Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Molėtų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo 1/22 ūkio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2/1p, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas pastato teisinei registracijai atlikti. Paaiškino, kad 2004-01-12 ji iš H. B. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu R-3, ir jame gyveno. Nuo pat įsigijimo naudojosi ir namo kieme esančiu 6,67 kv.m. sandėliuku, plane pažymėtu indeksu 2J1/p. H. B. pastarąjį butą įsigijo 2000-04-17 iš A. Š., o šis jį paveldėjo. Dar anksčiau butas priklausė K. Š. pagal Molėtų miesto notaro kontoros 1992-02-04 pirkimo sutartį, kuria jis iš Molėtų rajono valdybos nusipirko dviejų kambarių butą, kurio bendras plotas 42,62 kv.m. ir 2,21 kv.m. rūsį. Ūkinis pastatas – sandėliukas sutartyje nenurodytas, nors 1992-01-14 Molėtų rajono valdybos statybos ir urbanistikos skyriaus įkainojimo akte yra duomenų apie pardavimą buto ir ūkinio pastato. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad gyvenamajam namui, plane pažymėtam indeksu 1A1p, priklauso pagalbinio ūkio pastatas, plane pažymėtas 2/1p. V. Ž. nuo pat buto įsigijimo sandėliuku naudojosi kaip savu, jo valdymas buvo akivaizdus visiems aplinkiniams asmenims, pirkdama butą, ji buvo įsitikinusi, kad kartu perka ir sandėliuką. Ji neturi sandėliuko įsigijimo dokumentų, todėl negali realizuoti savo teisės įregistruoti daiktą savo vardu, nors jau daugiau, nei 12 metų faktiškai ir nepertraukiamai naudojasi šiuo turtu. Per visą valdymo laikotarpį niekas neginčijo V. Ž. sandėliuko valdymo, nebuvo pareiškęs jokių reikalavimų dėl sandėliuko priklausymo kitiems asmenims.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jo neginčija ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Ji duomenų apie ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi.

Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, kad, jo manymu, su pareiškimu pateikti dokumentai neįrodo, kad pareiškėja teisėtai valdo ūkinio pastato dalį. Pareiškėja įrodinėja, jog ūkinio pastato dalis buvo privatizuota kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), 1992-02-04 K. Š., tačiau net ir įrodžius šią aplinkybę, ji nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja, nusipirkusi butą iš H. B., kartu įsigijo ir ūkio pastato dalį bei teisėtai ją valdo. Tuo atveju, jei teisės aktų nustatyta tvarka ištyrus su pareiškimu ir ateityje pateiktus įrodymus teismui pakaktų duomenų konstatuoti, kad yra nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, VĮ Turto bankas nurodė neprieštarausiąs, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas. Prašė pareiškėjos V. Ž. pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad yra nesuinteresuota bylos baigtimi, todėl dėl sprendimo priėmimo palieka spręsti teismui. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytas pastatas, plane pažymėtas indeksu 2/1 p, esantis Molėtų mieste, yra valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype. Jei teismas tenkintų pareiškimą, pareiškėja galėtų pateikti Molėtų skyriui žemėtvarkos planavimo dokumentą, kuriuo vadovaujantis jai būtų galimybė sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo sutartį.

Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai nurodė, kad nusipirkusi butą neabejojo, kad įsigijo ir sandėliuką, nes prie buto esančioje techninėje byloje yra nurodytas sandėliukas. Pareiškėjai H. B., parduodama butą, perdavė ir sandėliuko raktus, bylą, parodė, kokia ūkinio pastato dalis perduodama. H. B. sandėliuką perdavė kaip savo daiktą, nieko apie tai, kad jos nuosavybės teisė į jį neregistruota, nesakė, todėl pareiškėja juo naudojosi kaip savu, nemanydama, kad kas nors kitas turi į jį daugiau teisių, nei ji. Sandėliukai buvo pastatyti tam, kad daugiabučio namo gyventojai turėtų, kur laikyti kurą, nes butai, kai pastatytas daugiabutis namas, buvo kūrenami krosnimis. Sandėliuku naudojasi iki šiol.

Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją jame nurodytais motyvais.

Pareiškimas tenkintinas.

LR CK 4.47 str. nustato nuosavybės teisės įgijimo būdus. Kaip matyti iš minėtos normos, vienas iš savarankiškų ir pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų yra įgyjamoji senatis (LR CK 4.47 str. 11 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-67/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad V. Ž. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7), 2004-01-12 įgytas iš H. B. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (b.l.8-9). Prieš ją šis butas su rūsiu Molėtų rajono (miesto) valdybos 1992-02-04 parduotas K. Š. (b.l. 15). Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas, t.y. Molėtų rajono (miesto) valdyba, šį butą su rūsiu parduoda pagal Molėtų rajono (miesto) valdybos 1992-01-14 įkainojimo aktą. Sutartyje taip pat nurodyta, kad aukščiau nurodyti pastatai, t.y. 42,62 kv.m. butas su 2,21 kv.m. rūsiu, parduodami už 14 088 rb (b.l. 11). Iš 1992-01-14 įkainojimo akto matyti, kad sutartyje nurodyta 14 088 rb kaina Molėtų rajono valdybos privatizavimo komisija įkainojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu (b.l.12). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra ir daugiabutis gyvenamasis namas, ir ūkinis pastatas, kurio po nedidelę dalį priklauso keliolikai savininkų (b.l. 13-16). Kaip rodo buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninis pasas, šiam butui priskirta dalis ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2J1/p (b.l.17-18). Iš pastarojo ūkio pastato techninės apskaitos kortelės matyti, kad ši ūkinio pastato dalis sudaro 1/22 dalį pastato (b.l.19).

Aukščiau nurodytų dokumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad privatizuojant butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu buvo ketinta privatizuoti ir jam naudotis priskirtą ūkinio pastato adresu (duomenys neskelbtini), dalį – 1/22, plane pažymėtą indeksu 2J1/p, nes sutartyje dėl buto pirkimo, kur pardavėja nurodyta Molėtų rajono (miesto) valdyba, nors ūkinis pastatas ir nenurodytas, tačiau turtas paduodamas už įkainojimo akte nurodytą bendrą kainą, t.y. 14 088 rb, o įkainojimo akte į šią sumą įtraukta ir kaina už ūkinį pastatą (203 rb). Neįrašymas į sutartį ūkinio pastato dalies vertintinas klaida sutartyje, dėl kurios nebuvo galima viešame registre įregistruoti nuosavybės teisės į ūkinį pastatą. Teismas šią išvadą daro ir remdamasis tuo, kad įkainojimo akte nurodyto ūkinio pastato negalima prilyginti rūsiui, nes iš Registrų centro išrašo aiškiai matyti, kad tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėjo butas, t.y. (duomenys neskelbtini), yra ir ūkinis pastatas, kurio atitinkamos dalys, kaip matyti iš buto, ūkinio pastato techninio paso, techninės paskaitos kortelės, priklauso po atitinkamą dalį daugiabučio namo savininkams. Be to, rūsys nėra pastatas, o ūkinis pastatas – pastatas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo vertinti, kad 1/22 ūkio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2/1p, (duomenys neskelbtini), dalis priklauso valstybei ar savivaldybei ir negali būti objektu, į kurį gali būti įgyjama nuosavybė įgyjamosios senaties būdu. Teismo vertinimu, valstybė šį turtą pardavė, tik tinkamai to neįformino.

Nustačius, kad pareiškėjos nurodyta ūkinio pastato dalis (1/22) nepriklauso valstybei ar savivaldybei, teismas atsižvelgia į tai, kad ir niekieno kito teisės į šį turtą viešame registre nėra registruotos, V. Ž. į šį turtą nėra įgijusi nuosavybės teisės kitu būdu. Kaip nurodė pareiškėja, joks kitas asmuo nėra išreiškęs pretenzijų dėl jos naudojamos ūkinio pastato dalies (pretenzijos nebuvo pareikštos ir teismui apie bylos nagrinėjimą paskelbus viešai), ji 1/22 ūkinio pastato dalį gavo su butu (pardavėja jai parodė, kuri ūkinio pastato dalis jai priklauso, perdavė raktus), valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą, ja rūpindamasi ir naudodamasi daugiau, nei 10 metų, nes įsigijo ir naudoja nuo 2004-01-12. Taigi byloje nustatyta sąlygų visuma laikytina pakankama konstatuoti, kad V. Ž. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo 1/22 ūkio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2/1p, (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 3,27 EUR. Jos priteistinos iš paryškėjos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo į 1/22 ūkio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2/1p, (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), 3,27 EUR pašto išlaidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, m. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.