- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- 2YT-3991-1084/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00035-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- K. Š., R. Č., A. T., V. Š., I. S., D. Š., M. S., A. S., valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė
nedalyvaujant pareiškėjui A. Š., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – K. Š., R. Č., A. T., V. Š., I. S., D. Š., M. S., A. S., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (b. l. 2–3).
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. Š.. A. Š. ir E. Š. šeimoje gimė septyni vaikai – N. Š. – S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), R. Š. – Č., gimusi (duomenys neskelbtini), A. Š. – T., gimusi (duomenys neskelbtini), V. Š. – Š., gimusi (duomenys neskelbtini), D. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), I. Š. – S., gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini) Po E. Š. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Po E. Š. mirties liko šis turtas: 7,400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Po palikėjos E. Š. mirties pareiškėjas rūpinosi likusiu turtu, mokėjo visus priklausančius mokesčius, gyvena tuose pačiuose namuose, naudojasi ir rūpinasi visais daiktais, todėl priėmė palikimą, atsiradusį po jos mirties. Juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas prašo nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teises.
Suinteresuoti asmenys K. Š., R. Č., A. T., V. Š., I. S., D. Š., A. S. ir M. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė su pareiškimu sutinkantys, prašo teismo pareiškimą tenkinti (b. l. 56–63).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimų apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos palikto turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 51–53).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė E. Š., būdami santuokoje, įgijo 7,400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Suinteresuotam asmeniui nėra žinomi jokie kiti faktai, susiję su E. Š. palikimo priėmimu pradėjus jį faktiškai valdyti, jis nėra kreipęsis dėl turto paveldėjimo valstybės vardu. Nacionalinė žemės tarnyba dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštaraus, jei teismas nustatys, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, įrodžius faktinį E. Š. iki mirties priklausiusio turto valdymą, ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų ir teisėtų interesų (b. l. 64–66).
Šalies argumentai
Pareiškėjo A. Š. atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po sutuoktinės E. Š. mirties A. Š. ir toliau gyveno santuokos metu įgytuose namuose, juos prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo visus reikiamus mokesčius (už suvartotą elektros energiją, šiukšlių išvežimą, žemės mokestį). Gyvendamas sutuoktiniams priklausiusiuose namuose, pareiškėjas ir toliau naudojosi santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika, su jais elgėsi savo nuožiūra, kaip šio turto savininkas. Be to, pareiškėjui likus gyventi bendruose šeimos namuose, jis taip pat sprendė dėl palikėjai priklausiusių asmeninio pobūdžio daiktų tolimesnio likimo ir naudojimo. Šiais savo veiksmais pareiškėjas aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės mirties, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. Š. teismo posėdyje nurodė su pareiškimu sutinkantis, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad santuokos metu jo tėvai pareiškėjo tėvui priklausančioje žemėje pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus. Tėvai santuokoje įgytas lėšas tvarkė bendrai ir laikė bendroje sąskaitoje. Mirus E. Š., jos sutuoktinis ir toliau liko gyventi jiems priklausiusiuose namuose, jais rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo visus reikiamus mokesčius, visą laiką po sutuoktinės mirties tuose namuose gyveno, ilgesniam laikui nebuvo niekur išvykęs. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties ir toliau naudojosi, prižiūrėjo ir rūpinosi sutuoktiniams priklausančiais baldais, buities prietaisais, naudojo bendras santuokoje gautas lėšas. Pareiškėjas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė tik dėl to, jog visas turtas buvo įregistruotas jo vardu, todėl nemanė, kad papildomai reikia kreiptis į notarų biurą. Niekas iš artimųjų giminaičių į palikimą nepretendavo, suinteresuotas asmuo taip pat, o likusio turto savininku visi laikė pareiškėją A. Š..
Suinteresuotas asmuo R. Č. teismo posėdžio metu nurodė su pareiškimu sutinkanti, prašė jį tenkinti ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Paaiškino, kad jos tėvai, būdami susituokę, savo lėšomis pasistatė gyvenamąjį namą, tvartą, sandėliuką, todėl turtas buvo bendras. Daugiau kito vertingesnio turto sutuoktiniai neturėjo. Po E. Š. mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi namuose, jais rūpinosi, niekur iš šių namų nebuvo išvykęs ilgesniam laikui. Nei vienas iš vaikų palikimo, atsiradusio po motinos E. Š. mirties, priimti nenorėjo, nes visi turto savininku laikė tėvą A. Š.. E. Š. mirties momentu kartu su tėvais šeimos namuose gyveno ir jų dukra, byloje suinteresuotas asmuo D. Š., kuri padėdavo pareiškėjui buityje, rūpinantis namais, tačiau suinteresuotas asmuo jos turto savininke nelaikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. T. su pareiškimu sutiko, nurodė, kad jos tėvai E. Š. ir A. Š. po santuokos sudarymo pasistatė gyvenamąjį namą ir sandėliuką, todėl turtas įgytas jų santuokos metu. Kiti sodyboje esantys statiniai buvo pastatyti dar iki tėvų santuokos sudarymo ir priklausė pareiškėjo tėvui. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad A. Š. vardu įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė jo tėvui, tačiau santuokos metu tėvai šį žemės sklypą dirbo, juo naudojosi. Po motinos E. Š. mirties tėvas ir toliau liko gyventi šeimos namuose, jais rūpinasi, prižiūri, taip pat naudojasi ir kitais santuokos metu su palikėja įgytais daiktais. Nors dėl palikimo po sutuoktinės mirties priėmimo A. Š. į notarų biurą nesikreipė, tačiau visi turto savininku laikė būtent jį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. Š. teismo posėdžio metu nurodė su pareiškimu sutinkanti, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad po sutuoktinės mirties tėvas dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, nes visas turtas buvo įregistruotas jo vardu, tačiau mirus E. Š., jos sutuoktinis ir toliau liko gyventi santuokos metu pastatytame gyvenamajame name, rūpinosi šiuo turtu, jį prižiūrėjo. Nors mirus motinai tuose namuose gyveno ir suinteresuoto asmens sesuo D. Š., kuri padėdavo tėvui buityje, prižiūrėti turtą, tačiau visi turto savininku laikė būtent pareiškėją, kuris mokėjo visus mokėtinus mokesčius, visą laiką po sutuoktinės mirties gyveno jų bendruose namuose, disponavo bendromis lėšomis.
Suinteresuotas asmuo I. S. teismo posėdžio metu nurodė su pareiškimu sutinkanti, paaiškino, kad visu turtu, likusiu po motinos E. Š. mirties, toliau naudojosi tėvas – A. Š., todėl jis laikytinas priėmusiu palikimą po savo sutuoktinės mirties. Tėvas rūpinosi turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už elektrą, taip pat žemės mokestį. Pareiškėjas iš pradžių naudojosi ir žemės sklypu, o vėliau jį išnuomojo. Dėl A. Š. amžiaus turtu rūpintis padeda ir kiti asmenys, tačiau niekas iš palikėjos įpėdinių į palikimą nepretendavo, visi turto savininku laikė jos sutuoktinį.
Suinteresuotas asmuo D. Š. teismo posėdžio metu nurodė su pareiškimu sutinkanti, paaiškino, kad santuokos metu jos tėvai E. Š. ir A. Š. įgijo nekilnojamąjį turtą – namus, taip pat kilnojamąjį turtą – baldus, kuriais po motinos mirties toliau rūpinosi tėvas. Nors po motinos mirties ji taip pat gyveno šeimos namuose, tačiau viso turto savininku ji laikė savo tėvą, į palikimą nepretendavo. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog po sutuoktinės mirties pareiškėjas visą laiką (išskyrus trumpą laikotarpį, kai gulėjo gydymo įstaigoje) gyveno jiems priklausiusiuose namuose, jais rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, todėl visi šio turto savininku laikė pareiškėją.
Suinteresuotas asmuo M. S. teismo posėdžio metu nurodė su pareiškimu sutinkantis, paaiškino, jog jam yra žinoma tik tai, kad visu turtu po močiutės mirties rūpinosi diedukas (t. y. pareiškėjas), kuris ir toliau liko gyventi jiems priklausiusiuose namuose. Daugiau niekas likusiu turtu nesirūpino, jis į palikimą nepretenduoja.
Suinteresuotas asmuo A. S. teismo posėdyje nurodė su pareiškimu sutinkantis, taip pat nurodė, jog jam nėra žinomos jokios aplinkybės, susijusios su palikimo, atsiradusio po E. Š. mirties, priėmimu. Paaiškino, jog diedukas (t. y. pareiškėjas) ir toliau liko gyventi šeimos namuose.
Suinteresuotų asmenų – valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimuose į pareiškimą suinteresuoti asmenys prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir palikėja E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai. Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 27). Santuokos metu pareiškėjui ir E. Š. gimė vaikai: A. T., gimusi (duomenys neskelbtini), R. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), D. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), I. S., gimusi (duomenys neskelbtini), N. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–17, 28, 37–42). Palikėjos dukra N. S. susilaukė dviejų vaikų – M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–26).
E. Š. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Pareiškėjas, mirus sutuoktinei E. Š., nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu buvo deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą (b. l. 36).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo vardu Nekilnojamojo turto registre 1994 m. lapkričio 24 d. Valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotas 7,400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o 2008 m. gegužės 12 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo pagrindu – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatai, tvartas, kluonas ir kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–24). Minėtas nekilnojamasis turtas pareiškėjo vardu įregistruotas santuokos su E. Š. metu. Byloje nėra duomenų, jog minėtas turtas būtų pareiškėjo asmeninė nuosavybė, todėl nurodytas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Mirus E. Š., Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 20).
Pareiškėjo atstovės ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi jiems priklausančiuose namuose, juos tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už elektrą, žemės mokestį ir kt. Pareiškėjas prižiūri ne tik gyvenamąjį namą, bet ir kitus statinius. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas naudojosi ir kitais jiems su sutuoktine priklausiusiais daiktais – baldais, buitine technika. Visus šiuos veiksmus pareiškėjas atliko iš karto po palikėjos mirties, turtu rūpinosi ir vėliau, juo rūpinasi iki šiol. Visi palikėjos įpėdiniai paveldimo turto savininku laiko pareiškėją.
Pareiškėjas A. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės E. Š. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas iš karto po sutuoktinės E. Š. mirties priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą, nes rūpinosi likusio sutuoktinei priklausiusio turto priežiūra, šį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė kaip savo. Pareiškėjas rūpinosi santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu, kurio dalis priklausė ir jo mirusiai sutuoktinei, – prižiūrėjo gyvenamąjį namą ir kitus statinius, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, dirbo žemės sklypą. Pareiškėjas šeimos namuose gyvena iki šiol, niekur kitur nebuvo išvykęs gyventi, moka mokesčius, t. y. su šiuo turtu elgiasi kaip tikrasis savininkas. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas naudojosi kitais palikėjai priklausiusiais asmeniniais bei buityje naudojamais daiktais, su jais elgėsi kaip turto savininkas. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą. Pareiškėjas minėtus veiksmus, rodančius jo aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, atliko iš karto po E. Š. mirties, per įstatyme numatytą terminą palikimui priimti. Palikėjas savo veiksmais aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, kadangi aplinkiniai jį laikė palikėjai priklausančio turto savininku. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kiti įpėdiniai valios priimti palikimą, atsiradusį po E. Š. mirties, neišreiškė. Mirusiosios E. Š. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys – K. Š., R. Č., A. T., V. Š., I. S., D. Š., M. S. ir A. S. sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjas po sutuoktinės E. Š. mirties priėmė jos palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Prieštaravimų dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nereiškia. Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po E. Š. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje dalyvavusių pareiškėjo atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjas A. Š. po sutuoktinės E. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 29,20 Eur ir jos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo A. Š. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti valstybei iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,20 Eur (dvidešimt devynių eurų 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.