- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- eI-521-554/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01305-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Realty management“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjo – Uždarosios akcinės bendrovės „Realty management“ atstovei - advokatei N.Ž.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Realty management“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 27 d. raštą „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ Nr. SFP-1177-(14.8.36);
2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. lSS-1433-(8.5.);
3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl 2016 metų gegužės mėnesį UAB „Projektų vystymo grupė“ parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas yra valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Žemės sklypas), nuomininkas. Pareiškėjas siekia prie Žemės sklypo prijungti įsiterpusį apie 0,2215 ha valstybinės žemės plotą, kuris yra apribotas įvažiavimo kelio į Žemės sklypą, pravažiavimo kelių į kitus žemės sklypus ir Žemės sklypo. Pagal taikytinas teisės normas įsiterpusio ploto prijungimui prie Žemės sklypo yra keliamos šios sąlygos: tai turi būti laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų); šiame žemės plote neturi būti galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.
Nurodė, kad įvažiavimo kelią ant laisvo nesuformuoto valstybinės žemės ploto pagal 2014 m. spalio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinį pratarimą Nr. RPP-21-141027-01027 įrengė pareiškėjas. Pravažiavimo keliai taipogi yra ant laisvos nesuformuotos valstybinės žemės. Tačiau tiek įvažiavimo kelias, tiek minėtieji pravažiavimo keliai yra būtent keliai (gatvės), todėl jų ribojamas laisvos valstybinės žemės plotas yra laikytinas įsiterpusiu žemės plotu. Pareiškėjas 2016 metų kovo mėnesį buvo parengęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą. Pagal šį projektą buvo numatyta neįtraukti pageidaujamo prijungi žemės ploto, dalies, į kurią patenka dalis perspektyvinės D2 kategorijų gatvių sankryžos (esamą sankryžą yra numatyta ateityje išplatinti). Minėtą projektą Kauno miesto savivaldybė suderino 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. 70-2-924, o Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius – 2016 m. balandžio mėn. raštu Nr. SFP-(14.8.36). Tačiau 2016 m. gegužės 2 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-573-(8.14) Nacionalinė žemės tarnyba nepritarė projekto teikimui tvirtinti todėl, kad siekiamas prijungti žemės plotas ribojosi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu - jau minėtuoju neįtrauktu plotu, į kurį patenka dalis perspektyvinės D2 kategorijų gatvių sankryžos. Tai buvo vienintelis nesuformuotos laisvos valstybinės žemės plotas, kuri Nacionalinė žemės tarnyba laikė kliūtimi 2016 metų kovo mėnesį parengto projekto tvirtinimui. Pareiškėjas 2016 m. gegužės mėnesį parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), kuriame numatė prie Žemės sklypo prijungti visą 0,2215 ha įsiterpusį plotą, įskaitant tą dalį, į kurią patenka dalis perspektyvinės D2 kategorijų gatvių sankryžos. Kauno miesto savivaldybės administracija Projektą suderino 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 70-2-280. Nežiūrint to, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. SFP-1177-( 14.8.36) (toliau – ir Raštas) atsisakė suderinti Projektą motyvuodamas tuo, kad įsiterpęs plotas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, taip pat kad neva nepatenka į išimtinių atvejų sąrašą, „nustatytą dėl nesiribojimo su suformuotu valstybinės ar privačios žemės sklypu“. Atsakovas nurodė, kad įsiterpęs plotas nėra siaura juosta (plotis viršija nustatytą 10 metrų ribą), taip pat nėra duomenų, kad šį plotą sudarytų šlaitai ar griovos.
Pabrėžė, kad pareiškėjo pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas atitinka teisės aktų keliamas sąlygas. Pagal taikytinas teisės normas įsiterpęs plotas neprivalo būti sudarytas iš siauros juostos, šlaitų ar griovių, kad galėtų būti jungiamas prie Žemės sklypo. Tai, kad įvažiavimo kelią šiuo metu yra leista naudoti iki 2019 m. lapkričio 27 d., nėra kliūtis įsiterpusio ploto prijungimui prie Žemės sklypo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15. p. nėra numatyta sąlyga, kad tik nuolatiniais, o ne laikinais keliais apribotas žemės plotas gali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Minėtame punkte yra minimi tiesiog keliai, neišskiriant nei nuolatinių, nei laikinų kelių. Be to, kliūčių kelio naudojimo pratęsimui nėra, juo labiau nėra jokių duomenų, kad po 2019 m. lapkričio 27 d. išnyks ar galėtų išnykti įvažiavimo poreikis į Žemės sklypą. Todėl ir šiuo požiūriu Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. gegužės 25 d. sprendime „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1433- (8.5.) (toliau - ir Sprendimas), priimtame išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Rašto, nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog įsiterpęs plotas ribojasi su įvažiavimo keliu, kurį 2014 m. spalio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytiniame pratarime Nr. RPP-21-141027-01027 numatyta nugriauti ar pašalinti iki 2019 m. lapkričio 27 d., yra kliūtis įsiterpusio ploto prijungimui prie Žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju norimas prisijungti įsiterpęs plotas yra laisvos valstybinės žemės plotas, kuris ribojasi su suformuotu išnuomotu valstybinės žemės sklypu ir keliais (gatvėmis). Taigi, yra išpildyta viena iš Nutarimo 2.15 punkto sąlygų, įgalinančių įsiterpusį plotą laikyti įsiterpusiu žemės plotu ir prijungti prie Žemės sklypo. Be to, įsiterpusiame plote nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatyta, kad „teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. <...>“ Ten pat nurodyta, kad „kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha“. Nagrinėjamu atveju įsiterpęs plotas Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane yra priskirtas kitoms mišraus užstatymo teritorijoms - mišrios gyvenamosios ir komercinės teritorijos, todėl jam taikytina aukščiau minėta 0,5 ha maksimali riba. Įsiterpęs plotas yra apie 0,2215 ha - mažesnis nei 0,5 ha, todėl pagrįstai teigtina, kad atitinka sąlygą, pagal kurią laikytina, jog žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Nagrinėjamu atveju įsiterpęs plotas yra netaisyklingos konfigūracijos, su smailiu atsikišimu ir nedidelio ploto. Be to, jame yra kūdra, likusi žemės dalis užpelkėjusi, apaugusi medžiais ir krūmais, todėl nėra objektyvių galimybių šiame plote suformuoti atskiro racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimo argumentas, kad įsiterpusiame plote gali būti suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypai neatitinka fundamentaliųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Žemės sklypas yra išnuomotas pareiškėjui. Jame pareiškėjas vykdo komercinę veiklą (Žemės sklype stovi pareiškėjo prekybos centras ir kiti statiniai), įsiterpusiame plote vykdoma kitų asmenų veikla trukdytų pareiškėjo veiklai. Be to, būtent prijungus įsiterpusį plotą, pareiškėjo nuomojamas Žemės sklypas taptų racionaliu, kadangi pagal dabartinę situaciją siaura Pareiškėjo nuomojamo Žemės sklypo dalis yra virš įsiterpusio ploto. O įsiterpusį plotą suformavus, kaip atskirą sklypą ir jį suteikus kitiems asmenims, minėta pareiškėjo Žemės sklypo dalis prarastų racionalaus panaudojimo galimybes. Šiai dienai ginčo plotas yra apleistas ir užpelkėjęs, juo niekas nesirūpina. Taigi, yra neracionalaus valstybinės žemės naudojimo ir apsileidimo pavyzdys. Prijungus įsiterpusį plotą, pareiškėjas jį sutvarkytų ir naudotų savo vykdomai veiklai plėtoti, o dėl to tiek valstybė tiek visuomenė patirtų naudą. Pareikėjo skundžiamame Rašte atsisakymo derinti Projektą atsakovas nemotyvavo šiuo argumentu. Šis atsakovo argumentas pirmą kartą buvo paminėtas tik Sprendime, priimtame pareiškėjo skundą dėl Rašto išnagrinėjus privalomąja išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl yra vertintinas kaip Atsakovo pozicijos keitimas - kaip jo nesąžininga gynybinė pozicija susigalvota tada, kai tarp šalių jau buvo kilęs ginčas.
Akcentavo, kad skundžiami Raštas ir Sprendimas taip pat prieštarauja proporcingumo principui, gerojo viešojo administravimo, atsakomybės už priimtus sprendimus principams. Atsakovo veiksmai, kai iš pradžių derinamas įsiterpusio ploto prijungimas prie Žemės sklypo, vėliau nustatomi ankstesniojo projekto trūkumai, o pareiškėjui juos ištaisius atsakovas dar kartą persigalvoja ir apskritai nebesutinka su Projekto derinimu, akivaizdžiai pažeidžia gero viešo administravimo principą. Kadangi pats atsakovas iš pradžių laikė, kad įsiterpęs plotas gali būti prijungiamas prie Žemės sklypo, formavo atitinkamus pareiškėjo teisėtus lūkesčius, o tada staiga poziciją pakeitė ir atsisakė suderinti Projektą, patvirtina, kad Raštas ir Sprendimas pažeidžia atsakomybės už priimtus sprendimus principą.
Atsiliepimas
Atsakovas - Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog siekiamas prisijungti galimai įsiterpęs plotas atitinka visas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytas sąlygas, kadangi minėtas plotas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu (įvažiavimo kelias). Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad Nacionalinė žemės tarnyba pakeitė poziciją ir laiko, kad kliūtis projekto derinimui yra tai, kad įvažiavimo kelias, ribojantis įsiterpusį plotą, yra ant nesuformuotos valstybinės žemės.
Pažymėjo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamojo rašto, kuris buvo pateiktas derinimui su visa projektine dokumentacija derinimui, 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas vakarų ir beveik visa šiaurės kraštine remiasi į valstybinės žemės plotus, kuriuose nesuformuoti sklypai. Ši aplinkybė aptarta ir Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. F-PA-573-(8.14.), kuriame nurodyta, kad numatomas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, kadangi numatomas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. SFP-678-(14.8.36.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ informavo pareiškėją, kad prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune pageidaujamas prijungti žemės plotas neatitinka Nutarimo Nr. 2.15 papunkčio reikalavimų. Taip pat Kauno miesto skyrius 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. SFP-1177-( 14.8.36.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ (ginčijamas raštas) pakartotinai informavo pareiškėją, kad pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai pakeitė savo poziciją.
Taip pat pabrėžė, kad išnagrinėjus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau - ŽPDRIS) esančius žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinius (toliau – ir Sprendiniai) nustatyta, jog valstybinės žemės teritorijos plotis yra apie 31,62 m - 37,81 m, o ilgis 53,96 m - 62,78 m. - t. y. planuojama teritorija yra racionalių ribų. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad laisvos valstybinės žemės teritorijoje galima suformuoti racionalaus dydžio bei racionalių ribų atskirą žemės sklypą (arba atskirus žemės sklypus).
Nurodė, kad atmestinas pareiškėjo nurodytas argumentas, kad jeigu ginčo žemės sklypas nebūtų prijungtas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune kaip įsiterpęs, valstybė patirtų finansinių išlaidų ir negautų jokios naudos. Tokie žemės sklypai gali būti formuojami nuosavybės teisių atkūrimui (pvz., projektuojant naujus žemės sklypus).
Atsakovas ir jo atstovė nesutiko su pareiškėjo įvardintu teiginiu, kad ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos raštai prieštarauja gerojo viešojo administravimo, atsakomybės už priimtus sprendimus principui ir yra vertintini kaip biurokratizmas. Ginčijami raštai buvo priimti atsižvelgiant į faktines aplinkybes - t. y. į faktą, kad ginčo žemės sklypas, neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytų sąlygų. Konkrečiu atveju, laikytina, kad ginčo teritorija yra racionalių ribų, todėl šioje laisvos valstybinės žemės teritorijoje galima suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypą (sklypus), taip pat ginčo teritorija yra formuojama ir ribojasi su laisva nesuformuota valstybine žeme, kuri nėra inventorizuota (laikino naudojimo keliu) ties koordinuotais taškais 44 ir 43. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčo teritoriją suformavus į atskirą racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, sklype (sklypuose) vykdoma veikla kitų asmenų veikla trukdytų pareiškėjo veiklai. Akcentuotina, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjo yra naudojamas nuomos teisės pagrindais, o ne valdomas nuosavybės teise. Pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas yra apie 0,2215 ha ir jo suformavimas kaip atskiro žemės sklypo niekaip neįtakotų ir nepažeistų pareiškėjo kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininko teisių.
Atsakovas ir jo atstovė nesutiko, kad Nacionalinė žemės tarnyba formavo pareiškėjui teisėtus lūkesčius, jog jis laisvą valstybinės žemės plotą galės prisijungti kaip įsiterpusį prie išnuomoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. gegužės 2 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. F-PA-573-(8.14.), Kauno miesto skyriaus 2016 m. liepos 5 d. rašte Nr. SFP-678-( 14.8.36.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“, bei ginčijamame Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 27 d. rašte Nr. SFP- 1177-( 14.8.36.) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendime Nr. lSS-1433-(8.5.) įvardino kokių reikalavimų, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, neatitinka pareiškėjo norimas prisijungti laisvas valstybinės žemės plotas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo - Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktą prašymą buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. A-105, kuriuo buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą. Priėmus šį įsakymą institucijos pagal kompetenciją pateikė projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 24 p., 25 p.) - tarp jų ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba parengė 2016 m. sausio 27 d. projekto rengimo reikalavimus, kuriuose nurodė, kokiomis teisės aktų normomis turi būti vadovaujamasi, susiejant juos su konkrečiais projekto rengimo tikslais bei teritorija.
Pažymėjo, kad dar rengiant projekto rengimo reikalavimus, atsakovas matė bei vertino projekto pasiūlymų schemą. Iš jos turinio buvo galima spręsti, koks valstybinės žemės plotas yra norimas prijungti kaip įsiterpęs. Vadovaujantis Taisyklių 62 punktu, pateikus projektą derinti atsakovui, kaip institucijai, kuri buvo išdavusi projekto rengimo reikalavimus, atsakovas 2016 m. balandžio mėnesį priėmė sprendimą derinti įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimo prie besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projektą. Suderintas projektas buvo pateiktas patikrinimui Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui, kaip numato Taisyklių 65 punktas. Tačiau 2016 m. gegužės 2 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-573-(8.14) atsakovas nepritarė teikimui tvirtinti projektą, nurodydamas, kad projekto sprendiniai prieštarauja Nutarimo 2.15 punkto reikalavimams, kadangi numatomas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu. Iniciatoriui pataisius projekto sprendinius, atsižvelgiant į patikrinimo akte įvardintus trūkumus, buvo kreiptasi dar kartą į atsakovą suderinti projektą Taisyklių 62 punkto nustatyta tvarka. Tačiau atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą atsisakyti derinti projektą, motyvuodamas tuo, kad pageidaujamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Nutarimo 2.15 punkte, kadangi ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, taip pat nepatenka į išimčių atvejų sąrašą, nustatytą dėl nesiribojimo su suformuotu valstybinės ar privačios žemės sklypu.
Pabrėžė, kad vertinant Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintą sąlygą, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir keliu (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), gali būti parduodami ar nuomojami atitinkamai besiribojančių žemės sklypų savininkams ar nuomininkams, tikslinga sutikti su pareiškėju, kad tiek tuo atveju, kai yra suformuoti kelių (gatvių) sklypai, tiek tuo atveju, kai keliai (gatvės) yra ant nesuformuotos valstybinės žemės, tokių kelių (gatvių) ribojamas valstybinės žemės plotas yra laikomas įsiterpusiu plotu ir gali būti prijungiamas prie besiribojančio žemės sklypo. Kaip nurodyta Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, kelias - tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius ir vidaus kelius ir 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad vidaus keliai - tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Taigi, remiantis šia nuostata, pravažiavimo kelias, kuris riboja formuojamą įsiterpusį apie 0,2215 ha valstybinės žemės plotą, priskirtinas vidaus keliams, kuris, remiantis Kelių įstatymo nurodytomis nuostatomis, laikytinas keliu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad prijungiamas plotas ribojasi su keliu, o atsakovas, nepagrįstai teigia, kad norimas prisijungti žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos dėl to, kad ribojasi su nesuformuotu žemės sklypu, nors šioje nesuformuotoje žemėje yra pravažiavimo kelias. Tokiai pozicijai pagrįsti nėra teisinio pagrindo, kadangi Nutarimo 2.15 punkte nėra reglamentuotas reikalavimas, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas turi būti tarp kelių (gatvių) žemės sklypų, o priešingai - minėtoje teisės normoje nurodyta, kad įsiterpusiu žemės plotu laikomas toks plotas, kuris yra ribojamas privačių ar nuomojamų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), neįvardijant, kad keliui (gatvei) turi būti suformuotas žemės sklypas. Taigi, darytina išvada, kad įsiterpusio žemės sklypo ribojimui pakanka, kad egzistuotų inžinerinis statinys - kelias (gatvė), neatsižvelgiant į tai, ar jam eksploatuoti yra suformuotas žemės sklypas ar ne.
Nurodė, kad šioje byloje teismas turi įvertinti tai, kad atsakovas savo ankstesniais sprendimais neprieštaravo projekto rengimui. Tiek išduodamas 2016 m. sausio 27 d. projekto rengimo reikalavimus, tiek 2016 metų balandžio mėnesį derindamas pirminį projektą, pastabų, kad norimas prijungti įsiterpęs žemės sklypas negali būti prijungiamas, kaip neatitinkantis įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nepateikė, nors priimdamas šiuos sprendimus matė bei vertino projekto pasiūlymų schemą bei tikslus. Dar priimant pirmąjį sprendimą parengti projekto rengimo reikalavimus, atsakovas vertino projekto tikslus, ir jei būtų manęs, kad projekto tikslai prieštarauja teisės aktams, turėjo priimti atitinkamą sprendimą. Pareiškėjo galimybė rengti projektą konkrečiu tikslu jau buvo apspręsta projekto rengimo pradžioje priimtais sprendimais (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A-105, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. sausio 27 d. išduotais projekto rengimo reikalavimais), kurie yra galiojantys, o projekto rengimo eigoje nustatomi konkretūs projekto sprendiniai, atitinkantys numatytą projekto tikslą.
Pažymėjo, kad atsakovas yra viešojo administravimo institucija, kurios veiksmai saistomi specialių teisės aktų ir juose numatytų principų, o jų nesilaikymas laikomas neteisėtu. Vertinant bylos faktines aplinkybes ir atsakovo ankstesnius veiksmus, natūraliai sukėlusius pareiškėjui pagrįstus teisėtus lūkesčius, atsižvelgtina ir į tai, kad esant teisėtiems lūkesčiams, pareiškėjas ėmėsi teisės aktuose leistinų veiksmų, kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tolimesnių procedūrų atlikimas. Atsakovui priėmus ginčijamą Sprendimą atsisakyti derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune projektą, pareiškėjui užkertamas kelias šią procedūrą pabaigti - t. y. patvirtinti parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Taisyklių 62 p., 65 p., 67 p.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (plotas - 1,2902 ha), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomas - Nacionalinės žemės tarnybos. Minėtas žemės sklypas Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 02-01-2004 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) nuomos“ ir 2008 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2008-77 išnuomotas Uždarajai akcinei bendrovei „Dana ir Ko“. 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-177 ir 2012 m. vasario 27 d. susitarimu Nr. 8SŽN-38 „Dėl 2008 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2008-77 pakeitimo“ Žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjui. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 7 d. prašymą, 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A-105 organizavo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, suformavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. sausio 27 d. pateikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. SFP-388-(14.8.36.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. 70-2-924 pareiškėją informavo, kad derinimui pateiktas formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra derinamas. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 metų balandžio mėnesio (diena nenurodyta) raštu Nr. SFP- (14.8.36.) Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui nurodė, jog derina valstybinės žemės ploto (apie 1911 kv. m) prijungimo prie besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kauno m. formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. gegužės 2 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-573-(8.14) nepritarė teikimui tvirtinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. SFP-678-(14.8.36.) informavo pareiškėją, kad prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune pageidaujamas prijungti žemės plotas neatitinka Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 70-2-280 informavo pareiškėją, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune projektas, kurio tikslas – prijungti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą prie sklypo (duomenys neskelbtini) ir kuris laikytinas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. A-583 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimu yra derinamas. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. ZSFP-15543 atsisakė derinti žemė sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinė žemės tarnyba, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 27 d. rašto Nr. ZSFP-15543 panaikinimo, 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1SS-1433-(8.5.) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas kelia ginčą dėl Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo derinti Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m.. formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – įsiterpusio žemės ploto prijungimas prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kauno m..
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Žemės formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo tikrinimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 47 punkto nuostata, įsiterpęs kitos paskirties laisvos valstybinės žemės plotas formuojamas pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimus.
Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (redakcija galiojusi iki 2016-06-01) buvo nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
Pagal nuo 2016 m. birželio 1 d. galiojančią Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakciją laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Taigi, tiek Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas, tiek Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas nustato esminę sąlygą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, siekiant prijungti įsiterpusį žemės plotą prijungti prie besiribojančio žemės sklypo - t. y., kad pageidaujamame prijungti laisvame valstybinės žemės plote nebūtų galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėjo pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas yra 0,2215 ha dydžio, todėl darytina išvada, kad jame galima formuoti atskirą žemės sklypą. Minėtas žemės plotas yra pakankamo dydžio suformuoti atskiram žemės sklypui. Pavyzdžiui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Be to, iš teismui pateikto topografinio plano duomenų matyti, jog greta ginčo žemės ploto yra suformuotas kelias - t. y. numatytas privažiavimas prie ginčo žemės sklypo. Taip pat nenustatyta, jog ginčo plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, jog ginčo sklypo negalima naudoti pagal jo paskirtį - t. y. jis yra racionalaus dydžio ir konfigūracijos, turi galimybę savarankiškai funkcionuoti, todėl nurodytoje vietoje galima formuoti atskirą žemės sklypą ar kelis sklypus. Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog planuojamame prisijungti žemės plote yra kūdra ir jis apaugęs medžiais ir krūmais, nepaneigia galimybės jame suformuoti savarankišką žemės sklypą ar sklypus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog laisvos valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjas siekia prijungti prie Žemės sklypo, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos (ABTĮ 56 str.).
Aplinkybė, jog atsakovas tik nagrinėdamas ginčą išankstino ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nurodė, jog planuojamoje prijungti prie Žemės sklypo teritorijoje galima suformuoti racionalaus dydžio bei racionalių ribų atskirą sklypą ar sklypus, negali būti pagrindu pripažinti minėtą žemės plotą atitinkančiu įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas Raštas ir Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius ir daro jam žalos, kadangi veikdamas pagal savo teisėtus lūkesčius prijungti valstybinės žemės plotą prie Žemės sklypo, patyrė ženklių išlaidų tiek ankstesniojo projekto, tiek Projekto parengimui, buvo trukdoma pareiškėjo vykdoma veikla, kenkiama jo konkurencingumui rinkoje. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog pareiškėjas dėl patirtų nuostolių, kuriuos patyrė dėl atsakovo veiksmų, gali kreiptis į teismą su savarankišku skundu (ABTĮ 12 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas teisines bei faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 27 d. raštas „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ Nr. SFP-1177-(14.8.36) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimas „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. lSS-1433-(8.5.) yra teisėti bei pagrįsti. Administracinėje byloje nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamus aktus pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus administracinius aktus, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Teismui pripažinus, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl 2016 metų gegužės mėnesio UAB „Projektų vystymo grupė“ parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „Realty management“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.