teismo nuosprendyje aprašytų aplinkybių visuma neatskleidė jo kaltės formos – tyčios ir tikslo gauti turtinę naudą sau, pažymint, kad turtinės naudos siekimas nebuvo aptartas ir motyvuotas, tačiau teisėjų kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas yra neteisus teigdamas, kad skundžiamame nuosprendyje aprašytų aplinkybių visuma neatskleidė jo kaltės formos – tiesioginės tyčios ir tikslo siekimo darant šiuos veiksmus. Tokie skundo argumentai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pažymėtina, kad kvalifikuotas piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 str. 2 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei ar kitiems BK 228 str. dispozicijoje nurodytiems subjektams, ir šios žalos nori. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko aiškinimą, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, neleidžia abejoti, kad R. Z., atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, numatė, kad savo neteisėtais veiksmais iškraipys valstybinės institucijos – (duomenys neskelbtini) funkcijas ir veiklos principus, sumenkins šios institucijos autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės žalos patirs valstybė, bei tokių padarinių norėjo. Objektyvieji veikos požymiai, kuriuos patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, leidžia spręsti, jog nuteistasis suprato, kad tvirtina fiktyvius dokumentus ir norėjo taip veikti siekiamam tikslui pasiekti. Byloje taip pat yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, piktnaudžiavo tarnyba siekdamas sau turtinės naudos, bei siekdamas šio tikslo, kryptingai atliko neteisėtus veiksmus. Nors apygardos teismas nustatydamas šį požymį apelianto veiksmuose, jo pakankamai neargumentavo, tačiau tai nedaro teismo išvadų neteisingomis ir teikiančiomis pagrindą kitokio procesinio sprendimo byloje priėmimui, juolab, kad iš skundžiamo nuosprendžio argumentų matyti, jog teismas, vertindamas apeliantui pareikšto kaltinimo pagrįstumą, kiekvieną iš faktinių duomenų vertino pagal tai, kiek juos patvirtino arba paneigė kiti byloje surinkti įrodymai. Tokiu būdu, konstatuoti, kad apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai nustatė R. Z. veiksmuose BK 228 str. 2 d. įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra pagrindo. Vien apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis įrodymų vertinimo išvadomis, savaime nereiškia, kad jis nepagrįstai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba siekdamas sau turtinės naudos.

Apeliantas apeliaciniame skunde kelia abejones ir dėl kilusios žalos, teigdamas, kad jo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 str. objektyviojo požymio, kuris pasireiškia didelės žalos valstybei, juridiniam asmeniui kilimu. Vertinant tokį apelianto skundo argumentą, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 str. baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Pag­rin­dinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą vei­ką, nuo tarnybinio arba draus­mi­nio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir tur­ti­nio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiek­vie­nu atve­ju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad R. Z. savo veiksmais sukėlė BK 228 str. numatytus padarinius, pažymint, kad didelę žalą apsprendė jo einamų pareigų svarba, kas vertinama kaip jo atstovaujamo juridinio asmens reputacijos ir valstybės tarnybos autoriteto menkinimas, įskaitant veikos trukmę, turint ir statutinio darbuotojo statusą, kas taip pat rodo, kad didelė žala padaryta ir valstybei. BK 228 str. dispozicija neapibrėžia ir nepateikia universalių kriterijų didelės žalos požymiui konstatuoti, todėl, kaip minėta, kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžiama individualiai. Antra vertus, iš susiformavusios teismų praktikos galima teigti, kad sprendžiant šį klausimą atsižvelgiama į tai, koks kaltininko veiksmų pobūdis, kokiais teisės aktais ir kokie jais nustatyti reikalavimai, principai yra pažeidžiami, kokia jų reikšmė teisinėje valstybės sistemoje, kokia kaltininko einamų pareigų svarba, rezonansas visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaka valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti iš esmės žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013). Visuma nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurias įvertino ir apygardos teismas, rodo, kad jo padarytos išvados nustatant piktnaudžiavimo padarinius atitinka minėtus vertinimo kriterijus. Ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) veikla nebuvo sutrikdyta, o įvertinus (duomenys neskelbtini) biudžetą, neteisėtai panaudotų lėšų dalis yra minimali ir pan., nereiškia, kad nebuvo pakenkta šios institucijos autoritetui. Akivaizdžiai neteisėti, tarnybos esmei ir turiniui prieštaraujantys, savanaudiško pobūdžio nuteistojo veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Nesilaikymas įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, tiksliau – jų pažeidimas, suponuoja valstybės institucijų veiklos tam tikrose srityse neteisėtumą, ypač kai neteisėtus aktyvius veiksmus padaro pakankamai aukšto rango (toks ir buvo R. Z.) pareigūnai, o tai negali nediskredituoti institucijų prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais. Nagrinėjamoje byloje tarnybine padėtimi piktnaudžiavo valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) direktorius, t. y. asmuo, kuriam keliami auk(duomenys neskelbtini) profesiniai ir etiniai reikalavimai. Savo tyčiniais, priešingais tarnybai veiksmais jis diskreditavo valstybinės institucijos pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino valstybinės institucijos ((duomenys neskelbtini)) autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino valstybinės institucijos autoritetą visuomenėje, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta, kad dėl nuteistojo veiksmų didelės žalos patyrė valstybė. Tai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas neatitinka R. Z. ir jo gynėjo pozicijos, nereiškia, kad toks teismo vertinimas yra subjektyvus ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyti konkretūs apelianto veiksmai, jų pobūdis einamų svarbių pareigų kontekste, leidžia daryti išvadą, kad dėl R. Z. priešingo tarnybos interesams veikimo, buvo sumenkintas (duomenys neskelbtini) autoritetas, valstybės tarnautojo vardas ir dėl to didelę žalą patyrė valstybė, t. y. buvo padaryta neturtinio pobūdžio žala jos interesams. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog dėl R. Z. veiksmų buvo padaryta ir turtinio pobūdžio žala, kuri pradėjus ikiteisminį tyrimą nuteistojo atžvilgiu, buvo atlyginta. Ir nors ši žala nebuvo didelė, įstaigos veikla dėl to nesutriko, tačiau tai nesumažina padarytos didelės žalos BK 228 str. prasme, valstybinės institucijos autoritetui ir valstybei. Juolab, kad vien tai, jog valstybės tarnyba yra skirta tarnauti žmonėms, todėl bet koks valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar savo įgaliojimų viršijimas pasireiškiantis atitinkamais padariniais, pripažįstamas didele žala ne tik asmeniui, bet ir valstybės tarnybos autoritetui, tuo pačiu ir pačios valstybės interesams. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, R. Z. atlikti veiksmai (suklastotų tikrų dokumentų tvirtinimas, kuriuose buvo įtvirtinta atitinkamą reikšmę turinti informacija, ir kurios pagrindu neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas teisėtai vykstančių procedūrų ir šių procedūrų pasekmių realizavimas) sukėlė reikšmingus padarinius, siekiant gauti turtinę naudą. Dėl to, nuteistojo veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kitiems teisiniams gėriams. Pažymėtina ir tai, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes R. Z. veiksmai rodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia. Taigi, didelės žalos požymio nustatymo teisingumą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas, pripažįsta apygardos teismo apkaltinamajame nuosprendyje padarytų išvadų teisingumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šioje byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes daryti kitokias išvadas nėra pagrindo, apygardos teismo atliktas teisinis jų vertinimas neprieštarauja baudžiamajame įstatyme numatyto didelės žalos požymio sampratai. Todėl darytina išvada, kad BK 228 str. 2 d. nuteistojo R. Z. veikai taikyta tinkamai.

Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, nėra pagrindo nesutikti su apygardos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl R. Z. kaltės. Remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d. Patikrinus pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumą ir įvertinus ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad įrodymų vertinimo klaidų apygardos teismas nepadarė, teismo padarytos išvados yra teisingos ir atitinka nustatytas faktines aplinkybes. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų.

Prokuratūros apeliaciniu skundu kritikuojamos teismo išvados dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažinimo R. Z., kartu keliant nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažinęs, jog yra R. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paskyrė jam neteisingą bausmę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. Z., atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytai lengvinančiai aplinkybei konstatuoti būtina nustatyti vieną iš trijų alternatyvų: 1) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi; 2) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą nustatyti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar bylą nagrinėjant teisme. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju, nuteistasis R. Z., tiek bylos ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažįsta tik iš dalies, t. y. pripažindamas savo kaltę iš esmės dėl lengvesnių nusikaltimų, neigė BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą. Iš nuteistojo duotų parodymų matyti, kad nors jis ir pripažino dalį bylos aplinkybių, tačiau iš esmės tokius savo veiksmus teisino tarnybos tikslais patirtų asmeninių išlaidų kompensavimu, apeliuodamas į šių veiksmų vykdymą neilgą laiko tarpą, jog jie nebuvo susiję su netinkamu ir nusikalstamu (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos organizavimu, tuo pačiu pažymint, kad neteisėtai panaudotų lėšų dalis, įvertinus (duomenys neskelbtini) biudžetą, buvo minimali ir nereikšminga. Toks nuteistojo savo veiksmų vertinimas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, suponuoja išvadą, kad nuteistasis savo poelgio kritiškai nevertina, neišgyvena dėl atliktų veiksmų, o priešingai savo veiksmus pateisina. Tokiu būdu, byloje nenustatyta, kad R. Z. prisipažintų ir nuoširdžiai gailėtųsi dėl to, ką jis padarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks formalus prisipažinimas bei nuoširdaus gailėjimosi nebuvimas rodo, kad padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu nuteistasis yra abejingas, jis nevertina savo veiksmų kritiškai. Tokiu būdu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas šioje byloje aplinkybes, pagrindo griežtinti nuteistajam R. Z. bausmę ar nustatyti ilgesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to reikalaujama prokuroro apeliaciniame skunde, nėra. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. Z. paskirta bausmė yra teisinga. Pagal baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės rūšies R. Z. parinkimo ir jos dydžio nustatymo motyvus, darytina išvada, kad teismas, skirdamas pastarajam bausmę, tinkamai įvertino ir atsižvelgė į visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, taip pat nurodė baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo argumentus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. Z. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtą bausmę sušvelninti ar pagriežtinti tik tada, kai žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą, ar aiškiai per švelnią bausmę. Narinėjamu atveju, vertinti nuteistajam R. Z. paskirtą bausmę kaip aiškiai per švelnią, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu yra proporcinga jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, BK 54 str. 1, 2 d., 61 str. 2 d. reikalavimus, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, juolab, kad atsižvelgdamas į R. Z. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, apygardos teismas skyrė jam BK 68² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė dirbti valstybės pareigūno darbą dviejų metų laikotarpiui. Toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpis, atsižvelgus į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, taipogi yra pakankamas padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. Byloje nusikalstamas veikas R. Z. padarė būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) direktoriumi, todėl sprendimas uždrausti dvejiems metams dirbti valstybės pareigūno darbą atitinka BK 68² str. nuostatas ir nėra neproporcingas padarytai veikai.

Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad griežtinti R. Z. skundžiamų nuosprendžiu paskirtą bausmę, taip pat ilginti skirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmę, pagrindo nėra.

Dėl kitų klausimų išsprendimo.

Kaip jau buvo konstatuota pirmiau, pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. Z. kaltės padarius BK 228 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir išvados dėl šios veikos teisinės kvalifikacijos yra pagrįstos ir teisingos. Taip pat, teismas pagrįstai įvertinęs, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas R. Z. padarė būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) direktoriumi, uždraudė nuteistajam dviejų metų laikotarpiui dirbti valstybės pareigūno darbą. Tačiau, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad R. Z. remiantis BK 67 str. 2 d. 1 p. ir 68 str. pagrindu skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, teismas padarė akivaizdų rašymo apsirikimą. BK 67 str. 2 d. 1 punktas numato viešųjų teisių atėmimą (BK 68¹ str.), tuo tarpu teismas nuosprendžiu uždraudė R. Z. dirbti dviejų metų laikotaropiui valstybės pareigūno darbą. Taigi, apkaltinamuoju apygardos teismo nuosprendžiu paskirta BK 68² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas numatytas BK 67 str. 2 d. 3 punkte. BK 67 str. 3 d. reglamentuota, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali būti skiriamas kartu su bausme. Taigi teismas turėjo nurodyti BK 67 str. 2 d. 3 p..

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodytas galutinis R. Z. paskirtos baudos dydis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistajam į bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. sausio 9 d., tačiau įskaičius šį laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nenurodė įskaitomo MGL dydžio ir likusios galutinės baudos dydžio, todėl šioje dalyje nuosprendis tikslintinas. Pažymėtina, kad toks nuosprendžio netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, kuris gali būti ištaisytas (patikslintas) apeliacinės instancijos teismo, neapsunkinant nuteistojo teisinės padėties ir nekeičiant nuosprendžio esmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. R. Z. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistojo R. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Ištaisyti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą nurodant, kad R. Z. BK 67 str. 2 d. 3 p. ir 68² str. pagrindais uždraudžiama dviejų metų laikotarpiui dirbti valstybės pareigūno darbą.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, kad vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str., į paskirtą R. Z. bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. sausio 9 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, viso 4 MGL, ir galutinę bausmę R. Z. paskirti 56 MGL (2108 eurų) baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.