Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-134-755/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-23
Bylos Nr.: e2A-134-755/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-15-3-00165-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Vygintas Mažuika
Atsakovas: M.J.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
2.6.16.1Bendrosios nuomos sutarties nuostatos
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-134-755/2021Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00165-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2; 2.6.16.1; 3.3.1.14. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Ritos Dambrauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M.J.apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020-11-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2356-847/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei M.J., tretiesiems asmenims - uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 8 963 Eur skolą, 6 % metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 240 Eur žyminio mokesčio, išlaidas, apmokėjus už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme, ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2019-07-24 šalys sudarė išankstinę įrangos nuomos sutartį Nr. LER 20190724/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nuo 2019-09-21 iki 2019-09-22 atsakovei išnuomoti sodybos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir perduoti laikinai naudotis turtu - moduliniu skaidriu paviljonu 10 x 20 m (200 m² ploto), bambukinio tipo kėdėmis (20 vnt.), stačiakampiais stalais 1,8 m x 0,8 m (4 vnt.) sodyboje, kurią valdo UAB „A. P.“. Ieškovė įsipareigojimus įvykdė – pastatė ir perdavė paviljoną atsakovei. 2019-09-22 sodyboje kilo gaisras. Jį užgesinus ir atlikus turto apžiūrą, ieškovė nustatė, kad gaisro metu išsilydė, itin stipriai apdegė ir aprūko išnuomotas turtas-modulinis skaidrus paviljonas. Atsakovė perduotą turtą grąžino ieškovei, tačiau dėl gaisro padarinių turto dalis nebetinkama naudoti. Ieškovė paskaičiavo nuostolius kaip sugadintų turto dalių pakeitimo kitomis – nesugadintomis dalimis kainą. Tokiu būdu ieškovė patyrė 8 963 Eur nuostolių (8 263 Eur turto dalių įsigijimas + 700 Eur jų atgabenimas į Lietuvą). Atsakovė nuostolius geranoriškai atsisakė atlyginti, todėl prašė teismo juos priteisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2020-11-12 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės M.J.7 170,40 Eur skolą, 5 % metines palūkanas už priteistą 7 170,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 483,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei 6,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei, 80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Likusią ieškinio dalį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019-07-24 šalys sudarė išankstinę įrangos nuomos sutartį Nr. LER 20190724/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nuo 2019-09-21 iki 2019-09-22 atsakovei išnuomoti ir (duomenys neskelbtini), sodybos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir perduoti laikinai naudotis turtu - moduliniu skaidriu paviljonu 10 x 20 m (200 m² ploto), bambukinio tipo kėdėmis (20 vnt.), stačiakampiais stalais 1,8 m x 0,8 m (4 vnt.). Ieškovės darbuotojai išnuomotą ir ieškovei priklausantį turtą 2019-09-19 sumontavo nurodytoje ir suderintoje su atsakove vietoje, parengė naudoti, tačiau perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas nebuvo. Pastačius paviljoną, atsakovės ir jos atstovų sodyboje nebuvo, todėl paviljoną paliko pastatytą, bet neperduotą, tokia praktika naudojama dirbant ir su kitais užsakovais. Sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-21-22 vyko vestuvių šventė, 22 dienos rytą iš sodybos išvyko atsakovė ir svečiai, toje vietoje neliko už išnuomotą paviljoną atsakingų asmenų. 2019-09-22 sodyboje kilo gaisras, kurio metu apdegė dalis paviljono.

5. Nagrinėjamoje byloje, atsakovei nesutinkant, kad žala atsirado sutartinių santykių pagrindu, buvo sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo rūšies klausimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju žalai atlyginti taikytina sutartinė atsakomybė, nes šalis siejo sutartiniai santykiai. Esant sutartiniams šalių santykiams, deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Nenustačius tokio įstatyminio pagrindo, teismas ginčą nagrinėjo taikydamas sutartinės atsakomybės normas.

6. Nustatė, kad ieškovė paviljoną įsigijo naują, tai patvirtina ieškovės atstovo E. B. parodymai ir 2018-03-16 sąskaita (dokumento Nr. 90061206), iš kurios matyti, kad už Roma 10 m „A“ formos šlaitinį stogą ir Roma 10 m medines grindis, stogo dangą, trikampį stoglangį, stogą jungiančią sieną, šoninę sieną, lietaus latakus, P. N. (ir su 5 m smailiu stogu), stogo dangą, šonines sienas, lietaus latakus, stogo dangą mokėtojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta bendra suma yra 35 699 Eur. 2019-09-23 Röder HTS Höcker GMBH pateikė pasiūlymą ieškovei, iš kurio matyti, kad jame nurodytos pardavimo sąlygos: danga esamai 10 m Roma konstrukcijai: 4 vnt. skaidrios stogo dangos 4 799 Eur, 6 vnt. skaidrios šoninės sienos 2 889 Eur, 1 vnt. skaidrus trikampio formos stoglangis 555 Eur. Turi būti aptartos pristatymo ir apmokėjimo sąlygos. Bendra suma yra 8 243 Eur. 2019-10-02 krovinių gabenimo pasiūlymas Nr. 21890/0, iš kurio matyti, kad UAB „FSTS“ iš Vokietijos į Lietuvą 1 500 kg svorio penkių europalečių krovinį siūlo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervežti ir apmokėjimo kaina – 700 Eur + PVM. Teismas pripažino, kad ieškovės nurodyta suma sudaro jos patirtus nuostolius. Nors ieškovė dėl lėšų trūkumo dar neįsigijo sugadintų paviljono dalių, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad tokio dydžio žalą ji patyrė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-24 išrašė 8 943 Eur sąskaitą pirkėjai M. R. pagal 2019-07-24 išankstinę įrangos nuomos sutartį Nr. LER 20190724/01 už 2019-09-22 gaisro metu išnuomotai įrangai padarytą žalą ir prašė ją apmokėti iki 2019-10-01. Atsakovė atsisakė tai padaryti.

7. Atsakovė, sudarydama išankstinę įrangos (paviljono) nuomos sutartį, įsipareigojo jį grąžinti ne prastesnės būklės negu buvo perduotas pagal sutartį. Pati atsakovė su ieškove bendravo tik elektroninio ryšio priemonėmis, visus su paviljono pastatymu, vietos parinkimu, pastatymo ir išmontavimo laiko klausimus ieškovė derino su liudytoja M. K., kuri pagal 2018-11-28 atsakovės ir MB „100 verslo sprendimų“ paslaugų teikimo sutartį Nr. ML-201811-28 buvo nurodyta vestuvių planuotoja (1.5 p.). Nors šia sutartimi liudytojai nebuvo suteikti įgaliojimai atstovauti atsakovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tame tarpe ir su ieškove, tačiau tiek pačios liudytojos, tiek ieškovės atstovo E. B. parodymais nustatyta, kad visus su nuomos sutarties vykdymu susijusius klausimus ieškovė derino su M. K. – tiek pastatymo laiką, tiek vietos parinkimą, tiek atsiėmimo laiką, pati liudytoja sumokėjo ieškovei nuompinigius už išsinuomotą turtą. Nors pastačius paviljoną, nei atsakovė, nei vestuvių planuotoja M. K. jo nepriėmė, tačiau būtent liudytoja patvirtino ieškovei, kad darbas atliktas tinkamai.

8. Atsakovės atstovas ginčijo paviljono priėmimo faktą ir tai, kad jis nebuvo perduotas, nes nebuvo pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas, tačiau teismas pripažino, kad konkliudentiniais veiksmais atsakovė patvirtino, kad paviljoną priėmė, jį naudojo, vestuvių planuotoja M. K. suderino laiką, kada galima paviljoną išardyti. Nors pagal sutartį atsakovė įsipareigojo paviljono neperduoti tretiesiems asmenims, tačiau ,2019-09-22 išvykdama su svečiais iš sodybos, paliko išsinuomotą turtą be priežiūros. Šis turtas yra kilnojamasis ir, nors gaisras kilo šalia esančiame pastate, teismas padarė tikėtiną išvadą, kad vietoje esant atsakingiems už išsinuomoto turto apsaugą asmenims, jis būtų buvęs išsaugotas. Pripažino, kad atsakovės neteisėti veiksmai – šiuo atveju neveikimas užtikrinant išsinuomoto turto apsaugą - leido kilti žalingoms pasekmėms, t.y. tarp atsakovės neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovė nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, neužtikrindama išsinuomoto turto apsaugos, leido kilti žalingoms pasekmėms. Dėl šių motyvų teismas padarė išvadą, kad dėl ieškovei padarytos žalos atsiradimo yra kalta atsakovė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įgaliojusi liudytoją M. K. ją atstovauti, nors faktiniai duomenys rodo, kad liudytoja visuose santykiuose su ieškove atstovavo atsakovę, todėl pati atsakovė yra atsakinga už atsiradusias pasekmes.

9. Teismas pripažino atsakovę vartotoja santykiuose su ieškove sudarytoje 2019-07-24 išankstinėje įrangos nuomos sutartyje, nes iš esmės ji atitiko vartotojo sąvoką. Pripažino, kad sutarties 2.5 p. sutarta civilinės atsakomybės sąlyga „Jei grąžinant turtą nustatoma, kad turto būklė pablogėjo, užsakovas privalo per 5 darbo dienas atlyginti nuomotojui dėl to patirtus nuostolius, kurių dydį nustato nuomotojas. Nuostolių dydis negali būti didesnis, nei turto pirkimo vertė ir patirti nuostoliai dėl neįvykdytų užsakymų kartu sudėjus“ yra aiškiai išreikšta, todėl prašymas atlyginti atsiradusius nuostolius negali būti laikomas neproporcingai didelės civilinės atsakomybės sąlyga. Teismas nenustatė 2019-07-24 išankstinėje įrangos nuomos sutartyje nesąžiningų civilinės atsakomybės sąlygų.

10. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, teismas sprendė, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtą žalą. Tačiau, įvertinęs tai, kad ieškovės turtas nebuvo naujas, dėl to jo vertė yra sumažėjusi, ieškovė nenurodė turto nusidėvėjimo laipsnio, nors privalėjo įrodyti savo reikalavimus, atsižvelgęs į atsakovės kaltės laipsnį, į tai, kad įvykis įvyko atsakovei svarbios asmeninės šventės metu, į tai, kad ieškovė, būdama verslininke, sutartyje nenumatė sąlygos, kokiu būdu turtas turi būti saugomas ir į tai, kad paviljonas be priežiūros buvo paliktas trumpą laiką, teismas žalos dydį sumažino , priteisė 80 proc. turtui padarytos žalos ir transportavimo išlaidų. Iš atsakovės ieškovei priteisė 7 170,40 Eur skolą (6 470,40 Eur turto dalių įsigijimas + 700 Eur jų atgabenimas), (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 6.205 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 1-2 dalys).

11. Ieškinį patenkinus iš dalies, priteisė 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 7 170,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. A. M.J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020-11-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį M.J. dėl skolos priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. teismas netinkamai aiškino dėl deliktinės atsakomybės taikymo prioriteto prieš sutartinę atsakomybę, dėl ko nepagrįstai nusprendė, kad ginčas yra nagrinėtinas pagal sutartinės atsakomybės normas;

12.2. gaisras kilo dėl pastato savininko (valdytojo) veiksmų ir/ar neveikimo neteisingai eksploatuojant pastatą (sodybą), dėl šio gaisro buvo pagadintas ieškovei priklausantis paviljonas. Pastato savininko deliktinės atsakomybės taikymui yra visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, o atsakovės atžvilgiu nėra visų sutartinės atsakomybės sąlygų, nes atsakovė nekalta dėl gaisro, kuris lėmė ieškovės nuostolius, kilimo;

12.3. nuomininkas privalo atlyginti dėl turto pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Šiuo atveju gaisro priežastis buvo trečiojo asmens veiksmai. Ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, todėl jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė;

12.4. teismas nepagrįstai šalių sudarytos sutarties 2.5 punktu sąlygos nevertino kaip nesąžiningos, nes ja atsakovei buvo numatyta neproporcingai didelė atsakomybė už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą, nes pagal sutartį atsakovė už nuostolius atsako net ir tuo atveju, jeigu žala atsiranda dėl trečiojo asmens kaltės; be to, sutartis nebuvo individualiai aptarta su atsakove;

12.5. nagrinėjamu atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų: atsakovė išvyko iš sodybos, kuomet gaisras dar nebuvo kilęs, namas degė atvira liepsna, gaisrininkai neleido artintis prie įvykio vietos, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė, būdama vietoje, galėjo išsaugoti turtą, taigi nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Pažymi, kad sutartyje nebuvo numatyta sąlygų (įsipareigojimų) dėl paviljono saugojimo;

12.6. sutartyje nurodytas priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pateiktas atsakovei pasirašyti, ieškovės atstovai paliko paviljoną pastatytą, bet neperduotą, tokiais savo veiksmais ieškovė pati suformavo paviljono perdavimo praktiką, todėl atsakovė suprato, kad paviljonas tokia pat tvarka bus ir atsiimtas. Atsakovė net nežinojo tikslios paviljono atsiėmimo valandos, nes ieškovė šį klausimą derino su vestuvių planuotoja. Teismas, pripažinęs, kad atsakovė turėjo laukti, kol ieškovės darbuotojai atvyks pasiimti paviljono, nepagrįstai šalims pritaikė dvigubus standartus;

12.7. neperdavus turto valdymo teisės, atsakovei negalėjo pereiti perduodamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika;

12.8. ieškovė, pažeisdama Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, sumontavo paviljoną per arti pastato, taip tiesiogiai prisidėjo prie kilusių neigiamų padarinių, tačiau teismas šių ieškovės veiksmų neįvertino;

12.9. teismas, spręsdamas dėl ieškovės nuostolių, nevertino jų realumo ir pagrįstumo. Paviljonas nebuvo naujas, todėl, pakeitus jo dalis naujomis, ieškovė nepagrįstai praturtės atsakovės sąskaita;

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

13.1. atsakovė selektyviai nurodo bylos aplinkybes: atsakovė sutartį pasirašė ir paviljoną perėmė, nors ir nebuvo surašytas priėmimo - perdavimo aktas, todėl turi laikytis sutartinių įsipareigojimų. Paviljonas buvo pastatytas ten, kur nurodė vestuvių planuotoja. Gaisras kilo apie 12 val., 12.36 val. gautas pirmas skambutis, ieškovės atstovai vietoje buvo 13.40 val., likus 20 min. iki sutarto atsiėmimo laiko. Atsakovė turtą be priežiūros paliko dar iki 12 val.;

13.2. liudytojas A. P. niekada nedirbo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ , jis neturėjo įgaliojimų veikti juridinio asmens vardu, jis tik pranešė apie gaisrą, todėl negalėjo žinoti dėl ko kilo gaisras bei negali turėti pretenzijų dėl gaisro kilimo. Šis aktas neturi teisinės galios, nes jį pasirašė įgaliojimų neturintis asmuo, dėl ko nebuvo atliktas išsamus tyrimas dėl gaisro kilimo;

13.3. žala ieškovei atsirado, nes atsakovė nesilaikė sutartyje numatytų įsipareigojimų ir neapsaugojo turto nuo sugadinimų, paliko turtą be priežiūros tretiesiems asmenims priklausančioje teritorijoje, dėl ko turtas buvo apgadintas;

13.4. sutarties 5.2 punktas neblogina atsakovės padėties, joje numatyta, kad atsakovė prisiima atsakomybę už daikto sugadinimą, atlygintina suma negali būti didesnė nei šio daikto įsigijimo kaina. Sąlyga nėra paslėpta, ji aiškiai išreikšta, todėl reikalavimas atlyginti nuostolius negali būti laikomas neproporcingai didelė civilinės atsakomybės sąlyga, jokios kitos sankcijos nebuvo numatytos;

13.5. ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai, dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ieškovė patyrė žalą, kurią prašo atlyginti sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu. Esant sutartiniams santykiams, deliktinę atsakomybę galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, todėl ieškovė pagrįstai gina savo teises, pasirinkdama sutartinės atsakomybės taikymo institutą;

13.6. nagrinėjamu atveju CK 6.500, 6.502 straipsnių nuostatos neturi būti taikomos, nes šios nuostatos aktualios tuomet, kai sudegė/buvo sunaikintas nekilnojamas turtas, kuris ir pats buvo nuomojamas, įrodyta atsakovės kaltė dėl sutarties sąlygų pažeidimo;

13.7. atsakovė, pažeisdama sutarties sąlygas, t. y. nesaugodama turto nuo sugadinimų bei patikėdama paviljoną tretiesiems asmenims, pažeidė sutarties sąlygas ir elgėsi neteisėtai, šiais veiksmais pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė. Atsakovės neveikimas užtikrinant išnuomoto turto apsaugą leido kilti žalingoms pasekmėms (priežastinis ryšys);

Šalies argumentai

13.8. ieškovei paviljono pastatymo vietą nurodė planuotoja, o ši vieta buvo suderinta su atsakove, todėl atsakovės teiginiai, kad ji nieko nežinojo ir už viską yra atsakinga planuotoja, nepagrįsti. Paviljonų įrengimo vieta gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nereglamentuota, todėl negalima teigti, kad ieškovė, sumontuodama paviljoną šalia pastato, juos pažeidė;

13.9. ieškovė nuostolių dydį pagrindė rašytiniais įrodymais, atsakovė juos paneigiančių įrodymų nepateikė. Iš nukentėjusio asmens negalima reikalauti, kad jis pirma savo kaštais atkurtų daiktą, o tik po to prašytų iš kaltininko atlyginti patirtas išlaidas.

14. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų.

16. Apeliantė kelia abejones dėl teismo išvados ginčą išnagrinėti pagal sutartinės, o ne deliktinės atsakomybės sąlygas, kritikuoja teismo išvadą, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartį, todėl yra kalta dėl išnuomoto turto apgadinimo, teigia, jog teismas nepagrįstai šalių sudarytos sutarties 2.5 punkto sąlygos nevertino kaip nesąžiningos. Ieškovės atstovai paliko paviljoną pastatytą, bet neperduotą, tokiais savo veiksmais ieškovė suformavo paviljono perdavimo praktiką, todėl atsakovė suprato, kad paviljonas tokia pat tvarka bus ir atsiimtas, teismas, spręsdamas dėl ieškovės nuostolių, nevertino jų realumo ir pagrįstumo, teigia, kad teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovės atstovo paaiškinimams, pažeidė CPK 176-185 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo taisykles. Kolegija pasisako dėl esminių skundo teisinių argumentų.

Dėl taikytinos civilinės atsakomybės rūšies

17. Kolegija nepritaria apeliantės pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas teisiškai netinkamai kvalifikavo ir atitinkamai taikė civilinės sutartinės, o ne deliktinės atsakomybės taisykles.

18. Sutinkamai su CK 6.245 straipsnio 2-4 dalimis, civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), o deliktinė atsakomybė – dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6. 292 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 6.299 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Kasacinio teismo apibrėžta, jog pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima, nes civiliniame kodekse aiškiai nurodoma, kada atsiranda sutartinė, o kada deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).

19. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir cituota teismų praktika leidžia spręsti, kad deliktinės atsakomybės sąlygos taikomos, kai šalių nesieja sutartiniai santykiai. Esant tokiems santykiams, deliktinė atsakomybė taikoma, tik tada, jeigu tokią galimybę nustatytų įstatymai.

20. Nėra ginčo, jog šalys vykdė kilnojamojo daikto nuomos sutartį. CK 6.500 straipsnyje, aptariant nuomininko atsakomybę už nuomojamo daikto pabloginimą, nenustatyta galimybė taikyti ir deliktinės civilinės atsakomybės teisės reguliavimą nustatančias taisykles. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančių normų taikymo šiuo konkrečiu atveju. Teismas pagrįstai sprendė, jog tam yra pagrindas, savo išvadas motyvavo ir argumentuotai, nurodant ir kasacinio teismo praktiką, konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/201, sprendė, jog, esant sutartiniams šalių santykiams, deliktinė atsakomybė netaikoma.

21. Greta pasakyto pastebima, jog CPK 135 straipsnis nustato, kad ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas ieškinyje yra ieškovo procesinė pareiga. Teismas neturi procesinių galių pats keisti ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovė savo procesinę poziciją suformulavo ir ieškinio pagrindu nurodė faktines aplinkybes, kildinamas išimtinai iš šalių sutartinių įsipareigojimų. Todėl teismas turėjo spręsti tik dėl to ar yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę. Dėl šios priežasties kolegija detaliau neanalizuos skunde nurodomų civilinės deliktinės atsakomybės ypatumų ir jos taikymo galimybės nagrinėjamame ginče.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

22. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymo tinkamumą turi būti analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis šalis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis).

23. CK 6.246-6.249 straipsniai nustato civilinės atsakomybės, tame tarpe ir sutartinės, taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą. Pagal bendrąją taisyklę civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatyta šių sąlygų visuma. CK 6.500 straipsnis numato , kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Taigi, įstatymu nustatyta nuomotojo atsakomybės už daikto išsaugojimą prezumpcija. Ji, kaip ir kitos prezumpcijos, gali būti paneigta, todėl nuomininko pareiga yra įrodyti, jog dėl daikto apgadinimo jo kaltės nėra. Sykiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. Kad ši sąlyga būtų nustatyta, svarbus sutarties sąlygų tikrojo turinio nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-11-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

24. Kolegija nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog jos kaltės dėl daikto apgadinimo nėra ir daro priešingą, nei pirmosios instancijos teismas, išvadą, kad atsakovė savo kaltę patikimais įrodymais paneigė. Sykiu sprendžiama, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartį, todėl yra atsakinga už daikto neišsaugojimą (apgadinimą). Tokią išvadą kolegija daro dėl tokių priežasčių:

24.1 nėra ginčo, jog paviljonas buvo apgadintas dėl greta paviljono buvusiame pastate kilusio gaisro. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė (jos svečiai) būtų atlikę kokius nors veiksmus, kurie būtų sąlygoję gaisro kilimą. Nėra prielaidų manyti, jog atsakovė galėjo numatyti gaisro kilimo galimybę. To nenumatė ir ieškovė, nes paviljoną pastatė atsakovės pageidaujamoje vietoje, dėl paviljono saugumo grėsmių neįžvelgė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus PAG V. T. PG tarnybos 2019-09-23 akto Nr. 53.07-470, parengto vyr. inspektoriaus (duomenys neskelbtini), 7 punkte padaryta išvada, jog labiausia tikėtina gaisro priežastis - krosnies, dūmtraukio įrengimo ir disponavimo taisyklių pažeidimas (t. I, b.l.64). Tokią išvadą atitinka ir liudytojo A. P. paaiškinimai teisme, jog rugsėjo 22 d. jam atvykus į gaisro vietą, nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. jam paaiškino, jog, didžiajai daliai atsakovės svečių išvykus iš sodybos, jis (A.) užkūrė malkinę krosnelę (pečių), neužilgo kilo gaisras (2020-10-27 teismo posėdžio garso įrašas 1.00-1.02 min.). Dėl aptartos įvykio chronologijos nėra pagrįstų prielaidų spręsti, jog gaisras kilo dėl kitokių, nei po krosnelės užkūrimo vykę degimo procesai, priežasčių;

24.2 atsakovės elgesys atitiko įprastą tokio pobūdžio sutarties vykdymo praktiką, apdairaus ir protingo elgesio reikalavimus - atsakovė turtą paliko ten pat, kurį jį pastatė ieškovės darbuotojai, pastaroji turtą pastatė (sumontavo) nedalyvaujant atsakovei ar jos atstovui, nė vienai iš šalių toks pastatymo būdas ir vieta neatrodė nesaugūs, turtas paliktas ne nuošalioje vietoje, o prižiūrimoje poilsio paskirties sodyboje, dienos metu, atsakovei (atstovei) buvo žinoma, jog tą pačią dieną turėtų atvykti ieškovės darbuotojai paviljoną išvežti. Nė viena šalių neįrodinėjo, jog ieškovė paims paviljoną tik po formalių perdavimo aktų sudarymo. Ieškovės vadovas E. B. teismo posėdyje aiškino, jog paviljoną ketino išmontuoti sekmadienį ar pirmadienį, t.y. sekančią dieną po vestuvių šventės (2020-09-09 protokolo garso įrašas 32-34.58 min.). Konkliudentiniai šalių veiksmai rodo, jog aktų sudarymo ir daikto perdavimo formalizavimą šalys laikė nebūtinu.

24.3 Pagal sutartį atsakovė neturėjo pareigos imtis aktyvių veiksmų turtui apsaugoti iki pat jį išsiveš ieškovė. Jeigu ieškovė galėjo paimti paviljoną sekmadienį arba tik pirmadienį, neprotinga būtų reikalauti iš nuomininkės užtikrinti saugojimą iki jo atsiėmimo.

25. Teismo išvada, jog esant prie paviljono atsakovei ar jos atstovams paviljono sugadinimo galimai būtų pavykę išvengti ir turtą išsaugoti, kolegijos vertinimu, pakankamais bylos įrodymais nepagrįsta. Atsižvelgiant į gaisro reiškinio pavojingumą (pastatas degė atvira ugnimi), galima tik spėlioti, ar prie jo galimai buvę žmonės turėjo saugią galimybę gelbėti paviljono konstrukcijas, ar atsakovė turėjo pakankamai priemonių, įgūdžių, galiausia drąsos šį turtą gelbėti, ar nebuvo poreikio vengti didesnės žalos, nei paviljono ardymas. Be to, tik valstybė yra prisiėmusi pareigą tinkamai organizuoti gaisrų gesinimą ir žmonių bei turto gelbėjimą gaisro metu (Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Atsakovė tokios pareigos neturėjo ir pagal sutartį.

26. Kolegijos vertinimu, netgi jeigu ir sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės sutarties pažeidimas pasireiškė tuo, jog nebuvo paskirtas atsakingas asmuo, kuris, atsakovei išvykus, turėjo užtikrinti paviljono saugumą , tarp tokio sutarties pažeidimo ( neveikimo) ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, kuris yra būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.

27. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006;) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007)

28. Šiuo atveju, netgi ir esant žmogui, atsakovės paskirtam fiziškai užtikrinti paviljono saugumą, kai svečiai ar daugumą jų iš sodybos išvyko, sutarties pobūdis leidžia daryti išvadą, kad jam galėjo būti pavesta saugoti paviljoną nuo vagystės, tyčinio sugadinimo ir panašių galimų realiai kontroliuoti veiksnių. Daryti išvadą, jog toks asmuo turėjo realias galimybes apsaugoti turtą ir nuo tokio poveikio, kurio jis objektyviai neturi ir negali kontroliuoti, šiuo atveju gaisro kilimo gretimame pastate, kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo. Netgi galimo sutarties pažeidimo atveju, kolegijos vertinimu, kilę padariniai būtų pernelyg nutolę nuo neveikimo.

29. Apibendrinant kolegija sprendžia, jog ieškovė neįrodė esant civilinės sutartinės atsakomybės sąlygų visumą (neįrodyti neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys), atsakovė įrodė esanti nekalta dėl turto apgadinimo, tas padaryta nurodant konkrečias ir patikrinamas aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo jos atžvilgiu taikyti civilinę sutartinę atsakomybę ir priteisti ieškovei žalos atlyginimą. Netaikant atsakovei civilinės sutartinės atsakomybės, dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio kolegija nebepasisako.

Dėl sutarties 2.5 punkto sąlygos sąžiningumo

30. Atsakovė prašo pripažinti vartotoja ją santykiuose su ieškove, nes ji paslaugas įsigijo šeimos poreikiams tenkinti, yra fizinis asmuo, o paslaugas jai teikė – paviljoną išnuomojo verslininkas. Pripažinus atsakovę vartotoja, pripažinti nesąžininga sutarties sąlygą, pagal kurią nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą. Teismas sutiko, kad atsakovė yra vartotoja santykyje su ieškove, sudarytoje 2019-07-24 išankstinėje įrangos nuomos sutartyje, bet pripažino, jog sutarties 2.5 p. sutarta civilinės atsakomybės sąlyga „Jei grąžinant turtą nustatoma, kad turto būklė pablogėjo, užsakovas privalo per 5 darbo dienas atlyginti nuomotojui dėl to patirtus nuostolius, kurių dydį nustato nuomotojas. Nuostolių dydis negali būti didesnis, nei turto pirkimo vertė ir patirti nuostoliai dėl neįvykdytų užsakymų kartu sudėjus“ negali būti laikoma neproporcingai didelės civilinės atsakomybės sąlyga. Nusprendė, jog vartotojas, būdamas rūpestingas ir atsakingas žmogus, elementariai supranta, kad naudodamas svetimą daiktą tuo pačiu prisiima atsakomybę už šio daikto sugadinimą ir kad privalės atlyginti savininkui nuostolius. Sutarties sąlygoje numatyta, kad atlygintina suma negali būti didesnė už šio daikto įsigijimo kainą. Sąlyga nėra paslėpta, aiškiai išreikšta, jai suprasti nereikalingas specialus išsilavinimas. Minėta, kad skundu atsakovė tokią teismo išvadą ginčija, prašo pripažinti nesąžininga sutarties 2.5 sąlygą dėl neproporcingai didelės vartotojo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą nustatymo.

31. Pirmosios instancijos teismas dėl sąlygos sąžiningumo pasisakė, jog ji aiški - padarius nuostolius nuomininkas turės juos atlyginti, kas yra rūpestingam vartotojui elementaru, atlygintina suma negali viršyti daikto įsigijimo kainos. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pagrindo šią sąlygą (jos dalį) pripažinti negaliojančia dėl jos nesąžiningumo vartotojo atžvilgiu .

32. Sutinkamai su CK 6.228 ⁴ straipsnio 2 dalimi, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis, be kita ko, nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (5 punktas).

33. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ginčijamos sutarties 2.5 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja atlyginti nuomotojui dėl to patirtus nuostolius, kurių dydį nustato nuomotojas. Tokia formuluotė sudaro įspūdį, jog nuomininkas negali turėti įtakos atlygintinos žalos dydžiui, įtakoti į žalos dydį, tai priklauso tik nuo nuomotojo skaičiavimų, niekaip nepasisakyta ar svarbi ir kiek, jeigu svarbi, nuomininko kaltė dėl nuostolių kilimo. Reikšminga, jog sutarties laisvės principas reiškia sutarties šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas tiek, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityviosios teisės normos, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokių susitarimų nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąsias normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Minėta, CK 6.500 straipsnio 2 dalis būtina civilinės atsakomybės sąlyga nustato nuomininko kaltę. Sutarties 2.5 punkto dalimi nustatytos atsakomybės sąlygos dėl nuostolių dydžio nustatymo tvarkos prieštarauja CK 6.500 straipsnio 2 dalies imperatyvui, todėl jos negalioja ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

34. Kitos 2.5 punkto sąlygos - dėl žalos atlyginimo termino, jos maksimalaus dydžio savaime nevertinamos kaip vartotojo atžvilgiu nesąžiningos, jos buvo nurodytos ketinamoje pasirašyti sutartyje, atsakovė dėl jų prieštaravimų neteikė. Būtinumas atlyginti žalą pagrįstas tiek vartojimo, tiek ir kitokio pobūdžio sutarčių atvejais.

Dėl kitų skundo argumentų

35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-296/2009).

Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Apibendrinant tą, kas pasakyta, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepakankamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas, šalių sutarties 2.5 punkto dalis, nustatanti, jog nuostolių „ dydį nustato nuomotojas“, pripažįstama nesąžininga nuo jos sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

37. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmetus, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), iš jos valstybei priteistinos šios patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 7,52 Eur.

38. Atsakovė pirmosios instancijos teismo procese turėjo 1 500 Eur atstovavimo išlaidų, tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris veikė atsakovės pusėje ir prašė atmesti ieškinį, patyrė 400 Eur tokių pat išlaidų, kurias abi prašo priteisti iš ieškovės. Jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovės.

39. Teikiant apeliacinį skundą, atsakovė sumokėjo 161 Eur žyminio mokesčio. Skundą patenkinus, šias išlaidas atlyginti turi ieškovė. Apeliacinės instancijos teismui duomenys apie atstovavimo išlaidų dydį šiame procese nepateikti, todėl dėl jų nesprendžiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93, 96, 98 straipsniais,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020-11-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2356-847/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei M.J. atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme M.J. ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 7,52 Eur (septynis eurus 52 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir M.J.2019-07-24 sudarytos išankstinės įrangos nuomos sutarties Nr. LER 20190724/01 2.5 punkto dalį „kurių dydį nustato nuomotojas“.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 161 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme M.J. naudai.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėVygintas Mažuika