Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant ieškovo ŽŪB „Ilzenbergas“ atstovei pagal įgaliojimą L. M., atsakovui R. Š., jo atstovui advokatui K. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ŽŪB „Ilzenbergas“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pagal įgaliojimą L. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovas pagal pirkimo pardavimo sutartį iš atsakovo pirko grūdų džiovinimo įrangą, tačiau paaiškėjo, kad ši įranga yra ne tik, kad nekokybiška, bet ir ne grūdų džiovinimo, o valymo įranga (100 b.l.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S., būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. S. nurodė, jog 2013 m. birželio 14 d. jis pasirašė su atsakovu R. Š. pirkimo pardavimo sutartį dėl įrangos pirkimo. ŽŪB „Ilzenbergas“ pagal kuriamą koncepciją buvo reikalinga įranga, kuri grūdus ir valytų, ir džiovintų. Pirkdamas įrangą suprato, kad tai nebuvo tiesioginė grūdų džiovinimo įranga, kad jos paskirtis buvo valomoji, bet, kaip nurodė, esantys ventiliatoriai pučia ir džiovina grūdus. Be to, žinojo, kad perka ne naują įrangą, matė, kad įranga neturi prekinės išvaizdos, matė ir metus iškaltus ant įrangos. Įranga buvo veikianti, jis ją tikrino, buvo gal pora kartų nuvykęs apžiūrėti. Dėl sutarties sąlygų derėjosi jis, asmeniškai pretenzijų pardavėjui neturi, jo nuomone, buvo sudarytas geras kainos ir kokybės santykį atitinkantis sandoris.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2013 m. birželio 14 d. atsakovas ir ieškovas sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko: valomąją, noriją, sraigę, putiką, ventiliatorius (4 vnt.), vamzdžius ir kepurę (toliau – įranga) už 13950 Lt (13 b.l.). ŽŪB „Ilzenbergas“ įstatuose nurodyta, jog sudaryti sandorius bendrovės vardu turi teisę administracijos vadovas (11.4. punktas b papunktis) (77-79 b.l.). Pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo metu administracijos vadovu buvo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S., kuris ir pasirašė ginčo sandorį. Ieškovas už įsigytą įrangą atsakovui 2013 m. birželio 18 d. sumokėjo 13950 L (28 b.l.). Ieškovas, parsivežęs įrangą į (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 4 d. surašė defektų aktą (18 b.l.). 2013 m. liepos 17 d. išsiuntė pretenziją atsakovui dėl įsigytos įrangos kokybės. Pretenzijoje nurodė, jog įrangos trūkumai yra tokie reikšmingi, kad ši pardavėjo nupirkta įranga neatitinka jai įprastai keliamų reikalavimų ir negali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį, prašė atsakovo iki 2013 m. liepos 25 d. grąžinti sumokėtą kainą ir savo sąskaita, rizika, jėgomis ir atsakomybe atsiimti iš pirkėjo minėtą įrangą (14-15 b.l.). Atsakovas įrangos neatsiėmė, sumokėtos už įrangą kainos negrąžino, todėl ieškovas, prieš tai raštu informavęs atsakovą, įrangą atsakovui grąžino 2013 m. rugpjūčio 19 d. savo lėšomis. Šias aplinkybes patvirtina 2013 m. rugpjūčio 19 d. antstolio L. J. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (21-26 b.l.).

Ieškovas savo reikalavimą nutraukti įrangos pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti restituciją grindė dviem pagrindais:

visų pirma, nurodė, kad jam buvo parduotas nekokybiškas daiktas ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalis numato, jog parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuos dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2, 4, ir 6 dalys).

Pirkėjas, įsigijęs netinkamos kokybės daiktą, savo teises gali ginti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Pirkėjui suteikta teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą, tarp jų ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Būtent šiuo teisės gynimo būdu remiasi atsakovas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Be to, tai ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.

Ieškovas reikalavimui dėl sutarties nutraukimo dėl netinkamos įrangos kokybės pagrįsti pateikė surašytą įrangos defektų aktą (18 b.l.). Pagrindiniai įrangos trūkumai nurodyti defektų akte – metalinės dalys paveiktos korozijos, vidinės dalys, diržai sutrūkinėję, elektros instaliacija susidėvėjusi ir pažeista (18 b.l.).

Tai, kad įranga buvo pažeista korozijos neneigė ir bylos nagrinėjimo metu apklaustas atsakovas R. Š., tačiau jis nurodė, jog visi jos trūkumai buvo akivaizdūs, nepaslėpti. Ieškovas buvo kelis kartus atvykęs apžiūrėti įrangą, jos būklė jį tenkino, todėl ir buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis.

Liudytoju apklaustas R. S., kuris ieškovo vardu sudarė ginčo sutartį, teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, kad perka ne naują įrangą. Ji, kaip nurodė, buvo ne prekinės išvaizdos, sovietmečio laikų, patvirtino, jog matė metus, iškaltus ant įrangos. Buvo nuvykęs kelis kartus pas atsakovą, apžiūrėjo, tikrino įrangą. Perkamos įrangos kokybės ir kainos santykis jį tenkino. Jo duomenimis, panašios naujos įrangos kaina svyruoja nuo 15 000 iki 45 000 eurų. Tai, kad ieškovas buvo atvykęs kelis kartus apžiūrėti įrangos patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai J. Š. bei A. Š..

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ginčo sutartis buvo sudaryta ne dėl naujos, o dėl 1971 m., 1988 m. (krautuvas) ir 1983 m. (grūdų transporteris), įrangos pirkimo (109-120 b.l.), t.y. ieškovas įsigijo anksčiau ne vienerius metus eksploatuotą įrangą. Pažymėtina, jog ieškovas, pirkdamas ne vienerius metus naudotą įrangą, negalėjo tikėtis tokios pat įrangos būklės, kaip ir naujo daikto savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose pats pripažino, jog įranga yra 1971 m., ir per tiek metų, natūralu, kad minėta įranga galėjo surūdyti ir nusidėvėti (100 b.l.). Be to, anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas sąlygoja tokio daikto įsigijimo kainos skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu.

Darytina išvada, jog pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu pirkėjas (šiuo atveju ieškovas) žinojo apie perkamos įrangos būklę, perkamos įrangos būklė jį tenkino, o tai sąlygojo perkamos įrangos galutinę kainą (CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovas taip pat nurodė, jog dėl netinkamos įrangos kokybės jis negalėjo naudoti įrangos pagal tiesioginę paskirtį.

Tai, kad įranga buvo veikianti patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai J. Š., A. Š., J. L., be to, liudytoju apklaustas R. S. bei atsakovas R. Š.. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, t.y. tai, kad dėl netinkamos kokybės jis negalėjo įranga naudotis pagal tiesioginę paskirtį, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo pateiktame defektų akte (18 b.l.) nurodyti įrangos trūkumai savaime neįrodo, jog įranga negalėjo būti eksploatuojama pagal tiesioginę paskirtį. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė L. M. pripažino, jog ieškovas, įsigijęs iš atsakovo įrangą ir parsivežęs į (duomenys neskelbtini), netikrino, ar ji veikianti, surašė defektų aktą ir grąžino ją atsakovui.

Pažymėtina ir tai, jog CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai.

Kaip minėta aukščiau, ieškovas buvo ne vieną kartą nuvykęs apžiūrėti įrangos, tikrino ar ji veikianti, derėjosi dėl kainos, neprašė, kad ją apžiūrėtų specialistai. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog ieškovo teisė pasirinkti jam priimtiną įrangos patikrinimo būdą būtų buvusi suvaržyta, todėl ieškovas, pirkdamas naudotą įrangą, kaip protingas, apdairus, rūpestingas pirkėjas, privalėjo pasinaudoti savo teise visapusiškai patikrinti įrangos kokybę prieš sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį (pasitelkti specialistus, ar kitu jam priimtinu būdu patikrinti įrangos kokybę ir būklę).

Remiantis atsakovo R. Š. paaiškinimais bei liudytojų J. Š., A. Š., J. L., liudytoju apklausto R. S. parodymais, byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas nesivertė įrangos prekyba, t.y. nebuvo profesionalus pardavėjas, todėl ieškovas, prieš pirkdamas įrangą, taip pat turėjo įvertinti, jog perkama naudota įranga iš neprofesionalaus pardavėjo, todėl visapusiškai nepatikrinęs įrangos kokybės, pirkėjas veikė savo rizika (CK 6.334 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirkėjui prieš perkant įrangą buvo sudarytos sąlygos ją apžiūrėti, įvertinti jos būklę, kuri, nepaisant akivaizdžiai matomų trūkumų, ieškovą tenkino (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas nesutinka ir su ieškovo argumentais, jog atsakovas, parduodamas įrangą, patvirtino daikto kokybę ir tokiu būdu suteikė ieškovui dviejų metų kokybės garantiją pagal įstatymą.

Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Ginčo sutartyje nenumatyta, jog atsakovas ieškovui suteikia įrangos garantiją dėl kokybės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tuo metu, kai ieškovas buvo atvykęs pasiimti įrangos, ši buvo išmontuota dalimis, liudytoju apklaustas R. S. nurodė, jog įrangą paėmė iki pietų, t.y. šviesiu dienos metu. Defektų aktas (18 b.l.) surašytas apžiūrint įrangą tik iš išorės, ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog nustatant įrangos defektus būtų ėmęsis kažkokių papildomų priemonių ar veiksmų (ardė įrangą, defektams nustatyti buvo pasitelkęs specialistus ar pan.). R. S. taip pat pripažino, jog įrangos trūkumai buvo akivaizdūs, tačiau įrangos būklė sandorio sudarymo metu jį tenkino, pretenzijų atsakovui dėl įrangos kokybės neturi.

Teismas sprendžia, jog defektų akte (18 b.l.) nurodytus trūkumus atidus ir rūpestingas pirkėjas galėjo pastebėti prieš pirkdamas įrangą be jokio specialaus tyrimo, be to, trūkumai pirkėjui buvo žinomi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog šiuo atveju atsakovas ieškovui nesuteikė naudotos įrangos garantijos dėl kokybės, o ieškovas prisiėmė riziką, kad perkama naudota įranga gali turėti trūkumų (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas atmeta ieškovo argumentus ir dėl to, jog atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių įrangos nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų ir tokiu būdu negarantavo ne tik daikto fizinės kokybės, bet ir teisinės kokybės (72, 98 b.l.).

CK 6.318 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar CK. Šiuo atveju nei sutartis, nei CK nenumatė atsakovo pareigos perduoti nuosavybės teisę į parduodamą įrangą patvirtinančius dokumentus. Ieškovas, sudarydamas sandorį, taip pat nereikalavo iš atsakovo, kad jis jam pateiktų įrangos nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju pažymėtina tai, jog ginčo įranga yra kilnojamasis daiktas, kurio teisinė registracija nėra privaloma, o CK 6.321 straipsnis įtvirtina tik pardavėjo pareigą patvirtinti, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų daikto atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad dėl įrangos būtų kokių nors suvaržymų, draudimų, trečiųjų asmenų pretenzijų ar ginčų teismuose, todėl darytina išvada, jog atsakovas, perduodamas pirkimo pardavimo sutartimi įrangą ieškovui, patvirtino, jog jis turi jokiais apribojimais nesuvaržytą nuosavybės teisę į parduodamą įrangą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis).

antra, ieškovas nurodė, kad jis iš atsakovo pirko grūdų džiovinimo įrangą, o atsakovas jam pardavė ne tik, kad nekokybišką įrangą, bet ir ne grūdų džiovinimo, o grūdų valymo įrangą t.y. ieškovas įsigytos įrangos negalėjo naudoti pagal tą paskirtį, kuriai ieškovas ją ir įsigijo.

CK 6.331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Asortimentas – tai daiktų apibūdinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvą ar pagal kitokius požymius. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarkos, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti (CK 6.331 straipsnio 2 dalis). Daiktų asortimento sąlygos pažeidimo teisinius padarinius ir specialius pirkėjo teisių gynimo būdus nustato CK 6.332 straipsnis.

Ieškovas nurodė, jog, tai kad ieškovas ketino pirkti grūdų džiovinimo įrangą patvirtina tarp šalių sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, jog atsakovas R. Š. parduoda grūdų džiovinimo įrangą.

Teismas atmeta ir šiuos ieškovo argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

CK 6.193 straipsnio 2 dalis numato, jog visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

Nors tarp šalių sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje ir nurodyta, jog „Aš R. Š. parduodu grūdų džiovyklos įrangą“, tačiau šioje sutartyje taip pat yra nurodyta šios įrangos sudedamosios dalys, t.y., kad šią įrangą sudaro: valomoji, norija, sraigė, putikas, 4 vnt. ventiliatorių, vamzdžiai ir kepurė (13 b.l.). Ginčo dėl to, jog atsakovas neperdavė ieškovui sutartyje nurodytų įrangos dalių, nekilo. Tai, kad atsakovas pardavinėjo grūdų valymo, o ne džiovinimo, įrangą patvirtina ir skelbimas iš internetinio puslapio www.skelbiu.lt. Jame aiškiai nurodyta, jog parduodama „grūdų valomoji petkus wutha (duomenys neskelbtini)“ (142 b.l.). Tiek atsakovo R. Š. paaiškinimais, tiek liudytojo A. Š., tiek liudytoju apklausto R. S. parodymais nustatyta, jog ieškovas pats prašė pas atsakovą parduoti ne tik grūdų valymo įrangą, bet ir noriją, sraigę, putiką, ventiliatorių, vamzdžius ir kitas dalis, kurios internetiniame puslapyje nebuvo nurodytos. Šias aplinkybes, t.y. tai, kad ieškovas žinojo apie įsigyjamos įrangos pagrindinę paskirtį, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas R. S., kuris nurodė, jog suprato, kad perkama įranga nebuvo tiesioginė grūdų džiovinimo įranga, kad jos paskirtis buvo valomoji, bet esantys ventiliatoriai pučia ir džiovina grūdus. Be to, kaip paaiškino R. S., pagal įmonės kuriamą koncepciją būtent tokia įranga ir buvo reikalinga įmonei. Tiesioginės įrangos paskirties neslėpė ir atsakovas R. Š., kuris visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog pagrindinė įrangos paskirtis yra valomoji, apie jos paskirtį ieškovas buvo tinkamai informuotas.

Įrodymų, kurie paneigtų liudytojo R. S. parodymus, ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Liudytojas V. B. nurodė, jog rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonei buvo reikalinga ne valymo įranga, bet džiovinimo, neturi, jeigu būtų turėję, būtų pateikę.

Šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovas pardavė ne tos paskirties įrangą, kurios tikėjosi ieškovas, sudarydamas ginčo pirkimo pardavimo sutartį, todėl darytina išvada, kad pardavėjas nepažeidė sutarties ir perdavė daiktus, atitinkančius asortimento reikalavimus (CPK 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina ir tai, jog ieškovui 2014 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Pasiūlymams įvykdyti nustatytas 14 dienų terminas. Be to, 2014 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio metu pasiūlyta skirti ekspertizę. Ieškovas teismo nustatytu terminu papildomų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė, ekspertizės skirti neprašė.

Atžvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas gavo tai, ką galėjo ir kaip protingas, atidus ir rūpestingas pirkėjas privalėjo tikėtis gauti pagal ginčo pirkimo pardavimo sutartį, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Kiti šalių nurodyti argumentai ir aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimu, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, atsakovui iš ieškovo priteistina 1000 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti (62 b.l., CPK 93, 98 straipsniai).

Byloje susidarė 53,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 b.l.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistina 53,81 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ŽŪB „Ilzenbergas“, juridinio asmens kodas 302819909, atsakovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo ŽŪB „Ilzenbergas“, juridinio asmens kodas 302819909, valstybei 53,81 Lt (penkiasdešimt tris litus ir 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.