- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- A-217-261/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04551-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Revitsa“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Kategorijos
- 34.1Tabako kontrolė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Revitsa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Revitsa“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Revitsa“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Revitsa“, bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 43-45), prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. ATK2-114/14 „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus“.
Paaiškino, kad Departamentas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. ATKS2-114/14 pripažino UAB „Revitsa“ pažeidusią Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktus ir skyrė 10 000 Lt baudą už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 11 val. 15 min. kavinės-baro, esančio Kauno g. 82, Marijampolėje, pagalbinėse patalpose, kuriose laikomos alaus statinės, tušti plastikiniai buteliai, vienkartiniai indai, bokalai ir kiti baro reikmenys, ant lentynos pradarytame bloke buvo rasti 2 pakeliai cigarečių „NL New Full Flover“ ir prie šaldiklio ant grindų padėtame nešiojamame šaltkrepšyje rasta 10 pakelių cigarečių „Fest 7“ be Lietuvos Respublikos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių. Departamentas nustatė, kad cigaretėms nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai, cigarečių ženklinimas neatitinka Tabako kontrolės įstatymo, įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikos parduodamus tabako gaminius, taisyklių 1, 3, 8, 16.1 punktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų.
Nurodė, kad nesutinka su nutarimu, kadangi jis priimtas nevisapusiškai įvertinus įrodymus, pažeidus objektyvumo principą. Patikrinimo metu bendrovės direktorius nedalyvavo, jam apie patikrinimą nebuvo pranešta, todėl negalėjo paaiškinti pareigūnams, kad tabako gaminiai rasti ne įmonės pagalbinėse patalpose. Manė, kad pareigūnai iki patikrinimo ar patikrinimo metu privalėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu naudojamos pagalbinės patalpos. Patikrinimo dieną patalpos nebuvo registruotos VĮ Registrų centre nei UAB „Revitsa“, nei S. V. vardu, todėl be patalpų savininko žinios pareigūnai neturėjo teisės atlikti patikrinimo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, nepripažindamas panaudos sutarties su S. V. ir nuomos sutarties su UAB „Revitsa“ fakto, neturėjo teisės administracinėn atsakomybėn patraukti UAB „Revitsa“. Teigė, kad liudytojos D. B. paaiškinimai įrodo, jog patalpomis naudojasi bendrovės vadovas asmeninėms reikmėms. Minėtą aplinkybę būtų patvirtinę visi bendrovės darbuotojai ir patalpų savininkas, tačiau jie nebuvo apklausti. Pažymėjo, kad vienkartiniai indai ar šaltkrepšis bare-kavinėje nenaudojami, pareigūnai privalėjo nustatyti, kam priklauso tikrinama patalpa, įrodyti, kad minėti daiktai priklauso bendrovei. Paaiškino, kad priimant nutarimą, nebuvo vertintos nuomos ir panaudos sutartys, kurios patvirtina, kad pagalbinėmis patalpomis naudojasi fizinis asmuo, o bendrovė nuomojasi tik kavinę, be pagalbinių patalpų. Pareiškėjo teigimu, paskirta bauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Atsakovas neatsižvelgė, kad paskirta bauda gali sukelti neigiamas pasekmes bendrovės vykdomai veiklai ir baudą sumažinti iki minimumo.
Atsiliepimas
Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 50-55) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad ginčijamas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. ATK2-114/14 yra teisėtas, atitinka materialinės teisės normas, reglamentuojančias tabako gaminių pardavimą, laikymą, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pažymėjo, kad teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta pareiškėjo ginčijamame 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarime Nr. ATK2-114/14, kuriame nuosekliai aprašyta ir įvardinta, kokiu pagrindu pareiškėjui taikyta atsakomybė už TKĮ 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų reikalavimų nesilaikymą.
Nurodė, kad pareiškėjo padarytą TKĮ pažeidimo faktą patvirtina Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės aps. VPK) 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 64-2-S-5260 ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu raštu atsiųsta medžiaga, Marijampolės aps. VPK Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados grupės tyrėjo 2014 m. rugpjūčio 22 d. tarnybinis pranešimas, pareiškėjo virėjos-barmenės D. B. 2014 m. rugpjūčio 22 d. rašytinis paaiškinimas, įvykio metu darytos nuotraukos ir kitos aplinkybės. Pažymėjo, kad versija, jog neva tabako gaminiai buvo rasti ne pareiškėjo faktiškai valdomose patalpose, atsirado tik nagrinėjant bylą Departamente. Pareiškėjo atstovė, susijusi darbo santykiais su pareiškėju, nekėlė šios versijos, policijos pareigūnams atliekant patikrinimą.
Teigė, kad pareiškėjo pateiktos 2010 m. rugpjūčio 16 d. patalpų nuomos ir 2010 m. rugsėjo 11 d. patalpų panaudos sutartys neturi reikšmės šioje byloje ir nepaneigia byloje surinktų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas faktiškai naudojasi minėtomis pagalbinėmis patalpomis, vykdydamas savo komercinę veiklą. Be to, minėtos sutartys šiuo atveju neturi ir teisinės galios, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.478 straipsnio 2 dalyje ir 6.629 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, ir neatlygintinio naudojimosi daiktu sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Pareiškėjas nepateikė Departamentui duomenų, kad minėtos sutartys būtų įregistruotos viešajame registre. Tačiau tai bet kokiu atveju nepaneigtų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas, vykdydamas savo komercinę veiklą naudojasi patalpomis, kuriose buvo rasti neteisėtai laikomi tabako gaminiai.
Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl, jo teigimu, daryto pareigūnų spaudimo pareiškėjo atstovei. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai, nustatydami pažeidimo faktą, būtų buvę kaip nors suinteresuoti ir dėl to nepagrįstai kaltintų pareiškėją pažeidimo padarymu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo patikrinimas buvo atliktas, tikrinant gautą anoniminę informaciją, kuri pasitvirtino. Akcentavo, kad pateiktas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas yra tinkamai įformintas, nurodyta užfiksuoto įvykio vieta ir laikas, įvykio esmė, policijos pareigūno vardas, pavardė ir parašas, patvirtinantis sutikimą su tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimu ir paaiškino, kad pareiškėjas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako gaminių laikymas, gabenimas, pardavimas, yra baudžiamas, kad daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Pažymėjo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo, kaip įmonės, atžvilgiu taikė ekonominę sankciją už TKĮ pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo neteisėtai laikomų ir parduodamų prekių vertė neviršijo 250 MGL, todėl pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau pabrėžė, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjo veiksmai neužtraukė jam baudžiamosios atsakomybės, nepanaikina pačios veikos pavojingumo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu (b. l. 133-138) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Marijampolės aps. VPK Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėjas 2014 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 62) nurodė, kad su kolega vykdydami prevencinę priemonę, numatytą Policijos departamento 2014 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. 5-S2815, tikrino anoniminę informaciją ir nuvyko adresu: Kauno g. 82, Marijampolė, į barą ,,Svaja“. Patikrinimo metu baro ,,Svaja“, priklausančio UAB ,,Revitsa“, pagalbinėse patalpose, esančiose kieme, šalia lauko staliukų, prie tualeto, lentynoje rado du pakelius cigarečių rusiškais užrašais ,,NL“ be banderolių, o šalia ant grindų stovinčiame nešiojamame krepšyje rado 10 pakelių cigarečių rusiškais užrašais ,,Fest 7“ su Baltarusijos banderolėmis. Patikrinimo metu UAB ,,Revista“ virėja-barmenė D. B. 2014 m. rugpjūčio 22 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 67-68) nurodė, kad ,,2014-08-22 nuo 09.00 val. ji atvyko į savo darbo vietą UAB „Revitsa“, esančią Kauno g. 82, Marijampolė, kur dirba bare „Svaja“. Atsidariusi patalpas pradėjo darbą ir į pagalbines patalpas užėjusi nebuvo. Įmonė yra įsikūrusi nuomojamose patalpose, įmonės savininkas yra S. V., kuris pats veža visas prekes ir naudojasi pagalbinėmis patalpomis, esančiomis baro kieme prie tualeto. Minėtose patalpose yra laikomos baro prekės, tara bokalai, alus, vienkartiniai indai. Ji į šias patalpas neina ir jomis nesinaudoja. 2014-08-22 apie 11.15 val. į barą „Svaja“ atvyko du uniformuoti policijos pareigūnai, kurie pareikalavo pateikti prekybos dokumentus bei raktus nuo pagalbinių patalpų, esančių prie baro tualeto. Dokumentus pateikė, bet pareiškė, kad raktų nuo minėtų patalpų neturi, nes jomis nesinaudoja. Tada policijos pareigūnai paprašė parodyti raktus, esančius jos džinsų kišenėje. Ten buvo raktas nuo minėtų patalpų, kuriose vadovas laiko baro (įmonės) reikmenis ir kitą prekybai skirtą įrangą, gėrimus. Tada su pareigūnais nuėjo į minėtas patalpas, kur pareigūnai apžiūros metu rado lentynoje du pakelius cigarečių ,,NL“ be banderolių, šalia pridėta tuščiu cigarečių blokų, o nešiojamame šaldiklyje dar rado 10 pakelių cigarečių ,,Fest 7“ baltarusiškomis banderolėmis. Jas paėmė surašant protokolą. Iš kur šios cigaretės, nurodyti negali, ji nežino, nelegalia cigarečių prekyba neužsiima. Šiomis pagalbinėmis patalpomis naudojasi tik jų baras, t. y. jų baro vadovas S. V., ir jie turi vienintelį raktą, kuris buvo pas ją. Į šias patalpas daugiau niekas patekti negali.“. Marijampolės aps. VPK 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 64-2S-5260 ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu paštu Departamentui atsiuntė medžiagą spręsti klausimą dėl TKĮ nustatytų poveikio priemonių UAB ,,Revitsa“ taikymo (b. l. 61-69, 70-81). Departamentas, vadovaudamasis gauta informacija, 2014 m. rugpjūčio 28 d. surašė protokolą Nr. ATK2-145 (b. l. 110-111), kuriame konstatavo, kad UAB ,,Revitsa“ priklausančiame bare, esančiame Kauno g. 82, Marijampolėje, 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 11.15 val. pagalbinėse patalpose, kuriose laikomos alaus statinės, tušti plastikiniai buteliai, vienkartiniai indai, bokalai ir kiti baro reikmenys, ant lentynos pradarytame bloke buvo rasti 2 pakeliai cigarečių „NL New Line Full Flavor“ ir prie šaldiklio, ant grindų padėtame nešiojamame šaltkrepšyje rasta 10 pakelių cigarečių „Fest 7“ be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių. Taip pat minėtoms cigaretėms „NL New Line Full Flavor“ ir „Fest 7“ nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai ir cigarečių ženklinimas neatitinka TKĮ, Įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklių (Ūkio ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. 4-195) 1, 3, 8, 16.1 punktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų. Rastų cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, - 90,84 Lt. Taip pat minėtose pagalbinėse patalpose rasti tušti cigarečių „NL“ blokai, o šalia pradaryto bloko su dviem pakeliais cigarečių „NL New Line Full Flavor“ buvo padėtos įvairios litų kupiūros ir monetos. Departamentas 2014 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-3033 informavo UAB ,,Revitsa“ apie galimus TKĮ pažeidimus, nurodė bylos nagrinėjimo datą ir laiką, pasiūlė pateikti rašytinį paaiškinimą (b. l. 59-60). Departamente 2014 m. rugsėjo 8 d. gautas pareiškėjo paaiškinimas, kuriame pareiškėjo vadovas paaiškino, kad patikrinime jis nedalyvavo, daiktai, rasti pagalbinėse patalpose, nepajamuoti įmonės balanse kaip įmonės turtas, bendrovė nuomoja tik baro pastatą, pagalbinėmis patalpomis bendrovė nesinaudoja (b. l. 84-85). Departamentas, vadovaudamasis TKĮ 26 straipsnio 13 dalies 1 punktu, 2014 m. rugpjūčio 28 d. protokolu Nr. ATK2-145 ir kita bylos medžiaga, 2014 m. rugsėjo 11 d. priėmė nutarimą Nr. ATK2-114/14 skirti UAB ,,Revitsa“ 10 000 Lt dydžio baudą už TKĮ 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimus (b. l. 104–109).
Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad pagalbinėse patalpose, adresu: Kauno g. 82, Marijampolė, 2014 m. rugpjūčio 22 d. buvo rasti tabako gaminiai, kurie neatitinka ženklinimo reikalavimų, nėra pažymėti Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Tačiau TKĮ pažeidimą pareiškėjas neigia nurodydamas, kad patalpomis, kuriose rasti tabako gaminiai, nesinaudoja, šios patalpos pagal sutartis priklauso S. V., taip pat mano, kad paskirta neproporcingai didelė bauda.
Teismas nurodė, jog bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad patikrinimo metu pareiškėjo virėja-barmenė D. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad baro kieme esančiose patalpose yra laikomos baro prekės, tara, bokalai, vienkartiniai indai. Pati į šias patalpas neina ir jomis nesinaudoja, raktų neturi. Tačiau pareigūnams paprašius parodyti raktus, esančius kišenėje, davė juos pareigūnams ir kartu nuėjo į patalpas, kuriose apžiūros metu buvo rasti tabako gaminiai, neatitinkantys ženklinimo reikalavimų. Paaiškino, kad nežino iš kur cigaretės. Paaiškino, kad šiomis patalpomis naudojasi tik jų baras, t. y. baro vadovas S. V., ir jie turi vienintelį raktą. Departamente nagrinėjant bylą, pareiškėjo darbuotoja D. B. nurodė, kad pareigūnai iš jos džinsų kišenės raktus paėmė ir nuėjo į pagalbines patalpas. Grįžę pasakė, kad rado cigarečių. Dėl prieštaraujančių paaiškinimų nurodė, kad patikrinimo metu paaiškinimą rašė pareigūnai, o ji tik pasirašė. Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. B. parodė, kad patalpomis, kuriose buvo rasti tabako gaminiai, neatitinkantys TKĮ reikalavimų, ji nesinaudoja. Produktus laiko baro patalpose. Tabako gaminiai buvo rasti kiemo gale esančiose patalpose. Raktus davė pareigūnams reikalaujant. Juos atsitiktinai rado ant baro ir įsidėjo į kišenę. Paaiškino, kad klientai dažnai palieka daiktus. D. B. parodė, kad patalpos nepriklauso barui, tačiau patvirtino, kad tara ir kiti daiktai, esantys patalpoje, yra baro, atkreipė dėmesį, kad tara buvo tuščia. Vėliau paaiškino, kad raktą atidavė savanoriškai, nežinojo, kad jis būtent nuo tų patalpų. Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. K. parodė, kad dirba UAB ,,Revitsa“ virėja-padavėja. Patalpomis, kuriose rasti tabako gaminiai nesinaudoja, jose nėra buvusi, jomis naudojasi baro savininkas. Iki įvykio nežinojo, kam priklauso patalpos. Išmušus elektros saugikliams jos naudojamose patalpose, pati į pagalbines patalpas neidavo, skambindavo savininkui.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo darbuotojų pateikti paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje, patvirtina, kad pareiškėjas, nepaisydamas TKĮ 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose nustatytų draudimų, savo patalpose laikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius tabako gaminius. D. B. rašytiniame paaiškinime patikrinimo metu, paaiškinime Departamentui bylos nagrinėjimo metu, D. B. ir V. K. apklaustos liudytojomis teismo posėdyje patvirtino, kad patalpoje, kurioje patikrinimo metu rasti tabako gaminiai, yra laikomi bendrovei priklausantys daiktai, t. y. tara, vienkartiniai indai ir t. t., patalpoje įrengta elektros skydinė, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, vykdydamas savo veiklą, faktiškai naudojasi minėtomis patalpomis, todėl jos pagrįstai laikytinos baro pagalbinėmis patalpomis.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad apžiūrint patalpas nedalyvavo pareiškėjo vadovas, todėl pareigūnai nesvarstė tikimybės, kad tabako gaminiai priklauso vadovui asmeniškai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pažeidimą padarė pareiškėjas, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2009 m. birželio 8 d. nutarimas) juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika. Teismas pažymėjo, jog TKĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama, kad tabako gaminiai, kaip specifiniai civilinės apyvartos objektai, būtų įsigyjami, gabenami, laikomi ir pan., laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tai suponuoja juridinio asmens pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų priemonių, kad teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai būtų veiksmingai užtikrinti. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad pareiškėjo vadovas privalėjo laikytis TKĮ reikalavimų. Vien tabako gaminių, neatitinkančių TKĮ reikalavimų, laikymas savo patalpose pareiškėjui užtraukia atsakomybę pagal TKĮ. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl panašaus reguliavimo akcizinių prekių – alkoholinių gėrimų (pvz. 2008 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-159/2008, 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011, 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011, 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-224/2012).
Dėl pareiškėjo argumentų, kad nuomos ir panaudos sutartys patvirtina, jog pagalbinis (ūkinis) pastatas nepriklauso baro patalpoms, teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Dėl panaudos sutarties CK 6.629 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.478 straipsnio nuostatos. Byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad tiek pastatas, kuriame įrengtas baras, tiek ūkinis pastatas, kuriame rasti tabako gaminiai, nuosavybės teise priklauso V. P. (b. l. 91-94). Patalpų nuomos sutartis tarp UAB ,,Revitsa“ ir V. P. sudaryta 2010 m. rugpjūčio 16 d., o patalpų panaudos sutartis tarp S. V. ir V. P. sudaryta 2010 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 96-97, 98). Byloje nėra duomenų, kad šios sutartys būtų įregistruotos viešame registre, todėl nagrinėjamu atveju patalpų panaudos santykiai vertinti pagal byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.
Teismas pareiškėjo į bylą pateiktus I. P. ir D. B. rašytinius liudijimus (b. l. 35, 36), kuriuose paaiškinta, kad daiktai, susiję su bendrovės veikla, pagalbinėse patalpose nėra laikomi, vertino kritiškai. Pažymėjo, kad teismo posėdyje pareiškėjo darbuotojos buvo apklaustos kaip liudytojos. Jų parodymai, teismo vertinimu, nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog patikrinimo metu buvo apklausta pareiškėjo darbuotoja, remiantis jos parodymais surašytas tarnybinis pranešimas, pažeidimo protokolas surašytas, įvertinus visą turimą medžiagą, pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus, kuria jis pasinaudojo. Bylos medžiagoje nėra jokių užuominų, abejonių, kad pareigūnai, nustatydami pažeidimo faktą, būtų buvę kaip nors suinteresuoti ir dėl to nepagrįstai kaltintų pareiškėją pažeidimo įvykdymu.
Atsižvelgus į tarnybiniame pranešime, paaiškinimuose išdėstytas faktines aplinkybes, teismui nebuvo pagrindo abejoti Departamento priimtomis išvadomis. Tačiau pareiškėjo skunde išdėstytos abejonės dėl pareiškėjo vadovo nedalyvavimo patikrinime, visų darbuotojų apklausos, nagrinėjamo ginčo kontekste nebuvo pripažintos reikšmingomis, nes tabako gaminių laikymas pareiškėjo patalpose konstatuotas kitais, pareiškėjo nenuginčytais įrodymais.
Teismas konstatavo, kad baudos paskyrimo metu buvo įvertintos visos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, paskirta minimali inkriminuoto pažeidimo sankcijoje nustatyta ekonominė sankcija – 10 000 Lt bauda, atsižvelgus į visas pažeidimo aplinkybes, nelaikytina per griežta. Be to, atkreipė dėmesį, kad baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją – teisės subjektas, pažeidęs tam tikras taisykles, yra baudžiamas, kad daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei išanalizavęs teisės aktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad Departamento 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. ATK2-114/14 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Revitsa“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 141-143), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę teiseną UAB „Revitsa“ atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo atnaujinti byloje įrodymų tyrimą iš esmės, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje rinkti, tirti ir vertinti visus įrodymus, susijusius su nagrinėjama byla, apklausti visus su įvykiu ir ginčo patalpomis susijusius asmenis, bei prijungti Vilniaus apygardos teismo bylą Nr. I-5062-789/2015.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidus visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnyje, todėl turi būti panaikintasPareigūnams 2014 m. rugpjūčio 22 d. 11 val. 15 min. pareiškėjo UAB „Revitsa“ patalpas, įmonės, patrauktos administracinėn atsakomybėn, vadovas S. V. nedalyvavo. Apžiūrint fizinių asmenų V. P. ir panaudos gavėjo S. V. ūkio paskirties patalpas, taip pat nei savininkas, nei naudotojas nedalyvavo. Bylos eigoje nustatyta, kad jokia forma jiems nepranešta apie patikrinimą, todėl administracinio proceso teisėtumas kelia abejonių ir į tai turėjo atkreipti dėmesį skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Iki patikrinimo ar patikrinimo metu pareigūnai privalėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu S. V. naudojasi ūkio patalpomis, kurios buvo tikrinamos ir kuriose buvo rastos cigaretės, turėjo išsiaiškinti, kas yra teisėtas patalpų savininkas, ir procese turėjo būti aiškinamasi ir išsiaiškinta, kaip susijęs su administracine atsakomybe patalpų savininkas V. P. ir panaudos gavėjas S. V.. To nebuvo padaryta ir tai laikytina grubiu administracinio proceso pažeidimu, pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintus visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus. Nagrinėjant bylą objektyviais įrodymais, oficialiais dokumentais, nustatyta, kad patikros dieną ginčo patalpos nebuvo VĮ Registrų centras registruotos UAB „Revitsa“ ar S. V. vardu, jos buvo registruotos V. P. vardu, todėl kyla pagrįsta nuostaba, kaip tuomet pareigūnai galėjo atlikti patikrinimą be privačių patalpų savininko žinios ir kaip jie, nepripažindami panaudos sutarties su S. V. ir nuomos sutarties su UAB „Revitsa“ fakto, galėjo atsakomybėn patraukti UAB „Revitsa“. Akivaizdu, kad sprendimas, kaip ir institucijos nutarimas priimtas pažeidžiant ABTĮ 81 straipsnio normas.Kad surastos ūkio paskirties patalpoje cigaretės priklauso UAB „Revitsa“, yra tik pareigūnų niekuo nepagrįsta subjektyvi nuomonė, kurią paneigia pradiniai ir vėlesni liudytojos D. B. paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad UAB „Revitsa“ darbuotojai, virėjos barmenės, patalpa, kurioje buvo rastos cigaretės ir kuria panaudos sutarties pagrindu naudojasi asmeniškai S. V., darbuotojai nesinaudoja ir ten neina. Siekiant išsamiai ištirti pastarąją aplinkybę ir siekiant priimti teisingą sprendimą, buvo būtina išklausyti visų įmonės darbuotojų ir patalpų savininko paaiškinimų, tačiau tai nebuvo padaryta nei atliekant patikrinimą ir vykdant įrodymų rinkimą, nei priimant nutarimą, nei priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pažeista Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 256 straipsnio norma. Teismo sprendime neaptarti net teismo posėdyje tirti įrodymai. Teisme liudytojomis buvo apklaustos dvi UAB „Revitsa“ darbuotojos, tačiau vienos iš jų paaiškinimai nei aptarti, nei teismo įvertinti. Teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjant bylą, buvo apklausta liudytoja V. K., tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes tokia liudytoja šioje byloje niekada nebuvo davusi paaiškinimų ir apklausta teisme. Vien pastaroji aplinkybė rodo, kaip atsainiai ar vienos proceso šalies naudai buvo nagrinėjama ši byla.Vien tik fakto, kad raktas nuo asmeninės S. V. panaudos pagrindais priklausančios ūkinės patalpos buvo barmenės džinsų kišenėje, akivaizdžiai nepakanka, bet kito motyvo pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą, nenurodė. Jeigu teismas laiko esminiu argumentu skundui atmesti rakto, kuriuo buvo rakinamos patalpos, buvimo vietą, vadinasi galima teigti, kad byloje nėra objektyvių nenuginčijamų įrodymų UAB „Revitsa“ kaltei pagrįsti.Pareigūnai, surašę administracinės teisės pažeidimo protokolą, privalėjo nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso tikrinamos patalpos, kokiais pagrindais patalpomis naudojasi kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, ir pareigūnai oficialiais dokumentais turėjo pagrįsti administracinio teisės pažeidimo protokolo teiginius, kad administracinio teisės pažeidimo protokole paminėti daiktai priklauso įmonei. Tai kur kas svarbesnė aplinkybė už raktą barmenės kišenėje. Visi trūkumai kaltei pagristi turi būti vertinami tariamo pažeidėjo – UAB „Revitsa“ – naudai. Apeliacine tvarka skundą nagrinėsiančiame teisme turi būti išaiškintos visos aplinkybės, reikšmingos teisingo sprendimo priėmimui, nes neobjektyvus teismo sprendimas gali visiškai sužlugdyti įmonės veiklą. Ekonominiai padariniai dėl procesinių pažeidimų ir teisingumo stokos gali būti neatstatomi. Kai kurias aplinkybes negalima išsiaiškinti neatnaujinus įrodymų tyrimo byloje, todėl įrodymų tyrimas atnaujintinas, byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka. Taip pat apklaustinas patalpų savininkas, pagal VĮ Registrų centras duomenis – V. P.Iš 2010 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Revitsa“, atstovaujamos bendrovės vadovo S. V., ir V. P. sudarytos patalpų, kuriose įmonė vykdo kavinės – baro veiklą, nuomos sutarties turinio ir patalpų plano yra visiškai aišku, kad UAB „Revitsa“ nuomojamų prekybinių patalpų plotas 28 kv. m, Kauno g. 82, Marijampolėje, kas visiškai atitinka faktinį baro – kavinės plotą. Plane baro – kavinės nuomojamos patalpos žymimos Nr. 1, 2, 3, 4 (patalpų nuomos sutarties I dalies 2 punktas). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuomojamos patalpos žymimos unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime dėl pastarosios aplinkybės jokie argumentai nepateikti, nors yra visiškai akivaizdu, kad UAB „Revitsa“ įmonės plotas 28 kv. m ir tai yra ne ūkinio pastato patalpos, kurioje rasti tabako gaminiai, atitikmuo. Patalpos, kuriose rasti tabako gaminiai, niekada nepriklausė, nepriklauso ir patalpomis nesinaudoja UAB „Revitsa“, tai neabejotinai gali patvirtinti ir patalpų savininkas V. P.. Atsakovo 2014 m. rugpjūčio 28 d. protokole Nr. ATK2-145 nurodomos UAB „Revitsa“ pagalbinės patalpos, faktiškai yra visiškai kitas statinys (ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne pagalbinė UAB „Revitsa“ patalpa. Pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti ir skundžiamame atsakovo nutarime Nr. ATK2-114/14 esantį argumentą, kad nesudaryta patalpų nuomos sutartis ir panaudos sutartis, nes yra nurodytą argumentą paneigiantys oficialūs rašytiniai įrodymai, tačiau ir dėl pastarosios aplinkybės teismas sprendime nepasisakė.S. V. pripažinus, kad fiziniam asmeniui priklausančiose patalpose rasti tabako gaminiai jam priklauso asmeniškai, teismas turėjo vertinti, kad iš to kyla administracinė atsakomybė ATPK 163-1 straipsnio 1 dalies tvarka, kai fizinis asmuo pažeidžia fiziniams asmenims taikomas tabako gaminių laikymo taisykles.
Atsiliepimas
Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 149-150) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų, dėl ko apeliaciniame skunde iš esmės vadovaujantis tapačiais motyvais kaip ir pirminiame skunde, turėtų būti panaikintas priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Departamento nutarimas taikyti ekonomines sankcijas.Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia analogiškus argumentus, kaip ir pirminiame skunde pirmosios instancijos teismui. Naujų argumentų apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia, skundas iš esmės yra nemotyvuotas, parengtas vadovaujantis subjektyvia nuomone ir tapačiais teiginiais, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.Atsakovas išsamią poziciją yra išdėstęs ginčijamame 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarime Nr. ATK2-114/14 ir pirminiame 2014 m. gruodžio 23 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą Nr. S-(4.3-3)-4187.Visi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai jau yra įvertinti ir detaliai išnagrinėti bei motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl pareiškėjas nepagrįstai pateikia tuos pačius argumentus dėl aptariamo Departamento nutarimo panaikinimo.Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Departamento procesiniuose dokumentuose nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas prašymą grindžia būtinumu apeliacinėje instancijoje rinkti ir tirti įrodymus iš naujo, taip pat apklausti liudytoju patalpų savininką V. P..
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą, padarė išvadą, jog jis yra nepagrįstas ir pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nenustatęs būtinybės rinkti naujus įrodymus, kviesti ir apklausti liudytoju V. P.. Šio prašymo netenkinimo argumentai bei įrodymų tyrimo vertinimo iš naujo būtinybė pateikiami kartu atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo bei vertinimo pakankamumo.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei ginčo santykių kvalifikavimu ir, nekeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, tik atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011).
Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jų naujais įrodymais nepaneigė, o tik pateikė savo požiūrį į surinktus įrodymus bei jų vertinimą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kas yra pagalbinių patalpų savininkas, todėl teismas daro išvadą, jog apklausti liudytoju patalpų savininką V. P. nėra būtina. Kartu pažymėtina, kad atsakomybei už padarytą pažeidimą nėra reikšminga, kokiu pagrindu įmonė naudojasi pagalbinėmis patalpomis. Atsakomybei pakanka ir faktinio patalpų naudojimo, kuris yra įrodytas pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, taip pat ir paties įmonės vadovo S. V. paaiškinimu, kad pažeidimo dalyką sudarantys tabako gaminiai rasti pagalbinėse patalpose priklauso jam. Tai patvirtina, kad įmonės vadovo kaltė yra susijusi su juridinio asmens kalte, nes vadovas veikia juridinio asmens naudai ir jo interesais. Teismų praktikoje dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės sankcijos dydžiui yra pažymėta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus. Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo (taip pat ir Tabako kontrolės įstatymo) požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, daroma išvada, kad pagrįstai pripažinta, jog tabako gaminius neteisėtai laikė pareiškėjas UAB „Revitsa“, nes tabako gaminiai buvo laikomi įmonės veiklos patalpose ir su įmonės vadovo žinia.
Byloje nėra nustatyta, kad tiriant ir nagrinėjant pažeidimo bylą, buvo pažeistos esminės procedūros, sudarančios pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą dėl sankcijos skyrimo. Dokumentų ir daiktų paėmimo 2014 m. rugpjūčio 22 d. protokolas patvirtina, kad draudžiamų tabako gaminių paėmimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados Prevencijos grupės tyrėjas (b. l. 69). Remiantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, policijos pareigūnas, tirdamas administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę: tikrinti visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų ūkinę, komercinę, finansinę ar kitokią veiklą, materialinių vertybių, prekių saugojimo būklę, jų įgijimo, gamybos, laikymo, naudojimo ir realizavimo teisėtumą, gamybines, administracines ir kitas, įskaitant užplombuotas, patalpas. Taip pat, remiantis šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, policijos pareigūnas turi teisę įeiti į visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovu arba jo atstovu, savininku arba jo atstovu. Tyrėjo G. Š. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad įmonės patikrinimas buvo atliekamas 11.15 val. (b. l. 62), t. y. įmonės darbo metu, todėl policijos pareigūnas galėjo įeiti į įmonės pagalbines patalpas ir jas patikrinti, nedalyvaujant įmonės vadovui. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl procedūrų pažeidimo, tiriant padarytą pažeidimą, vertinami kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad minėtos normos pagrindu skirti mažesnę baudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą, nėra pagrindo. Paskirta bauda nėra akivaizdžiai per didelė ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nes sankcija paskirta minimali, numatyta padaryto pažeidimo sankcijoje.
Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Revitsa“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.