- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- I-2868-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00690-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
dalyvaujant pareiškėjui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. M. su skundu (t. I, b. l. 1–4) ir jo patikslinimu (t. I, b. l. 15–16) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK), priteisti atitinkamai 40 000 Eur, 5 000 Eur, 15 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-09-16 iki 2014-10-30 buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Taip pat prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-09-16 iki 2014-10-30 buvo konvojuojamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
Šiaulių TI jis buvo laikomas perpildytose kamerose, taigi nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Asmenų laikymas tokiomis sąlygomis prilygsta kankinimui, o tai prieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių TI kamerose šalta, drėgna. Pareiškėjas kameroje turėjo nuolat gulėti arba sėdėti. Gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, taip pat rūkantys asmenys buvo laikomi su nerūkančiais. Asmeninės apžiūros Šiaulių TI atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, suimtas asmuo, esant žemai temperatūrai, verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl šių neteisėtų Šiaulių TI veiksmų pareiškėjas teigia patyręs žalą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, emocinius ir kitus sveikatos sutrikimus, pažeminimą, pareiškėjui prasidėjo depresija.
Laikymo LAVL metu pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma, pareiškėjui neigiamos pasekmės kilo ir dėl asbesto, grybelio.
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas apie 30 kartų. Automobilyje jis buvo vežamas kartu su dar 14 asmenų, etapai trukdavo nuo 4 iki 6 valandų. Automobiliuose žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta.
Apie 8 mėnesius jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, kurios būklė yra prasta, jai reikia remonto, sienos, lubos ir grindys sugadintos. Areštinėje trūksta šviesos, šalta, yra pelėsio.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės remdamasis skunde išdėstytais motyvais prašė jo skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad senaties termino skundui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikti nepraleido, kadangi visą ginčo laikotarpį iki dabar nebuvo išėjęs į laisvę.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime (t. I, b. l. 22–32) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo taikyti senaties terminą, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl pažeidimų už laikotarpį nuo 2011-09-16 iki 2014-10-30, todėl jo skundui turėtų būti taikomas Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 1,84 m² iki 18,8 m², taigi tam tikromis dienomis pareiškėjui galimai teko mažesnis, nei teisės aktuose nustatytas, plotas. Tačiau tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus viršijimą, nes šių asmenų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Šiaulių TI administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei būtų perkeliami į laisvesnes kameras. Be to, kalinamieji kiekvieną dieną turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, taip pat 1 val. per dieną pasivaikščioti.
Šiaulių TI langai yra skaidraus stiklo, pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) reikalavimus. Šiaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl jame negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Šiaulių TI neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, kuriuo pasinaudojus, jis grąžinamas atsakingiems pareigūnams. Šiaulių TI negali būti atsakingas už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Šiaulių TI niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatyme nenumatytų apribojimų.
Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Šiaulių TI kameros įrengtos pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, tačiau dėl vietos stokos kai kuriose kamerose baldų gali būti mažiau.
Gyvenamosiose kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems asmens krata atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje.
Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas, nesant jokių jo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pareigūnų kaltę pagrindžiančių įrodymų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos.
Šiaulių TI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime (t. II, b. l. 167–170) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
LAVL pareiškėjas buvo gydomas: nuo 2012-11-13 iki 2012-11-22 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 25, kurios plotas 21,25 m² ir kurioje yra įrengta 10 lovų; nuo 2013-07-04 iki 2013-07-11 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 24, kurios plotas 21,25 m² ir kurioje yra įrengtos 8 lovos; nuo 2013-07-16 iki 2013-07-31 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 24, kurios plotas 21,25 m² ir kurioje yra įrengtos 8 lovos; ir nuo 2014-08-01 iki 2014-08-07 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 25, kurios plotas 21,25 m² ir kurioje yra įrengta 10 lovų. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos. LAVL privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, taip pat laikytis izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis.
LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, šie darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus ir dažniau.
Informacija apie draudimą rūkyti LAVL yra iškabinta, todėl laikytina, kad LAVL administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu.
Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas nepagrindė žalos atsiradimo fakto.
LAVL atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime (t. I, b. l. 96–100) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, taip pat taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl Tarnybos veiksmų iki 2012-02-16. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Tarnyba asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisės aktais ir atitinka higienos normų reikalavimus. Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Teisės aktai nereguliuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.
Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu.
Atkreipė dėmesį, kad dėl pareiškėjo reikalavimų iki 2012-02-16, taikytinas ieškinio senaties terminas. Konvojuojamųjų apskaitos dokumentai Tarnyboje saugomi 3 metus, todėl Tarnyba duomenų apie pareiškėjo konvojavimą iki 2012 m. vasario mėnesio neturi.
Atsiliepimas
Tarnybos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime (t. I, b. l. 89–91) su pareiškėjo skundu sutinka iš dalies, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Savo poziciją grindžia argumentais:
Pareiškėjo reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti nagrinėjamas už laikotarpį po 2012-01-27.
Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengtas apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 37:2009) reikalavimus. Areštinės patalpose ir jos kamerose yra įrengta ventiliacija, patalpos taip pat vėdinamos per langus. Langai sandarūs, drėgmės ir pelėsio niekada nebuvo nenustatyta. Skundų dėl pareiškėjo laikymo sąlygų nebuvo gauta. Visiems asmenims sudaromos sąlygos būti laikomiems atskirai nuo rūkančių asmenų. Dalį ginčo laikotarpio pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimalaus asmeninio ploto norma, tačiau pažeidimas buvo nežymus ir trumpalaikis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl to jam būtų kilusios kokios nors pasekmės, todėl jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais atmestinas.
Klaipėdos AVPK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
1. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2011-09-16 iki 2014-10-30 Šiaulių TI, LAVL, Klaipėdos AVPK buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, taip pat dėl to, kad laikotarpiu nuo 2011-09-16 iki 2014-10-30 Tarnybos buvo konvojuojamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Dėl ieškinio senaties
2. Šiaulių TI, Tarnyba ir Klaipėdos AVPK savo atsiliepimuose pareiškėjo reikalavimams prašo teismo taikyti trejų metų ieškinio senatį.
CK nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo ir konvojavimo sąlygų iš Lietuvos valstybės prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą, be kita ko, laikotarpiu nuo 2011-09-16 iki 2012-01-27, tačiau skundą teismui pareiškėjas surašė tik 2015-01-27 (b. l. 1), t. y. praleidęs CK nustatytą 3 metų senaties terminą, per kurį galėjo būti ginama galimai pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo bei etapavimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šiuos 3 metus būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki šios bylos iškėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.
Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino žalai už netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI ir Klaipėdos AVPK, taip pat netinkamas etapavimo sąlygas prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Teisės normų, nustatančių ieškinio senaties terminus, nežinojimas savaime nėra laikytinas pagrindu atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą. Tokiu pagrindu nelaikytina ir aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat buvo įkalinimo įstaigose. Tuo tarpu jokios objektyvios aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą žalai už laikotarpį nuo 2011-09-16 iki 2012-01-27 prisiteisti, byloje nenustatytos, todėl teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį iki 2012-01-27 atmestina.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
3. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Pareiškėjas teismo prašo atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš Šiaulių TI, LAVL, Tarnybos ir Klaipėdos AVPK veiksmų. Dėl kiekvienos iš šių institucijų veiksmų ir jų vertinimo teismas šioje byloje pasisakys atskirai.
4. Dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygų.
4.1. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (t. III, b. l. 53–69), nustatyta, kad Šiaulių TI pareiškėjas: nuo 2012-01-27 iki 2012-02-23 ir nuo 2012-02-29 iki 2012-03-21 buvo laikomas kameroje Nr. 22, kurios plotas 20,20 m², kameroje buvo 6-11 asmenų; 2012-03-22 buvo laikomas kameroje Nr. 74, kurios plotas 8,70 m², kameroje buvo 2 asmenys; nuo 2012-03-23 iki 2012-03-27 buvo laikomas kameroje Nr. 66, kurios plotas 22,60 m², kameroje buvo 8-9 asmenys; nuo 2012-03-28 iki 2012-04-08 buvo laikomas kameroje Nr. 22, kameroje buvo 8-11 asmenų; nuo 2012-04-09 iki 2012-04-10 buvo laikomas kameroje Nr. 45, kurios plotas 18,47 m², kameroje buvo 5 asmenys; nuo 2012-04-11 iki 2012-04-12 buvo laikomas kameroje Nr. 86, kurios plotas 17,78 m², kameroje buvo 5-7 asmenys; nuo 2012-04-17 iki 2012-04-26 buvo laikomas kameroje Nr. 86, kurioje buvo 3-8 asmenys; nuo 2012-05-11 iki 2012-05-21 buvo laikomas kameroje Nr. 86, kurioje buvo 5-8 asmenys; nuo 2012-05-24 iki 2012-07-11 buvo laikomas kameroje Nr. 86, kurioje buvo 3-8 asmenys; nuo 2012-07-17 iki 2012-09-06 buvo laikomas kameroje Nr. 86, kurioje buvo 3-7 asmenys; nuo 2012-09-11 iki 2012-09-13 buvo laikomas kameroje Nr. 86, kurioje buvo 3-5 asmenys; nuo 2012-09-27 iki 2012-10-02 buvo laikomas kameroje Nr. 86, kurioje buvo 5-7 asmenys; nuo 2012-10-04 iki 2012-11-13 buvo laikomas kameroje Nr. 86, kurioje buvo 5-7 asmenys; nuo 2012-11-22 iki 2012-12-04 buvo laikomas kameroje Nr. 86, kurioje buvo 3-6 asmenys; nuo 2012-12-13 iki 2013-01-15 buvo laikomas kameroje Nr. 48, kurios plotas 18,81 m², kameroje buvo 5-7 asmenys; nuo 2013-01-17 iki 2013-01-22 buvo laikomas kameroje Nr. 48, kurioje buvo 4-5 asmenys; nuo 2013-02-01 iki 2013-02-21 buvo laikomas kameroje Nr. 48, kurioje buvo 4-6 asmenys; nuo 2013-02-26 iki 2013-03-04 buvo laikomas kameroje Nr. 48, kurioje buvo 5-7 asmenys; nuo 2013-03-06 iki 2013-04-03 buvo laikomas kameroje Nr. 48, kurioje buvo 4-6 asmenys; nuo 2013-04-09 iki 2013-05-21 buvo laikomas kameroje Nr. 48, kurioje buvo 4-7 asmenys; nuo 2013-05-29 iki 2013-07-04 buvo laikomas kameroje Nr. 48, kurioje buvo 4-7 asmenys; nuo 2013-08-01 iki 2013-09-12 buvo laikomas kameroje Nr. 44, kurios plotas 17,92 m², kameroje buvo 3-7 asmenys; nuo 2013-09-24 iki 2013-10-01 buvo laikomas kameroje Nr. 16, kurios plotas 19,09 m², kameroje buvo 4-6 asmenys; nuo 2013-10-04 iki 2013-11-27 buvo laikomas kameroje Nr. 48, kurioje buvo 3-6 asmenys; nuo 2013-11-29 iki 2014-01-21 buvo laikomas kameroje Nr. 48, kurioje buvo 1-6 asmenys; nuo 2014-01-23 iki 2014-01-30 buvo laikomas kameroje Nr. 87, kurios plotas 19,60 m², kameroje buvo 5-7 asmenys; nuo 2014-02-04 iki 2014-06-11 buvo laikomas kameroje Nr. 48, kurioje buvo 3-7 asmenys; nuo 2014-06-17 iki 2014-07-09 buvo laikomas kameroje Nr. 48, kurioje buvo 5-8 asmenys; nuo 2014-07-11 iki 2014-07-21 buvo laikomas kameroje Nr. 30, kurios plotas 23,37 m², kameroje buvo 4-6 asmenys; nuo 2014-07-22 iki 2014-08-01 buvo laikomas kameroje Nr. 62, kurios plotas 17,01 m², kameroje buvo 4-6 asmenys; nuo 2014-08-07 iki 2014-09-15 buvo laikomas kameroje Nr. 48, kurioje buvo 3-7 asmenys; nuo 2014-09-17 iki 2014-09-19 buvo laikomas kameroje Nr. 64, kurios plotas 22,34 m², kameroje buvo 4-5 asmenys.
Taigi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2014-09-19 Šiaulių TI buvo laikomas 818 dienų.
4.2. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
Šiaulių TI kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą pateikė duomenis apie tai, kuriose kamerose pareiškėjas buvo kalinamas ginčo laikotarpiu, nurodė šių kamerų plotą ir jose laikytų asmenų skaičių (t. I, b. l. 23–24, 34–35). Šie duomenys nebuvo pakankami nustatyti, kiek konkrečiai asmenų buvo kalinama kamerose kartu su pareiškėju kiekvieną dieną, t. y. iš šių duomenų nebuvo įmanoma nustatyti, kuriomis dienomis pareiškėjui buvo (ne)užtikrinama teisės aktuose nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti kameros ploto norma. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2015-12-07 nutartimi (t. III, b. l. 43–46) įpareigojo Šiaulių TI pateikti duomenis, kiek asmenų laikotarpiu nuo 2011-09-27 iki 2014-09-19 buvo kalinama kamerose kartu su pareiškėju kiekvieną dieną. Teisme gauta Šiaulių TI 2015-12-11 pažyma Nr. 60/09-41428 „Dėl S. M.“ (t. III, b. l. 53–69), tačiau iš šioje pažymoje pateiktų duomenų vis tiek neįmanoma nustatyti, kuriomis konkrečiai dienomis ar jų dalimis (ryte, vakare) laikotarpiais nuo 2012-04-17 iki 2012-04-26 ir nuo 2012-05-24 iki 2012-06-30 pareiškėjui buvo (ne)užtikrinama teisės aktuose nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti kameros ploto norma, kadangi pažymoje nėra pateikta informacija apie tai, kiek tiksliai asmenų minėtais laikotarpiais buvo kamerose kiekvieną dieną.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Pagal EŽTT ir LVAT praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012-01-10 sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08, LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Pareiškėjo galimybės pateikti duomenis, patvirtinančius jo kalinimo sąlygas, yra ribotos, todėl šiuo atveju pareiga įrodyti, kad šios sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, tenka būtent atsakovui. Šioje administracinėje byloje atsakovės Lietuvos valstybės atstovu įtrauktas Šiaulių TI, todėl būtent jam pagal ABTĮ nuostatas bei EŽTT ir LVAT formuojamą praktiką kyla pareiga pateikti su pareiškėjo teisme keliamu ginču susijusius įrodymus apie pareiškėjo laikymą kamerose laikotarpiais nuo 2012-04-17 iki 2012-04-26 ir nuo 2012-05-24 iki 2012-06-30. Kadangi, kaip minėta, Šiaulių TI teismui nepateikė duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad laikotarpiais nuo 2012-04-17 iki 2012-04-26 ir nuo 2012-05-24 iki 2012-06-30 pareiškėjui buvo užtikrinama teisės aktuose nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti kameros ploto norma, šie duomenys vertintini pareiškėjo naudai.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Šiaulių TI, buvo užtikrintas 211 dienų. Vadinasi, 607 dienas Šiaulių TI kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio Šiaulių TI bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Valstybė 607 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Atsakovės atstovas nurodo, kad Šiaulių TI negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakingas už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus viršijimą, nes šių asmenų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių TI kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui dalį ginčo laikotarpio Šiaulių TI nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus aplinkybes, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, darytina išvada, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Šiaulių TI buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.
4.3. Pareiškėjas skundžiasi, jog Šiaulių TI kameros buvo blogos būklės, jose buvo šalta, drėgna, nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, tačiau teismui nepateikė jokių jo teiginius dėl netinkamos kamerų būklės patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl higienos reikalavimų Šiaulių TI kamerose nesilaikymo būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją ar kitas institucijas (t. I, b. l. 38).
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų santykinė drėgmė turi būti 35-65 proc., o šaltuoju metų laiku – 35-60 proc. (26 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (27 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) (60 punktas). Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas).
Šiaulių TI teismui pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-09 patikrinimo aktą Nr. EP-254 (t. I, b. l. 39–44), 2013-02-08 patikrinimo aktą Nr. EP-6 (t. I, b. l. 58–64) ir 2014-10-03 patikrinimo aktą Nr. EP-406 (t. I, b. l. 69–72). Iš šių aktų matyti, kad atliktos periodinės ir operatyvios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (tarp jų kamerose Nr. 22, Nr. 30 ir Nr. 87, kuriose periodiškai buvo laikomas ir pareiškėjas) nustatyti pažeidimai, t. y.: kameroje Nr. 30 grindų plytelės išdaužytos, nuo lubų atšokusi dažų danga, vietomis sienos tinkas išdaužytas, kameroje reikalingas paprastasis remontas; pirmo ir antro koridoriaus lubų dažų danga lupasi, matosi vandens nubėgimo žymės, prie apgyvendinimo kamerų lubų-sienų sandūros matosi, kad iš viršutinio aukšto sunkiasi vanduo; kameroje Nr. 87 rasta pelėsio, reikalingas paprastasis remontas, nes sienos aprašinėtos, vietomis atsilupusi dažų danga, išdaužytas tinkas, sienos suskilusios, durys nusidėvėjusios; kameroje Nr. 87 oro temperatūra – 17,6 °C, dirbtinė apšvieta – 106 lx, dirbtinė naktinė apšvieta – 3 lx; kamera Nr. 22 buvo remontuojama. Daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu sąlygos neatitiktų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, byloje nėra.
Aptariami byloje pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su Šiaulių TI kamerų būkle, vertinti pareiškėjo naudai. Teismas konstatuoja, kad Šiaulių TI pažeidė teisės aktų normas dėl kamerų įrengimo, apšvietimo bei temperatūros reikalavimų ir neužtikrino pareiškėjo teisės į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką.
4.4. Pareiškėjas skunde teismui taip pat abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Šie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai, kadangi pareiškėjas teismui nenurodė, ar pats yra rūkantis ir ar jis kalinimo Šiaulių TI metu buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šie pareiškėjo argumentai nėra susiję su kokiomis nors pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio. Kita vertus, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog rūkantys ir nerūkantys asmenys Šiaulių TI yra apgyvendinami atskirose rėžiminio korpuso apgyvendinimo kamerose pagal užpildytus prašymus, kuriuos suimtieji pildo juos atvežus į laisvės atėmimo vietą (Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-07-09 patikrinimo aktas Nr. EP-224 (t. I, b. l. 47–54), 2014-10-03 patikrinimo aktas Nr. EP-406 (t. I, b. l. 69–72).
4.5. Skunde pareiškėjas teigia, kad Šiaulių TI asmeninės apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai yra bendro pobūdžio nusiskundimai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog: laikino sulaikymo kamerų patalpos ir jų sanitariniai įrenginiai buvo išvalyti; po sulaikytų asmenų išvedimo iš kamerų jas valo ūkio būrio tvarkinys; paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, švarinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos; kabinos tvarkingos, išvalytos; kilimėlių, kratos indų dezinfekavimą atlieka dezinfekatorė; pažeidimų nenustatyta (t. I, b. l. 39–44, 47–54.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl asmeninių apžiūrų atlikimo sąlygų atmestini.
4.6. Skunde pareiškėjas nurodo, kad dėl įstatymų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių TI pablogėjo jo sveikata.
Šių savo teiginių įrodymais (medicininiais dokumentais) pareiškėjas nepagrindė, taip pat nedetalizavo, kaip konkrečiai ir kada pasireiškė jo sveikatos pablogėjimas. Byloje taip pat nėra duomenų apie kokius nors pareiškėjo sveikatos sutrikimus, kuriems galėjo turėti įtakos jo laikymo Šiaulių TI sąlygos, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog kalinimo sąlygos Šiaulių TI nulėmė kokių nors negrįžtamų pareiškėjo sveikatos sutrikimų atsiradimą.
4.7. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Šiaulių TI pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl Šiaulių TI padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 4 250 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, neturtinei žalai atlyginti priteistina 4 250 Eur suma.
5. Dėl pareiškėjo laikymo LAVL sąlygų.
5.1. Pareiškėjas skundžiasi, kad gydymosi LAVL metu jam nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkanti palatos ploto norma.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuo 2012-11-13 iki 2012-11-22 buvo laikomas LAVL kameros tipo palatoje Nr. 25, kurios plotas 21,25 m²; nuo 2013-07-04 iki 2013-07-11 buvo laikomas LAVL kameros tipo palatoje Nr. 24, kurios plotas 21,25 m²; nuo 2013-07-16 iki 2013-07-31 buvo laikomas LAVL kameros tipo palatoje Nr. 24, kurios plotas 21,25 m²; ir nuo 2014-08-01 iki 2014-08-07 buvo laikomas LAVL kameros tipo palatoje Nr. 25, kurios plotas 21,25 m².
Taigi, matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-11-13 iki 2014-08-07 LAVL buvo gydomas 41 dieną.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11⁴ punkte nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m².
Atsakovės atstovė teigia, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama, o galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Tačiau LAVL atsiliepime nurodė, kad kameros tipo palatoje Nr. 24 yra įrengtos 8 lovos, o kameros tipo palatoje Nr. 25 – 10 lovų. Taip pat neneigė, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Kaip minėta, remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovės atstovei. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas nebuvo užtikrintas, nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad viso pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto norma. Palatose vienam asmeniui tenkantis plotas ginčo laikotarpiais neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad nuo 2012-11-13 iki 2014-08-07, pareiškėjui gydantis LAVL, buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 m² plotą. Atitinkamai, šios byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, sąlygomis, nes valstybė pagal teisės aktus 41 dieną neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo tam tikros pasekmės. Pažymėtina, jog šių aplinkybių nepaneigia ir LAVL atsiliepime išdėstyti argumentai, jog LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos, nes LAVL administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį.
5.2. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad LAVL konstrukcijose yra asbesto, grybelio, pelėsio. Tačiau šiuos savo argumentus pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė, taip pat nenurodė, kokiais duomenimis remiantis teigia, kad LAVL buvo asbesto, grybelio, pelėsių, o apsiribojo tik abstrakčiu fakto konstatavimu, todėl šie skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.
5.3. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LAVL pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl LAVL padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 280 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti priteistina 280 Eur suma.
6. Dėl pareiškėjo etapavimo sąlygų.
6.1. Pareiškėjas skundžiasi, kad ginčo laikotarpiu jis buvo konvojuojamas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes automobiliai, kuriuose jis buvo gabenamas, buvo perpildyti, žiemą juose buvo labai šalta, o vasarą – karšta.
Vadovaujantis Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų Viešojo saugumo tarnybos nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina Tarnyba.
Pagal Vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.21 punktą registracijos liudijimo pirmojoje pusėje įrašas S.1 reiškia nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių.
Ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą buvo sureguliuoti Teisingumo ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse. Pagal šių taisyklių 3 punktą konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, inter alia, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, o specialiosioms transporto priemonėms priskirtinas ir specialusis automobilis, kuriame konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Pagal šių taisyklių 109 punktą specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklių 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti; jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai; įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą specialiuoju automobiliu, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotųjų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Pagal šių taisyklių 146 punktą specialiajame automobilyje turi būti, inter alia: nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai (146.1 punktas), atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai (146.2 punktas), tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas (146.3 punktas), veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4 punktas). Pagal šių taisyklių 147 punktą draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Tarnyba ginčijamu laikotarpiu specialiaisiais automobiliais konvojuodama pareiškėją privalėjo, be kita ko, užtikrinti, kad: specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius nebūtų didesnis nei leidžiama pagal automobilių registracijos liudijimą; konvojavimo metu pareiškėjas nebūtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas; būtų tinkama specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių būklė; nebūtų pažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; nebūtų pažeisti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai, būtų tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės); būtų veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Taip pat pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje.
6.2. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad nuo 2012-01-27 iki 2014-10-30 pareiškėjas skirtingomis dienomis buvo konvojuotas maršrutais Vilnius-Klaipėda-Vilnius bei Vilnius-Alytus-Vilnius automobiliais: IVECO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. III, b. l. 73), MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. III, b. l. 73), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 115, 123, 172; t. II, b. l. 4, 8, 100, 104, 106), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 139, 164, 168, 188; t. II, b. l. 20, 55, 67, 88), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 135, 160, 180; t. II, b. l. 12, 16, 39, 59, 110, 119), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 164, 192, 196; t. II, b. l. 51, 59, 76; t. III, b. l. 72), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 111, 131, 184, 200; t. II, b. l. 16, 24, 43, 63, 71, 80, 110), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 123, 139, 172, 188; t. II, b. l. 76), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 119, 144, 156, 168; t. II, b. l. 20, 47, 84, 92, 113, 119), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 111, 115, 119, 127, 137, 148, 152, 176, 192; t. II, b. l. 31, 34, 55, 63, 80, 96, 104), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 127, 135, 152, 156, 160, 176, 196, 200; t. II, b. l. 12, 24, 28, 51, 67, 71, 92, 106; t. III, b. l. 72) ir VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 131, 144, 148, 180, 184; t. II, b. l. 4, 8, 28, 31, 35, 39, 43, 47, 84, 88, 96, 100, 113; t. III, b. l. 72).
Įvertinus byloje esančius dokumentus, susijusius su pareiškėjo konvojavimo sąlygomis, automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas technine būkle (t. I, b. l. 104–106, 143; t. II, b. l. 123–163; t. III, b. l. 77–84), taip pat tai, kad konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra duomenų apie tai, kad dėl konvojavimo sąlygų pareiškėjas būtų teikęs skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nurodytame specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius buvo didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, kad specialiųjų automobilių inžinerinių techninių priemonių būklė neatitiko reikalavimų, įskaitant reikalavimus, taikomus kėbulo, kamerų šildymo sistemoms, vėdinimo sistemai, kamerų dirbtiniam apšvietimui.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje, tačiau, kaip matyti iš pateiktų konvojaus kelionės žiniaraščių, nėra nei vieno užfiksuoto pareiškėjo skundo ar prašymo.
6.3. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Tarnyba nuo 2012-01-27 iki 2014-10-30 pareiškėją būtų konvojavusi teisės aktuose (inter alia, Tarnybos nuostatuose, Konvojavimo taisyklėse) įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais. Taip pat teismas nenustatė, kad nurodytomis dienomis konvojuojant pareiškėją jam būtų sudarytos netinkamos sąlygos ar kad jis būtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas. Šioje byloje nenustatyta, kad Tarnybos pareigūnai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiškėją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų.
7. Dėl pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK sąlygų.
7.1. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (t. I, b. l. 92–94), nustatyta, kad Klaipėdos AVPK pareiškėjas: nuo 2012-02-23 iki 2012-02-29 buvo laikomas kameroje Nr. 18, kurios plotas 15,96 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-5 asmenys; nuo 2012-04-12 iki 2012-04-17 buvo laikomas kameroje Nr. 19, kurios plotas 18,48 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 4-5 asmenys; nuo 2012-04-26 iki 2012-05-03 buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,05 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3 asmenys; nuo 2012-05-04 iki 2012-05-11 buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,15 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-5 asmenys; nuo 2012-05-21 iki 2012-05-22 buvo laikomas kameroje Nr. 33, kurios plotas 21,76 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3 asmenys; nuo 2012-05-23 iki 2012-05-24 buvo laikomas kameroje Nr. 32, kurios plotas 20,11 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; nuo 2012-07-11 iki 2012-07-17 buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3 asmenys; nuo 2012-0409-06 iki 2012-09-11 buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurioje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; nuo 2012-09-13 iki 2012-09-19 buvo laikomas kameroje Nr. 3, kurios plotas 15,27 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-5 asmenys; nuo 2012-09-20 iki 2012-09-27 buvo laikomas kameroje Nr. 26, kurios plotas 12,72 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-2 asmenys; nuo 2012-10-02 iki 2012-10-04 buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; nuo 2012-12-04 iki 2012-12-13 buvo laikomas kameroje Nr. 15, kurios plotas 7,77 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; nuo 2013-01-15 iki 2013-01-17 buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurios plotas 7,22 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; nuo 2013-01-22 iki 2013-02-01 buvo laikomas kameroje Nr. 23, kurios plotas 16,01 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; nuo 2013-02-21 iki 2013-02-26 buvo laikomas kameroje Nr. 19, kurios plotas 18,48 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; nuo 2013-03-04 iki 2013-03-06 buvo laikomas kameroje Nr. 25, kurios plotas 21,62 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 4 asmenys; nuo 2013-04-03 iki 2013-04-09 buvo laikomas kameroje Nr. 25, kurioje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; nuo 2013-05-21 iki 2013-05-29 buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurioje šiuo laikotarpiu buvo 1-3 asmenys; nuo 2013-07-11 iki 2013-07-16 buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; nuo 2013-09-12 iki 2013-09-24 buvo laikomas kameroje Nr. 35, kurios plotas 16,12 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-3 asmenys; nuo 2013-10-01 iki 2013-10-04 buvo laikomas kameroje Nr. 18, kurioje šiuo laikotarpiu buvo 4 asmenys; nuo 2013-11-27 iki 2013-11-29 buvo laikomas kameroje Nr. 19, kurioje šiuo laikotarpiu buvo 4 asmenys; nuo 2014-01-21 iki 2014-01-23 buvo laikomas kameroje Nr. 22, kurios plotas 19,61 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; nuo 2014-01-30 iki 2014-02-04 buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurioje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; nuo 2014-06-11 iki 2014-06-17 buvo laikomas kameroje Nr. 22, kurioje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2014-07-09 buvo laikomas kameroje Nr. 18, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-07-10 iki 2014-07-11 buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurioje šiuo laikotarpiu buvo 4 asmenys; nuo 2014-09-15 iki 2014-09-17 buvo laikomas kameroje Nr. 19, kurioje šiuo laikotarpiu buvo 4 asmenys.
Taigi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2014-09-17 Klaipėdos AVPK buvo laikomas 161 dieną.
7.2. Kaip minėta, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Klaipėdos AVPK, buvo užtikrintas 149 dienas. Vadinasi, 12 dienų Klaipėdos AVPK kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą, t. y. dalį ginčo laikotarpio Klaipėdos AVPK buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės (neturtinė žala).
7.3. Pareiškėjas skundžiasi, kad jo laikymo Klaipėdos AVPK sąlygos neatitiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nes kameros buvo prastos būklės, buvo sugadintos jų sienos, lubos ir grindys, kamerose buvo pelėsio, buvo šalta, tamsu.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 37:2009 nuostatomis, Policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (21 punktas). Policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (22 punktas). Policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18-28 °C, o šaltuoju metų laiku – 18-26 °C (24 punktas). Policijos areštinės patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (27 punktas). Patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių (48 punktas).
Pareiškėjas teismui nepateikė jokių jo teiginius dėl netinkamos kamerų būklės patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl higienos reikalavimų Klaipėdos AVPK kamerose nesilaikymo būtų kreipęsis į komisariato administraciją. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra duomenų (pvz., Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų), kad pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK kamerose metu sąlygos (sienų, lubų ir/ar grindų būklė, temperatūra bei apšvietimas) neatitiktų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimų. Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat nurodoma, kad iš pareiškėjo jokių skundų dėl laikymo sąlygų ginčo laikotarpiu nebuvo gauta, o faktų, kad areštinės kamerose būtų buvusi drėgmė ar pelėsiai niekada nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, kad Klaipėdos AVPK kamerose buvo antisanitarinės sąlygos, atmestini, kaip nepagrįsti.
7.4. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Klaipėdos AVPK pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, bei atsižvelgdamas į tai, kad tam tikromis dienomis (t. y. 2012-02-23, 2012-02-29, 2012-05-11 ir 2012-09-11) pareiškėjas Klaipėdos AVPK praleido tik dalį laiko (atvyko arba išvyko iš Klaipėdos AVPK) ir kad už šias dienas pareiškėjui šioje byloje jau yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl Klaipėdos AVPK padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 55 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, neturtinei žalai atlyginti priteistina 55 Eur suma.
8. Byloje nustatytas aplinkybes įvertinęs teisinio reglamentavimo, susijusio su neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų, atlyginimu, kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo S. M. skundas tenkintinas iš dalies, t. y. iš Lietuvos valstybės neturtinei žalai atlyginti jam viso priteistina 4 585 Eur suma: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI – 4 250 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL – 280 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK – 55 Eur. Kita pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo S. M. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 4 250 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.