Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24384-2025 (toliau – ir Nutarimas), priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284315816, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. spalio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24384-2025 V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 7 d. apie 01.30 val., būdamas neblaivus (girtumą pasitikrinti atsisakė, nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, nesiorientavo aplinkoje, sunkiai pastovėjo ant kojų, eidamas svirduliavo) viešoje vietoje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ar pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Rodė nepadorų, įžeidžiantį gestą, įžeidinėjo policijos pareigūnus vadindamas juos įžeidžiančiais, žodžiais, tokiais savo veiksmais pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Už šiuos administracinius nusižengimus V. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 120 Eur bauda.

Institucijos atsiliepime į V. B. skundą

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo bylą išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pažymėtina, jog bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog įrodymais administracinio nusižengimo byloje gali būti pripažįstami bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, atitinkantys leistinumo bei sąsajumo reikalavimus. Įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos ar teismas nėra įstatymo įpareigotas surinkti visus įmanomus įrodymus patvirtinančius ar paneigiančius administracinio nusižengimo padarymą, būtina surinkti tiek įrodymų, kad būtų priimtas pagrįstas ir teisingas sprendimas.

Pareiškėjas neginčija procesinių dokumentų tinkamo įteikimo, bylos nagrinėjimo Institucijoje rašytine tvarka klausimų, todėl teismas apie tai plačiau nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nevykdė policijos pareigūno reikalavimo prisistatyti ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nustoti vartoti necenzūrinius žodžius, ką patvirtina administracinio sulaikymo protokolas (el. b. l. 1), tyrėjos B. T. tarnybinis pranešimas (el. b. l. 2), administracinio nusižengimo protokolas (el. b. l. 7-9), kūno kamerų vaizdo įrašai (pavadinimas export-7u12p 10-AP-8866.mp4, export-ae699 10-AP-8866.mp4, exportBody 10-AP-8866.mp4, export-sgi7k 10-AP-8866.mp4).

ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007. Teismų praktika. 2007, 28; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009. Teismų praktika. 2009, 32) Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013) Nagrinėjamu atveju, byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, kad Pareiškėjas su policijos pareigūnais bendravo nepagarbiai, juos vadino necenzūriniais žodžiais, taip žemino jų garbę ir orumą.

Pareiškėjas, vartodamas necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, rodė nepadorius gėstus (sugniaužęs kumštį rodė vidurinį pirštą), ką patvirtina administracinio sulaikymo protokolas (el. b. l. 1), tyrėjos B. T. tarnybinis pranešimas (el. b. l. 2), administracinio nusižengimo protokolas (el. b. l. 7-9), BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas (el. b. l. 12-13), kūno kamerų vaizdo įrašai (pavadinimas export-7u12p 10-AP-8866.mp4, export-ae699 10-AP-8866.mp4).

Teismas pažymi, kad Pareiškėjas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėtina, jog byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucijos (pareigūno) prerogatyva, todėl tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam V. B. nepriimtinos Institucijos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nedaro Institucijos nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu. Šiuo atveju Institucija surinko pakankamai įrodymų, išsamiai ištyrė visus byloje esančius duomenis, pripažino juos įrodymais ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-719/2019; 2AT-38-895/2019; 2AT-28-303/2020). Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje teigiama, kad asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti aptariamą išimtinį institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018).

Teismo vertinimu pareiškėjas V. B. nepateikė jokios informacijos, kurią galima būtų traktuoti kaip išskirtinę ir sudarančią pagrindą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelninti Institucijos paskirtą nuobaudą arba jos neskirti. Todėl keisti Institucijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimą V. B. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24384-2025, priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284315816, palikti nepakeistą ir V. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.