- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- ATP-242-361/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00035-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pareiškėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 2.14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (toliau - Administracija) 2015 m. gruodžio 31 d. raštu informavo pareiškėjos atstovą advokatą apie tai, kad nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos A. P., nes pastarojo veikoje nėra teisės pažeidimo padarymo įvykio bei sudėties.
Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas R. M. skundas, kuriuo prašyta panaikinti Administracijos sprendimą dėl atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną žemės sklypo bendrasavininkui A. P. ir paskirti jam nuobaudą arba grąžinti bylą Administracijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Pareiškėja prašė A. P. skirti nuobaudas už tai, kad jis gyvenamoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) vykdo žemės ūkio veiklą, laiko gyvulius, mėšlą, srutas, žemės ūkio techniką. Ji nedavė raštiško sutikimo laikyti ūkinius gyvūnus bendrame žemės sklype prie bendro namo. 2015-11-04 Ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo akte Nr. 37SG1-195 nurodyta, kad A. P., adresu (duomenys neskelbtini) laiko 35 triušius, 29 vištas, 17 galvijų ir 9 kiaules. Gyvūnų laikymo būdas: tvartinis, palaidas, saitinis, ganyklinis. Dėl A. P. daromų pažeidimų pareiškėjai trukdoma įgyvendinti teisę į poilsį ir ramią gyvenamąją aplinką.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi R. M. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. M. prašo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, išsamiai išdėsto faktines aplinkybes, analizuoja Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisykles. Nurodo, kad jos pateikti duomenys įrodo, jog A. P. nevykdo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatytų pareigų, taip pat Administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių, taip pažeisdamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 110 straipsnio 1 dalį. Administracija, kuriai priskirta nagrinėti šiuos administracinius teisės pažeidimus, jokių tyrimo veiksmų neatliko ir jokių įrodymų nerinko, sprendimo nepagrindė. Klaidinama, jog teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, nekils ginčų dėl gyvūnų laikymo. Neatskleista, kokią teisinę reikšmę turi faktas, kad Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino A. P. įtraukimą į registruotų pašarų ūkio subjektų sąrašą pagal pašarų veiklos rūšis. Sprendimas grindžiamas samprotavimais apie galimybes ginčus spręsti teisme civiline tvarka bei užuominomis apie A. P. įtraukimą į registruotų pašarų ūkio subjektų sąrašą, o ne teisės normų analize aptariamos situacijos kontekste, liudytojų parodymais ar kitais objektyviais duomenimis. Įžvelgiamas Administracijos nenoras imtis veiksmingų priemonių įvertinti ir išspręsti klausimą, ar normalu ir teisėta yra verstis žemės ūkio veikla mieste gyvenamojoje teritorijoje. Pareiškėja neapklausta, nors tai numato Viešojo administravimo įstatymas.
Apeliaciniame skunde R. M. pažymi, kad nutartis priimta neįsigilinus į bylos aplinkybes. Nė viename iš patikrinimų ji nedalyvavo, apie patikrinimus nebuvo informuota, sunku įsitikinti, ar tie patikrinimai buvo objektyvūs ir nešališki. Akivaizdu tai, kad A. P. savavališkai laiko ūkinius gyvūnus gyvenamojoje teritorijoje – bendrame žemės sklype ir greta jo valstybinėje žemėje, tačiau Administracija to nepastebi, o teismas šios klaidos neištaisė.
Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teisėjo rezoliucija nesiųsti dokumentų elektronine forma. Nutartyje nepasisakyta ir dėl prašymo ją pripažinti nukentėjusiąja.
Atsiliepimas
Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad R. M., turėdama nusiskundimų dėl sklypo bendrasavininkio vykdomos veiklos, kreipėsi į atsakingas institucijas, prašydama išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes bei nubausti atsakingus asmenis. Nesutikdama su Administracijos priimtu sprendimu nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, sprendimą apskundė.
Kaip matyti iš Administracijos 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priešingai nei teigia apeliantė, atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną yra pagrįstas konkrečiais argumentais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys dokumentai. Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovai, reaguodami į R. M. skundą, buvo nuvykę vietą, tikrino gyvūnų laikymo sąlygas, žemės ūkio technikos laikymo vietą, kreiptasi ir į aplinkos apsaugos pareigūnus dėl mėšlo tvarkymo atitikties teisės aktams. Kiek vėliau gautas ir paties A. P. paaiškinimas dėl reikšmingų aplinkybių (b. l. 9). Įvertinusi surinktus duomenis, administracija priėmė sprendimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir toks sprendimas yra pagrįstas. Akivaizdu, jog R. M. skunduose nurodytos aplinkybės buvo tikrintos, į jos pateiktą informaciją reaguota, o tai, kad ji nesutinka su aplinkybių vertinimu, priimto sprendimo nedaro nepagrįstu ar neteisėtu.
ATPK 250 straipsnis numato, kad vienas iš pagrindų, kuriems esant administracinio teisės pažeidimo teisena nepradedama, yra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimas. Šiuo konkrečiu atveju, atsakingi asmenys gavę R. M. skundą, atliko tam tikrą tyrimą ir tik po to priėmė sprendimą, kad neįžvelgia administracinio teisės pažeidimo požymių. Kita vertus, apygardos teismas pastebi, jog faktinė situacija gali ir pasikeisti, kadangi byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. vasario 3 d. sprendimas, kuriuo panaikintas įsakymas, kuriuo A. P. suteikta teisė laikinai naudotis tam tikru valstybinės žemės plotu, o Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas įpareigotas pakartotinai atlikti žemės sklypo ir valstybinės žemės ploto, besiribojančio su žemės sklypu, naudojimo patikrinimą, be to, pastebėjus kitus galimus žemės naudojimo pažeidimo faktus, nepriskirtus Nacionalinės žemės tarnybos veiklos sričiai, informuoti kompetentingas institucijas.
Pareiškėja apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl jos pripažinimo nukentėjusiąja, tačiau neprasidėjus administracinio teisės pažeidimo teisenai, nėra pagrindo jai suteikti nukentėjusiojo procesinį teisinį statusą.
Apeliaciniame skunde kritikuojamas ir apylinkės teismo teisėjo sprendimas nesiųsti dokumentų elektronine forma. Tačiau pirmosios instancijos teismo teisėjas pažeidimo nepadarė, kadangi popierinės teismo proceso bylos procesiniai dokumentai paprastai siunčiami įprasta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.