Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-23 · Civilinė byla Nr. 2-1464/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
2-1464/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas, Danutė Milašienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „RUUKKI LIETUVA“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RUUKKI LIETUVA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Laugina“ pateikė prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje. Proceso atnaujinimo pagrindu nurodė aiškią teisės taikymo klaidą, padarytą kasacinio teismo, bei rėmėsi, jo nuomone, pagal analogija taikytina CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto norma. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi paneigė visus ankstesnius toje pačioje byloje priimtus tiek žemesnių instancijų, tiek paties kasacinio teismo procesinius sprendimus, visą šalių bylinėjimąsi, iš esmės perkvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, vertino fakto, o ne teisės klausimus. Pareiškėjo manymu, kasacinis teismas peržengė savo įgaliojimų ribas, nes turėjo priimti ne galutinį sprendimą, o grąžinti bylą žemesnės instancijos teismui. Atnaujinus procesą kasacinėje byloje, turėtų būti priimtas naujas sprendimas atmesti ieškinį, paliekant galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 366, 370 str.). Teismas nurodė, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas negali būti atnaujinamas byloje nagrinėtoje ir apeliacine, ir kasacine tvarka. Be to, pareiškėjas iš esmės nenurodo proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, o tik nesutinka su žemesnių instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu kasaciniame teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas UAB „Laugina“ nurodo, kad teismas neįsigilino į prašymą, todėl nepagrįstai sprendė, jog nėra įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Pareiškėjui neaišku, kaip galėjo susiklostyti tokia situacija, jog du kartus kasacinio teismo teisėjų kolegijos pasisakė, kad pareiškėjas yra teisus dėl savo pozicijos, o paskutinė kasacinio teismo teisėjų kolegija iš esmės pakeitė ankstesnį ginčo kvalifikavimą ir patenkino ieškinį, kuris pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas prieš beveik šešerius metus. Manytina, kad tai yra neleistina klaida, kuri gali būti ištaisyta tik proceso atnaujinimo instituto pagalba.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo nutartyje pateiktų argumentų pagrindu atsisakyti priimti tokį apelianto prašymą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas sąlygiškai gali būti suskirstytas į tris etapus. Pirmuoju etapu sprendžiamas tik prašymo priėmimo klausimas, t. y. patikrinama, ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar nepažeistos teismingumo taisyklės, ar prašymą padavė veiksnus asmuo, ar prašymą pareiškėjo vardu padavė įgaliotas asmuo. Nustatęs, kad prašymo turinys neatitinka nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nurodo terminą trūkumams pašalinti. Jei pažeistos temingumo taisyklės arba prašymą padavė neveiksnus ar neįgaliotas asmuo, teismas prašymą atsisako priimti (CPK 111, 115 str., 370 str. 1 d.). Antruoju etapu yra nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Prašymo nagrinėjamas vyksta žodinio proceso tvarka, todėl apie teismo posėdžio vietą ir laiką šaukimais informuojami byloje dalyvaujantys asmenys. Posėdyje teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatyto termino, taip pat, ar yra pagrindas procesą atnaujinti. Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra pagrindas atnaujinti procesą, teismas jį atnaujina nutartimi (CPK 366, 368 str., 370 str. 2 ir 3 d.). Trečiajame etape teismas nagrinėja atnaujintą bylą pakartotinai, tačiau neperžengdamas proceso atnaujinimo pagrindų apibrėžtų ribų (CPK 370 str. 4 d.). Teismas nagrinėja, ar turi įtakos teismo sprendimui (nutarčiai) ir pagrįstumui aplinkybės, dėl kurių procesas buvo atnaujintas, o, išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties), suformuluotą pareiškime atnaujinti procesą, atmesti arba teismo sprendimą (nutartį) panaikinti ar pakeisti, arba panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį) (CPK 371 str.).

Prašyme atnaujinti procesą be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų turi būti nurodomas sprendimą (nutartį) priėmusio teismo pavadinimas, proceso atnaujinimo pagrindas, proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiami šio prašymo padavimo terminai bei pareiškėjo prašymas (CPK 369 str. 1 d.). Be to, turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (369 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip galima suprasti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakymą priimti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nenagrinėtiną teisme iš esmės grindė tuo argumentu, kad apelianto nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas – kasacinio teismo padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida – nėra numatytas įstatyme. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas kaip proceso atnaujinimo pagrindą numato aiškią teisės normos taikymo klaidą, padarytą pirmosios instancijos teismo, kai procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, arba ir šį sprendimą peržiūrėjus apeliacine tvarka, jei prašymą atnaujinti procesą pateikia Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Aiškinant šią normą remiantis bendraisiais teisės principais ir konstitucine teismų pareiga vykdyti teisingumą, darytina išvada, kad esminiu nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo elementu yra būtent aiški teisės taikymo klaida. Nagrinėjamu atveju apeliantas ir remiasi tokia klaida, tačiau nurodo, kad ją padarė kasacinis teismas. Taigi kyla aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo (jo ribų klaidą padariusio subjekto atžvilgiu) aiškinimo klausimas, kuris negali būti sutapatinamas su tokiu atveju, kai įstatymas apskritai nenumato pareiškėjo prašymą grindžiančio atnaujinimo pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto ribų klausimas turi būti sprendžiamas nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo (minėtame antrame etape), o ne sprendžiant tokio prašymo priėmimo klausimą (minėtame pirmame etape), kuomet vertinami tik formalūs prašymo turinio ir formos atitikimo įstatymui reikalavimai ir nėra išklausomi kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Aptartas pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Kartu teisėjų kolegija, nepasisakydama dėl ginčo esmės, atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad teismų praktikoje jau yra spręsti klausimai, tam tikrais aspektais susiję su proceso atnaujinimu ir tuo atveju, kai aiškią teisės taikymo klaidą padarė kasacinis teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2007 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje T. J., J. R. v. A. R. Ž, bylos Nr. 3K-3-198/2007).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Algirdas GailiūnasDanutė Milašienė