- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- 1-191-633/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00188-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- M. D.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorams K. G., D. K., gynėjui advokatui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
M. D., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1986-03-09 Marijampolės sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. (duomenys neskelbtini), - šiuo metu yra vaiko iki 3 m. auginimo atostogose, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji M. D. 2014 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, per keletą kartų skirtingose Kauno ir Marijampolės miestų vaistinėse nusipirkdama pagal gydytojo jos prašymu išrašytus fiktyvius receptus, tikslu platinti – nugabenti ir perduoti terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose atliekančiam T. O., neteisėtai įgijo 150 vnt. tablečių su dideliu kiekiu – 0,150 gramo, psichotropinės medžiagos – klonazepamo, toliau šias tabletes laikė namuose (duomenys neskelbtini), 2014-04-11 jas supakavo į aštuonis kopijavimo popieriaus paketėlius ir paslėpė lagamino rankenoje, sekančią 2014-04-12 dieną lagaminą su paslėptomis tabletėmis atgabeno iš Marijampolės m. į Vilkaviškio r. sav. Kybartų m., kur jos prašymu brolis T. D. Kybartų pataisos namuose jį pateikė perdavimui nuteistajam T. O., tačiau patikrinimo metu psichotropinės medžiagos buvo aptiktos ir paimtos pataisos namų ir policijos pareigūnų.
Šiais veiksmais kaltinamoji M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str.2 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamoji M. D. kalta teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai, pareiškė nuoširdžiai besigailinti. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog T. O. pažinojusi apie 10 metų, iki vedybų su G. D., jiedu palaikė draugiškus santykius, paskutiniu metu bendravo rečiau, telefonu, tik vėliau sužinojusi, kad T. O. atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, kur kali ir jos vyras. Apie pora savaičių iki įvykio jai paskambinęs T. O. prašė parūpinti jam lagaminą, ji sutikusi kuriam laikui paskolinti savąjį, kurį buvo palikusi pas draugę Kaune su kai kuriais savo daiktais. Sekančio pokalbio metu T. O. paprašė jos pinigų, tačiau ji neturėjusi ir apie tai jam iškarto pasakiusi. Tuomet jis paklausė, ar ji negalėtų jam perduoti jai žinomų vaistų Klonazepam, norėjęs 6-8 dėželių, sakęs, kad jie nebrangūs. Ji žinojusi, kad šie vaistai parduodami tik pagal gydytojo receptą, kad be gydytojo paskyrimo juos vartoti draudžiama, taip pat draudžiama perduoti nuteistiesiems į pataisos namus. Todėl ji iš pradžių bijojo, abejojo, tačiau T. O. teigęs, kad rizika minimali, nes yra praktikoje išbandytas slėpimo būdas, tabletes įsukant į kopijavimo popierių, taip vadinamąją „kalkę“, kuri trukdo tikrinimo rentgenu metu aptikti tabletes, siūlęs slėpti bet kur lagamino rankenoje, kur tik pavyks rasti pakankamos tam erdvės. Ji per pašto siuntų tarnybą iš draugės parsisiuntė savo lagaminą, parsinešusi į namus, jį visą laiką laikė savo kambaryje, namuose tuomet gyveno tik ji ir mama, brolis grįždavo tik trumpam ir tik savaitgaliais. Nuvykusi į Kauną, vienoje iš privačių klinikų užėjo pas jai nepažįstamą gydytoją psichiatrą, nusinešė išrašą iš savo mamos ligos istorijos, kuriame buvo duomenys, jog praeityje jos mamai buvo skiriamas gydymas būtent vaistais Klonazepam. Gydytojui ji melavusi, kad mamai smarkiai yra pablogėjusi sveikata, prašiusi parašyti šių vaistų ir parašyti iš karto keletą receptų didesniam kiekiui, kiek tik galima. Gydytojas parašęs jos mamos vardu 4 nekompensuojamus receptus po 2 vaistų pakuotes, išviso 8 pakuotėms. Pagal 1 receptą dvi pakuotes ji nupirkusi Kaune, pagal likusius receptus vaistus pirkusi Marijampolėje skirtingose vaistinėse. Be to, kaip buvo pamokęs T. O., nusipirko ir kopijavimo popieriaus. Namuose tabletes išpakavo, pakuotes išmetė, tablečių galėjo būti 150 vnt. Išsukusi lagamino metalinę rankeną ir ištraukusi ją laukan, ant strypų dalies, kuri lieka lagamino vidaus konstrukcijoje, rado laisvos erdvės tabletėms slėpti. Tuomet tabletes suvyniojo į kopijavimo popierių, padarė keletą pakuočių, kurias savo ruožtu lipnia juosta pritvirtino prie rankenos strypų, po to rankeną sutvėrė atgal, jos darbas nepasikeitė, ji ir anksčiau šiek tiek strigo. Tabletes supakavo iš vakaro prieš kelionę į pataisos namus. Be to, išvakarėse paprašė brolį T. D. su ja važiuoti į Kybartus ir perduoti vienam iš nuteistųjų lagaminą su keletu kt. daiktų, kuriuos įdėjo pagal to paties O. O. pageidavimą, brolį prašiusi, kad sukelti mažiau įtarimų, jo klausiama patikino, kad nieko draudžiamo lagamine nėra. Kybartuose ji broliui perdavusi lagaminą, o pati likusi laukti toliau gatvėje, kad išvengti sulaikymo, jeigu bandymas perduoti būtų nesėkmingas, be to, broliui perdavė savo ranka ant lapelio surašytus duomenis apie nuteistąjį T. O. ir perduodamus jam daiktus, - tai tas pats pareigūnų paimtas iš brolio ir byloje laikomas lapelis. Vėliau mieste matė, kad brolis vežamas sulaikytas policijos automobilyje, todėl autobusu išvažiavusi į Marijampolę. Namuose mama klaususi kas vyksta, buvo girdėjusi apie brolio sulaikymą, netrukus paskambino ir pats brolis, pranešdamas, kad yra sulaikytas Vilkaviškio policijoje. Dar apie savaitę T. O. jai vis paskambindavo, liepė jo „nekišti“, sakė, kad jis viską neigs, jeigu ji apie jį pasakys tyrėjams, taip pat minėjo, kad greitai baigsis jo bausmė ir jai gali būti dėl to blogai. Ji proceso pradžioje dėl to ir neminėjo T. O.. Ji jokio asmeninio intereso šiame įvykyje neturėjo, jokios materialinės ar kitokios naudos nesitikėjo ir tokios jai nebuvo žadėta, - norėjo padėti veltui, tik iš draugiškumo. Jeigu būtų žinojusi kokia bausmė už tokius veiksmus gresia, tikrai nebūtų sutikusi padėti nuteistajam ir viso šito nebūtų dariusi.
2. Liudytoja I. B. paaiškino, kad nusikaltimo dieną dirbo Kybartų pataisos namuose, jos darbo funkcija buvo nuteistiesiems skirtų siuntinių tikrinimas. Pamena, jog įvykio dieną į įstaigą atvyko lig tol jai nepažįstamu buvęs T. D., kuris norėjo perduoti lagaminą ir dar keletą daiktų nuteistajam T. O.. Kai buvo gautas atitinkamas leidimas, ji pateikė T. D. užpildyti rašytinį prašymą dėl daiktų perdavimo, jos paklaustas, pareiškė, kad draudžiamų nuteistiesiems daiktų lagamine nėra. Tikrinant lagaminą rentgeno aparatu, ant jo rankenos pamatė kažkokius pašalinius objektus, pritvirtintus prie jos strypų. T. D. sutikimu jo paties akivaizdoje išardė ir ištraukė lagamino rankeną, ant jos abiejų strypų, kurie įprastai naudojant iš lagamino neišlenda, rado pritvirtintus paketėlius, viduje čiuopiant panašu buvo į tabletes, todėl ji iškvietė policiją. T. D. elgėsi ramiai.
Taip pat įvykio aplinkybes ši liudytoja yra paaiškinusi ir 2014-04-12 savo tarnybiniame pranešime bei apklausiama ikiteisminiame tyrime (b. l. 8, 9, 1 tome).
3. Teisme duoti parodymus atsisakiusi liudytoja L. D. teisiamajame posėdyje ištirtame ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos protokole paaiškinusi, jog yra kaltinamosios ir T. D. motina. Ji mačiusi, kad prieš 1-2 sav. iki sūnaus sulaikymo kaltinamoji į jos namus, kur tuomet gyveno atskirame kambaryje, parsinešė juodą lagaminą, jame buvusius drabužius susidėjo į spintelę, o patį lagaminą visą laiką laikė savo kambaryje. Vieną pavakarį matė, jog į viršų iki galo yra ištraukta, tačiau neišimta lagamino rankena, greta ant stalo padėtas atsuktuvas, keli varžteliai, suprato, kad išsukti iš lagamino rankenos. Daugiau nieko namuose nebuvo, todėl rankeną ardyti galėjo tik pati kaltinamoji. Sekantį rytą girdėjo iš namų išeinančių dukters ir sūnaus balsus, atsikėlusi pastebėjo, jog dukters kambaryje nebėra lagamino. Pietų metu jai paskambinęs sūnus pranešė, jog yra sulaikytas Vilkaviškio policijoje, kad pareigūnai dukters lagamino rankenoje kažką rado draudžiamo, kad šitaip jam padariusi kaltinamoji jam daugiau nebe sesuo. Kai netrukus į namus grįžo kaltinamoji, ji buvo išsigandusi, pasimetusi (b. l. 13-14, 1 tome).
4. Teisme duoti parodymus atsisakęs liudytojas T. D. teisiamajame posėdyje ištirtuose ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų protokoluose paaiškinęs, kad yra kaltinamosios brolis. Įvykio dienos išvakarėse sesuo jį paprašė nugabenti į Kybartų pataisos namus ir perduoti nuteistajam T. O., kurio pats nepažinojęs, lagaminą ir dar kelis daiktus, sakė pati nenorinti, kad nekiltų papildomų įtarimų. Jam sutikus, sesuo ant lapelio užrašė T. O. anketinius duomenis bei surašė perduodamus jam daiktus, lapelį padavė jam, taip pat tikino, kad lagamine nieko draudžiamo nėra. Prisimena tą patį vakarą sesers kambaryje matęs, kad buvo išardyta lagamino rankena, šalia padėtas atsuktuvas, tai daryti galėjusi tik sesuo, nes daugiau nieko be jų namuose nebuvo. Įvykio rytą jiedu abu su seserimi autobusu atvyko į Kybartus, čia sesuo jam padavė lagaminą ir liko jo laukti gatvėje. Jis nuėjo į pataisos namus, ten pareigūnų paprašytas ant blanko surašė norimus perduoti nuteistajam daiktus, - lagamino viduje buvo įdėtas žurnalas „Keturi ratai“, du kryžiažodžių žurnalai, knyga, dubenėlis ir šaukštas. Pareigūnė, dirbusi su rentgeno aparatu, pasakė, kad lagamino rankenoje kažkas yra ir paklausė sutikimo ją ardyti, jis sutikęs. Jo akivaizdoje pareigūnė atsuko varžtus ir ištraukė rankeną, matė, kad ant rankenos strypų yra prilipinti paketėliai, pareigūnės klausiamas, atsakė, kad jam nežinoma kas yra paketėlių viduje. Buvo iškviesta policija (b. l. 69, 1 tome).
Taip pat įvykio aplinkybes šis liudytojas yra paaiškinęs ir ikiteisminiame tyrime suvestas į akistatą su kaltinamąja M. D. (b. l. 121-122, 1 tome).
5. 2014-04-12 daikto – lagamino, apžiūra nustatyta, jog šis yra naudotas, juodos spalvos, 75x51x27 cm (neskaitant rankenos) dydžio, apačioje turi 2 ratukus, užsegamas užtrauktuku, viršuje yra plastikinė rankena, jos šonuose metaliniai 32 cm ilgio plonasienio keturkampio 8x10 mm strypeliai. Ant šių strypelių rasti lipnia juosta priklijuoti 8 ritinio formos juodo popieriaus paketėliai, - po 4 vnt. ant kiekvieno strypelio, paketėlių ilgiai apie 7-8 cm, skersmuo – apie 1 cm, viduje užčiuopiamos tabletės, kurios paliktos neišpakuotos (b. l. 5-6, 1 tome).
6. 2014-04-12 prašyme leisti perduoti nuteistajam T. O. siuntinį T. D. užrašęs, kad pateikia perdavimui žurnalą, 2 kryžiažodžių žurnalus, knygą ir lagaminą (b. l. 11, 1 tome).
7. 2014-05-07 specialisto išvada Nr. 140-(2151)-IA1-2420 nustatyta, jog prie T. D. pateikto perduoti lagamino rankenos pritvirtintuose 8 paketėliuose yra 150 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, šio masė – 0,150 gramo (b. l. 21-24, 1 tome).
8. 2015-01-30 specialisto išvada Nr. 140-(2152)-IS1-594 nustatyta, kad ant lagamino rankenos ir aštuonių paketėlių yra žmogaus biologiniai pėdsakai, tačiau asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR jie nėra tinkami (b. l. 26-27, 1 tome).
9. 2015-04-12 liudytojo T. D. pateiktame tyrėjui popieriaus (sąsiuvinio langeliais) lapelyje rankraščiu mėlynos spalvos šratinuku yra parašyta : TADAS ORLOVAS, 1990-03-27, 5-as būrys; 1) žurnalas „Keturi ratai“, 2) 2 kryžiažodžiai, 3) knyga, 4 ) dubuo, 5) šaukštas, 6) lagaminas (b. l. 45, 46, 1 tome).
10. 2015-03-31 specialisto išvada Nr. 140-(315)-IS1-2215 nustatyta, jog minėtame popieriaus lape rankraštiniai įrašai, prasidedantys žodžiais : „TADAS ORLOVAS...“ ir besibaigiantys : „... 6) lagaminas“, yra atlikti kaltinamosios M. D. ranka (b. l. 59-60, 1 tome).
11. Liudytojo T. D. telefono „LG E 975“ apžiūra nustatyta, kad gautų trumpųjų pranešimų (SMS) registro atmintyje yra išsaugotas gautas 2014-04-11, 12.20 val. laiku iš kaltinamosios telefono SMS pranešimas, kuriuo prašoma pažiūrėti rytojaus dienai (2014-04-12) autobusų į Kybartus grafikus (b. l. 84, 85-86, 1 tome).
12. Kybartų pataisos namų nuteistojo T. O. dosje nurodyta, jog šis asmuo bausmę Kybartų pataisos namuose atliko nuo 2014-02-25 iki 2015-03-18, kuomet buvo paleistas pasibaigus bausmės laikui, bausmę atliko už vagystę ir nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 178 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (b. l. 142, 1 tome). Po išleidimo iš pataisos namų jo buvimo vieta nebuvo nustatyta (b. l. 143-146, 1 tome).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Tiek pačios kaltinamosios M. D. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, tiek bylos liudytojų L. D. ir T. D. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime tyrėjams, apie kaltinamosios asmeniškai atliktus nusikalstamus veiksmus buvo pakankamai išsamūs ir neprieštaringi nei tarpusavyje, nei kitiems bylos duomenims, papildo šiuos kitus objektyvaus pobūdžio bylos duomenis, o pastarieji savo ruožtu patvirtina šių asmenų parodymus kaip teisingus. Liudytojų L. D. ir T. D. parodymų vertinimą patikimais be jų išsamumo, nuoseklumo ir atitikties kitiems bylos duomenimis, lemia ir aplinkybė, kad šie asmenys yra kaltinamosios motina ir brolis, artimiausi šeimos nariai, tarpusavio jų santykiai buvo pakankamai geri, jie gyveno po vienu stogu, ir byloje nebuvo nustatyta jokių, net ir netiesioginio pobūdžio, aplinkybių, kurios šiuos liudytojus, kaltinamosios šeimos narius, būtų galėję motyvuoti ją, kaltinamąją, apkalbėti ir sakyti byloje netiesą. Išsamiais, nuosekliais ir patikimais teismo yra vertinami ir liudytojos I. B. parodymai, kurie šiuo atveju praktiškai sutampa su liudytojo T. D. parodymais dėl tų pačių reikšmingų bylai aplinkybių, - daiktų tikrinimo pataisos namuose eigos ir šio tikrinimo rezultatų.
Specialisto, davusio byloje rašytinę išvadą dėl nusikaltimo dalyko, teiginiai (išvados) teisme niekam nekėlė abejonių dėl jų pagrįstumo, naudotų tyrimų metodų ir metodikų ar pačios specialistės, turinčios 13 m. tokio darbo stažą, kompetencijos tokias išvadas daryti.
Nebuvo teisme ginčytas ir nekelia jokių pagrįstų bylos duomenimis abejonių pačiam teismui ir nė vienas kitas bylos rašytinis ar daiktinis įrodymas, visi jie buvo gauti teisėtais būdais pagal baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas jų rinkimo ir fiksavimo taisykles.
Visi aukščiau aprašytieji teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti bylos faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamosios veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamoji, turėdama tikslą perduoti jo paties prašymu pataisos namuose bausmę atliekančiam T. O., pagal fiktyvius gydytojo receptus nusipirkdama įgijo, laikė savo namuose ir gabeno į pataisos namus bei brolio padedama bandė perduoti minėtam nuteistajam 150 vnt. tablečių su dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – 0,150 gramo klonazepamo.
Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog Kybartų pataisos namuose sulaikytus 8 paketus lagamino rankenoje su tabletėmis, įgijo, laikė namuose ir atgabeno į Kybartus bei pataisos namuose padedama brolio siekė perduoti nuteistajam T. O. būtent kaltinamoji. Antra, 8 paketėliuose rastose 150 vnt. tablečių esantis klonazepamas yra psichotropinė medžiaga, įtraukta į 2003-04-23 LR SAM ministro įsakymu Nr. V-239 (2007-12-14 įsakymo Nr. V-1033 redakcija) patvirtintą tokių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą Nr. III, eilute Nr. 229, dideliu jos kiekis (masė) nustatyta nuo 0,120 g. Trečia, kaltinamoji teisiamajame posėdyje neneigė mačiusi, supratusi, pati išpakavusi ir todėl žinojusi, jog vaistinėje įgyjamų, laikomų ir gabenamų tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga, kad šioms tabletėms įgyti būtinas gydytojo receptas ir kurios gali būti naudojamos tik pagal gydytojo paskyrimą, šio vaistinio preaparato naudojimo medicininiams tikslams paskirtis ir poveikis žmogaus psichikai kaltinamajai buvo žinomas ir anksčiau, jį vartojant motinai ir dabartiniam sutuoktiniui. Kaltinamoji suvokdama, kad disponuoja būtent tokia medžiaga, ir norėdama taip elgtis, veikė tiesiogiai tyčia. Didelis psichotropinės medžiagos kiekis, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, yra objektyvaus pobūdžio kategorija. Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kaltinamosios tyčia šios aplinkybės atžvilgiu buvo neapibrėžta, todėl ji šiuo atveju turi atsakyti už faktiškai atsiradusias savo veiksmų pasekmes, t.y. už faktiškai įgytą, laikytą ir gabentą medžiagos kiekį (masę), o šis, kaip jau buvo pasisakyta teismo aukščiau, buvo didelis (Lietuvos Respublikos BK 269 str. 3 d.). Ketvirta, bylos duomenų visuma duoda pagrindą laikyti patikimai nustatyta aplinkybę, jog dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos šiuo atveju kaltinamosios buvo neteisėtai disponuota, siekiant ją perduoti Kybartų pataisos namų nuteistajam T. O., kas teismų praktikoje kvalifikuojama kaip platinimas. Tokių veiksmų atlikimas veltui, iš draugiškumo, neatlygintinai, baudžiamosios atsakomybės ir platinimo, kaip veiką kvalifikuojančio požymio, nešalina, tačiau į tai bus atsižvelgiama individualizuojant bausmę. Penkta, byloje žinoma, jog nei kaltinamoji, nei nuteistasis T. O. gydytojo paskyrimo, leidimo tokios psichotropinės medžiagos (klonazepamo) vartojimui neturėjo. Kaltinamoji ją įgijo taip pat neteisėtai, nes gydytojo receptai, pagal kuriuos ji buvo jai parduota, jos pačios pastangomis taip pat buvo fiktyvūs.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos padarytos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį (Lietuvos Respublikos BK (toliau, - BK) 54 str. 2 d. 1 p.). Pastarąjį teismas kvalifikuoja labai ženkliai mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 260 str. 2 d.) dispozicijoje. Teismo vertinimu, nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumą mažina ir tai daro reikšmingai bei duoda pagrindą išvadai, jog kaltinamosios įvykdytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas, nei kiti tos pačios rūšies nusikaltimai, tokios aplinkybės : a) nusikaltimo dalyku buvo psichotropinė medžiaga, kuri savo kvaišinimo ir priklausomybės vystymosi poveikiu žmogaus organizmui yra akivaizdžiai mažiau pavojinga nei tradiciniai biologinės ar cheminės kilmės (sintetiniai) narkotikai, ir kurios grynoji masė didelio kiekio minimalią ribą viršijo santykinai nedaug – 0,030 gramo, be to, šiuo atveju tai buvo su gydytojo receptu vaistinėje legaliai parduodami vaistai, leidžiami naudoti medicininiams tikslams - žmonių gydymui (aplinkybės apibūdinančios nusikaltimo dalyką), b) byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų neteisėtai įgijusi, laikiusi, gabenusi ir bandžiusi platinti psichotropines medžiagas kitiems asmenims, išskyrus nuteistąjį draugą T. O., bei ir tai dariusi šį vienintelį kartą, c) byloje taip pat nėra nustatytas kaltinamosios veiksmų versliškumo požymis, t.y. nėra paneigtas kaltinamosios pareiškimas, jog psichotropines medžiagas ji įgijo, laikė, gabeno ir su brolio pagalba siekė perduoti nuteistajam T. O. veltui, neatlygintinai, tik iš draugiškumo, d) psichotropinės medžiagos adresato nepasiekė, nes daiktų patikrinimo metu pareigūnai jas surado ir paėmė, t.y. realių neigiamų, nusikalstamų padarinių visuomenei kaltinamosios veiksmai nesukėlė (buvo užkardintas ne tik tolimesnis jų laikymas, platinimas, bet ir bet koks vartojimas be gydytojo paskyrimo), e) neteisėtas psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas ir bandymas platinti (perduoti T. O.) truko santykinai neilgai, sprendžiant iš kaltinamosios pareiškimų, kurie kitais bylos duomenimis nėra nuneigti, keletą dienų (aplinkybės apibūdinančios kaltinamosios veiksmų pobūdį).
Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, kaltinamoji psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir bandymo platinti, kaip objektyvinės nusikaltimo sudėties pusės požymių, atžvilgiu veikė tiesiogiai tyčia, kas atitinka rūšinį tokio nusikaltimo modelį, tačiau veiką kvalifikuojančio ir keturgubai griežtesnę bausmę (nei to paties straipsnio 1-os dalies sankcija) sąlygojančio psichotropinės medžiagos didelio kiekio, kaip nusikaltimo dalyko požymio, atžvilgiu kaltinamosios tyčia buvo netiesioginė ir neapibrėžta, - nėra nuneigtas kaltinamosios pareiškimas, kad šios aplinkybės žinojimas ją būtų aplamai sulaikęs nuo nusikalstamos veikos įvykdymo (BK 54 str. 2 d. 2 p.), - tai rodo kaltinamosios psichinį santykį su daryta nusikalstama veika buvus taip pat aiškiai mažiau pavojingu nei rūšinės tokio nusikaltimo sudėties atveju.
Teismo vertinimu, yra labai svarbi ir aplinkybė, susijusi su kaltinamosios vidinėmis paskatomis, lėmusiomis nusikalstamos veikos padarymą, bei jos siekiais, - kaltinamosios veikoje vyravo ne savanaudiško, bet asmeninio pobūdžio (gerų santykių su draugu laikytu nuteistuoju T. O. palaikymas) paskatos. Pastarųjų pobūdis, teismo vertinimu, taip pat akivaizdžiai rodo, kad kaltinamosios veiksmai, kuriais buvo padarytas nusikaltimas, buvo mažiau pavojingi nei rūšinio tokio nusikaltimo modelio atveju, kai siekiama tokias medžiagas parduoti, gauti iš to neteisėtas pajamas, netgi vien iš to gyventi, plėsti potencialių pirkėjų (vartotojų) ratą ir pan. (BK 54 str. 2 d. 3 p.).
Kaip jau buvo aukščiau teismo konstatuota, nors kaltinamosios veiksmai nusikalstamos veikos tikslui pasiekti buvo baigti (atlikti visi) ir pagal normos konstrukciją nusikaltimas turi būti kvalifikuojamas kaip baigtas, tačiau tuo norėtas rezultatas nebuvo pasiektas (psichotropinės medžiagos adresato nepasiekė) ir tai kaltinamosios veiką taip pat apibūdina kaip mažiau pavojingą (BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas dėl bausmės individualizavimo teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kurią pagal bylos faktinius duomenis vertina teigiamai : kaltinamoji anksčiau teismo neteista, nusikalto pirmąjį kartą (BK 97 str. 1 ir 6 d. d.), nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė ne savo iniciatyva, o sukurstyta nuteistojo T. O., iki nusikalstamos veikos padarymo niekada nebuvo bausta ir administracinėmis nuobaudomis (b. l. 101, 1 tome), yra jauno amžiaus, po nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo ištekėjo (2014-05-20), viena augina ir dar pati maitina 5 mėn. amžiaus kūdikį (b. l. 98, 104, 1 tome), dukters tėvas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kaltinamoji šiuo metu yra vaiko iki 3 m. auginimo atostogose, iki nėštumo ir gimdymo atostogų beveik nuolat dirbo (b. l. 100, 1 tome), dabartinio darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai (b. l. 42, 2 tome), po byloje nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo praėjo kone dveji metai, - kaltinamoji per šį laiką jokių naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, atvirkščiai , - dirbo, sukūrė šeimą, susilaukė dukters, iš ko teismas sprendžia, kad nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymas yra atsitiktinis ir kaltinamosios nuostatoms bei aplamai gyvensenai nebūdingas jos elgesio modelis.
Kaltinamosios M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jos visišką prisipažinimą teisiamajame posėdyje kalta, teisme akivaizdžiai reikštą nuoširdų gailėjimąsi dėl savo poelgio ir detaliais bei išsamiais paaiškinimais apie nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes padėjimą atskleisti savo pačios padarytą nusikalstamą veiką. Nors ikiteisminiame tyrime kaltinamoji kalta neprisipažino ir didele dalimi nuslėpė tikrąsias nusikaltimo aplinkybes, tačiau toks sunkiu nusikaltimu įtariamo asmens elgesys negali būti pernelyg sureikšminamas, nes tokioje situacijoje jauną žmogų pernelyg stipriai veikia stresas ir baimė, kurią šiuo atveju ypač stiprino kaltinamąją nusikalsti sukursčiusio asmens netiesioginiai grasinimai keršyti, jeigu bus atskleistos aplinkybės apie jo ryšį su šiuo nusikaltimu. Teismo vertinimu, kur kas svarbiau yra tai, kad po nusikaltimo atskleidimo praėjus ilgesniam laikui, kaltinamajai ramiai apsvarsčius ir įvertinus savo veiksmus bei jų pasekmes, ji dėl nusikaltimo pilnai prisipažino, teisme davė, teismo vertinimu, išsamius ir pakankamai nuoširdžius parodymus apie tikrąsias nusikaltimo įvykdymo aplinkybes ir tuo padėjo atskleisti nusikaltimą ir įvykdyti teisingumą, be to, tiesos dėlei reikia pripažinti, jog kaltinamajai teismo procese užėmus priešingą poziciją, tikrosios nusikaltimo įvykio aplinkybės vargiai ar būtų išviso atskleistos ir procesas užbaigiamas būtent apkaltinamuoju nuosprendžiu. Taigi, kaltinamosios pozicija dėl pareikštų įtarimų ikiteisminiame tyrime negali šiuo atveju sumenkinti jos elgesio teisminiame procese pozityvumo ir svaraus faktinio indėlio į nusikaltimo atskleidimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kadangi šiuo atveju byloje nustatytas 2 aplinkybių kompleksas, jo, kaip visumos (lengvinančios atsakomybę aplinkybės) lyginamasis svoris yra ženkliai didesnis nei įprastu atveju.
Kaltinamosios M. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje teismas nenustatė.
Teismas sprendžia, jog visuma aukščiau aptartų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių kaltinamosios nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei jos asmenybę, abi jų, aplinkybių, grupes vertinant kartu, kompleksiškai, suponuoja sprendimą, jog baudžiamuoju įstatymu nustatytos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės (BK 41, 54, 61 str. str.) nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Įstatymo leidėjas BK 260 str. 2 d. sankcija už nagrinėjamą nusikaltimą yra nustatęs vien tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų, t.y. minimali bausmė – 8 m. laisvės atėmimo. Kaip jau buvo aukščiau teismo pažymėta, šioje byloje teismas nustatė kone dešimtį ypatingų, išskirtinių tiek pačią veiką, tiek kaltinamosios asmenybę apibūdinančių aplinkybių, dėl kurių 5 mėn. kūdikį auginančios ir jį maitinančios motinos pasiuntimas 8 metams į pataisos namus, teismo vertinimu, būtų aiškiai per griežta (neproporcinga padarytam nusikaltimui ir kaltininkės asmenybei), neteisinga iš principo ir prieštaraujanti teisingumo principui bausmė. Todėl teismas sprendžia, jog turėtų būti tenkinamas gynėjo prašymas ir įstatymo sankcijoje nustatyta bausmė kaltinamajai mažinama (švelninama), pritaikant bendrųjų normų išimtis nustatančias BK normas. Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo specialiojoje normoje (BK 260 str. 2 d. sankcijoje), taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ir (ar) 2 d. d., šiuo atveju negalima, nes : a) pagal 1 dalį – nėra tam vados, - kaltinamosios pačios savo iniciatyva atvykimo ir (ar) pranešimo, vėlgi savo iniciatyva, apie daromą nusikaltimą, b) pagal 2 dalį – nėra tam faktinio pagrindo, nes pagal šios dalies 2 – ąjį punktą, kuris vienintelis atitiktų nagrinėjamą byloje situaciją, teismų praktikoje reikalaujama, jog būtų mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o pastaruoju atveju teismas nustatė tokią tik vieną. Nesant faktinio pagrindo bausmę kaltinamajai švelninti BK 62 str. juridiniais pagrindais, teismas sprendžia, kad ji, bausmė, turi būti švelninama pagal BK 54 str. 3 d. nuostatas. Jau aukščiau teismo buvo pažymėta, kad pagal neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos kiekį (svorį) kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo žemutinė riba, iki kurios veika būtų kvalifikuojama pagal 1-ąją straipsnio dalį su 4 kartus mažesne minimalios bausmės sankcija (2 m. laisvės atėmimo vietoje 8 m.), šiuo atveju buvo viršyta neženkliai (0,030 gramo), todėl nagrinėjamai byloje situacijai gali būti taikoma teismų praktika (precedentai) dėl bausmės švelninimo BK 54 str. 3 d. pagrindu asmenims, padariusiems BK 260 str. 1 dalyje numatytus nusikaltimus. O pastarojoje praktikoje yra nevienkartiniai atvejai, kuomet kaltininkui buvo paskirtos ne tik mažesnės trukmės to paties laisvės atėmimo bausmės (2011-12-13 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-528/2011, 2013-02-26 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-137/2013 ir kt.), tačiau ir su laisvės atėmimu nesusijusios laisvės apribojimo ar baudos rūšies bausmės (2015-05-12 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-267/2015, 2014-04-29 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-223/2014 ir kt.). Todėl teismas sprendžia, jog bus teisinga kaltinamajai M. D. BK 54 str. 3 d. pagrindu paskirti pusei baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyto minimumo dydžio bausmę, - 4 metus terminuoto laisvės atėmimo. Toks bausmės dydis (trukmė) teismo vertinimu bus pakankamas jos tikslams pasiekti, visiškai atitiks bausmės paskirtį ir teisingumo principą. Be to, 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554, kuris kaltinamosios atžvilgiu turi grįžtamąją galią (BK 3 str. 2 d.), panaikinus draudimą terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui, skiriamos M. D. terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BK 75 str. nuostatas atidėtinas, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, 3 metams, nes yra pakankamas faktinis pagrindas manyti, apie ką teismo jau buvo pasisakyta aukščiau, vertinant veikos pobūdį ir kaltinamosios asmenybę, kad skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas sprendžia, kad vienai kūdikį auginančiai ir jį dar maitinančiai jaunai motinai bus teisinga duoti dar vieną šansą pasitaisyti ir nebenusikalsti. Atidedant bausmės vykdymą kaltinamajai nustatytini jos turtinę ir asmeninę padėtį atitinkantys įpareigojimai : a) 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, b) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nebendrauti, nelankyti, neperduoti daiktų ir neieškoti kitokių ryšių su pataisos namuose bausmes atliekančiais nuteistaisiais, išskyrus sutuoktinį G. D., c) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, d) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 6, 8, 9 ir 10 punktai).
Kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.
Kaltinamajai šiuo metu taikoma byloje kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130-131, 1 tome), paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina.
Daiktai, reikšmingi bylai spręsti : a) 149 tabletės psichotropinės medžiagos-klonazepamo, laikinai saugomos Lietuvos policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo poskyrio sandėlyje-saugykloje (b. l. 20, 1 tome), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinos ir sunaikintinos (Lietuvos Respublikos BPK (toliau, - BPK) 94 str. 1 d. 1 ir 2 p. p.), b) lagaminas, jo rankena ir 8 paketėliai, T. D. ir M. D. seilių lyginamieji pavyzdžiai, laikinai saugomi Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariate (b. l. 138, 140, 1 tome), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 ir 4 p. p.), c) nuteistojo T. O. prašymas ir M. D. raštelis, įsiūti byloje (b. l. 12, 46, 1 tome), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini toliau saugoti joje kaip nusikaltimo tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d., teismas
nusprendė:
M. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 dalį, nuteisti ją 4 (keturiems) metams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį ir skiriamos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, nustatyti tokius įpareigojimus : 1) 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nebendrauti, nelankyti, neperduoti daiktų ir neieškoti kitokių ryšių su pataisos namuose bausmes atliekančiais nuteistaisiais, išskyrus sutuoktinį G. D., 3) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 4) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 6, 8, 9 ir 10 punktai).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Daiktus, reikšmingus bylai spręsti : 1) 149 tabletes psichotropinės medžiagos-klonazepamo, laikinai saugomas Lietuvos policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo poskyrio sandėlyje-saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti, 2) lagaminą, jo rankeną ir 8 paketėlius, taip pat T. D. ir M. D. seilių lyginamuosius pavyzdžius, laikinai saugomus Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti, 3) nuteistojo T. O. prašymą ir M. D. raštelį, įsiūtus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikaltimo tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.