- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-04
- Bylos Nr.
- A-662-2436-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02530-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- I. P. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. P. V. skundu (b. l. 1-10, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsakyti į jo 2010 m. liepos 16 d. prašymą.
Nurodė, jog 2010 m. liepos 16 d. Tarnybai pateikė skundą dėl žemės privatizavimo vilkinimo. Nesutiko su Tarnybos 2010 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 3B-(11.5)-V-635-993 (toliau – ir Raštas), kuriuo, pareiškėjo manymu, buvo neišsamiai atsakyta į skunde iškeltus klausimus. Pasak pareiškėjo, Tarnyba nepaaiškino, koks plotas užstatytas mūro tvora. Iš atsakymo, pareiškėjo manymu, matyti, kad skunde keliamų klausimų dėl žemės sklypo ribų ir dydžio sprendimas iš esmės toliau vilkinamas. Pažymėjo, kad Tarnyba nesuteikė jam svarbios informacijos, atsakyme buvo ignoruotos faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 84-86, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad Tarnyba išsamiai atsakė į abu pareiškėjo 2010 m. liepos 16 d. prašyme pateiktus prašymus. Pažymėjo, jog be šių prašymų, pareiškėjas 2010 m. liepos 16 d. prašyme formulavo retorinio pobūdžio klausimus, kėlė iš esmės tas pačias problemas, kurias kėlė ankstesniuose savo prašymuose (skunduose) Tarnybai, t. y. klausimus dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų ir dydžio bei šio žemės sklypo plano vertinimo. Nurodė, kad Tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos atsakymų į šiuos klausimus pagrįstumą pareiškėjo prašymu vertino Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija), todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) 12 punktu, Raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog jo pakartotini klausimai iš naujo nenagrinėjami. Atkreipė dėmesį, kad apie Tarnybos 2004 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. 4B-(11.2)-1290, kuriuo buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu informuoti, kokių veiksmų ėmėsi AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plano patikslinimo, pareiškėją informavo Žemės ūkio ministerija 2005 m. kovo 16 d. raštu Nr. 3IN-V-154-186, kuriame buvo paaiškinta, jog AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialui „Inžinerinė geodezija“ atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, jog 1992 metais atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai bei sudarytas žemės sklypo planas yra pakankamai tikslūs, ir pažymėta, jog, vadovaujantis 2000 m. pagal faktinį naudojimą sudarytu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planu, negali būti privatizuotas pareiškėjo naudojamas žemės sklypas. Paaiškino, kad šį Žemės ūkio ministerijos raštą pareiškėjas skundė Komisijai, tačiau jo skundas nebuvo patenkintas. Pažymėjo, jog apie Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 30 d. atsakymą Nr. (31)-1.2-4770-(3.31) į Tarnybos 2006 m. lapkričio 14 d. paklausimą Nr. 4B-(11.2)-1400, kurį Tarnyba nurodė Rašte, pareiškėjui pranešta Tarnybos 2006 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 3B-(11.5)-V-945-1455. Tačiau ir šį Tarnybos raštą pareiškėjas skundė Komisijai, kuri 2007 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 2006/03-4R-312 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Darė išvadą, jog pareiškėjas 2010 m. liepos 16 d. prašymu Tarnybos prašė pateikti informaciją, kuri jam jau buvo žinoma, todėl tokius pareiškėjo veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą teise kreiptis į viešojo administravimo subjektą su prašymais (skundais). Tarnybos manymu, Raštas yra išsamus, pagrįstas bei neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir 23 straipsnio 6 dalies nuostatoms.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 38 yra patvirtintas 5 metų gyventojų pasiūlymų, pareiškimų, skundų ir jų nagrinėjimo dokumentų (aktų, pažymų, susirašinėjimų) saugojimo terminas. Nustatė, kad atsakovas visų turimų ir pareiškėjo prašomų raštų kopijas jam pateikė. Atsižvelgė į tai, kad kai kurių dokumentų saugojimo terminas jau pasibaigęs, ir vertino, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti Tarnybos 2002 metų raštų, susijusių su Komisijos sprendimais, kopijas.
Nurodė, kad Raštas nepripažintinas individualiu administraciniu aktu ar administraciniu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo prasme, kadangi pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių, o laikytinas įstaigos atsakymu į pareiškėjo raštą. Nurodė Taisyklių 1, 5, 12 punktus, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį ir darė išvadą, kad atsakovas išsamiai Rašte atsakė į pareiškėjo keliamus klausimus, taip pat pagrįstai atsisakė tirti pareiškėjo 2010 m. liepos 16 d. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų ir dydžio bei šio žemės sklypo plano vertinimo, nes dėl nurodytų aplinkybių jau buvo ne kartą pasisakyta Tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos, o jos priimtų atsakymų pagrįstumą pareiškėjo prašymu vertino Komisija. Pažymėjo, kad jokių naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Atkreipė dėmesį, kad nuo nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai.
III.
Pareiškėjas I. P. V. apeliaciniu skundu (b. l. 175-182, I t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
Pažymi, kad teismas sprendime tik užsiminė, kad pareiškėjas skunde atsakovui dėstė argumentus dėl valdytos žemės privatizavimo vilkinimo, nors turėjo, pareiškėjo manymu, išdėstyti Tarnybos pateiktą informaciją apie Komisijos keltas pretenzijas žemėtvarkininkams 2001 metų sausio, balandžio mėnesiais, 2003 metų birželio, rugsėjo mėnesiais, 2004 metais, 2005 metų sausio, spalio mėnesiais. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2005 metų teisėjai išnagrinėjo daugiau kaip 20 bylų, kuriose nebuvo konstatuota, kad pareiškėjo kelti klausimai yra jau išnagrinėti Komisijoje ar kad jie yra retoriniai. Pažymi, kad Tarnyba suklaidino Komisiją, kadangi neinformavo apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 31 d. sprendimą. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog ne G. V., o I. P. V. privatizuoja šeimos valdomą sklypo valdoje dalį, nes žmonos duotą tam sutikimą pripažino ne viena teisėjų kolegija. Teigia, kad galiojantys dokumentai sudaro pagrindą abejoti ankstesnių Tarnybos atsakymų pareiškėjui pagrįstumu ir skaidrumu. Nurodo, kad Tarnyba nepaaiškino, koks žemės sklypo plotas yra užstatytas mūro tvora (t₅), ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-246/2006 ir 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-499/2007. Nurodo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį ir pažymi, kad buvo padaryta kelių tūkstančių litų neturtinė žala. Pažymi, kad negrąžintas sumokėtas žyminis mokestis. Teigia, kad tebevyksta tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį. Pažymi, kad Tarnyba nepateikė įrodymų, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo teisę savo nuožiūra keisti liaudies teismo 1973 metų sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir klaidinančią medžiagą dėl sklypo sumažinimo ir klastotės registravimo pateikti Registrų centro filialui. Pabrėžia, kad teismas nepatikrino, dėl kokių priežasčių pareiškėjo pavardė išbraukta iš sklypo 334,5 m² dalies privatizavimo dokumentų. Mano, kad Tarnybai nerūpi, dėl kokių neteisėtų žemėtvarkininkų veiksmų žemės sklypo dalies 19 m² nuomos sutartis su pareiškėju nutrūko, taip pat nerūpi servituto nustatymas į žemę, kurią užima pareiškėjo pastatai ir mūro tvora. Tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso normas, be to, nebuvo aktyvus renkant įrodymus.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 1-3, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovo manymu, pareiškėjo 2010 m. liepos 16 d. prašymas Tarnybai yra kreipimasis į instituciją prašant administracinės pagalbos – išduoti dokumentų kopijas, pateikti institucijos turimą informaciją. Laiko nepagrįstu apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas jam turėjo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, kadangi teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai. Nurodo ABTĮ 86 straipsnio 3 dalį ir pažymi, kad pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodytas tik vienas reikalavimas – įpareigoti Tarnybą įstatymo nustatytais terminais ir tvarka atsakyti į pareiškėjo 2010 m. liepos 16 d. prašymą, o reikalavimo atlyginti žalą, galimai atsiradusią dėl Tarnybos veiksmų, susijusių su pareiškėjo 2010 m. liepos 16 d. prašymo nagrinėjimu, nereiškė ir neteikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtą žalą ir žalos dydį. Nurodo ABTĮ 47 straipsnį ir pažymi, kad pareiškėjas nepareiškė nušalinimo nei teisėjų kolegijai, nei kuriam nors iš teisėjų, be to, apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, jog buvo pažeistos ABTĮ 47 straipsnio nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba arba Tarnyba) 2010-08-17 sprendimo Nr. 3B–(11.5)–Y–635–993 „Dėl prašymo“, kuriuo atsakyta į I. P. V. 2010 m. liepos 16 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X–736 redakcija) 23 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose tiesyklių 12 punkte (prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. liepos 16 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas pateikti raštų kopijas, iš kurių būtų matyti, kaip atsakovo specialistai reagavo į prašyme nurodytus Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2002 m. priimtus sprendimus bei įvardintų savo raštus (jų numerius ir datas), jeigu sklypo privatizavimo gerinimo klausimais Nacionalinė žemės tarnyba rašė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui bei kitoms institucijoms. Taigi I. P. V. centrinio valstybinio administravimo subjekto prašė pateikti atitinkamus dokumentus bei ištirti rašte išdėstytas aplinkybes, susijusias su žemės sklypo ribomis ir plotu bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir teismų priimtų sprendimų vykdymu.
Atsakydama į anksčiau minėtą prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba informavo pareiškėją, kad bendrųjų dokumentų saugojimo terminus ji tvirtina vadovaudamasi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997-08-15 įsakymu Nr. 38 patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle. Pažymėjo, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus kiekvienais metais tvirtinamą dokumentacijos planą fizinių ir juridinių asmenų pareiškimai, skundai ir jų nagrinėjimo dokumentai saugomi 5 metus, todėl I. P. V. negali pateikti 2002 m. raštų kopijų. Pareiškėją pakartotinai informavo, kad Žemės ūkio ministerijos 2005-03-16 raštu Nr. 3/N–V–154–186 buvo informuotas apie tai, kokių veiksmų ėmėsi Vilniaus apskrities viršininko administracija atsakydama į Nacionalinės žemės tarnybos 2004-11-26 raštą Nr. 4B–(11.2)1290. Atsakovas taip pat nurodė, jog jis 2006-11-14 raštu Nr. 4B–(11.2)–1400 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydamas nurodyti, kokių veiksmų buvo imtasi dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo bei papildomai prie atsakymo I. P. V. pridėjo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-11-30 raštą Nr. (31)–1.2–4770–(3.31) „Dėl informacijos pateikimo“.
Taigi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės tinkamai atsakė į pareiškėjo 2010 m. liepos 16 d. prašymą, t. y. pateikė visą turimą informaciją (dokumentus) prašyme pateiktais klausimais bei pagrįstai konstatavo, kad į prašyme keliamus klausimus jau buvo atsakyta, o jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių I. P. V. nenurodė, todėl teisėtai prašymą paliko nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad kai kurių dokumentų saugojimo terminas jau yra pasibaigęs, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti jam Nacionalinės žemės tarnybos 2002 m. raštų, susijusių su anksčiau minėtų Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimais, kopijas ir < ... atsisakė tirti pareiškėjo I. P. V. 2010 m. liepos 16 d. prašyme nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų ir dydžio bei šio žemės sklypo plano vertinimo, nes dėl nurodytų aplinkybių jau ne kartą buvo pasisakyta Nacionalinės žemės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos, o jų priimtų atsakymų pagrįstumą pareiškėjo prašymu vertino Vyriausioji administracinių ginčų komisija ... >.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad atsakovas ignoruoja 2005–2010 metais priimtus teismų sprendimus ir nutartis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti. Jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 97 str. 2 d.). Taigi priimtų teismo sprendimų vykdymą užtikrina Civilinio proceso kodekse reglamentuotas teismo sprendimų vykdymo institutas, kuriuo ir galėjo pasinaudoti I. P. V., jeigu viešojo administravimo subjektai šių sprendimų ne(į)vykdė.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo I. P. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.