- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- eI2-4858-438/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06599-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 25S242639 (toliau – Sprendimas).
Nurodo, kad jis yra Gruzijos pilietis. Pirmą kartą į Lietuvą atvyko 2017 m. rugpjūtį. Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. dirbo Vilniuje (duomenys neskelbtini). Jis yra Lietuvos valstybės stipendijos gavėjas, Vytauto Didžiojo universiteto magistro teisės programos alumnas bei teisės specialistas. Teigia, kad 2025 m. lapkričio 14 d. turėjo pokalbį (duomenys neskelbtini) dėl įdarbinimo, todėl tikėtina, kad netrukus gaus teigiamą atsakymą, kuris sudarys teisinį pagrindą laikinojo leidimo gyventi pratęsimui. Tvirtina, kad nuo pirmosios buvimo Lietuvoje dienos niekada nėra dalyvavęs jokiose neteisėtose veiklose ir gerbia Lietuvos įstatymus bei gyventojus.
Mano, kad Sprendimas yra neproporcingas, nes sukelia didesnę ir neatitaisomą žalą jo profesiniam ir asmeniniam gyvenimui, nei siekiama apsaugoti viešąjį interesą. Nedelsiant išvykus iš Lietuvos, patirtų finansinių ir profesinių nuostolių, o galimybė tęsti darbo paiešką ir integraciją būtų nepagrįstai apribota. Lietuvoje turi susiformavusius socialinius, profesinius ir akademinius ryšius, todėl staigus išvykimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.