Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kadangi apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, kiek pagrįsti apeliantės argumentai dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys vėlesnėje nutarties dalyje (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Nagrinėjamu atveju ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ pateikė teismui ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės D. Š. 531,01 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio, 16,02 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2023 m. kovo 24 d. atsakovė pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtino pateiktą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Ieškovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, jog ji nebuvo išreiškusi valios sudaryti taikos sutartį, jos nepasirašė, neprašė sutarties patvirtinti.

7. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

8. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

9. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu.

11. Taigi tam, kad taikos sutartis būtų sudaryta ir galiojanti, būtina suderinta ir tinkamai įforminta abiejų šalių valia. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo pateikė tik atsakovė, jos pateikta taikos sutartis pasirašyta tik pačios atsakovės, ieškovės parašo ant sutarties nėra, ieškovė byloje taip pat neišreiškė valios ar pritarimo, kad atsakovės pateikta taikos sutartis būtų patvirtinta, priešingai, – nurodo, jog neturėjo ir neišreiškė valios sudaryti taikos sutartį. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo laikyti, jog atsakovės pateikta taikos sutartis kyla iš abiejų šalių suderintos valios išspręsti ginčą sutartyje nurodytu būdu. Kadangi taikos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti yra būtina suderinta ir tinkamai įforminta abiejų ginčo šalių valia, o nagrinėjamu atveju ieškovė neišreiškė valios sudaryti taikos sutartį, darytina išvada, jog taikos sutartis tarp bylos šalių nėra sudaryta, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino atsakovės vienašališkai sudarytą ir pateiktą taikos sutartį ir nepagrįstai šiuo pagrindu nutraukė bylos nagrinėjimą.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino atsakovės prašymą patvirtinti taikos sutartį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina, atsakovės prašymas patvirtinti taikos sutartį netenkintinas, o byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: atsakovės D. Š. prašymo patvirtinti taikos sutartį netenkinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.