Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimas

Atsakovės nuomone, sutartinė atsakomybė taikoma sutarties šalims, kai nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, o deliktinė atsakomybė - kai nesilaikoma bendrų elgesio taisyklių - teisės aktų reikalavimų. Esant atsakovės ir pastato savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės konkurencijai, pirmenybė teikiama deliktinei atsakomybei, kadangi nėra atsakovės visų sutartinės atsakomybės sąlygų - atsakovė nėra kalta dėl įvykio, žala paviljonui kilo dėl pastato savininko (valdytojo) padaryto deliktinio pažeidimo, už kurį jis atsako be kaltės, pastato savininko (valdytojo) delikto atveju nesilaikyta įstatyme įtvirtintos elgesio taisyklės, pažeidimas sukėlė pavojų kitų asmenų sveikatai ir jų turtui. Pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant taikytinos civilinės atsakomybės pagrindus, kiekvienu atveju atsižvelgiama, koks pažeidimas sukėlė nukentėjusiam asmeniui žalą, t. y. jeigu dėl deliktinio pažeidimo atsirado žala, prioritetas teikiamas deliktinės atsakomybės taikymo pagrindams, o jeigu dėl sutartinio pažeidimo - taikoma sutartinė atsakomybė. Pastato savininko (valdytojo) deliktinės atsakomybės taikymui yra visos būtinos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos. Atsakovės nuomone, griežtoji deliktinė atsakomybė kyla pastato savininkui (valdytojui), pažeidusiam Lietuvos Respublikos CK 6.266 str. 1 d. Pastato savininko (valdytojo) neteisėti veiksmai pasireiškė pažeidus Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 10 str. 2 d. 1 p. nustatytą pareigą laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pastato savininkas (valdytojas) nesilaikė Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, įtvirtintų gaisrinės saugos reikalavimų eksploatuojamiems statiniams ir patalpoms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo akte pats sutiko dėl gaisro priežasties, patvirtino pažeidimo padarymą ir savo kaltę dėl jo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, atlikus neteisėtus veiksmus, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų. Dėl pastato savininko (valdytojo) neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo kilo įvykis - gaisras pastate, kuris tapo tiesiogine žalos padarymo ieškovo paviljonui (ir jo nuostolių) priežastimi. Todėl patalpų savininkui (valdytojui) taikytina deliktinė atsakomybė. Gaisro atveju yra specialioji norma, kad nuomininkas neatsako už nekilnojamojo daikto žuvimą dėl gaisro, jeigu neįrodoma, kad gaisras kilo dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės (Lietuvos Respublikos CK 6.502 str. 1 d., taip tekste). Nuomininkas neatsako nuomotojui už žalą, atsiradusią išsinuomotam turtui, jeigu ši kilo ne dėl jo kaltės. Atsakovė objektyviai negalėjo atlikti jokių veiksmų, kad žala būtų mažesnė. Pasibaigus vestuvių šventei atsakovė, sutuoktinis ir kiti svečiai išvyko iš patalpų, kai gaisras dar nebuvo kilęs, paviljonas nebuvo apgadintas, atsakovė ir jos svečiai neprisidėjo prie žalos, atsakovė nekalta dėl įvykio. Pagal sutartį atsakovei paviljono valdymas nebuvo perduotas, ji jo nepriėmė iš ieškovo, atsakovei neteiktas pasirašyti sutartyje nurodytas perdavimo - priėmimo aktas. Kodėl paviljonas nebuvo atsiimtas iš karto pasibaigus šventei atsakovė paaiškinti negali, kadangi jis buvo reikalingas ir faktiškai naudojamas tik šventės vakarinei daliai, o visus įrangos išmontavimo darbus koordinavo vestuvių planuotoja. Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyti deklaratyvūs argumentai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir (ar) kaltės nepanaikina atsakovės (nuomininkės) nekaltumo prezumpcijos dėl kilusio įvykio.

Ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, turėdamas ilgalaikę praktiką ir žinias paviljonų eksploatavime, privalėjo atlikdamas paviljono montavimo darbus (sutarties 5.4 p.) būti atidus ir rūpestingas ir vadovautis minimalius priešgaisrinius saugos atstumus reglamentuojančiais teisės aktais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.259 str. 2 d. pačiam ieškovui tenka atsakomybė dėl kilusios žalos paviljonui ir jos padidėjimo. Ieškovui sumontavus paviljoną nesilaikant minimalių priešgaisrinių reikalavimų, pareiga prisiimti atsakomybę ir minimalizuoti nuostolius kilo ir jam pačiam. Atsakovė yra fizinis asmuo, kuris pagal sutartį įsigijo įrangos nuomos ir jos sumontavimo paslaugas iš ieškovo (verslininko) savo asmeniniams poreikiams tenkinti - vestuvių šventei. Taigi tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis, kadangi tenkinami visi esminiai tokios sutarties požymiai. Sutarties 2.5 p. sąlyga nebuvo individualiai aptarta, yra nesąžininga, kadangi joje nustatyta neproporcingai didelė vartotojo (atsakovės) civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą įvykdymą, pagal ją tik ieškovas vienašališkai nustato nuostolių dydį, atsakovė teigia, kad šis sutarties punktas prieštarauja materialiosioms teisės normoms, yra nesąžiningas, todėl teismas ex officio šią sutarties nuostatą turėtų pripažinti negaliojančia.

Atsakovės nuomone, ieškovo pateikti įrodymai (dokumentai) neįrodo patirtos žalos dydžio, nors tai įrodyti yra jo pareiga (Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 str.). Daikto sugadinimo atveju tikrasis nuostolių dydis reiškia ne naujo panašaus daikto kainą, bet jo remonto (atstatymo) išlaidas arba panašaus nusidėvėjimo ir kokybės daikto kainą, kai remontas (atstatymas) negalimas. Įmonės (duomenys neskelbtini) pasiūlymas ir 2018-03-16 sąskaita, krovinių gabenimo pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini) neįrodo ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydžio. Be to, nėra aišku, ar ieškovas iš tikrųjų kreipėsi į įmonę dėl tam tikrų, išskirtinių duomenų detalių įsigijimo. Ieškovas pateikė iki įvykio išrašytą 2018-03-16 sąskaitą, tačiau po jo paviljono detalių įsigijimą patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Ieškovas ieškinį pateikė pagal savo buveinės registracijos vietą, tačiau toks ieškovo pasirinktas teismingumas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis jos, kaip vartotojos teises ir teisėtus interesus. Tarp šalių susiklostė sutartiniai įrangos nuomos santykiai. Ieškovui žala kilo iš deliktinio pažeidimo, kurį padarė pastato savininkas (valdytojas). Ieškovui turint galiojantį reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagal deliktinį pažeidimą, jis reikšdamas teismui reikalavimą į pastato savininką (valdytoją), galėtų vadovautis Lietuvos Respublikos CPK 30 str. 6 d. numatytomis išimtimis ieškovams. Tačiau patikslintu ieškiniu pateikęs reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo atsakovei pagal sutartį, ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai siekia išvengti bendrojo teritorinio teismingumo (Lietuvos Respublikos CPK 29 str.).

Tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai.

Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė įsigijimą (nuosavybę) patvirtinančios sąskaitos kopiją ir tos pačios įmonės komercinį pasiūlymą su vertimais į lietuvių kalbą įsigyti sugadintas paviljono dalis, pagal kurį įvertintas patirtų nuostolių dydis. Ieškovas nesiekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, bet siekia viską atstatyti į pirminę padėtį, o atsižvelgiant į turto specifiškumą ir sugadinimų mastą, tvarkyti paviljoną ar įsigyti naudotų dalių, galimybių nėra, todėl ir kreipėsi tiesiai į gamintoją, esantį Vokietijoje, kuris nurodė, kiek kainuotų įsigyti reikiamas dalis tam, kad ieškovas vėl galėtų naudoti paviljoną. Papildomose nuotraukose užfiksuoti paviljono sugadinimai, kurie iš esmės atitinka su pateiktu pasiūlymu, buvo sugadinta 4 vnt. stogo dangos: deformuoti, pradegę, nebesilaikantys tam skirtose konstrukcijos vietose, 6 vnt. šoninių sienų: deformuotos, apsilydžiusios, susilydžiusios su stogo tentais, praradusios prekinę išvaizdą, pradegę tentai, 1 vnt. trikampio formos stoglangio: prasilydęs, deformuotas, aprūkęs, praradęs prekinę išvaizdą stogo trikampis. Kadangi į pasiūlymo kainą nėra įtrauktas pristatymas, buvo kreiptasi į krovinių pervežimo paslaugas teikiančią įmonę dėl krovinio pervežimo pasiūlymo pateikimo.

Vestuvių planuotojos MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja organizavo atsakovės vestuves. Šios įmonės ir atsakovės sutartyje nurodyta, jog planuotoja sudaro vestuvių planą; suranda paslaugų tiekėjus ir padeda pasirašant sutartis (1.1 p.). Planuotoja kreipėsi į ieškovą ir koordinavo sutarties pasirašymą, apmokėjimą už paslaugas ir paviljono pastatymo vietą. Atsakovė pavedė planuotojai atlikti visus šiuos darbus, taigi privalo prisiimti visą iš to kylančią riziką. Ieškovas nesprendė ir negalėjo daryti įtakos paviljono pastatymo vietai, o pagal sutartį tik suteikė paviljono sumontavimo paslaugą, kurį buvo įtraukta į nuomos kainą. Ieškovas nerinko ir neturėjo teisės parinkti paviljono surinkimo (pastatymo) vietos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1-338 reikalavimai, vadovaujantis 9 p., taikomi projektuojant ir statant naujus statinius; rekonstruojamoms ir remontuojamoms statinių dalims; keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ieškovo nuomojamas paviljonas nelaikomas statiniu, todėl surenkant paviljoną šio įsakymo nuostatomis neprivaloma vadovautis.

Visi atsakovės argumentai, kad ieškinys turėjo būti teikiamas (duomenys neskelbtini) teismui, yra nepagrįsti ir taip siekiama išvengti atsakomybės. Ieškinys yra pareikštas pagal ieškovo juridinio asmens buveinę, todėl tinkamam teismui. Dėl visų šių motyvų ieškovas prašo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovei pagal sutartyje nustatytą tvarką neperduotas paviljonas, kadangi nepasirašytas priėmimo - perdavimo aktas. Ieškovui savo nuožiūra nusprendus neperduoti paviljono atsakovei, jai neperduotas ir paviljono valdymas. Taigi pačiam ieškovui liko daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, todėl ieškovas yra atsakingas už kilusius nuostolius. Ieškovo požiūris į kompetentingų institucijų parengtas taisykles, užkertančias gaisro plitimo riziką tarp statinių, tik patvirtina, jog ieškovas nesilaikė įprastų atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo reikalavimų. Todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.259 str. 2 d. pats ieškovas atsakingas dėl žalos paviljonui.

Ieškovo dubliko motyvai nepanaikina sutarties 2.5 p. įtvirtintos nuostatos sąžiningumo trūkumų atsakovės (vartotojos) atžvilgiu. Atsakovė iš tiesų turi teisinį išsilavinimą, jos teisės ir interesai yra ir (ar) turi būti ginami vartotojų santykius su verslininkais reglamentuojančiomis teisės normomis. Tai patvirtina Teisingumo Teismo išaiškinimas, jog vartotoju gali būti ir advokatas. Ieškovo teiginys, kad atsakovė turi teisinį išsilavinimą ir dirba teisinį darbą, todėl nelaikoma įprasta vartotoja nepagrįstas, o atsakovės išsilavinimas ir (ar) darbovietė neturi ir (ar) negali turėti teisinės reikšmės šioje byloje. Ieškovas dublike pareigą įrodyti, kad sutarties sąlyga nėra nesąžininga, nepagrįstai siekia perduoti atsakovei. Sutarties 2.5 p. įtvirtinta visiška vartotojo atsakomybė be kaltės už išsinuomoto daikto būklės suprastėjimą (sunaikinimą). Daiktą sugadinus trečiajam asmeniui ir (ar) dėl trečiojo asmens kaltės daikto būklei suprastėjus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės kilusiam gaisrui sugadinus paviljoną, už nuostolius atsakinga yra vartotoja atsakovė, o ne kaltas asmuo. Sutartyje nėra Lietuvos Respublikos CK 6.500 str. ir 6.502 str. įtvirtintos nuomininko civilinę atsakomybę ribojančios išlygos dėl trečiųjų asmenų kaltės, taigi sutarties 2.5 p. yra nesąžiningas.

Kadangi patalpų savininko (valdytojo) deliktinė atsakomybė už ieškovo patirtus nuostolius, jis juos atlyginti turėtų reikalauti iš šio asmens. Žala paviljonui kilo ne iš sutarties kylančio įsipareigojimo pažeidimo, o dėl pastato savininko (valdytojo) padaryto deliktinio pažeidimo, už kurį jis atsako be kaltės (griežtoji atsakomybė). Atsakovės atsakomybei nėra visų sutartinės atsakomybės sąlygų – atsakovė nėra kalta dėl gaisro ir dėl ieškovo nuostolių ir todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.500 str. ir 6.502 str. ji yra atleidžiama nuo civilinės atsakomybės nesant kaltės. Deliktinės atsakomybės prioritetą atlyginant ieškovo nuostolius patvirtina ir teisinis reglamentavimas.

Pagal civilinio įstatymo normas, tik nuo daikto perdavimo momento daikto gavėjui pereina ir šio daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Ieškovas pats sutartyje nustatė tokią paviljono priėmimo - perdavimo tvarką, jog turi būti pasirašomas priėmimo - perdavimo aktas, tačiau savo nuožiūra nusprendė šio akto nepasirašinėti, kadangi atsakovės nekvietė tai padaryti. Toks ieškovo elgesys, kai nebuvo laikomasi pačio parengtos sutarties nuostatų, netoleruotinas, o padarytas jos pažeidimas nėra formalus. Atsakovei neperdavus paviljono valdymo pagal sutartyje nustatytą tvarką, pačiam ieškovui liko daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, todėl ir visi patirti nuostoliai turi tekti pačiam.

Ieškovas nepaiso silpnesniosios šalies (vartotojo) teisių ir teisėtų interesų į tinkamą procesą, nepagrįstai siekia išvengti civilinio proceso įstatyme įtvirtinto teismingumo. Dėl visų šių motyvų prašo ieškovo patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovo teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas M. Vaškas teismo posėdyje patikslintą ieškinį prašo tenkinti visiškai. Jis paaiškino, kad Priešgaisrinės apsaugos departamentas nurodė, kad tokio tipo paviljonų statybos nereglamentuoja, jų nedraudžia statyti šalia pastatų, paviljono vietą parinko ne ieškovas, ją nurodė atsakovės parinktas žmogus - vestuvių planuotoja. Pagal sutartį paviljonas jau buvo atsakovės žinioje, jis buvo statomas ant tvirto pagrindo, toli nuo ugnies šaltinių, pastatas nėra padidinto pavojingumo šaltinis. Sutartis šalims turi įstatymo galią, atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad turtas bus grąžintas ne prastesnės būklės negu buvo priimtas. Sutartinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai. Priėmimo - perdavimo aktas nepasirašytas, nes perduodant turtą atsakovės nebuvo, bet jis buvo perduotas, konkliudentiniais veiksmais turtą priėmė. Atsakovė nesielgė atsakingai ir rūpestingai, neteisėti veiksmai yra ne tik bendro pobūdžio, bet ir numatyti įstatyme. Kaltė nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Atsakovė nesilaikė sutartyje numatytų įsipareigojimų, išvyko švęsti kitur ir paliko turtą saugoti tretiesiems asmenims. Dėl to ieškovas patyrė žalą. Atsakovės vyro susirašinėjimas su vestuvių planuotoja nevertinamas kaip geri ketinimai, nes vyko praėjus penkioms valandoms po gaisro. Kaltė pasireiškia sutarties 2.3 p. ir 2.7 p. nevykdymu, atsakovė turtą paliko trečiųjų asmenų teritorijoje be priežiūros. Gamintojas pateikė sugadintų dalių kainas, nes buvo nurodytos sugadintos, netinkamos naudoti paviljono dalys. Ieškovas prašo atlyginti tik sugadintų paviljono dalių vertę. Paviljonas buvo paliktas be priežiūros, atsakovė pažeidė sutarties sąlygas. Priešgaisrinis aktas neturi juridinės galios, liudytojas A. P. neturi jokių ryšių su šalimis, ieškovas apie priešgaisrinį tyrimą nebuvo informuotas. Atsakovė neapsaugojo turto nuo pažeidimų, neužtikrino jo tinkamo grąžinimo savininkui. Jei turtas būtų buvęs saugomas, tokių nuostolių buvo galima išvengti. Liudytoja M. K. veikė atsakovės pavedimu, ji viską derino su atsakove.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžių datą, vietą ir laiką jai (jos atstovui) buvo pranešta tinkamai. 2020-06-16 elektroniniu paštu ji informavo, kad šaukimą į 2020-09-09 teismo posėdį gavo, tikėtina, kad posėdyje negalės dalyvauti, tačiau dalyvaus jos interesus atstovaujantys advokatai. Todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Tretysis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) teismo posėdžiuose nedalyvavo. Apie teismo posėdžių datą, vietą ir laiką jam (jo atstovui) buvo pranešta tinkamai. 2020-06-15 ir 2020-09-10 pranešimuose bendrovė nurodė, kad jai ir jos atstovams apie 2020-09-09 ir 2020-10-27 teismo posėdžius žinoma, juose nedalyvaus ir prašo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Todėl byla išnagrinėta šiam trečiajam asmeniui (jo atstovui) nedalyvaujant.

Liudytoja M. K. teismo posėdyje parodė, kad paviljoną pastatė ieškovas, techninių reglamentų statant paviljoną užsakovai patys nesprendžia. Paviljono niekas nepriėmė, nes jis paprastai nebūna pasirašomas, pasitiki komanda, su kuria dirba. Su ieškovu iki įvykio bendradarbiavo dvejus-trejus metus. Kitą vestuvių dieną jaunieji su svečiais išvyko, su operatoriumi buvo sutarta, kad atvyks apie 13-14 val., jie nebuvo įsipareigoję ištisą parą saugoti turtą. Atsakovei teikė vestuvių planavimo paslaugas - užsakymus, pagalbą pasirašant sutartis. Atsakovė tiesiogiai su ieškovu nebendravo, taip dirbama, kad klientas dėl smulkmenų nesitrukdytų, bet galimybė tiesiogiai bendrauti yra, klientė buvo patenkinta ir neturėjo jokių kitų pageidavimų. Niekas nesitiki, kad kils gaisras. Dėl paviljono vietos buvo tartasi atsižvelgiant į oro sąlygas, buvo šalta diena, su atsakove tarėsi, ką užsakyti, kada atvyks ir išvyks, visą planą sugalvojo liudytoja ir pateikė užsakovei. Brėžinį parengė liudytoja, kad būtų patogiau svečiams. Paviljonai statomi ir šalia pastatų, ir ant stogų, ir tarp pastatų. Iš atsakovės sutuoktinio gautas SMS pranešimas, kuriame dėl laiko skirtumo nurodytas (duomenys neskelbtini) laikas. Su atsakove buvo pasirašyta vienintelė paslaugų teikimo sutartis. Ieškovas kreipėsi dėl paviljono statybos, nes per arti buvo elektros lemputės, tada jos buvo patrauktos. Dėl atstumo nuo pastato pretenzijų nebuvo. Liudytoja šventės rengimo metu bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu A. M.. Sutartį dėl sodybos nuomos pasirašė atsakovė, sąlygas padėjo derinti liudytoja. Ji negali pasakyti, kiek kartų buvo nuomotas paviljonas, nes jis - modulinis daiktas, gali būti nuomojamas ne visas. Galutinį sprendimą dėl paviljono stovėjimo vietos priėmė atsakovė, suderino liudytoja.

Liudytojas A. P. teismo posėdyje parodė, kad yra pažįstamas su objekto savininkais UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl praktiškai kiekvieną dieną būdavo objekte ir jį prižiūrėjo. Restorano administratorė paskambino, kad sodyboje gaisras, jis iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į vietą, ten rado UAB (duomenys neskelbtini) savininką A. Jokių pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėjo, įgaliojimų neturėjo. Byloje esantį dokumentą – gaisrininkų aktą pasirašė kitą dieną po gaisro, kad neturi gaisrininkams pretenzijų, iš A. žodžių suprato, kad kriminalas neįvyko, tyrimas nebuvo atliktas, buvo antra diena po gaisro, dar viskas ruseno. Po dokumento pasirašymo jo daugiau niekas niekur neapklausė. Nebuvo susijęs ir su UAB (duomenys neskelbtini). Dalyvavo iš draugiškumo savininkui, nesusijęs teisiniais ryšiais. Pasirašė, nes neturėjo pretenzijų gaisrininkams, su savininkais nekalbėjo, nederino, nesikišo.

Byloje kilo ginčas iš įrangos nuomos sutartinių santykių. Aukščiau minėtos sutarties 2.3 p. reglamentuoja, kad atsakovė įsipareigoja ieškovo išnuomotą turtą laikyti švariai, saugoti nuo sugadinimų, bei užtikrinti, kad turtas būtų grąžintas ne prastesnės būklės negu buvo perduotas pagal sutartį. Sutarties 2.5 p. numato, kad jei grąžinant turtą nustatoma, kad turto būklė pablogėjo, atsakovė privalo per 5 darbo dienas atlyginti ieškovo dėl to patirtus nuostolius, kurių dydį nustato ieškovas. Nors atsakovė nesutinka, kad žala atsirado sutartinių santykių pagrindu, nurodydama, kad šiuo atveju turi būti taikoma deliktinė atsakomybė, nes nebuvo laikomasi bendrų elgesio taisyklių – teisės aktų reikalavimų, kad nėra visų sutartinės atsakomybės sąlygų ir esant atsakovės ir pastato valdytojo – trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės konkurencijai, pirmenybė turi būti teikiama deliktinei atsakomybei, nes atsakovė nėra kalta dėl įvykio, už kurį atsako be kaltės, žala paviljonui kilo dėl pastato savininko (valdytojo) kaltės, jo elgesio taisyklių nesilaikymas sukėlė pavojų kitų asmenų ir turto saugumui, tačiau teismas mano, kad nagrinėjamu atveju žalai atlyginti taikoma sutartinė atsakomybė, nes šalis gaisro kilimo metu siejo sutartiniai santykiai. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 3 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto. Šiuo atveju sprendžiant dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, teismas pažymi, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos CK 6.189 str. 1 d.). Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 1 d.), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 2 d.). Taigi esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Nenustačius tokio įstatyminio pagrindo, teismas ginčą nagrinėja taikydamas sutartinės atsakomybės normas.

Sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo, reikia nustatyti visas sutartinės civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas - nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Tiek ieškovas, tiek atsakovė ir tretieji asmenys pripažįsta, kad ieškovas patyrė nuostolius ir ginčas dėl to nekyla. Ginčas kyla dėl nuostolių dydžio, nes ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį patirtą žalą įvertina nurodydamas sugadintų ir netinkamų naudoti paviljono dalių naujai įsigyjamų kainą ir transportavimo išlaidas, pateikdamas įrodymus. Ieškovas paviljoną įsigijo naują, tai patvirtina ieškovo atstovo E. B. parodymai ir 2018-03-16 sąskaita (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, kad už Roma 10 m „A“ formos šlaitinį stogą ir Roma 10 m medines grindis, stogo dangą, trikampį stoglangį, stogą jungiančią sieną, šoninę sieną, lietaus latakus, Pagoda Nizza (ir su 5 m smailiu stogu), stogo dangą, šonines sienas, lietaus latakus, stogo dangą mokėtojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta bendra suma yra 35 699 EUR. 2019-09-23 (duomenys neskelbtini) pateikė pasiūlymą ieškovui, iš kurio matyti, kad jame nurodytos pardavimo sąlygos: danga esamai 10 m Roma konstrukcijai: 4 vnt. skaidrios stogo dangos 4799 EUR, 6 vnt. skaidrios šoninės sienos 2889 EUR, 1 vnt. skaidrus trikampio formos stoglangis 555 EUR. Turi būti aptartos pristatymo ir apmokėjimo sąlygos. Bendra suma yra 8243 EUR. 2019-10-02 krovinių gabenimo pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Vokietijos į Lietuvą 1500 kg penkių euro palečių siūlo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervežti ir apmokėjimo kaina – 700 EUR + PVM pavedimu per penkiolika dienų po CMR ir sąskaitos originalo gavimo. Būtent ši suma sudaro ieškovo patirtus nuostolius. Nors ieškovas neįsigijo sugadintų paviljono dalių dėl lėšų trūkumo, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad tokio dydžio žalą jis patyrė.

Iš 2019-09-24 sąskaitos – faktūros matyti, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 8943 EUR sąskaitą pirkėjai M. R. pagal 2019-07-24 išankstinę įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 2019-09-22 gaisro metu išnuomotai įrangai padarytą žalą ir prašoma ją apmokėti iki 2019-10-01.

Byloje nekyla ginčas dėl ieškovo nuosavybės teisės į paviljoną, tačiau atsakovės prašymu ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tokia kaina buvo sumokėta už paviljoną ir nepateikė paskaičiavimų, patvirtinančių paviljono nusidėvėjimą - tai turi reikšmės nustatant paviljono vertę žalos atsiradimo metu. Ieškovo atstovo E. B. paaiškinimu nustatyta, kad paviljonas yra modulinis, gali būti naudojamos jo atskiros dalys, iki įvykio jis buvo naudotas gal vieną, du arba tris kartus, todėl nusidėvėjimo nurodyti negali. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga įrodyti ieškinio pagrindą tenka ieškovui (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), jis proceso metu neteikė įrodymų dėl paviljono nusidėvėjimo ir jo kainos įvykio metu, teismas neturi galimybių nustatyti šių aplinkybių, todėl, remiantis protingumo kriterijumi, žalos atlyginimas mažintinas.

Atsakovė, sudarydama išankstinę įrangos (paviljono) nuomos sutartį, įsipareigojo jį grąžinti ne prastesnės būklės negu buvo perduotas pagal sutartį. Pati atsakovė su ieškovu bendravo tik elektroninio ryšio priemonėmis, visus su paviljono pastatymu, vietos parinkimu, pastatymo ir išmontavimo laiko klausimus ieškovas derino su liudytoja M. K., kuri pagal 2018-11-28 atsakovės ir MB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta vestuvių planuotoja (1.5 p.). Nors šia sutartimi liudytojai nebuvo suteikti įgaliojimai atstovauti atsakovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tame tarpe ir su ieškovu, tačiau tiek pačios liudytojos, tiek ieškovo atstovo E. B. parodymais nustatyta, kad visus su nuomos sutarties vykdymu susijusius klausimus ieškovas derino su M. K. – tiek pastatymo laiką, tiek vietos parinkimą, tiek atsiėmimo laiką, pati liudytoja sumokėjo ieškovui nuompinigius už išsinuomotą turtą. Nors pastačius paviljoną nei atsakovė, nei vestuvių planuotoja M. K. jo nepriėmė, tačiau būtent liudytoja patvirtino ieškovui, kad darbas atliktas tinkamai. Atsakovės atstovas ginčija paviljono priėmimo faktą ir tai, kad jis nebuvo perduotas, nes nebuvo pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas, tačiau konkliudentiniais veiksmais atsakovė patvirtino, kad paviljoną priėmė, jį naudojo, vestuvių planuotoja M. K. suderino laiką, kada galima paviljoną išardyti. Nors pagal sutartį atsakovė įsipareigojo paviljono neperduoti tretiesiems asmenims, tačiau 2019-09-22 d., išvykdama su svečiais iš „(duomenys neskelbtini)” paliko išsinuomotą turtą be priežiūros. Šis turtas yra kilnojamasis, ieškovo atstovo E. B. paaiškinimu, prie žemės jis tvirtinamas padedant svoriams ir nors gaisras kilo šalia esančiame pastate, tikėtina, kad vietoje esant atsakingiems už išsinuomoto turto apsaugą asmenims, jis būtų buvęs išsaugotas. Atsakovės atstovo argumentas, kad atvykę ugiagesiai neleido prieiti prie degančio namo, paneigiamas ieškovo atstovo E. B. paaiškinimu, kad atvykus į vietą jau ten dirbant ugniagesiams, paviljoną patraukė iš vietos, tuo sumažindami žalą. Atsakovės neteisėti veiksmai – šiuo atveju neveikimas užtikrinant išsinuomoto turto apsaugą - leido kilti žalingoms pasekmėms, t.y. tarp atsakovės neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovė nebuvo atsakinga ir rūpestinga ir neužtikrindama išsinuomoto turto apsaugos leido kilti žalingoms pasekmėms. Dėl šių motyvų darytina išvada, kad dėl ieškovui padarytos žalos atsiradimo yra kalta atsakovė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įgaliojusi liudytoją M. K. ją atstovauti, nors faktiniai duomenys rodo, kad liudytoja visuose santykiuose su ieškovu atstovavo atsakovę, todėl pati atsakovė yra atsakinga už atsiradusias pasekmes.

Atsakovės atstovas kaip pagrindą atleisti atsakovę nuo turtinės atsakomybės nurodo aplinkybę, kad ieškovas, statydamas paviljoną, nesilaikė saugumo reikalvimų. Atsakovė pateikė raštą, kuriame 2020-08-20 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad 2020-08-17 prašyme minimų paviljonų įrengimo vietos gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuotos. Vadovaujantis analogija su Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 100 p. nuostatomis, tokie paviljonai, Institucijos nuomone, turėtų būti statomi ne arčiau kaip 15 m iki kitų statinių. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 403 p. yra nustatyta prievolė atrakcionams, pramoginiams ir kitiems masiniams renginiams skirtų palapinių, namelių ir kitų statinių parinkimo vietas suderinti su Institucijos teritoriniu struktūriniu padaliniu. Tačiau įstatyme nėra nurodyta, kad tokie paviljonai negali būti statomi mažiau nei 15 m. iki pastatų, nurodyta tik rašto teikėjo nuomonė, kad turi būti vadovaujamasi įstatymo analogija.

Ieškovas 2020-03-12 sumokėjo savo atstovui (pagal 2020-01-10 atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) advokatui R. Mištautui 665,50 EUR už teisinę pagalbą - už ieškinio rengimą ir tikslinimą, dokumentų ir situacijos bei teismų praktikos analizę pagal 2020-02-27 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – tai patvirtina ji pati ir advokato sąskaitos išrašas. Ieškovas 2020-06-04 sumokėjo advokatui R. Mištautui 907,50 EUR už atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų ir teismų praktikos analizę, dubliko rengimą ir įkėlimą per EPP pagal 2020-05-21 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – tai patvirtina ji pati ir advokato operacijos išrašas. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, jos yra teisingos ir protingos. Ieškovo nurodytos išlaidos - 665,50 EUR ir 907,50 EUR neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių (toliau – Rekomendacijos, 2.1 p., 7 p., 8.2 p., 8.3 p., 8.19 p., 9 p.). Todėl patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį iš dalies – 80 %, iš atsakovės iš dalies - 80 % priteistinos ieškovo patirtos 1258,40 EUR bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą ((665,50 EUR + 907,50 EUR) x 80 % = 1258,40 EUR), kadangi tokia suma nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos CPK ir Rekomendacijose nustatyti reikalavimai (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).