- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-26
- Bylos Nr.
- 2-29650-934/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- A. I.
dalyvaujant ieškovo bankrutavusios UAB „Melongena“ bankroto administratoriui Vitalijui Tichomorovui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusio UAB „Melongena“ ieškinį atsakovei A. I. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė ieškinį, su vėlesniais patikslinimais, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 13 676,78 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teisme sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis bei argumentais (b. l 2-8, 48-50):
Vilniaus apygardos teismo 2014-12-29 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-6402-392/2014, ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2015-01-09;Teigė, kad laikotarpiu nuo 2011-12-28 iki 2014-06-30 ieškovo direktore buvo A. I.. Laikotarpiu nuo 2011-12-28 iki 2014-12-30 vieninteliu ieškovės akcininku buvo V. C.. V. C. taip pat buvo ieškovo direktoriumi laikotarpiu nuo 2014-06-30 iki 2014-12-30. Nuo 2014-12-30 vienintele ieškovo akcininke ir direktore buvo L. K.. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-29 nutartimi ieškovo valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus;Ieškovo direktorei L. K. 2015-03-27 buvo išsiųstas raštas „Dėl BUAB „Melongena“ dokumentų bei ilgalaikio turto pateikimo“, administratoriaus įsakymas „Dėl valdymo organų įgaliojimų“, administratoriaus įsakymas „Dėl atskaitomybės sudarymo bei turto ir dokumentų perdavimo“, administratoriaus įsakymas „Dėl darbo sutarčių nutraukimo“ bei įspėjimo lapelis. Tačiau 2015-04-24 ieškovo direktorei L. K. siųstas laiškas buvo grąžintas administratoriui, nes gavėjas į pranešimus neatsiliepė. Gyventojų registro tarnybos 2015-04-23 pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie asmenį L. K. nėra. Bendrovės administratoriaus 2015-05-07 prašymo „Dėl baudos paskyrimo valdymo organui BUAB „Melongena““ pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2015-05-13 priėmė nutartį, kuria L. K. paskirta 2 896,00 Eur dydžio bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2015-06-26 civilinėje byloje Nr. eB2-2053-392/2015 išdavė vykdomąjį raštą dėl ieškovo valdymo organų įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus;Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2053-392/2015 išdavė vykdomąjį raštą dėl 2 896,00 Eur dydžio baudos už teismo įpareigojimų nevykdymą išieškojimo iš buvusios ieškovo direktorės L. K.. Tačiau antstolis Saulius Mulevičius 2015-08-06 priėmė patvarkymą atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes skolininkas – užsienio pilietis;2015-06-19 ieškovo buvusiai direktorei, t. y. atsakovei išsiųstas raštas „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“, kuriame buvo prašoma iki 2015-07-03 administratoriui pateikti įmonės dokumentų bei turto perdavimą naujai paskirtam vadovui V. C. patvirtinančius dokumentus. Atsakovei siųstas registruotas laiškas administratoriui negrįžo, tačiau ieškovo dokumentų bei turto perdavimą pagrindžiančių dokumentų atsakovė administratoriui nepateikė. 2015-03-21 Migracijos departamentui pateiktas prašymas pateikti informaciją apie ieškovo buvusio vadovo ir akcininko V. C. paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje. 2014-04-14 gautas Migracijos departamento atsakymas, jog Migracijos departamentas prašomų duomenų neturi;Vilniaus apygardos teismo 2015-03-25 nutartimi patvirtinti ieškovo kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 22 473,61 Eur dydžio sumai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pateiktame finansiniame reikalavime nurodyta, jog ieškovas VSDF biudžetui skolingas 9 724,74 Eur dydžio sumą. Vadovaujantis VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-02-09 ataskaita, 2014-01 - 2014-06 mėn. laikotarpiu susidariusi ieškovo skola VSDF biudžetui sudaro 6 773,87 Eur dydžio sumą;Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) rašte nurodyta, kad ieškovas nėra apmokėjęs 8,65 Eur dydžio sumos pagal 2013 m. vykdomuosius dokumentus, 21,03 Eur dydžio mokesčio už aplinkos teršimą 2013 m., 1 767,52 Eur dydžio sumos GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų 2012-10 - 2014-06 mėn. laikotarpiu, 21,31 Eur dydžio GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų už 2013 m. 1 mėn., 5 759,68 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio 2013-02 - 2014-06 mėn. laikotarpiu. Taigi atsakovo vadovavimo laikotarpiu susidarė 7 578,19 Eur dydžio ieškovo skola VMI;Juridinių asmenų registro pateiktais ieškovo balanso už 2013 m. duomenimis, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 17 313,20 Eur (59 779,00 Lt) dydžio sumą, turto ieškovas turėjo už 25 347,83 Eur (87 521,00 Lt) dydžio sumą;Vilniaus apygardos teismo 2014-12-29 nutartimi nustatyta, jog įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į ieškovo balansą įrašyto turto vertės, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įmonė yra nemoki;Bankroto administratorius teigė, kad atsakovė ieškovo vadove buvo paskirta tik įkūrus įmonę – juridinių asmenų registre įmonė įregistruota 2011-12-20, atsakovė įmonės vadove paskirta 2011-12-28. Atsakovė vadovo pareigas vykdė iki 2014-06-30. Vadovaujantis 2013 m. ieškovo balanso duomenimis, įmonė jau 2013 m. buvo nemoki. Tokią išvadą padarė ir Vilniaus apygardos teismas 2014-12-29 nutartimi iškėlęs ieškovui bankroto bylą. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju reikšminga yra aplinkybė, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, jog įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą. Vadovaujantis juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai už 2013 m. pateikti 2014-03-20. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog būtent nuo šios datos atsakovei tapo žinoma, kad įmonės įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę įmonės turto ir įmonė negali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Teigė, jog ieškovas dar 2013 metais atitiko įstatyme įtvirtintus nemokumo požymius, atsakovė tai žinojo, todėl turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Iki atsakovės įgaliojimų vadovauti įmonės veiklai pabaigos (2014-06-25), ieškovas turėjo 6 773,87 Eur dydžio įsiskolinimą VSFDV bei 7 578,19 Eur dydžio skolą VMI. Vadovaujantis VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktomis ataskaitomis apie ieškovo delspinigių už laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas skaičiavimą už laikotarpį nuo 2014-02-17 iki 2014-12-31, ieškovo skola VSDF biudžetui susidarė nuo 2014-01 mėn. ir turėjo tendenciją augti, t. y. 2014-02-17 įsiskolinimas už darbuotojus sudarė 953,46 Eur (3 292,10 Lt) dydžio suma, 2014-04-15 – 1 016,27 Eur (3 508,96 Lt) dydžio suma, 2014-06-16 – 1 114,62 Eur (3 848,57 Lt) dydžio suma, 2014-07-15 – 1 225,74 Eur (4 232,25 Lt) dydžio suma. Teigė, kad vadovaujantis VMI rašte nurodytais duomenimis, skola už GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų susidarė dar nuo 2012 m. spalio mėn., skola už pridėtinės vertės mokestį – nuo 2013 m. vasario mėn., neapmokėta skola pagal 2013 m. vykdomuosius dokumentus, taip pat nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą už 2013 m. Administratorius teigė, kad atsakovės vadovavimo įmonei metu didėjo nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, o tokie veiksmai, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Atsakovė neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovės sąmoningas neveikimas pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Be to, teisės aktai įpareigoja uždarosios akcinės bendrovės vadovą (direktorių) saugoti įmonės dokumentus bei antspaudą, o pasikeitus vadovui, buvęs vadovas turi pareigą juos perduoti naujai paskirtam vadovui. Pažymėtina, kad atsakovei buvo pateiktas administratoriaus prašymas pateikti įmonės dokumentų bei turto perdavimą naujai paskirtam vadovui V. C. patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakovė ieškovė dokumentų ir turto perdavimo akto administratoriui nepateikė; Paaiškino, kad žalos dydis buvo apskaičiuotas remiantis pateiktais kreditoriniais reikalavimais ir atsižvelgiant į atsakovės vadovavimo laikotarpį. Paaiškino, kad vadovaujantis 2013 m. ieškovo balanso duomenimis, 2013-12-31 ieškovas turėjo turto už 25 347,83 Eur (87 521,00 Lt) dydžio sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 17 313,20 Eur (59 779,00 Lt) dydžio sumą. Taigi, ištyrus ieškovo 2013 metų balanso duomenis bei jais remiantis galima daryti išvadą, kad ieškovas 2013-12-31 buvo nemokus, todėl atsakovė turėjo pagrindą dar 2014 metų pradžioje inicijuoti įmonės pertvarką arba bankroto bylos iškėlimą, tačiau, pažeisdama imperatyviąsias įstatymų nuostatas ir savo fiduciarines pareigas įmonei, to laiku nepadarė. Vadovaujantis VSDFV finansiniu reikalavimu, ieškovas VSDF biudžetui skolingas 9 724,74 Eur dydžio sumą. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus parengtą 2015-02-09 ataskaitą, 2014-01 - 2014-06 mėn. laikotarpiu susidariusi ieškovo skola VSDF biudžetui sudaro 6 773,87 Eur. Be to, VMI rašte nurodyta, kad ieškovas nėra apmokėjęs 1 198,33 Eur dydžio sumos GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų už 2014-01 - 2014-06 mėn. laikotarpį, 5 704,58 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio už 2014-01 - 2014-06 mėn. laikotarpį. Taigi, 2014-01 - 2014-06 laikotarpiu susidarė 6 902,91 Eur dydžio skola VMI. Taigi, nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovas 2013-12-31 buvo nemokus, o ieškovo įsiskolinimai kreditoriams didėjo nuo 2014 m. pradžios, tuo tarpu atsakovė, būdama ieškovo vadove, nevykdė įstatyme numatytų pareigų. Teigė, kad tinkamai nustatyti įmonės pradelstų įsipareigojimų nėra galimybės, nes ieškovo vadovai iki šiol neperdavė administratoriui ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl šiuo atveju taikytina contra spoliatorem taisyklė ir visos 2013-12-31 nuodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai laikytini pradelstais. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis bankroto byloje pateiktais kreditorių finansiniais reikalavimais, pagrįstai teigtina, kad nuo 2013-12-31 iki atsakovės vadovavimo pabaigos 2014 m. birželio mėn. ieškovo skolos padidėjo 13 676,78 Eur dydžio suma. Atsakovei administratoriui nepateikus įmonės dokumentų ir turto perdavimą naujai paskirtam vadovui V. C. pagrindžiančių dokumentų teigtina, kad atsakovė neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos. Įvertinus ieškovo bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų susidarymo laikotarpį, darytina išvada, kad 13 676,78 Eur dydžio finansinių reikalavimų sumos būtų buvę galima išvengti, jei atsakovė būtų laiku, paaiškėjus ūkinės veiklos vykdymo finansiniams rezultatams už 2013 metus, kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi būtent atsakovės neveikimas (nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) 2014 m. jai būnant bendrovės vadove leidžia konstatuoti esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovės įstatyminės pareigos nevykdymo ir atsiradusios žalos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant bei priimti sprendimą už akių (b. l. 66).
Į teismo posėdį, vykusį 2016-09-26 atsakovė neatvyko, duomenų apie atsakovės neatvykimo priežastis teismas neturi.
Teismo posėdžio metu ieškovo bankroto administratorius palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei nurodytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, priimti sprendimą už akių (b. l. 68).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CPK 230 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.
Nagrinėjamu atveju į bylos nagrinėjimą neatvyko atsakovė, kuriems apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, tačiau atvyko ieškovas, kuris prašė priimti sprendimą už akių (b. l. 68). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra CPK numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ginčo esmė
Byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės veiksmais (turto neperdavimo bankrutavusios įmonės administratoriui) padarytos žalos atlyginimo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Melongena“ buvo įregistruota juridinių asmenų registre 2011-12-20, o atsakovė UAB „Melongena“ vadovė buvo laikotarpiu nuo 2011-12-28 iki 2014-06-30 (b. l. 11-14). Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-12-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-6402-392/2014, UAB „Melongena“ iškelta bankroto byla (b. l. 9-10). Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų bazės matyti, kad nutartis nebuvo apskųsta, todėl laikytina, jog įsiteisėjo 2015-01-08 (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 335 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2015-07-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2053-392/2015, bankrutuojanti UAB „Melongena“ buvo pripažinta bankrutavusia bei ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 30-31). Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, minėta nutartis apskųsta nebuvo, todėl yra įsiteisėjusi. Bylos duomenimis, ieškovui iškėlus bankroto bylą, be kita ko, bankroto administratorius atsakovei išsiuntė 2015-06-19 pranešimą dėl informacijos ir duomenų pateikimo, kuriame prašė iki 2015-07-03 pateikti įmonės dokumentų bei turto perdavimą naujai paskirtam vadovui V. C. patvirtinančius dokumentus (b. l. 28).
Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas
Dėl žalos priteisimo
Ieškovas ieškiniu, su vėlesniais patikslinimais, prašė priteisti iš atsakovės 13 676,78 Eur dydžio žalos atlyginimą (b. l. 1-2-8, 48-50). Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovė nevykdė įstatymuose numatytos pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujamai įmonei esant nemokiai.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme, t. y. vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Taigi pažymėtina, jog laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, t. y. įmonės nemokumo fakto atsiradimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir joje nurodytą kasacinė praktiką).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Melongena“ administracijos vadovė buvo laikotarpiu nuo 2011-12-28 iki 2014-06-30 (b. l. 12). Iš ieškovo balanso už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 matyti, kad ieškovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 17 313,20 (59 779,00 Lt) dydžio sumą, o įmonė turto turėjo už 25 347,83 Eur (87 521,00 Lt) dydžio sumą. Taigi byloje esančio balanso duomenimis, įmonės pradelsti įsipareigojimai 2013-12-31 sudarė 68,30 procentus į balansą įrašyto turto vertės ((17 313,20 Eur X 100 procentų) / 25 347,83 Eur = 68,30), t. y. daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės. Analogiškos pozicijos laikėsi analizuodamas tą patį įmonės balansą laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2014-12-29 nutartyje, kuri, be kita ko, šiai bylai turi ir prejudicinę reikšmę, nes Vilniaus apygardos teismas vertino tą patį įmonės balansą (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (b. l. 9-10). Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jos vadovavimo laikotarpiu (nuo 2011-12-28 iki 2014-06-30) įmonės finansinė padėtis buvo priešinga, t. y. neatitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytos nemokumo sąvokos. Byloje nesat jokių kitų duomenų apie ieškovo finansinę būklę atsakovės vadovavimo laikotarpiu, teismas sprendžia, kad atsakovė nuo 2013-12-31 turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Melongena“. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė būtų kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (bankroto bylą UAB „Melongena“ inicijavo VSDFV Vilniaus skyrius), taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kodėl savo vadovavimo laikotarpiu negalėjo pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – per protingą terminą nuo 2013-12-31 nesikreipė dėl UAB „Melongena“ bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis).
ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Civilinei atsakomybei pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį atsirasti reikalingą kaltės formą lemia tai, jog pažeista įstatyme įtvirtinta pareiga, todėl įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda esant paprasto neatsargumo jo kaltės formai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir joje nurodytą kasacinė praktiką). Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų jos kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir joje nurodytą kasacinė praktiką; CK 6.247 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-12-31 įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 17 313,20 (59 779,00 Lt) (b. l. 9-10, 37). Iš Vilniaus apygardos teismo 2015-07-14 nutarties matyti, jog UAB „Melongena“ kreditoriniai reikalavimai sudarė 23 240,04 Eur dydžio sumą (b. l. 30-31). Taigi iki kreditorinių reikalavimų patvirtinimo įmonės pradelsti įsipareigojimai didėjo. Bylos duomenimis nustatyta, kad po 2014-06-30 įmonei vadovavo kiti asmenys (b. l. 11-14), tačiau teismo vertinimu, jeigu atsakovė būtų laiku pateikusi pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai įmonės skolos nebūtų didėjusios. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos.
Nagrinėjamu atveju ieškovas 13 676,78 Eur dydžio žalos dydį įrodinėja VSDFV Vilniaus skyriaus parengta ataskaita, kurioje nurodyta, kad iki 2014-06 mėn. laikotarpiu susidariusi ieškovo skola VSDF biudžetui sudarė 6 773,87 Eur dydžio sumą (b. l. 32-34; žalos suma matyti iš b. l. 34 esančių eilučių 2014-02-17 – 2014-07-15 sumos) bei VMI raštu, kuriame nurodyta, kad iki 2014-06 susidarė 6 902,91 Eur dydžio ieškovo skola VMI (b. l. 35-36; GPM ir PVM mokesčių eilučių suma iki 2014 m 06 mėn.) (6 773,87 Eur + 6 902,91 Eur = 13 676,78 Eur). Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovas žalos dydį apskaičiuoja netinkamai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė 13 676,78 Eur žalos dydį, kuris atsirado atsakovei būnant UAB „Melongena“ vadove nuo 2011-12-28 iki 2014-06-30. Todėl atlikus įrodymų tyrimą byloje yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti 13 676,78 Eur dydžio žalą.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 13 676,78 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-06-29 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Patenkinus ieškinį ieškovas įgijo teisė į bylinėjimosi išlaidų patenkinimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Už teikiamą 13 676,78 Eur dydžio turtinį reikalavimą ieškovas turėjo sumokėti 410,00 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 410,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis,83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis)
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 676,78 Eur dydžio žalos atlyginimą bei 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 13 676,78 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-06-29 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, ieškovo BUAB „Melongena“, juridinio asmens kodas 302700869, naudai.
Priteisti iš atsakovės A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 410,00 Eur dydžio žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas už akių per trisdešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių atsakovės negali būti skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.