Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Š. ir valstybės įmonei „Turto bankas“, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, jam apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta 2021 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje numatyta tvarka.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimui tarnyba neprieštarauja, patvirtino, kad Dalia Peckutė apie Č. Š. mirtį buvo informuota 2021 m. rudenį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas formuojamą praktiką teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad D. I. ir D. Š. yra nepilnamečio vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. D. Š. tėvas ir D. Š. senelis Č. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2021 m. liepos 12 d. rašto matyti, kad pirmos eilės įpėdinis D. Š. palikimo po savo tėvo Č. Š. mirties nepriėmė, todėl paveldėjimo teisė pereina mirusiojo vaikaičiams. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Č. Š. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos hipotekos registro išraše nurodoma, kad minėtam butui įregistruota hipoteka, užtikrintos prievolės dydis 4 000 Eur.

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėja – nepilnamečio D. Š. atstovė pagal įstatymą, terminą palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu praleido dėl svarbios priežasties, tai patvirtina byloje esantys duomenys. Visi šie duomenys ir aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad terminą palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu, įstatyminis atstovas praleido dėl svarbios priežasties, dėl ko šis terminas turėtų būti atnaujinimas. Skyriaus turimais duomenimis, pareiškėjos šeimai nėra taikoma atvejo vadyba, Skyrius neturi informacijos apie tai, jog pareiškėja netinkamai vykdytų motinos pareigas numatytas LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nepilnamečių vaiko atžvilgiu. Priėmus nepilnamečio D. Š. vardu palikimą, jo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Dėl termino atnaujinimo.

Įpėdinis pagal įstatymą ar pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Pagal analogiją taikant CK 5.57 straipsnio nuostatas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, gali būti atnaujinamas ir praleistas trijų mėnesių terminas atsisakyti palikimo, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis.

Kaip nurodė pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą dėl sūnaus palikimo nesikreipė, kadangi ji nežinojo apie Č. Š. mirtį, ji su mirusiuoju nebendravo, apie jo mirtį niekas nepranešė, laidotuvėse nedalyvavo. Apie atsiradusį palikimą jai tapo žinoma tik 2021 m. spalio 20 d. po Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo apie jos pareigą kreiptis į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą arba atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu išdavimo. Institucijos teikiančios išvadą atstovė patvirtino, kad Dalia Peckutė apie Č. Š. mirtį buvo informuota tik 2021 m. rudenį. Pagal CK 3.188 straipsnio nuostatas be teismo leidimo negalima savo nepilnamečių vaikų vardu nei priimti, nei atsisakyti priimti palikimą, t. y. be šių veiksmų atlikimo suinteresuoti asmenys negali baigti paveldėjimo procedūrų. Todėl teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, ir jį pratęsti pareiškėjos prašomam 3 mėnesių laikotarpiui (CK 5.50, 5.57 straipsniai), tai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 3 straipsnis).

Dėl teismo leidimo.

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, paveldimą turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiam butui įregistruota hipoteka, užtikrintos prievolės dydis 4 000 Eur (duomenų ar ši prievolė visiškai/iš dalies įvykdyta, byloje nėra). Vidutinė minėto buto vertė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – 4670 Eur. Hipotekos registro išraše nurodoma, kad buto vertė, nustatyta šalių susitarimu 37 000 Eur. Taigi iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nors palikėjo nekilnojamasis turtas apsunkintas kreditoriniais įsipareigojimais, tačiau buto vertė yra didesnė nei hipoteka užtikrintos prievolės dydis, t. y. paveldimo turto balansas yra teigiamas.

Pagal įstatymą, įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad palikimą sudaro vertingas nekilnojamasis turtas, į tai, kad palikimą priėmus pagal antstolio sudarytą apyrašą, nepilnametis vaikas už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsni), dėl ko teismas neturi pagrindo manyti, kad palikimo priėmimas galėtų pažeisti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl prašymas tenkintinas, išduotinas leidimas pareiškėjai pagal antstolio sudarytą apyrašą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 3.244 straipsnis).

Pareiškėjai išaiškintina, kad pagal CK 5.52 straipsnio 2 dalį ir 5.53 straipsnio 2 dalį, dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuriame turi nurodyti, jog pageidauja priimti palikimą pagal turto apyrašą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites privalo pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Jei po turto aprašo sudarymo įpėdinis sužinos apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, įpėdinis privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

Pareiškėja kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo duomenų, kad būtų sumokėjusi žyminį mokestį nepateikė. CPK 80 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad ypatingos teisenos bylose (t. y. ir bylose dėl praleisto termino atnaujinimo) mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Pareiškėja dėl teismo leidimo išdavimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista – CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos pagrindinis prašymas – teismo leidimo išdavimas, o praleisto termino atnaujinimas yra betarpiškai susijęs su šiuo prašymu, t. y. neišsprendus klausimo dėl termino atnaujinimo negalėtų būti sprendžiamas ir pagrindinis klausimas (teismo leidimo išdavimas), tai kad pareiškėja, atstovaudama nepilnametį vaiką turėjo prievolę kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo) (CK 3.188 straipsnis), bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) iš pareiškėjos nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo jos nepilnamečio vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, po vaiko senelio Č. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą po vaiko senelio Č. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.