- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- eA-1284-662/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01305-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Realty management“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Realty management“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Realty management“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Realty management“ (toliau – ir UAB „Realty management“, pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 27 d. raštą „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ Nr. SFP-1177-(14.8.36) (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti NŽT 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. lSS-1433-(8.5.) (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl 2016 metų gegužės mėnesį UAB „Projektų vystymo grupė“ parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuomojasi valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Teigė, jog siekia prie Žemės sklypo prijungti įsiterpusį apie 0,2215 ha valstybinės žemės plotą, kuris yra apribotas įvažiavimo į Žemės sklypą, pravažiavimo kelių į kitus žemės sklypus ir Žemės sklypo.
3. Nurodė, kad įvažiavimo kelią ant laisvo nesuformuoto valstybinės žemės ploto pagal 2014 m. spalio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą Nr. RPP-21-141027-01027 įrengė pareiškėjas. Pravažiavimo keliai taipogi yra ant laisvos nesuformuotos valstybinės žemės. Tiek įvažiavimo kelias, tiek minėtieji pravažiavimo keliai yra keliai (gatvės), todėl jų ribojamas laisvos valstybinės žemės plotas yra laikytinas įsiterpusiu žemės plotu.
4. Nurodė, kad 2016 m. gegužės mėnesį pareiškėjas parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), kuriame numatė prie Žemės sklypo prijungti visą 0,2215 ha įsiterpusį plotą, įskaitant tą dalį, į kurią patenka dalis perspektyvinės D2 kategorijų gatvių sankryžos. Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) Projektą suderino 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 70-2-280. NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. SFP-1177-( 14.8.36) (toliau – ir Raštas) atsisakė suderinti Projektą motyvuodamas tuo, kad įsiterpęs plotas ribojasi su atskiru nesuformuotu valstybinės žemės plotu, taip pat, kad neva nepatenka į išimtinių atvejų sąrašą, nustatytą dėl nesiribojimo su suformuotu valstybinės ar privačios žemės sklypu.
5. Pažymėjo, kad pareiškėjo pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas atitinka teisės aktų keliamas sąlygas. Teigė, kad įsiterpęs plotas neprivalo būti sudarytas iš siauros juostos, šlaitų ar griovių, kad galėtų būti jungiamas prie Žemės sklypo. Tai, kad įvažiavimo keliu šiuo metu yra leista naudotis iki 2019 m. lapkričio 27 d., tai nėra kliūtis prijungti įsiterpusį plotą prie Žemės sklypo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 p. nėra numatyta sąlyga, kad tik nuolatiniais, o ne laikinais keliais apribotas žemės plotas gali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.
6. Pareiškėjo nuomone, NŽT Sprendime nepagrįstai teigė, jog tai, kad įsiterpęs plotas ribojasi su įvažiavimo keliu, kurį 2014 m. spalio 27 d. Savivaldybės administracijos rašytiniame pritarime Nr. RPP-21-141027-01027 numatyta nugriauti ar pašalinti iki 2019 m. lapkričio 27 d., yra kliūtis įsiterpusio ploto prijungimui prie Žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju norimas prisijungti įsiterpęs plotas yra laisvos valstybinės žemės plotas, kuris ribojasi su suformuotu išnuomotu valstybinės žemės sklypu ir keliais (gatvėmis). Pažymėjo, kad įsiterpęs plotas yra apie 0,2215 ha, t. y. mažesnis nei 0,5 ha, todėl atitinka sąlygą, jog žemės plote negalima suformuoti atskiro racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, be to, įsiterpęs plotas yra netaisyklingos konfigūracijos – su smailiu atsikišimu ir nedidelio ploto.
7. Pareiškėjas nurodė, jog prijungus įsiterpusį plotą, pareiškėjo nuomojamas Žemės sklypas taptų racionaliu, kadangi pagal dabartinę situaciją siaura pareiškėjo nuomojamo Žemės sklypo dalis yra virš įsiterpusio ploto. Suformavus įsiterpusį plotą kaip atskirą sklypą ir jį suteikus kitiems asmenims, minėta pareiškėjo Žemės sklypo dalis prarastų racionalaus panaudojimo galimybes. Šiuo metu ginčo plotas yra apleistas ir užpelkėjęs, juo niekas nesirūpina. Prijungus įsiterpusį plotą, pareiškėjas jį sutvarkytų ir naudotų savo vykdomai veiklai plėtoti, o valstybė ir visuomenė patirtų naudą.
8. Akcentavo, kad skundžiamas Raštas ir Sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, gero viešojo administravimo, atsakomybės už priimtus sprendimus principams. Atsakovas iš pradžių derino įsiterpusio ploto prijungimą prie Žemės sklypo, vėliau nustatė ankstesnio projekto trūkumus, o pareiškėjui juos ištaisius, atsakovas dar kartą persigalvojo ir apskritai nebesutiko derinti Projekto, todėl akivaizdu, kad buvo pažeistas gero viešojo administravimo principas bei pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai.
Atsiliepimas
9. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti.
10. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad įsiterpęs plotas atitinka visas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytas sąlygas, kadangi minėtas plotas ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu (įvažiavimo kelias). Taip pat atmestinas pareiškėjo argumentas, kad Nacionalinė žemės tarnyba pakeitė poziciją ir atsisakė derinti projektą, nes įvažiavimo kelias, ribojantis įsiterpusį plotą, yra ant nesuformuotos valstybinės žemės. Pažymėjo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamojo rašto, kuris buvo pateiktas derinimui su visa projektine dokumentacija, 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas vakarų ir beveik visa šiaurės kraštine remiasi į valstybinės žemės plotus, kuriuose nesuformuoti sklypai. Ši aplinkybė aptarta ir Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. F-PA-573-(8.14.), kuriame nurodyta, kad numatomas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, kadangi numatomas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu. NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. SFP-678-(14.8.36.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ informavo pareiškėją, kad prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pageidaujamas prijungti žemės plotas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reikalavimų. Taip pat NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. vasario 27 d. Raštu pakartotinai informavo pareiškėją, kad pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.
11. Pažymėjo, jog pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinius nustatyta, kad valstybinės žemės teritorijos plotis yra apie 31,62 m – 37,81 m, o ilgis 53,96 m – 62,78 m, t. y. planuojama teritorija yra racionalių ribų. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad laisvos valstybinės žemės teritorijoje galima suformuoti racionalaus dydžio bei racionalių ribų atskirą žemės sklypą (arba atskirus žemės sklypus).
12. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad neprijungus žemės sklypo, valstybė patirtų finansinių išlaidų ir negautų jokios naudos. Pažymėjo, jog Kauno mieste nėra baigtas nuosavybės teisių atkūrimas, todėl prioritetas turi būti suformuoti žemės sklypus šiems asmenims.
13. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad ginčijami raštai prieštarauja gero viešojo administravimo, atsakomybės už priimtus sprendimus principui. Pažymėjo, kad ginčijami raštai buvo priimti atsižvelgiant į faktą, jog ginčo žemės sklypas, neatitinka Nutarimo Nr. 692 sąlygų, taip pat ginčo teritorija ribojasi su laisva nesuformuota valstybine žeme, kuri nėra inventorizuota (laikino naudojimo keliu) ties koordinuotais taškais 44 ir 43. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad ginčo teritoriją suformavus į atskirą žemės sklypą, sklype (sklypuose) vykdoma kitų asmenų veikla trukdytų pareiškėjo veiklai. Pažymėjo, jog valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjo yra naudojamas nuomos teisės pagrindais, o ne valdomas nuosavybės teise.
Atsiliepimas
14. Atsakovas nurodė, jog nesutinka, kad yra pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai, kadangi priimtuose raštuose ir sprendimuose buvo įvardinta kokių reikalavimų, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, neatitinka pareiškėjo norimas prisijungti laisvas valstybinės žemės plotas.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
16. Nurodo, jog atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, atsakovas nepagrįstai teigė, kad norimas prisijungti žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos dėl to, kad ribojasi su nesuformuotu žemės sklypu, nors šioje nesuformuotoje žemėje yra pravažiavimo kelias. Savivaldybės administracijos nuomone, Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nėra reglamentuota reikalavimo, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas turi būti tarp kelių (gatvių) žemės sklypų, o priešingai, įsiterpusiu žemės plotu laikomas toks plotas, kuris yra ribojamas privačių ar nuomojamų valstybinės žemės sklypų ir keliu (gatvių), neįvardijant, kad keliui (gatvei) turi būti suformuotas žemės sklypas.
17. Sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovas ankstesniais sprendimais neprieštaravo projekto rengimui, neteikė pastabų, kad norimas prijungti įsiterpęs žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nors priimdamas šiuos sprendimus matė bei vertino projekto pasiūlymų schemą bei tikslus. Pažymėjo, kad atsakovas yra viešojo administravimo institucija, kurios veiksmai saistomi specialių teisės aktų ir juose numatytų principų, o jų nesilaikymas laikomas neteisėtu. Atsakovui priėmus ginčijamą sprendimą atsisakyti derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), projektą, pareiškėjui užkertamas kelias šią procedūrą pabaigti, t. y. patvirtinti parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
II.
18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
19. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (plotas – 1,2902 ha), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomas – Nacionalinės žemės tarnybos. Minėtas žemės sklypas Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 02-01-2004 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ ir 2008 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2008-77 išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei „Dana ir Ko“. 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-177 ir 2012 m. vasario 27 d. susitarimu Nr. 8SŽN-38 „Dėl 2008 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2008-77 pakeitimo“ Žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjui. Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 7 d. prašymą, 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A-105 organizavo žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0217:196), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. sausio 27 d. pateikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. SFP-388-(14.8.36.). Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. 70-2-924 pareiškėją informavo, kad derinimui pateiktas formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra derinamas. NŽT Kauno miesto skyrius 2016 metų balandžio mėnesio (diena nenurodyta) raštu Nr. SFP- (14.8.36.) Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui nurodė, jog derina valstybinės žemės ploto (apie 1911 kv. m) prijungimo prie besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT 2016 m. gegužės 2 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-573-(8.14) nepritarė teikimui tvirtinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. SFP-678-(14.8.36.) informavo pareiškėją, kad prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pageidaujamas prijungti žemės plotas neatitinka Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimų. Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 70-2-280 informavo pareiškėją, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projektas, kurio tikslas – prijungti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą prie sklypo (duomenys neskelbtini) ir kuris laikytinas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. A-583 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimu yra derinamas. NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. ZSFP-15543 atsisakė derinti žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 27 d. rašto Nr. ZSFP-15543 panaikinimo, 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1SS-1433-(8.5.) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
20. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamam ginčui yra aktualus Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), Vyriausybės Nutarimas Nr. 692.
21. Tiek Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas, tiek Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas nustato esminę sąlygą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, siekiant prijungti įsiterpusį žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo, t. y., kad pageidaujamame prijungti laisvame valstybinės žemės plote nebūtų galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėjo pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas yra 0,2215 ha dydžio, todėl jame galima formuoti atskirą žemės sklypą. Minėtas žemės plotas yra pakankamo dydžio suformuoti atskiram žemės sklypui. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą).
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas nurodė, jog iš pateikto topografinio plano duomenų matyti, kad greta ginčo žemės ploto yra suformuotas kelias, t. y. numatytas privažiavimas prie ginčo žemės sklypo. Taip pat nenustatyta, jog ginčo plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, jog ginčo sklypo negalima naudoti pagal jo paskirtį. Žemės plotas yra racionalaus dydžio ir konfigūracijos, turi galimybę savarankiškai funkcionuoti, todėl nurodytoje vietoje galima formuoti atskirą žemės sklypą ar kelis sklypus. Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog planuojamame prisijungti žemės plote yra kūdra ir jis apaugęs medžiais ir krūmais, nepaneigia galimybės jame suformuoti savarankišką žemės sklypą ar sklypus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog laisvos valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjas siekia prijungti prie Žemės sklypo, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos (ABTĮ 56 str.).
23. Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, tai, jog atsakovas tik nagrinėdamas ginčą išankstino ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nurodė, kad planuojamoje prijungti prie Žemės sklypo teritorijoje galima suformuoti racionalaus dydžio bei racionalių ribų atskirą sklypą ar sklypus, taip pat, jog skundžiamas Raštas ir Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius ir daro jam žalą, kadangi pareiškėjas patyrė išlaidų tiek ankstesniojo projekto, tiek Projekto parengimui, buvo trukdoma pareiškėjo vykdoma veikla, kenkiama jo konkurencingumui rinkoje, pareiškėjas dėl patirtų nuostolių, kuriuos patyrė dėl atsakovo veiksmų, gali kreiptis į teismą su savarankišku skundu (ABTĮ 12 str.).
24. Atsižvelgdamas į nurodytas teisines bei faktines aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 27 d. raštas „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ Nr. SFP-1177-(14.8.36) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimas „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. lSS-1433-(8.5.) yra teisėti bei pagrįsti. Administracinėje byloje nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamus aktus pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus administracinius aktus, nenustatyta.
25. Pripažinus, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, teismas netenkino pareiškėjo išvestinio reikalavimo – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl 2016 metų gegužės mėnesio UAB „Projektų vystymo grupė“ parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (ABTĮ 88 str. 1 d.).
26. Likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.
III.
27. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Realty management“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. sprendimą. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui bei papildomai nurodo:
Žemesnės instancijos teismas
27.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sklypas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, todėl įsiterpęs plotas negali būti prijungtas prie pareiškėjo nuomojamo sklypo. Pažymi, kad įsiterpęs plotas yra 0,2215 ha, t. y. beveik per pus mažesnis nei Nutarimo Nr. 692 2.15 p. nurodytas maksimalus 0,5 ha plotas.
27.2. Teismas neatsižvelgė į Savivaldybės administracijos, nei į atsakovo veiksmus, kuriais buvo leistas Projekto su atitinkamu tikslu rengimas, taip pat į tai, jog atsakovas išdavė Reikalavimus dėl Projekto derinimo, tačiau dėl neaiškių priežasčių atsisakė derinti, nurodydamas tai vienus, tai kitus argumentus. Pažymi, kad Savivaldybės administracija priėmė sprendimą rengti Projektą su tikslu prisijungti įsiterpusį plotą, o ne formuoti naujus sklypus, šis savivaldybės administracijos sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas.
27.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad įsiterpusiame plote gali būti suformuota racionalių dydžių ir ribų žemės sklypų bei nepagrįstai motyvavo tuo, kad įsiterpęs plotas nėra sudarytas iš siauros juostos, šlaitų ar griovų. Toks teismo aiškinimas neatitinka lingvistinės teisės normų išraiškos ir prieštarauja sisteminei jų analizei.
27.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad įsiterpusiame plote galėtų būti formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Pažymi, kad nors sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priima NŽT, tačiau dėl žemės sklypų formavimo sprendžia savivaldybės administracijos direktorius. Jau 30 metų įsiterpusiame plote nebuvo suformuota žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jie galėtų būti formuojami dabar.
27.5. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi skundžiami aktai prieštarauja proporcingumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principams bei pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius.
Šalies argumentai
28. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad įsiterpęs žemės plotas atitinka visas sąlygas, kadangi: 1) ginčijamų raštų surašymo ir juose nurodytų administracinių veiksmų atlikimo metu minėtas ginčo žemės plotas ribojosi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu (įvažiavimo kelias); 2) toje vietoje galima suformuoti atskirą žemės sklypą. Pažymėjo, jog Kauno mieste nuosavybės teisių atkūrimui galimi formuoti nauji žemės sklypai nuo 4 arų iki 12 arų, o nesuformuotas valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjas siekia prisijungti prie nuomos teise valdomo valstybinės žemės sklypo yra daugiau kaip 22 arų dydžio.
29. Atsakovas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, įvertinęs faktines aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus konstatavo, kad ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.
Atsiliepimas
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija sutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi iš esmės tokie patys argumentai kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia prie jo nuomojamojo iš valstybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), prijungti ne aukciono tvarka tariamai įsiterpusį 0,2215 ha laisvą valstybinės žemės plotą.
32. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (žr., pvz., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus), žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Aiškindamas Lietuvos Respublikos konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis (žr., pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimą); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (žr., pvz., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimus).
33. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Žemės formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo tikrinimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 47 punkto nuostata, įsiterpęs kitos paskirties laisvos valstybinės žemės plotas formuojamas pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimus.
34. Nutarimo 2.15. papunktyje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.
35. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose; 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Taigi žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-561/2014, 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014 ir kt.).
36. Nagrinėjamu atveju atsakovas NŽT Kauno miesto skyrius atsisakė suderinti Projektą iš esmės dėl to, kad suprojektuotas 0,2215 ha laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme.
37. Kaip matyti iš teismui pateikto Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto M1:500 sprendinių brėžinio, pareiškėjo pageidaujamas įsigyti (prisijungti) valstybinis žemės sklypas yra suformuotas kaip racionalių ribų (lygių žemės ploto ribų) žemės sklypas, už kurio ribų yra nesuformuota laisva valstybinė žemė. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad įsiterpęs žemės plotas vakarų ir beveik visa šiaurės kraštine remiasi į valstybinės žemės plotus, kuriuose nesuformuoti sklypai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo norimas įsigyti įsiterpęs žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio, nes įsiterpęs žemės sklypas nėra tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų).
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti (prisijungti) laisvas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso bei jam Nutarimo 2.15 papunktyje keliamų reikalavimų, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.
39. Dėl pareiškėjo argumento, kad norimas prisijungti įsiterpęs žemės sklypas yra mažesnis nei Nutarimu Nr. 692 nustatyta, kad kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha, teisėjų kolegija pažymi, jog duomenų apie visą nesuformuotą laisvą valstybinės žemės plotą, nėra, tuo tarpu pareiškėjo formuojamas konkretus 0,2215 ha žemės plotas, nėra laikytinas visu valstybinės žemės įsiterpusios žemės plotu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo norimas įsigyti žemės plotas neviršija Nutarime Nr. 692 nustatyto 0,5 ha ploto.
40. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra duomenų, jog norimas įsigyti žemės plotas nesudaro siauros juostos, šlaito ar griovos, todėl negali būti laikomas įsitepusiu. Pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktį, įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo siekiamas įgyti žemės plotas, kuris ribojami su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, nėra siaura juosta, šlaitai ar grioviai, todėl šiam žemės plotui negali būti taikoma išlyga, kad formuojamas žemės plotas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, atmetami pareiškėjo argumentai kaip nepagrįsti.
41. Aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 70-280 informavo, kad yra derinamas valstybinės žemės ploto prijungimo prie besibojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti valstybinės žemės plotas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus įsiterpusiam žemės sklypui.
42. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad šiame žemės sklype negali būti formuojami nauji žemės sklypai, tikslu priimti sprendimus atkurti nuosavybės teisės į žemę asmenims, kuriems lyg šiol nėra sugrąžinta žemė, nes jau 30 metų šiame sklype nėra formuojami žemės sklypai, teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįsti, nes nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą gražinimo procesas Kauno mieste, iki šiol nėra baigtas.
43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatuota, jog formuojamas 0,2215 ha žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir negali būti laikomas įsiterpusiu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti ginčijamus NŽT Kauno miesto skyriaus ir NŽT sprendimus, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.
44. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso bei aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Realty management“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.